Byla Nr. TS-9-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09103-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 5 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. LK-N-258 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas: 2018 m. vasario 19 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 5 metams 1 mėnesiui;
2018 m. vasario 19 d. Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 18 parų. 2018 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 2018 m. vasario 19 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 1 mėnesiui. 2023 m. gruodžio 4 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta galutinė 6 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2023 m. rugpjūčio 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 19 d.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo, 2025 m. balandžio 2 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-258 netaikyti D. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnį. Nutarime nurodyta, kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam gali būti taikomas atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliko 2025 m. vasario 3 d., jis Komisijai pristatomas pirmą kartą. D. B. deda tam tikras pastangas valdant rizikos veiksnius, vis dėlto stebima, kad šios pastangos nėra nuoseklios – fiksuojama ne tik teigiama, bet ir neigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika. Nuteistasis stokoja motyvacijos darbinei veiklai, yra išrankus darbo pobūdžiui, atsisakė administracijos siūlomo darbo, vykdo abejotino realumo (atsižvelgiant į asmens išsilavinimą ir darbinę patirtį) individualią veiklą. Patvirtinta darbo vieta įmonėje, kuri pastaruoju metu veiklos nevykdo. Nuteistasis turi 14 000 Eur skolą, kurią dengia lėtai, savanoriškai moka formaliai (30 Eur). Nuteistajam būdingos mąstymo ir elgesio problemos (pvz., impulsyvumas, manipuliuojantis elgesys), tačiau stokojama dalyvavimo tikslinėse tęstinėse intervencinėse priemonėse, nukreiptose į mąstymo ir elgesio problemų sprendimą (dalyvavo tik motyvaciniame interviu “Elgesys, pokalbis, pasikeitimas”). Teistas 11 kartų (dalis iš jų užsienyje), 45 kartus baustas administracine tvarka (už Kelių eismo taisyklių pažeidimus). Būdingas nusikaltimų modelis. Bausmės atlikimo metu baustas 2 kartus. Siekiant tikslų, kartais kildavo sunkumų atpažįstant galimus savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumus. Šiuo metu atpažįsta sritis, susijusias su savo nusikalstamumu, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje stengiasi vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Tam tikrose situacijose, kuriose priimami jam nepalankūs sprendimai, taikydavo manipuliuojančias strategijas, būdavo gan kategoriškas, šiuo metu linkęs diskutuoti, priimti naujas idėjas daugelyje klausimų. Ankstesnė negatyvi patirtis ir deklaruojama nuomonė suponuoja prielaidas apie nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas, nors suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų. Laisvesnės bausmės atlikimo sąlygos (nuo 2025 m. kovo 12 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis) suteikia daugiau galimybių nuteistajam įtvirtinti prosocialų asmens elgesį. Išlieka vidutinė nuskalstamo elgesio rizika bei vidutinė didelės žalos rizika. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Nuteistasis D. B., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, teismui pateikė skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jam buvo atliktas pakartotinis (trečiasis) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šio vertinimo metu buvo stebima teigiama nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, nurodyta, jog jis įsitraukė į resocializacijos procesą, yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, pokalbio metu įvardijo kriminogeninius poreikius bei apsauginius veiksnius, pastaruoju laikotarpiu jo nuostatos į darbinę veiklą yra teigiamos, vykdo individualią veiklą, kuri prilyginama darbinei veiklai, vykdo finansinius įsipareigojimus, daugiau nei tris mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad atsižvelgiant į jo pastangas, išryškėjusias ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius, ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus galima teigti, jog šiuo metu jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jis įvykdęs visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, šiuo metu mokosi 11 klasėje, užsiima individualia veikla. 2024 m. balandžio mėn. kreipėsi dėl leidimo užsiimti medžio dirbinių gamyba, tačiau leidimas vykdyti tokio pobūdžio veiklą nebuvo suteiktas. 2024 m. gegužės mėn. kreipėsi dėl leidimo užsiimti bižuterijos gaminių gamyba ir leidimas buvo suteiktas, tačiau ši veikla iki 2024 m. lapkričio mėn. nebuvo prilyginta darbinei veiklai. Dabar ši veikla jau yra prilyginama darbinei veiklai. Nuo pat bausmės atlikimo pradžios nevengė dirbti, siekė, kad būtų leidžiama dirbti tą darbą, kur geriausiai išmano, tačiau tokia galimybė nebuvo suteikta. Taip pat nebuvo sudaryta galimybė ir dirbti baldžiumi, nes nebuvo laisvų darbo vietų. Būtent šios aplinkybės rodo, kad jis visada siekė dirbti, tačiau nebuvo įdarbintas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Vėliau turėjo įdėti nemažai pastangų, kad būtų leista vykdyti individualią veiklą. Komisija rekomenduoja savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus, tačiau juos ir taip dengia pagal turimas galimybes, atsižvelgiant į gaunamas pajamas. Ribojant veiklas, tuo pačiu ribojama ir galimybė daugiau užsidirbti, tuo pačiu ir didesnėmis sumomis dengti finansinius įsipareigojimus. Jis buvau išleistas atostogų 2025 m. kovo 24–27 dienomis, atostogų metu nepažeidė maršruto ir viešosios tvarkos taisyklių, visą laiką buvo numatytoje vietoje bei laiku grįžo į kalėjimo įstaigą, taip pat laikėsi visų kitų nustatytų nurodymų. 2025 m. balandžio 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu jam buvo leista be palydos iš bausmės atlikimo vietos vykti į renginį „Geltonojo kaspino bėgimas“, išvykos metu nepažeidė nustatyto maršruto bei viešosios tvarkos taisyklių, nustatytu laiku grįžo į kalinimo įstaigą, taip pat laikėsi ir kitų nurodymų. Jis beveik kiekvieną dieną telefonu bendrauju su savo buvusia žmona, kartais parašo laiškus jai ar dukrai, gimusiai 2012 m., jai nustatytas vidutinio neįgalumo lygis. Šiuo metu ją prižiūri mama, tačiau mergaitei reikalingas ir tėvo dėmesys bei parama. Būdamas įkalinimo įstaigoje prisideda prie dukros išlaikymo finansine prasme. Deda dideles pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą, nevartoja ir niekada nevartojo psichotropinių medžiagų, atpažįsta sritis, susijusias su savo nusikalstamumu, įvykdė visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, geba formuluoti ateities tikslus bei žino ką reikia daryti. Jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vykdo Komisijos rekomendacijas ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Jo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami tam, kad galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Mano, kad nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savo elgesį pakeitė ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys.
Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Teismas, išnagrinėjęs skundžiamo Komisijos nutarimo ir nuteistojo D. B. skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija, netaikydama nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas probacijos metu. Pagrindo išvadai, jog Komisija klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, socialinio tyrimo išvadą ir asmens byloje esančius duomenis, nėra. Tuo tarpu tai, kad priimtas Komisijos procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
Abejonių, jog nuteistasis D. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nėra, tai patvirtina byloje esantys duomenys. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Jau minėta, kad BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai.
Nuteistojo skunde pateiktu jo paties vertinimu, jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir yra padaręs akivaizdžią pažangą, kurią iš esmės sieja su tam tikrais savo pozityviais pasikeitimais atliekant bausmę, tai yra su tuo, jog paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo stebima teigiama rizikos dinamika, jis įsitraukė į resocializacijos procesą, yra įvykdęs individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, pokalbio metu įvardijo kriminogeninius poreikius bei apsauginius veiksnius, pastaruoju laikotarpiu jo nuostatos į darbinę veiklą yra teigiamos, vykdo individualią veiklą, kuri prilyginama darbinei veiklai, vykdo finansinius įsipareigojimus, daugiau nei tris mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Šiuo metu mokosi 11 klasėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą, nevartoja psichotropinių medžiagų. Visos šios nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės teigiamai jį charakterizuoja bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis iš tiesų stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Visgi šiuo metu tik minėtų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, jos duoda tik pagrindą spręsti, kad šiuo metu nuteistojo elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, o lygtinio paleidimo instituto taikymui būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Nuteistojo D. B. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam konstatuoti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; būdingas pažeidimų modelis. Iki šiol išlieka net šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi nestabilią darbo patirtį; būdingas rizikingas elgesys; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus, agresyvus elgesys; ne visada geba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nustatyti ir trys apsauginiai veiksniai – siekia dalyvauti resocializacijos procese; priima jam taikomas resocializacijos priemones; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau šie veiksniai, teismo vertinimu, neatsveria minėtų dinaminių ir nustatytų statinių kriminogeninių veiksnių, kurių dauguma, be kita ko, yra tiesiogiai susiję su nuteistojo elgesiu ir mąstymu (būdingas pažeidimų modelis, impulsyvus ir agresyvus elgesys, priežiūros pažeidimai ir kt.). Teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis D. B. ne maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Šiame kontekste būtina įvertinti ir kriminogeninių veiksnių pobūdį, o būtent nuteistojo rizikingas, impulsyvus ir agresyvus elgesys, nesugebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kas tik patvirtina, jog nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu dar nėra pakankama sėkmingai probacijai.
Taigi, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir išlikę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą spręsti, kad nenustatyta tokia nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri rodytų esminius jo elgesio ir mąstymo pokyčius, lemiančius sėkmingą probaciją. Tokią išvadą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis, siekdamas finansinės naudos, kartais kartoja tas pačias klaidas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Jis kai kurį savo netinkamą elgesį buvo linkęs pateisinti, atsakomybę perkeliant aplinkai ir aplinkiniams. Tam tikrose situacijose, kai būdavo priimami jam nepalankūs sprendimai, taikydavo manipuliuojančias strategijas, būdavo nelankstus ir kategoriškas, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog šie nusikalstamą elgesį didinantys veiksmai turi būti kontroliuojami.
Teismo vertinimu, pirmiau nurodyta nuteistojo charakteristika atspindi, jog vis dėlto nuteistasis dar per gan trumpą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką nesugebėjo pakeisti savo elgesio ir mąstymo teigiama linkme tiek, kad paleistas lygtinai jis sugebėtų valdyti nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius.
Šiame kontekste teismas pažymi, jog viso bausmės atlikimo metu nebuvo nustatyta nuosekli teigiama nusikalstamo elgesio rizikos valdymo dinamika, o būtent 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuteistajam buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu buvo stebima tiek teigiama, tiek neigiama dinamika, o būtent neigiama rizikos dinamika buvo stebima išsilavinimo ir galimybės įsidarbinti srityse, kadangi nuteistasis atsisakė administracijos pasiūlyto darbo, bei gyvenimo stiliaus ir draugų srityje, kadangi nuteistasis pažeidinėjo laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytą tvarką. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal patvirtintus Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo kriterijus, vienas iš kriterijų, leidžiantis konstatuoti akivaizdžią pažangą, yra nuteistojo teigiamos nuostatos dėl darbinės veiklos, įvertinant, ar jis neatsisakė užsiimti jam pasiūlyta darbine veikla. Šiuo atveju, kaip minėta, nuteistasis buvo atsisakęs 2023 m. spalio mėnesį administracijos pasiūlyto darbo tvarkdario pareigose, nurodydamas, kad toks darbas neatitinka jo turimos kvalifikacijos. Ir nors nuo šio atsisakymo yra praėję daugiau kaip trys mėnesiai, visgi tai nuteistąjį neigiamai charakterizuoja vertinant jo rodomas pastangas dirbti bausmės atlikimo metu. Be kita ko, vertinant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu yra ir nuteistojo siekis atlyginti žalą ir vertinamas ne formalus turtinės žalos atlyginimo faktas, o nuostata dėl žalos atlyginimo. Šiuo gi atveju nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis ir dėl įvykdyto nusikaltimo turi susidariusią skolą, kurią moka palaipsniui, Komisija skundžiame nutarime pažymėjo, jog nuteistasis turi 14 000 Eur skolą, kurią dengia lėtai, savanoriškai ją moka formaliai (30 Eur). Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis didesnių pastangų įvykdyti kuo didesnę finansinių įsipareigojimų dalį nerodo. Šiame kontekste svarbios yra ir Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis stokoja motyvacijos darbinei veiklai, yra išrankus darbo pobūdžiui, atsisakė administracijos siūlomo darbo, vykdo abejotino realumo (atsižvelgiant į asmens išsilavinimą ir darbinę patirtį) individualią veiklą, jo patvirtinta darbo vieta įmonėje, kuri pastaruoju metu veiklos nevykdo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, per visą bausmės laiką nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka du kartus ir nors šiuo metu drausminės nuobaudos negalioja, tai jį neigiamai charakterizuoja ir neleidžia daryti išvados apie išskirtinai pavyzdingą ir nuosekliai koreguojamą tik teigiama linkme jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, juolab kad nuteistasis nebuvo paskatintas. Ir nors nuteistasis nuo 2024 m. liepos 17 d. laikomas neturinčiu nuobaudų, visgi, teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog priežiūros/apribojimų pažeidimai išlieka kriminogeniniu veiksniu, šiuo metu dar anksti daryti išvadą, jog nuteistasis jau padarė reikiamas išvadas ir taikoma probacija bus sėkminga.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, jo ankstesnis teistumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis D. B. teistas vienuolika kartų, jam būdingas nusikaltimų modelis ir minėta, kad kriminalinė istorija, būdingas pažeidimų modelis yra kriminogeniniai veiksniai. Šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiamą charakteristiką laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija tinkamai įvertino, kaip lengvinančią jo padėtį pritaikydama priemonę – perkėlimą bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2028 m. vasario 19 d.).
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2025 m. balandžio 2 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo D. B. skundas dėl 2025 m. balandžio 2 d. Komisijos nutarimo Nr. LK-N-258 panaikinimo atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo D. B. skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė
