Dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-707/2013

Proceso Nr. 2-05-3-10534-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 40.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažasis amerikoniukas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės,,Mažasis amerikoniukas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei,,Baltic Shopping Centers“ dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu AB,,Baltic Shopping Centers“ (nuomotojo) ab initio 2012 m. balandžio 17 d. atliktą vienašalį įskaitymą, kuriuo jis tenkino savo finansinius reikalavimus, kylančius iš 2009 m. kovo 2 d. patalpų nuomos sutarties, iš ieškovo pagal nuomos sutartį atsakovui sumokėto 44 050 Lt užstato; priteisti iš atsakovo 44 050 Lt skolą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2009 m. kovo 2 d. ieškovas ir atsakovas sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis, Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas buvo sumokėjęs atsakovui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio (44 050 Lt) piniginį užstatą. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartimi, priėmus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, jam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo areštuotos UAB „Mažasis amerikoniukas“ lėšos, esančios jo sąskaitoje, ir (ar) kituose bankuose ir (ar) kredito įstaigose, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, sustabdytas išieškojimas ir turto realizavimas pagal vykdomuosius dokumentus. 2012 m. balandžio 17 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, kad dėl nuomos mokesčio nemokėjimo vienašališkai nutraukia nuomos sutartį nuo 2012 m. balandžio 30 d. ir, vadovaudamasis Sutarties 6.2 punktu, iš garanto (44 050 Lt) tenkina reikalavimus pagal nuomos sutartį. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2012 m. gegužės 1 d.).

Ieškovo vertinimu, pagal 2009 m. kovo 2 d. patalpų nuomos sutarties 6.1 punktą ieškovo atsakovui pervestas 44 050 Lt užstatas yra ieškovo nuosavybė. Teismui bankroto byloje pritaikius UAB „Mažasis amerikoniukas“ lėšų, turto ir turtinių teisų areštą, atsakovas AB „Baltic shopping Centers“ (nuomotojas), 2012 m. balandžio 17 d. nutraukęs 2009 m. kovo 2 d. patalpų nuomos sutartį, negalėjo atlikti vienašalio įskaitymo, t. y. iš užstato įskaityti savo turtinius reikalavimus, kylančius iš patalpų nuomos sutarties, dėl ieškovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovo (nuomininko) įsiskolinimas atsakovui (nuomotojui) 2012 m. balandžio 17 d., kai atsakovas informavo nuomininką apie nuomos sutarties vienašališką nutraukimą nuo 2012 m. balandžio 30 d., sudarė 48 028,31 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nesutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad ieškovo bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, patvirtindamas atsakovo finansinį reikalavimą, išsprendė tapatų tarp šalių kilusį ginčą, kuris nagrinėjamas šioje byloje. Tvirtinant AB „Baltic Shopping Centers“ finansinį reikalavimą BUAB „Mažasis amerikoniukas“ bankroto byloje, nebuvo spręstas reikalavimas pripažinti kreditoriaus atliktą vienašalį įskaitymą negaliojančiu bei dėl šio sandorio negaliojimo padarinių, dėl jų nepriimtas teismo sprendimas, kas reiškia, kad ieškinio dalykas nesutampa. Teismas nustatė, kad, prieš perduodant nuomos objektą ieškovui (nuomininku), jis pagal Sutarties 6.1 ir 6.5 punktus pervedė į atsakovo (nuomotojo) atsiskaitomąją sąskaitą trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio piniginį užstatą (44 050 Lt), iš kurio pagal Sutarties 6.2 punktą atsakovas (nuomotojas) turėjo teisę patenkinti savo reikalavimus, susijusius su ieškovo (nuomininko) įsipareigojimų netinkamu arba vykdymu ne laiku. Iš piniginio užstato taip pat buvo užtikrintas ir tų ieškovo (nuomininko) įsipareigojimų atsakovui (nuomotojui) įvykdymas, kurie kyla nutraukus sutartį ar kitaip jai pasibaigus.

Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovas, 2012 m. balandžio 17 d. informuodama ieškovą, jog nutraukia nuomos sutartį, atliko vienašališką vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, kylančių iš nuomos sutarties, įskaitymą, nes atsakovas nėra ir niekada nebuvo ieškovo skolininkas (ieškovas neturi priešpriešinio vykdytino reikalavimo atsakovui). Nuomininkas, pervedęs užstatą į nuomotojo banko atsiskaitomąją sąskaitą, neteko nuosavybės teisių į užstatą sudarančias lėšas. Šalių susitarimas dėl piniginio užstato su nuosavybės teisės į jį perdavimu nuomotojui, kaip nuomininko prievolių vykdymo užtikrinimo būdas, įstatymui neprieštarauja ir yra galimas. Kad UAB „Mažasis amerikoniukas“ pagal Sutarties 6.3 punktą įgytų turtinę teisę reikalauti grąžinti piniginį užstatą, ji pati turi būtų visiškai įvykdžiusi savo įsipareigojimus nuomotojui pagal nuomos sutartį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokia buvo sumokėto atsakovui trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio piniginio užstato paskirtis, o ne nuosavybės teisių į jį įgijimo momentas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Sutarties turinį, piniginio užstato sumokėjimo momentą (prieš perduodant nuomos objektą), jo parinktą dydį (trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio), sumokėtų pinigų, kaip užstato, įvardijimą, padarė išvadą, kad šalys piniginį užstatą vertino kaip išankstinį mokėjimą, kuris garantuoja nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų pagal Sutartį įvykdymą ir kuris atitenka atsakovui, jeigu ieškovas nevykdo pagal Sutartį tam tikrų mokėjimų.

Teisėjų kolegija sprendė, kad piniginis užstatas, kaip išankstinis mokėjimas už nuomojamą turtą, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalingos šalių priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje. Piniginis užstatas (avansas) šiuo atveju atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal Sutartį kitai šaliai sumokama suma, kuri garantuoja neabejotiną tam tikros sumos pagal Sutartį apmokėjimą. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba pinigus sumokėjusiai šaliai, arba pinigus gavusiai šaliai (jei piniginis užstatas yra didesnis už nuomojamo turto kainą). Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių. Byloje nustatyta, kad ieškovo sumokėtas piniginis užstatas (44 050 Lt) neviršijo iki Sutarties nutraukimo susidariusio įskolinimo už nuomojamas patalpas (iki 2012 m. balandžio 17 d. įsiskolinimas buvo 48 028,31 Lt), įsipareigojimai pagal Sutartį nebuvo įvykdyti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti grąžinti sumokėtą piniginį užstatą. Ieškovui nesumokėjus pagal šalių sudarytą Sutartį nuomos mokesčio už nuomojamas patalpas, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja jo priešpriešiniai reikalavimai atsakovui grąžinti piniginį užstatą, todėl nėra pagrindo išvadai apie buvusią atsakovo skolą ir atsakovo atliktą įskaitymą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl užstato ir avanso teisinio kvalifikavimo. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėtinu atveju piniginis užstatas laikytinas avansu, nurodė, kad Sutarties nuostatos, kuriose reglamentuotas užstatas, taip pat užstato teisinis kvalifikavimas neleidžia konstatuoti, kad Sutarties 6 straipsnyje aptartas užstatas laikytinas avansu, nes avansas nėra prievolės užtikrinimo priemonė, o išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Sutarties 6 straipsnyje reglamentuotas prievolių užtikrinimas, nurodant atitinkamą prievolių užtikrinimo būdą – užstato sumokėjimą (CK 6.70 straipsnis). Ieškovo vertinimu, pagal Sutarties 6.2 ir 6.3 punktus užstatu iš anksto nebuvo siekiama apmokėti tam tikros dalies nuomos mokesčio. Taigi Sutarties 6 straipsnyje reglamentuotas užstatas negali būti kvalifikuojamas kaip avansas.

2. Dėl užstato nuosavybės teisės. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino Sutarties nuostatas ir teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės atsiradimo momentą į užstatą. Vien faktas, kad užstatas buvo pervestas į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą (ne į depozitinę sąskaitą), neleidžia daryti prielaidos, kad užstatas nuo jo pervedimo momento nuosavybės teise perėjo atsakovui.

Kasatoriaus vertinimu, užstato perdavimo momentu jis jokių įsipareigojimų nebuvo pažeidęs, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad užstato nuosavybės teisė pereina atsakovui nuo užstato perdavimo momento. Užstatu siekiama užtikrinti būsimų įsipareigojimų nevykdymą, todėl nuosavybės teisė į jį galėtų pereiti, jei kasatorius pažeistų Sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Galimybė atlikti įskaitymus ir tenkinti reikalavimus užstato pagrindu atsiranda tik tada, kai pažeidžiami įsipareigojimai.

3. Dėl ĮBĮ, CK ir Sutarties nuostatų tarpusavio taikymo. Kasatoriaus teigimu, atsakovas pažeidė teisės normas, nes atliko įskaitymą, kai UAB „Mažasis amerikoniukas“ buvo inicijuotas bankroto procesas (įmonė faktiškai buvo nemoki), įmonės visam turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. buvo areštuotas visas įmonės turtas iki tol, kol bus iškelta bankroto byla arba atsisakyta ją iškelti įsiteisėjimo.

Bankroto procesas yra neatskiriamas nuo viešojo intereso, todėl teismai savo praktikoje pažymi, kad, įmonei esant nemokiai, privalo būti laikomasi paritas creditorum principo (visų kreditorių lygiateisiškumo), užtikrinančio, kad, esant faktiškam įmonės nemokumui, visi įmonės kreditoriai privalo būti traktuojami vienodai – lygiateisiškai (net jei formali bankroto procedūra dar nėra prasidėjusi). Atsakovas, atlikdamas vienašalį įskaitymą į kasatoriui nuosavybės teise priklausiusį 44 050 Lt užstatą, pažeidė kitų BUAB „Mažasis amerikoniukas“ kreditorių teises, nes su įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditoriais atsiskaitoma ĮBĮ nustatytu eiliškumu.

Kasatoriaus teigimu, Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartimi buvo areštuotas visas UAB „Mažasis amerikoniukas“ priklausantis turtas, taip pat ir atsakovui perduotas 44 050 Lt užstatas.

Kasatorius 44 050 Lt užstatą prašo grąžinti remdamasis ĮBĮ nuostatomis, o ne Sutarties 6.1–6.5 punktais. ĮBĮ nustatyta, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, visos sutartys nebetenka galios ir yra nutraukiamos, nebent bankroto administratorius informuoja, kad konkreti sutartis(-ys) nebus nutraukiama (-os). Taigi, iškėlus įmonei bankroto bylą ir nutraukus sutartis, taikomos ĮBĮ nuostatos (lex specialis), kurios yra specialiosios tiek bendrųjų normų, tiek Sutarties nuostatų atžvilgiu. Kadangi užstatas nuosavybės teise priklausė kasatoriui, o ne atsakovui, tai, remiantis ĮBĮ nuostatomis, užstatas privalėjo būti grąžintas įmonės bankroto administratoriui. Įmonei iškelta bankroto byla, todėl Sutarties 6.1–6.5 punktuose reglamentuotos sąlygos, kuriomis kasatoriui būtų grąžintas užstatas, šioje konkrečioje situacijoje netaikomos.

4. Dėl vienašalio įskaitymo (vienašalio sandorio) pripažinimo negaliojančiu. Kadangi, kasatoriaus teigimu, bankroto procesas jau buvo inicijuotas ir teismas buvo priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Mažasis amerikoniukas“, ir, siekdamas apsaugoti įmonės turto mastą bei struktūrą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tai atsakovo 2012 m. gegužės 17 d. vienašalis įskaitymas pažeidžia likusių įmonės kreditorių lygiateisiškumą bei galimybę atgauti lėšas. Kasatoriaus vertinimu, įskaitymas (vienašalis sandoris) (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), atliktas iki bankroto bylos iškėlimo ir pažeidžiantis kitų įmonės kreditorių interesus, pripažintinas negaliojančiu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl 44 050 Lt teisinio kvalifikavimo. Atsakovo teigimu, esminis klausimas šioje byloje yra ne tai, kaip teisiškai kvalifikuoti nuomininko į nuomotojo atsiskaitomąją sąskaitą pagal Sutarties 6.1 ir 6.5 punktus sumokėtas lėšas (užstatu su nuosavybės teisės į šias lėšas perdavimu nuomotojui ar avansu), o tai, ar po Sutarties nutraukimo ieškovas (nuomininkas) turi priešpriešinį reikalavimą į atsakovą (nuomotoją), t. y. reikalavimo teisę į nurodytų lėšų grąžinimą, ir jeigu taip, tai kokiomis sąlygomis.

2. Dėl ieškovo priešpriešinio reikalavimo teisės į atsakovą užstato atveju. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl Sutarties 6.1 ir 6.5 punktų pagrindu ieškovo (nuomininko) į atsakovo (nuomotojo) atsiskaitomąją sąskaitą sumokėto užstato teisinio režimo ir ieškovo daiktinių (nuosavybės) teisių į jį. Sutarties 6.5 punktu šalys susitarė, kad sutarties 6.1 punkte numatyto užstato suma sumokama į nuomotojo šioje sutartyje nurodytą sąskaitą, kuri laikoma sumokėta jos užskaitymo į nuomotojo sąskaitą dieną. Tokia sutarties sąlyga reiškia, kad šalys sutarė, jog nuosavybės teisė į užstatą nuo jo užskaitymo į nuomotojo atsiskaitomąją sąskaitą momento pereina nuomotojui, o nuomininkas netenka nuosavybės teisės į sumokėtą užstatą. Tai išplaukia ir iš banko sąskaitos sampratos teisinio reglamentavimo esmės – banko sąskaitoje esančios lėšos yra banko sąskaitos savininko, o ne kurio nors kito asmens turtas (CK 6.913 straipsnis). Atsakovo vertinimu, nuomininkas, pervedęs užstatą į nuomotojo banko atsiskaitomąją sąskaitą, neteko nuosavybės teisių į užstatą.

Atsakovas pažymėjo, kad galima užstato rūšis, kai nuosavybės teisė į jį nuomotojui neperduodama – tokiu atveju užstatas mokamas į atsakovo (nuomotojo) ar kito asmens (pvz., kredito įstaigos, banko, notaro ir pan.) depozitinę sąskaitą, į kurią sumokėtos lėšos lieka mokėtojo nuosavybe.

Pagal Sutarties 6.1–6.5 punktų nuostatas, šalių piniginio užstato, į kurį nuosavybės teisė nuomotojui perėjo nuo užstato pervedimo į nuomotojo sąskaitą momento, paskirtis – nuomininko prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo užtikrinimas. Kad nuomininkas pagal Sutarties 6.3 punktą įgytų teisę reikalauti grąžinti piniginį užstatą, jis pats turi būti visiškai įvykdęs savo įsipareigojimus nuomotojui pagal nuomos sutartį. Nurodyta sąlyga sutarties nutraukimo metu nebuvo įvykdyta ir šiuo metu nėra įvykdyta, todėl nuomininkas nėra įgijęs teisės reikalauti, kad nuomotojas grąžintų piniginį užstatą, į kurį jam yra perėjusi nuosavybės teisė, atsakovas (nuomotojas) neturi teisinės prievolės grąžinti užstato.

3. Dėl ieškovo bankroto byloje priimtos Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarties, kuria ieškovo turtui pritaikytas areštas, teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Atsakovas, nesutikdamas su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovo (nuomininko) bankroto byloje Kauno apygardos teismui 2012 m. kovo 21 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavus visą UAB „Mažasis amerikoniukas“ turtą, į kurio sudėtį, kasatoriaus įsitikinimu, įeina ir į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą sumokėtas 44 050 Lt užstatas, 2012 m. balandžio 17 d. atlikdamas vienašalį įskaitymą, atsakovas pažeidė kitų ieškovo kreditorių teises, nurodė, kad ieškovas (nuomininkas) neturi jokių daiktinių teisių į atsakovo (nuomotojo) atsiskaitomojoje sąskaitoje esantį užstatą. Dėl to pirmiau nurodyta nutartimi ieškovo (nuomininko) turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios teisinės reikšmės atsakovo (nuomotojo) veiksmams ar jo turtui.

Be to, atsakovas nėra ir niekada nebuvo ieškovo skolininkas, t. y. ieškovas neturi priešpriešinio vykdytino reikalavimo atsakovui, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu ab initio neva 2012 m. balandžio 17 d. atsakovo vienašališkai atliktą įskaitymą atmestinas, nes tokio įskaitymo faktiškai atlikta nebuvo.

4. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų. Atsakovas, nesutikdamas su kasacinio skundo argumentu, kad teismai neįvertino ĮBĮ nuostatų, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, visos sutartys nebetenka galios ir yra nutraukiamos, nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta priešinga taisyklė, nei nurodo kasatorius – jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos) laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi tik tuo atveju, kai bankroto administratorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos informuoja kitą sutarties šalį, kad nevykdys sutarties, kurios vykdymo terminas dar nepasibaigė, ji laikoma pasibaigusi. Šioje byloje nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu buvo nutraukta 2012 m. balandžio 30 d., t. y. iki teismo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl nuomos sutarties nutraukimo teisiniams padariniams ĮBĮ nuostatos netaikytinos.

Atsakovas pažymėjo, kad sutarties nutraukimas ar pasibaigimas reiškia tik tai, kad sutartis negalioja į ateitį, bet ne tai, kad iki sutarties pasibaigimo ar nutraukimo šalių pagal sutartį įgytos teisės ir prievolės išnyksta (pasibaigia). Taigi, atsakovui (nuomotojui) 2012 m. balandžio 17 d. raštu informavus ieškovą (nuomininką) apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2012 m. balandžio 30 d., iki nuomos sutarties nutraukimo tiek nuomotojo, tiek nuomininko įgytos civilinės teisės ir pareigos neišnyksta (nepasibaigia).

5. Dėl nagrinėjamos civilinės bylos nutraukimo. Nors atsakovas kasacinio skundo neteikė, jo teigimu, kasacinės instancijos teismas ex officio turėtų įvertinti, ar šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo nutraukti bylą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Sistemiškai aiškinant ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies ir 26 straipsnio 5 dalies nuostatas, tuo atveju, kai asmuo tuo pačiu metu galbūt yra bankrutuojančios įmonės kreditorius ir skolininkas, jo reikalavimų ir prievolių dydis bankrutuojančiai įmonei turi būti sprendžiamas bankroto byloje, tvirtinant asmens finansinį reikalavimą. Juolab kad nėra ginčo, jog, net ir patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovas liks ieškovo BUAB „Mažasis amerikoniukas“ kreditorius, tik keisis kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis. Atsakovo 4989,10 Lt reikalavimas patvirtintas ieškovo bankroto byloje įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi. Iš ieškovo bankroto byloje patvirtinto atsakovo kreditoriaus reikalavimo dydžio matyti, kad ieškovas tvirtinant atsakovo finansinį reikalavimą laikėsi pozicijos ir buvo pripažinęs, kad neturi jokių teisių į sumokėtą užstatą. Apie šią nutartį buvo žinoma jau pirmosios instancijos teismui. Taigi šalių turtinių reikalavimų vienas kitam dydis, kylantis iš nuomos sutarties, jau yra išspręstas bankroto byloje, todėl konstatuotina, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl byla nutrauktina.

ko n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, remdamasisis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį iškelti teisės klausimai.

Dėl sutartyje sutarto piniginio užstato teisinio kvalifikavimo

CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės. Pagrindinės prievolės negaliojimas daro negaliojančią ir papildomą prievolę – užtikrinimą. Tačiau užtikrinimo negaliojimas nedaro pagrindinės prievolės negaliojančios (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „ASF“ v. UAB „Vėtrūna“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-250/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-250/2013">3K-3-250/2013</a>).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.70 straipsnio 2 dalyje leidžiama nustatyti tiek būsimų, tiek esamų prievolių užtikrinimą. Kai užtikrinamas būsimos prievolės įvykdymas, užtikrinimo prievolė yra sąlyginė – šalių teisės ir pareigos atsiranda, atsiradus pagrindinei prievolei. Jeigu pagrindinė prievolė neatsiranda, neatsiranda ir prievolės, susijusios su užtikrinimu. Bylos duomenimis, patalpų nuomos sutartimi sulygto dydžio piniginiu užstatu šalys susitarė užtikrinti tinkamą nuomos mokesčio už perduotas patalpas mokėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Nuomos sutarties sąlygas sulygto dydžio piniginio užstato sumokėjimo paskirtis – užtikrinti būsimų ieškovo (kasatoriaus) įsipareigojimų įvykdymą. Sutarties 6.1 punte nustatyta, kad užstatas (44 050 Lt, t. y. trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio) turi būti pervedamas atsakovui (nuomotojui) prieš perduodant ieškovui (kasatoriui) nuomos objektą – patalpas; Sutarties 6.5 punkte nustatyta, nuo kada laikoma, kad užstatas yra pervestas atsakovui, t. y. kai Sutarties 6.1 punkte nustatyto užstato suma sumokama į atsakovo (nuomotojo) sutartyje nurodytą sąskaitą, kuri pagal sutarties sąlygas laikoma sumokėta jos užskaitymo į atsakovo (nuomotojo) sąskaitą dieną. Pagal Sutarties 6.2 punktą atsakovas (nuomotojas) turi teisę patenkinti iš Sutarties 6.1 punkte numatyto užstato sumos savo reikalavimus pagal šią sutartį, tik susijusius su ieškovo (nuomininko) įsipareigojimų netinkamu vykdymu. Be to, Sutarties 6.4 punkte nustatyta, kad ieškovas (nuomininkas) privalo per tris darbo dienas papildyti Sutarties 6.1 punkte numatyto užstato sumą iki pradinės sumos, jei bet kada nuomos laikotarpiu iš Sutarties 6.1 punkte nustatyto užstato buvo tenkinami nuomotojo reikalavimai. Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu dėl prievolių užtikrinimo būdo ir šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties dalies,,Dėl prievolių užtikrinimo“ (6 straipsnio 6.1–6.5 punktai) analize, teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, jog ginčo piniginio užstato paskirtis yra prievolės pagal patalpų nuomos sutartį užtikrinimas.Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „ASF“ v. UAB „Vėtrūna“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-250/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-250/2013">3K-3-250/2013</a>). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad Sutarties 6.1 punkte nustatytas užstatas negali būti kvalifikuojamas kaip avansas, nes, kaip pirmiau nurodyta, užstato paskirtis yra užtikrinti prievolių pagal patalpų nuomos sutartį tinkamą vykdymą, bet ne iš anksto apmokėti dalį nuomos mokesčio.

Dėl atsakovo teisės tenkinti finansinį reikalavimą iš užstato

Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovas (nuomotojas) negalėjo tenkinti finansinių reikalavimų pagal Sutartį, susijusių su ieškovo (nuomininko) įsipareigojimų netinkamu vykdymu, nes Kauno apygardos teisme buvo pradėtas procesas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui (nuomoninkui) ir šis teismas 2012 m. kovo 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo ieškovo (nuomoninko) turtą, nurodė, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo areštuoja lėšas ir kitą turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys susitarė, jog nuosavybės teisė į užstatą pereina atsakovui (nuomotojui) nuo jo užskaitymo į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą momento, o ieškovas (nuomininkas) nuo šio momento netenka nuosavybės teisės į sumokėtą užstatą. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad Sutartyje nėra nustatyta, jog nuo sulygto užstato pervedimo į atsakovo (nuomotojo) sąskaitą šis tampa piniginio užstato savininku, o ieškovas (nuomininkas) nuo šio momento netenka nuosavybės teisės į užstatą. Kasatoriaus teigimu, toks užstato vertinimas neatitinka Sutarties sąlygų. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus. Pirmiau nurodyta, kad Nuomos sutartyje šalys aptarė užstato paskirtį, susitarė, kad piniginis užstatas bus pervestas į atsakovo (nuomotojo) sąskaitą, nustatė disponavimo juo tvarką, taip pat nustatė, kad ieškovas (nuomininkas) privalo papildyti Sutarties 6.1 punkte numatyto užstato sumą iki pradinės sumos, jei užstatas ar jo dalis bus panaudoti nuomos mokesčiui apmokėti. Taigi Sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovas (nuomininkas) netenka nuosavybės teisės į užstatą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties 6.3 punkte nustatyta, jog, nutraukus sutartį ar kitaip jai pasibaigus ir grąžinus nuomos objektą, pagal šią Sutartį nepanaudota Sutarties 6.1 punkte nustatyto užstato suma turi būti grąžinta ieškovui (nuomininkui) nedelsiant, kai įvykdys nuomotojui visus savo įsipareigojimus, susijusius su nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų sumokėjimu <...>. Atsakovas (nuomotojas) Sutarties pažeidimo faktą konstatavo tik 2012 m. balandžio 17 d ir užstatą panaudojo finansiniams įsiskolinimams padengti, kai tuo metu galiojo ir buvo įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartis, kuria buvo pritaikytas areštas visam ieškovo (nuomininko) turtui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo ar suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Bankroto procese taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą, nesumažėtų įmonės turimo turto masė ir nepablogėtų finansinės galimybės, ir, iškėlus bankroto bylą, visi kreditoriai galėtų maksimaliai patenkinti visus reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Teismas areštuoja įmonės turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsitesėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 21 d. taikė areštą visam ieškovo (nuomininko) turtui, 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2012 m. gegužės 1 d. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės turto režimas pasikeičia ir jis yra imperatyviai reglamentuotas Įmonių bankroto įstatymo normų. Bankrutuojančios įmonės administratorius, užtikrindamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3, 14, 20 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai, jog, ieškovui (nuomininkui) inicijavus bankroto bylą, areštavus jo turtą ir iškėlus bankroto bylą, Sutarties 6.1–6.5 punktuose nustatytos sąlygos, kuriomis iš užstato būtų dengiamas įsiskolinimas, nagrinėjamoje situacijoje negali būti taikomos, nes šiuos santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo normos ir kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ 34, 35 straipsniuose nustatyta tvarka, nagrinėjamos bylos teisinėje situacijoje nelaikytini visiškai pagrįstais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiniai santykiai dėl užstato, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, įgyvendinimo nėra reglamentuoti teisės normų. Teisiškai užstatas, kaip kredito rizikos mažinimo priemonė, yra artimiausia įkeitimui, nes jo, kaip ir įkeitimo, tikslas – išskirti konkretų objektą iš bendros skolininko (ar trečiojo asmens) turto masės ir pasunkinti jį kreditoriaus naudai, siekiant tinkamo užtikrinamos piniginės prievolės įvykdymo (CK 4.198 straipsnis, 1.8 straipsnio 1 dalis). Pagal įkeitimą kreditorius (įkaito turėtojas) turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Pagal CK nuostatas, kai įkeitimo objektas perduodamas įkaito turėtojui, sudaroma paprastos formos rašytinė įkeitimo sutartis. Ji gali būti sudaroma kaip atskira sutartis arba susitarimas dėl įkeitimo įtraukiamas į sutartį, iš kurios kyla pagrindinė prievolė. Pirmiau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju dėl piniginio užstato, siekiant užtikrinti tinkamą piniginės prievolės įvykdymą, buvo susitarta Nuomos sutartyje, sutartas piniginis užstatas perduotas kreditoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ĮBĮ 34 straipsniu, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinimi pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Kadangi nagrinėjamu atveju užstatas yra lėšos ir jos perduotos kreditoriui, piniginis užstatas neviršija skolos dydžio, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas (nuomotojas) galėjo tenkinti reikalavimą pagal Sutartį, susijusį su ieškovo (nuomininko) piniginių įsipareigojimų netinkamu vykdymu (CK 1.5 straipsnis).

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami teismų sprendimai paliktini galioti nutartyje nurodytais motyvais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasaciniame teisme patirta 19,08 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių dydis patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 23 d. pažyma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatoriaus.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo priteisti iš kasatoriaus 2100 Lt atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą). Nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui yra apmokėta, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo BUAB,,Mažasis amerikoniukas“ (j. a. k. 301819646) 19,08 Lt (devyniolika litų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Vincas Verseckas