Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-79/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02948-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 93.2.16

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 5 d. sprendimo dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal A. U. ieškinį atsakovams S. B., A. M. ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovui A. U., atsakovei A. M., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo bendraturčių ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Ieškovas A. U. ir atsakovai S. B. bei A. M. yra žemės sklypo, dviejų gyvenamųjų pastatų, kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Sklype esantis gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 2A2p, nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovui S. B., o gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 1A1m, – atsakovei A. M. ir atsakovui S. B. Žemės sklype yra atsakovui S. B. priklausantys pastatai: du garažai, šiltnamis ir ūkio pastatas, bei Kauno miesto savivaldybei priklausantis ūkio pastatas.

Ieškovas A. U. ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal G. A. firmos „Homo Novus“ 2010 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo planą. Atsakovas S. B. priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Hidroprojektas“ 2009 m. lapkričio 25 d. parengtą žemės sklypo vidinio padalijimo planą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad abu pateikti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planai yra netinkami, pažeidžia ieškovo ir atsakovų teises bei teisėtus interesus, nesudaro prielaidų išvengti bendraturčių konfliktų ateityje (CPK 177, 178 straipsniai, CK 1.2, 1.5, 4.37, 4.40, 4.44, 4.75, 4.81, 4.93, 4.98 straipsniai). Teismo teigimu, ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra neracionalus ir pažeidžia atsakovo teises, nes dėl nustatyto per siauro kelio atsakovas negalėtų įvažiuoti į jam priklausantį garažą, dalis atsakovui priklausančių vaismedžių ir krūmų atsidurtų ieškovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, be to, ieškovo nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ne visiškai atitinka šalims nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis. Teismas nurodė, kad atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nelygiavertė, neracionali, patogi tik atsakovui ir neatitinka faktinės žemės sklypo naudojimo tvarkos. Ieškovui siūloma naudotis šiuo metu atsakovo naudojama nesutvarkyta sklypo dalimi, kurioje yra sena tvora, seni medžiai ar jų kelmai, už tvoros yra daugiabutis namas. Be to, atsakovas panaikino nuo seno buvusius vartelius į savo sklypą ir pagal siūlomą naudojimosi turtu tvarką ketina daryti naują kelią į sklypą iš kitos pusės, nors šia žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo; ties atsakovo ketinamu įrengti keliu yra ieškovo tvora ir vaismedis; šis kelias pažeistų atsakovės A. M. teises, nes būtų šalia jos nuosavybės teise turimo buto gyvenamajame name langų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 5 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį atmesti ieškinį panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį patenkino: nustatė naudojimosi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarką pagal ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą patikslintą 2011 m. gegužės 16 d. matininkės–ekspertės A. P. parengtą projektą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą pripažino netinkamu, nes jis atitinka nuo seno esančią naudojimosi žemės sklypu tvarką bei šalių nuosavybės teise turimas turto dalis. Tačiau, teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė netinkama ieškovo pateikto projekto dalį, plane pažymėtą „C“, nes ja nustatytas per siauras kelias ir tampa neįmanoma įvažiuoti į atsakovui priklausantį garažą, nepažeidus nustatytos sklypo ribos. Dėl to teisėjų kolegija pasiūlė ieškovui pateikti patikslintą šios dalies projektą. Ieškovas pateikė 2011 m. gegužės 16 d. matininkės A. P. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, pagal kurį į garažą tampa įmanoma įvažiuoti. Teisėjų kolegijos teigimu, išsprendus įvažiavimo klausimą, atstumai tarp naujame plane koreguotų koordinačių pakito tik keliais centimetrais, atsakovė A. M. ieškovo projekto korekcijai pritarė, o atsakovo S. B. teisė naudotis ūkiniu pastatu, įeinant į jį per bendro naudojimo sklypą iš jam priskirtos sklypo dalies, nepažeidžiama. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieškovo projektą pripažino visiškai netinkamu ir nepasinaudojo teismo galimybe nustatyti naudojimosi turtu tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktus projektus. Dėl to kolegija, panaikinusi šią teismo sprendimo dalį, ieškovo reikalavimą patenkino ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pakoreguotą projektą, kuris, anot jos, iš esmės analogiškas nurodytajam patikslintuose ieškiniuose ir neviršija ieškovo apeliacinio skundo ribų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas S. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, dėl šios dalies priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principus, CPK 314 bei 320 straipsnių reikalavimus, nes savo iniciatyva tik ieškovui pasiūlė pateikti patikslintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą. Teismas teisę teikti naują rašytinį įrodymą – žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą – apeliacinės instancijos teisme suteikė tik ieškovui, o atsakovo pateikto naujo naudojimosi tvarkos plano nepagrįstai nepriėmė.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypo naudojimo tvarką, pažeidė CK 4.75 straipsnį, neatsižvelgė į racionalumo, patogumo, faktinio naudojimo kriterijus, taip pat į tai, jog ieškovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje esančių atsakovui priklausančių vaismedžių ir vaiskrūmių uogos ir vaisiai yra atsakovo maistas bei senatvės pensijos priedas. Teismas neįvertino, kad ieškovas gali naudotis neužstatyta ir neužsodinta žemės sklypo dalimi už jam priklausančio gyvenamojo namo prie sklypo tvoros ir tai užkirstų kelią bendraturčių ginčams ateityje. Be to, nustatyta naudojimosi tvarka ieškovui priskirtas sklypas po atsakovo gyvenamojo namo langais pažeidžia atsakovo teisę į privatumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visas plotas, kuriame nustatytas servitutas (plane pažymėtas,,S“), yra priskirtas naudotis ieškovui; taip ribojama atsakovo teisė naudotis jam priklausančio ūkinio pastato dalimi.

Atsiliepimais į kasacinį skundą ieškovas A. U. ir atsakovė A. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:

1. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė dispozityvumo ar šalių lygiateisiškumo principus. Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus pateiktą naudojimosi tvarkos projektą pripažino netinkamu, tačiau kasatorius apeliacinio skundo nepadavė, t. y. sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nėra duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme kasatorius būtų prieštaravęs naujų įrodymų pateikimui.

2. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl CK 4.75 straipsnio pažeidimo, nes bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalys visada naudojosi tomis žemės sklypo dalimis, kokios nurodytos ieškovo pateiktame plane. Tą patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, bet ir Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-633-717/2008 dėl leidimo rekonstruoti tvorą be bendraturčio sutikimo. Kasatorius pripažino, kad ieškovo siūlomas naudojimosi tvarkos projektas nuosavybės dalių nepažeidžia, ir neneigė, jog dalį medžių ginčo plote yra iškirtęs. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo servituto nustatymo, nes nekilnojamasis daiktas, kuriam naudoti servitutas skirtas, priklauso ne ieškovui ar atsakovui, o Kauno miesto savivaldybei. Be to, į savivaldybei priklausantį statinį galima patekti iš akligatvio, su kuriuo ribojasi statinys; šis yra avarinės būklės ir griautinas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais šalių lygiateisiškumo principo aiškinimo bei taikymo klausimais bylose dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Dėl šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimo bylose dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo

Tinkamas civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta, teismas motyvuotų savo sprendimą (CPK 12, 17, 270 straipsniai). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai). Taigi vienodos šalių galimybės teikti teismui įrodymus, paaiškinimus ir argumentus dėl nagrinėjamos bylos dalyko yra vienas iš esminių šalių lygiateisiškumo, kartu – ir tinkamo teismo proceso, principo aspektų. Dėl to šios šalių teisės gali būti ribojamos ir pateiktus įrodymus gali būti atsisakoma priimti tik esant pagrįstam įstatyme nustatytam pagrindui. Vienas iš tokių atvejų, kai įstatymas nustato galimybę riboti šalies teisę teikti teismui įrodymus ar paaiškinimus dėl nagrinėjamos bylos dalyko, yra CPK 320, 314 straipsniuose nustatyti apeliacinio nagrinėjimo apimties ribojimai. Tačiau sprendžiant dėl šių proceso teisės normų taikymo būtina atsižvelgti į konkrečios bylos specifiką. Šia prasme bylos dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra ypatingos tuo, kad teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-303/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). O tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Taigi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo.

Pirmiau aptarti bylų dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ypatumai lemia tokios bylos šalių – bendraturčių – teikiamų procesinių dokumentų ir įrodymų pobūdį. Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifiką, šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką. Taigi tokiose bylose žemės sklypo planas nėra vien įrodymas; iš esmės – tai jį teikiančios šalies pozicijos išdėstymo forma, pavaizdavimas. Dėl to turi būti pripažįstama, kad patikslinti žemės sklypo planai gali būti teikiami ir kartu su šalies atsikirtimais dėl kitos šalies siūlomo naudojimosi tvarkos varianto. Atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje aptartą teismo pareigą tokio pobūdžio bylose ieškoti racionaliausio, abiem pusėm priimtiniausio ir optimaliausio naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto, akcentuotina, kad reikšmingos bylos aplinkybės gali būti tinkamai nustatytos priimant ir svarstant abiejų ginčo šalių siūlymus dėl naudojimosi tvarkos. Dėl to laikytina, kad atsisakymas priimti šalies su atsikirtimais teikiamą žemės sklypo naudojimo tvarkos projektą yra nepateisinamas, nes susiaurina galimybes visapusiškai ištirti reikšmingas bylos aplinkybes ir nustatyti tinkamiausią naudojimosi daiktu tvarką, t. y. dėl to gali nukentėti bylos aplinkybių tyrimo visapusiškumas ir išsamumas. Be to, atsisakymas priimti šalies kartu su atsikirtimais pateikiamą projektą būtų nepagrįstas šalies atsikirtimo teisės apribojimas, pažeidžiantis šalių procesinį lygiateisiškumą.

Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovo pateiktą patikslintą naudojimosi ginčo žemės sklypu projektą, iš esmės atsisakė įvertinti šios proceso šalies paaiškinimus, dėl to pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai) ir nepagrįstai apribojo galimybes ištirti visus šalių siūlomus naudojimosi tvarkos variantus bei nustatyti tinkamiausią, ir tai lėmė nevisapusišką bylos išnagrinėjimą. Šie proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi dėl teismo padarytų klaidų reikia išaiškinti ir nustatyti nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos, tai byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti kasacinio skundo argumentai yra arba faktinio pobūdžio, arba teisiškai nereikšmingi, nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 346 straipsnis, 353 straipsnio 1 dalis), ir todėl dėl jų nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas