Dėl žalos atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-708/2013

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 121.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo; tretieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, L. S., A. R., V. R.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo priėmimą ir atstovavimą proceso dalyvių interesams, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 18 909,15 Lt žalos atlyginimą, 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos mokėti sumos, iš viso 1474,06 Lt; 6 proc. metines palūkanas už neatlygintą žalą nuo pretenzijos pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 18 909,15 Lt žalos atlyginimą, 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos mokėti sumos – iš viso 1474,06 Lt; 6 proc. metines palūkanas už neatlygintą žalą (18 909,15 Lt) nuo pretenzijos pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens L. S. (toliau – trečiasis asmuo, kasatorė) vardu jos įgaliotas asmuo A. S. ir jos atstovas R. A. (tokią informaciją apie atstovavimą nurodė pasirašydami dokumentą) pirmosios instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė priimti A. S. ir R. A. pateiktą apeliacinį skundą.

Teismas pažymėjo, kad asmenys, kurie teisme gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, nurodyti CPK 56 straipsnyje, padarydamas išvadą, jog, vadovaujantis šios normos nuostatomis, apeliacinį skundą pasirašę A. S. ir R. A. negali teisme atstovauti trečiajam asmeniui L. S. Teismas nustatė, kad R. A. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tačiau jis neatstovauja artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), nėra advokatas ar advokato padėjėjas, o byloje nepateiktas pavedimas, jog R. A. gali atstovauti L. S. teisme; A. S. yra trečiojo asmens L. S. sutuoktinis, tačiau jis nėra trečiojo asmens bendrininkas byloje, nepateikė įrodymų apie turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kadangi apeliacinį skundą pasirašė A. S. ir R. A., tačiau jo nepasirašė L. S., tai teismas laikė, kad L. S. sąmoningai nusišalino nuo apeliacinio skundo padavimo, įgaliodama jį paduoti asmenis, kurie pagal teisės aktus negali jai atstovauti civilinėje byloje.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs A. S. ir R. A. atskirąjį skundą, 2013 m. kovo 19 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, kartu su atskiruoju skundu nepateikęs įrodymų apie turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kuris suteiktų teisę atstovauti teisme (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas), A. S. negali būti tinkamas trečiojo asmens L. S. atstovas teisme. Kadangi 2012 m. lapkričio 2 d. įgaliojimu trečiasis asmuo, be kita ko, įgaliojo savo sutuoktinį A. S. atstovauti jai teismuose visose bylose, sudaryti sutartis su advokatais dėl teisinių paslaugų teikimo, tai teismas padarė išvadą, kad A. S. turėjo galimybę sudaryti sutartį su advokatu ir kartu su juo atstovauti sutuoktinei L. S. teisme, tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojo. Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. parengiamojo teismo posėdžio protokoline nutartimi byloje nuspręsta, jog R. A. negali atstovauti L. S. byloje, todėl pripažino nepagrįstais skundo motyvus, kad pirmosios instancijos teismo iniciatyva R. A. įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, teikė prašymus ir paaiškinimus. Trečiojo asmens L. S. 2013 m. kovo 14 d. teismui pateikto pareiškimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo kaip tinkamo apeliacinio skundo, nes jį pateikiant pažeistas CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytas apeliacinio skundo padavimo terminas, taip pat jo nepripažino atskiruoju skundu dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties, nes buvo praleistas ir CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti. Teismas paaiškino trečiajam asmeniui jo teisę pateikti prašymą pirmosios instancijos teismui atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jame nurodant ir įrodant svarbias termino praleidimo priežastis (CPK 307 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo L. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį; perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Skunde nurodoma, kad pagal CPK 56 straipsnį A. S. ir R. A. neturėjo teisės pasirašyti procesinių dokumentų, todėl pripažintina, jog jų pasirašyti teismui pateikti dokumentai neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų – jie tinkamai nepasirašyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo priimti nutartį ir nustatyti terminą nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 1 dalis). Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad, surašydama įgaliojimą savo vyrui A. S., atsisakė dalyvauti apeliaciniame procese, o tai nelaikytina apeliacinio skundo trūkumu, pažymėdama, jog įgaliojimas ir teismui pateiktas skundas patvirtina jos valią teikti apeliacinį skundą.

Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad, pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, bet to nepadarė, turėjo pats priimti nutartį ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o to nepadaręs, pažeidė CPK 316 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Kasatorė įsitikinusi, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą, neatsižvelgė į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-380/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Stora Enso Timber“ v. UAB,,Baltic Export Lumber“, bylos Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Dantų technika“, bylos Nr. 3K-3-492/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2011).

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės į apeliaciją įgyvendinimo ir procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto taikymo

Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. AB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; kt.). Šioje byloje keliamas klausimas dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kaip sudėtinės konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo, todėl būtina nustatyti, ar, siekiant įgyvendinti šią teisę, buvo laikomasi CPK reglamentuotos proceso tvarkos, ar teismų taikyti ribojimai nepagrįstai nesuvaržė trečiojo asmens teisės pateikti apeliacinį skundą, tokiu būdu įgyvendinant savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, ir ar neužkirstas kelias patikrinti byloje priimtą teismo sprendimą – baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teisme.

CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo sprendžia skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo pateikimo teismui. Įstatymas nustato atvejus, kada apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui – kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; kai skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; kai skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalį apeliacinio skundo turiniui keliami ne tik šiame straipsnyje tokiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai, bet ir bendrieji procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimai (CPK 111 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad procesinį dokumentą pasirašo jį paduodantis asmuo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Atvejai, kai už tokį asmenį pasirašo kitas asmuo, nustatyti CPK 111 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią už dalyvaujantį byloje asmenį, negalintį pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento. CPK 111 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis jo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Tuo atveju, kai teismas nustato, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, taikomos CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos – teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą (ne trumpesnį kaip septynios dienos) trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens L. S. atstovai pagal įgaliojimą A. S. ir R. A. pasirašė bei pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą, kurį tiek šis, tiek apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti, konstatavęs, kad trečiojo asmens atstovai negali jam atstovauti teisme CPK 56 straipsnio prasme, ir laikydamas, jog skundą pateikė asmenys, neturintys teisės to padaryti. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad R. A., nors ir turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tačiau neatstovauja artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), nėra advokatas ar advokato padėjėjas, o A. S., trečiojo asmens L. S. sutuoktinis, nors ir turi įgaliojimą atstovauti teisme, tačiau nėra trečiojo asmens bendrininkas byloje, neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo ir todėl negali būti trečiojo asmens atstovu teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nepaisant šių aplinkybių, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų nurodytu CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu apeliacinį procesą nutraukti galima tik tada, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso. Nagrinėjamos bylos atveju su apeliaciniu skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi dalyvaujančio byloje asmens atstovai, neturintys teisės jam atstovauti teisme pagal pavedimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio skundo subjektai yra dalyvaujantys byloje asmenys, o ne skundą pasirašę asmenys, kurie už byloje dalyvaujantį asmenį gali pasirašyti tik tuo atveju, jeigu byloje dalyvaujantis asmuo negali pasirašyti pateikiamo apeliacinio skundo (CPK 111 straipsnio 6 dalis). Šioje byloje susidarė procesinė situacija, kai trečiasis asmuo (byloje dalyvaujantis asmuo) turi teisę paduoti skundą, tačiau pagal jo suteiktus įgaliojimus apeliacinį skundą pateikė netinkami atstovai – asmenys, neturintys teisės atstovauti teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 ir 3 dalis). Bylos duomenimis, apeliacinio skundo surašymo metu trečiasis asmuo buvo išvykęs gydytis į užsienį, todėl neturėjo galimybių pasirašyti apeliacinio skundo. Ši faktinė aplinkybė, kaip ir aplinkybės dėl trečiojo asmens suteiktų įgaliojimų, sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nebuvo teismų ištirta ir įvertinta; apsiribota teiginiu, kad trečiasis asmuo, remdamasis proceso teisės normomis, savo pareiškime (skunde) išdėstytais argumentais turi teisę prašyti atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks teismų atliktas proceso teisės normų aiškinimas ir taikymas yra formalus, užkerta kelią tinkamai įgyvendinti teisę į apeliaciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš teisės į tinkamą procesą principo aspektų – galimybė vesti bylą per atstovą (CPK 51 straipsnis). Jei tokia procesinė teisė įgyvendinama netinkamai, įstatymas nustato galimybę pašalinti su teisės į tinkamą atstovavimą įgyvendinimu susijusius trūkumus, pvz., tuo atveju, kai, teismo nuomone, byloje dalyvaujantis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, teismas gali jam pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu byloje (CPK 161 straipsnis), kai byloje dalyvaujančio asmens vardu procesinį dokumentą pasirašo asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti teisme (negalintis būti atstovu pagal pavedimą), taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis), ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad dėl procesinės aplinkybės – apeliacinio skundo trūkumo (kai skundą dalyvaujančio byloje asmens (apeliacinio skundo subjekto) vardu pasirašo tinkamai neįgaliotas asmuo), apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje. Tokią teismų praktiką kasacinis teismas formuoja aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į apeliaciją įgyvendinimą tokiais atvejais, kada paduodant apeliacinį skundą netinkamai įgyvendinama atstovavimo teisė – tai padaryti siekia tokios teisės neturintis subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stora Enso Timber“ v. UAB „Baltic Export Lumber“, bylos Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Baltasis pyragas“ v. UAB,,Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Dantų technika“, bylos Nr. 3K-3-492/20102011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Parex bankas v. J. D., bylos Nr. 3K-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. K. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2012; kt.). Tokios praktikos privalu laikytis ir tuo atveju, kai apeliacinį skundą byloje dalyvaujančio asmens vardu pateikia asmuo, neturintis teisės jam atstovauti pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, laikydama, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, sprendžia, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartys naikintinos. Kadangi trečiojo asmens vardu pateikto apeliacinio skundo trūkumus nustatė, tačiau juos netinkamai kvalifikavo pirmosios instancijos teismas, tai byla grąžintina šiam teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-1988-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ trečiasis asmuo L. S. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu) sumokėjimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 39,95 Lt tokių išlaidų.

Kasaciniam teismui nusprendus, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti bei perduoti L. S. apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo Molėtų rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas

Juozas Šerkšnas