Civilinė byla Nr. 3K-3-78/2012
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03734-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 75.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams A. J. ir R. J. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių prievolės pobūdį bei sutuoktinių atsakomybę pagal prievoles (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punktas), aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas 2002 m. vasario 1 d. paskolino atsakovui A. J. ir jo sutuoktinei 18 000 Lt; šalys pasirašė paskolos raštą, kuriuo atsakovas A. J. įsipareigojo ieškovui 18 000 Lt grąžinti pagal pirmą pareikalavimą, mokėti po 300 Lt kas mėnesį delspinigių. 2006 m. vasario 18 d. iš atsakovo A. J. buvo pareikalauta grąžinti skolą ir delspinigius; šis reikalavimas įteiktas jo sutuoktinei, tačiau skola ir delspinigiai nebuvo sumokėti. Atsakovė teigė, kad skola – asmeninė atsakovo prievolė, nes sutuoktiniai dar 1997 m. sausio 15 d. notaro patvirtinta sutartimi pasidalijo santuokoje įgytą turtą.
Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 18 000 Lt skolos; 1800 Lt delspinigių, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad nors sutuoktiniai 1997 m. sausio 15 d. notaro patvirtinta sutartimi pasidalijo santuokoje įgytą turtą, tačiau santuoka buvo nutraukta šalių bendru sutarimu Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, t. y. sutuoktinių teisiniai santykiai po notaro patvirtintos santuokoje įgyto turto padalijimo sutarties dar tęsėsi daugiau kaip šešerius metus. Šią teismo išvadą patvirtino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 29 d. priimta nutartis, kurioje nustatyta, kad abu atsakovai idealiomis dalimis valdė nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini) ir dėl kurių padalijimo nenuspręsta notaro patvirtintoje santuokoje įgyto turto padalijimo sutartyje. Dėl to teismas padarė išvadą, kad bendroji jungtinė nuosavybė tarp atsakovų egzistavo iki 2003 m. rugsėjo 10 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, nutraukdami santuoką ir tvirtindami jų pateiktą santuokos nutraukimo padarinių sutartį, nors buvo sudaryta ginčijama paskolos sutartis, nurodė, jog nebuvo tarp sutuoktinių dalytino turto, taip pat nenurodė kreditorių. Pagal CK 3.51 straipsnį, jeigu sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba neturi dalytino turto, tai apie tai turi būti nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nurodė, kad buvę sutuoktiniai pažeidė teisės normų reikalavimus, todėl jiems kilo atsakomybė pagal prievolę. Teismas, spręsdamas dėl prievolės pobūdžio, konstatavo, kad atsakovų prievolė ieškovui buvo ne tik bendra, bet ir solidari. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas. Kadangi atsakovai, nutraukdami santuoką, dėl šios prievolės likimo nenusprendė, tai ir po santuokos nutraukimo ši prievolė jiems liko solidari. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovas, sudarydamas paskolos sutartį su ieškovu, būtų siekęs tenkinti tik savo asmeninius poreikius, o atsakovė apie tai nieko nebūtų žinojusi, atsakovė nepateikė kitų įrodymų, todėl teismas pripažino, jog abu buvę sutuoktiniai privalo solidariai grąžinti ieškovui gautą skolą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 13 d. nutartimi jį tenkino, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetė ieškinio reikalavimus atsakovei R. J.; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad byloje neįrodytas paskolos panaudojimas bendriems ir būtiniems šeimos poreikiams tenkinti, todėl tai nebuvo atsakovų bendra solidari sutuoktinių prievolė. Kolegija nustatė, kad paskolos sutartį pasirašė tik atsakovas; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartimi padalytas sutuoktinių (atsakovų) turtas, pakeistas nekilnojamojo turto režimas – iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į bendrą dalinę asmeninę nuosavybę; Kauno miesto apylinkės teisme 2003 m. rugsėjo 10 d. atsakovų santuoka nutraukta, teismo sprendime konstatuota, kad buvę sutuoktiniai bendro ūkio netvarkė nuo 2000 metų rudens; UAB „Transmigra“ įstatinis kapitalas buvo padidintas dar iki paskolos sutarties sudarymo; A. J., gavęs paskolą, dažnai vykdavo į Rusiją, kur gautą paskolą panaudojo savo asmeniniams poreikiams (įrodymai – teismui pateiktų pasų žymos).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo, neteisingai įvertinus įrodymus, ir nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas A. J. tapo nemokus, o jo buvusi sutuoktinė įgijo nepagrįstai daug turto, sutuoktiniai, nutraukdami santuoką, neinformavo teismo apie esamus kreditorius, todėl, neįtraukus kreditoriaus į santuokos nutraukimo bylą, klausimas dėl paskolos sutarties buvo išspręstas jam nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismui padarius teismų praktikai priešingą išvadą, kad sutuoktinių prievolė nebuvo solidari, neteisingai buvo paskirstyta įrodinėjimo našta ir kasatoriui nepagrįstai kilo pareiga įrodyti paskolos panaudojimo faktą, nors sutuoktiniai turėjo bendrą skolą ir turto paskirstymas nepaneigė kreditoriaus teisės reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai ar bet kuris iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Kasatoriaus teigimu, nors paskolos raštelį pasirašė atsakovas, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti paskolos panaudojimo bendriems šeimos reikalams faktas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė R. J. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad byloje neįrodytas paskolos panaudojimo bendriems šeimos interesams faktas, kasatoriaus argumentai dėl įrodinėjimo naštos jam perkėlimo nepagrįsti, nes aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus, turi įrodyti pati (CPK 178 straipsnis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bendrų sutuoktinių prievolių
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010.
Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.
Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl paskolos suteikimo tikslų, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas. Kasatoriaus teigimu, sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia kasatoriaus pozicija. Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, jo išimtis nustatant tik vedybų sutartimi. Nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Toks teisinis reguliavimas ex ante yra žinomas ir kreditoriui, todėl iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad paskolos teisiniuose santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai tokiais atvejais turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolą, taip suteikiant paskolos sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį režimą. Šioje byloje teismai nustatė, kad atsakovė nesudarė paskolos sutarties su ieškovu, tokios sutarties nepatvirtino. Dėl to kasatorius, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudariusi atsakovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl sutuoktinio sutikimo prezumpcijos (CK 3.92 straipsnio 3 dalis) taikymo paskolos sutarčiai
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję teismai, pasisakydami dėl ginčo paskolos, nurodė, jog sutuoktinio sutikimas dėl kito sutuoktinio sudaryto sandorio įstatyme preziumuojamas. Su tokia teismų pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. CK 3.92 straipsnio 2 dalis sistemiškai susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas – apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta dėl kreditoriaus interesų, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį.
Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalis, kurioje pasisakyta dėl sutuoktinio sutikimo prezumpcijos taikymo, šalintina. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šis apeliacinės instancijos teismo padarytas teisės taikymo pažeidimas neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui ir nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl sutuoktinio kreditoriaus neįtraukimo į bylą dėl santuokos nutraukimo ir jos teisinių padarinių
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti abiejų ar vieno iš sutuoktinių kreditorius įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.126 straipsnyje nustatytos pareigos nevykdymas a priori nereiškia, jog neįtrauktas į bylą kreditorius įgyja reikalavimo teisę į abu sutuoktinius. CK 3.126 straipsnis savo turiniu yra proceso teisės norma (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl šioje normoje įtvirtintų pareigų nesilaikymo sutuoktinio prievolės prigimtis CK 3.109 straipsnio prasme nesikeičia. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl CK 3.126 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymo sutuoktiniams, įskaitant ir tą, kuris nėra prievolės šalis, tačiau žinojo apie kito sutuoktinio kreditorių ir jo nenurodė pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas), kyla civilinė atsakomybė. Tokių sutuoktinių atsakomybei taikomos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės (CK 6.245 straipsnis, 6.263 straipsnis), nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę. Civilinės atsakomybės sąlygoms reikšmingos aplinkybės skiriasi nuo bendrai sutuoktinių prievolei (CK 3.109 straipsnis) reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovei ieškinį pareiškė CK 3.109 straipsnio pagrindu, įrodinėdamas bendrai sutuoktinių prievolei reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau neįrodinėdamas civilinės atsakomybės sąlygų. Pasirinkti ieškinio pagrindą yra ieškovo teisė. Minėta, kad įrodinėtinos reikšmingos civilinei atsakomybei ir bendrai sutuoktinių prievolei aplinkybės yra skirtingos, todėl teismas ex officio negali keisti teisinio pagrindo. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus argumentas dėl CK 3.126 straipsnio reikalavimų pažeidimo nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ją naikinti, nes nenustatyta materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 36,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovės R. J. sumokėti advokatui 250 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, ši suma atsakovei priteistina iš kasatoriaus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,50 Lt (trisdešimt šešis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Gintaras Kryževičius
Algis Norkūnas
