Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-348-648/2018

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00028-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.3; 1.2.10.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu:

A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnio 1 dalį 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio bauda, 168 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį 81 MGL (3050,46 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta 81 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 54 MGL (2033,64 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaičius taikyto laikinojo sulaikymo laiką (vieną parą), nustatyta galutinė 52 MGL (1995,98 Eur) dydžio bauda;

M. S. (M. S.) nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda, 168 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda, 228 straipsnio 1 dalį 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta 75 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaičius taikyto laikinojo sulaikymo laiką (vieną parą), nustatyta galutinė 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda;

V. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012,8 Eur) dydžio bauda, 24 straipsnio 5 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda, 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį 84 MGL (3163,44 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta 84 MGL (3163,44 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 56 MGL (2108,96 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio nustatomoji dalis dėl A. A. ir M. S. nusikalstamų veikų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį aprašymo bei V. R. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas:

pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) tyrėjas, turėdamas leidimą dirbti su Policijos informacinėje sistemoje esančiais informaciniais registrais ir Vidaus reikalų informacine sistema (toliau – VRIS), vykdydamas UAB T direktoriaus V. R. neteisėtus prašymus, nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2014 m. spalio 27 d. savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pastate, suvesdamas jam priskirtus naudotojo duomenis, tyčia neteisėtai prisijungdamas prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų ir VRIS Centrinio duomenų banko (toliau – CDB), ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio poreikio bei siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Policijos informacinėje sistemoje esančius informacinius registrus ir VRIS naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-775 taisyklių reikalavimus, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą, atsispausdindamas: VRIS CDB pažymas „Asmens duomenys“; išrašus iš VRIS CDB apie asmens teistumus; VRIS CDB pažymas „Asmenys (Policijos įskaita)“; VRIS CDB pažymas „Pristatymai į budėtojų dalį“; VRIS CDB pažymas „SODRA – Asmuo ir jo draudėjai (visos darbovietės)“; VRIS CDB pažymas „Lietuvos darbo biržos duomenys“; VRIS CDB pažymas „Informacija iš POLIS Šiaulių informacinės sistemos“; VRIS CDB pažymas „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“; išrašus iš AUDIT III informacinės sistemos; išrašus iš POLIS II naršyklės. Taip A. A. surinko duomenis apie A. Š., T. R., S. L., V. M. (V. M.), G. M., J. V., D. B., O. B., S. S., A. P. (J.), J. J., L. B., L. B., M. B., D. T., R. V. (R. V.), J. V., A. D., J. B., J. N., A. A., V. L. (V. L.), V. K., D. S., A. N., M. Č., J. G. (J. G.), E. I., Ž. R., A. Š., V. R., A. S., L. K., A. P. privatų gyvenimą, kaip duomenų paieškos pagrindą nurodė „kitas tarnybinis naudojimas“, o kaip papildomus duomenis nurodė „žvalgybinio pobūdžio“, „kriminalinė žvalgyba“ arba „žvalgyba“. Šiuos veiksmus A. A. atliko veikdamas tiesiogine tyčia bei neteisėtai, kadangi informaciją apie privatų kitų asmenų gyvenimą rinko ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio poreikio bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 straipsnį; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 9 punktus; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 451 patvirtintos PPP instrukcijos 8.1 papunktį; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punktą; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 papunktį, 16 punktą bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktus;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad duomenis apie privatų asmenų gyvenimą neteisėtai rinko prisijungimo prie VRIS CDB, POLIS II naršyklės bei AUDIT III informacinės sistemos metu įvesdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. duomenis apie dėl pirmiau nurodytų asmenų atliekamą kriminalinės žvalgybos arba ikiteisminį tyrimą, nors dėl minėtų asmenų tuo metu jokie kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami, renkami duomenys nebuvo susiję su A. A. atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, taip jis suklastojo tikrą elektroninį dokumentą;

pagal BK 168 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pažeisdamas pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, neteisėtai surinkęs informaciją apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P. privatų gyvenimą, neturėdamas jų sutikimo, nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d., susitikdamas įvairiose vietose Vilniaus mieste, V. R., suinteresuotam informacijos apie pirmiau nurodytus asmenis gavimu, perdavė surinktus duomenis apie šių asmenų privatų gyvenimą;

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, atlikdamas pirmiau nurodytus veiksmus, ne tik pažeidė minėtus teisės aktus, bet ir padarė didelę neturtinę žalą policijos įstaigai, valstybei bei policijos pareigūno vardui. A. A., neteisėtai rinkdamas informaciją apie didelio skaičiaus privačių asmenų gyvenimą, tokius veiksmus atlikdamas sistemingai, daugiau nei vienerius metus, ir šią informaciją perduodamas kitiems asmenims, pažeidė šių asmenų prigimtinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, įtvirtintą Konstitucijos 18 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 punkte, nuostatą, kad duomenys apie privatų gyvenimą saugomi valstybės, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (Konstitucijos 22 straipsnio 3 punktas), ignoravo Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo principus, nevykdė policijai priskiriamų uždavinių saugoti žmogaus teises ir laisves (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 punktas), užtikrinti asmens, visuomenės saugumą (Policijos įstatymo 5 straipsnio 2 punktas). Tyčia pažeisdamas minėtų teisės aktų reikalavimus, savo įgaliojimus panaudodamas priešingai tarnybai interesais bei nusikalstamai, A. A. sumenkino policijos įstaigos, kaip valstybės institucijos, autoritetą, policijos pareigūno vardą.

2. M. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas:

pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) tyrėjas, turėdamas leidimą dirbti su Policijos informacinėje sistemoje esančiais informaciniais registrais ir VRIS, vykdydamas V. R. neteisėtus prašymus, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) komisariato pastate, suvesdamas jam priskirtus naudotojo duomenis, tyčia neteisėtai prisijungdamas prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų ir VRIS CDB, nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio poreikio bei siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus, įvedė į Policijos informacinėje sistemoje esančius informacinius registrus ir VRIS naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenis, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-775 taisyklių reikalavimus, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą, atsispausdindamas: VRIS CDB pažymas „Asmens duomenys“, išrašus iš AUDIT III informacinės sistemos, asmenų fotografijas iš Gyventojų registro, esančias POLIS II naršyklėje. Taip M. S. surinko duomenis apie I. R., A. Š., J. K., A. V. Ž., A. P. (J.), J. J., A. R. Š. (M.), V. M., K. M., T. Š., V. N., V. M. (V. M.), V. B., G. B., M. A., V. A. (V. A.), M. Š. privatų gyvenimą, kaip duomenų paieškos pagrindą nurodė „kriminalinės žvalgybos tyrimas“ arba „ikiteisminis tyrimas“, o kaip papildomus duomenis nurodė „Nr. 10-6-Į03-1420RN“, „57-1-00154-13“, „57-1-01033-13“, „57-1-01156-13“, „57-1-02131-13“, „57-1-02195-13“, „57-1-01431-13“ arba „57-1-01456-14“. Šiuos veiksmus M. S. atliko veikdamas tiesiogine tyčia bei neteisėtai, kadangi informaciją apie privatų kitų asmenų gyvenimą rinko ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio poreikio, bei pažeisdamas Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalį, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 straipsnį; Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 9 punktus; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 451 patvirtintos PPP naudojimo ir PPP instrukcijos 8.1 papunktį; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-122 patvirtintos Policijos įstaigų informacijos saugos politikos 31 punktą; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Registrų naudotojų administravimo taisyklių 15.4 papunktį, 16 punktą bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktus;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad duomenis apie asmenų privatų gyvenimą neteisėtai rinko prisijungimo prie VRIS CDB, POLIS II naršyklės bei AUDIT III informacinės sistemos metu įvesdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. duomenis apie dėl pirmiau nurodytų asmenų atliekamą kriminalinės žvalgybos arba ikiteisminį tyrimą, nurodydamas ir konkrečius jų numerius, nors dėl minėtų asmenų tuo metu jokie kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami, renkami duomenys nebuvo susiję su M. S. atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais, taip jis suklastojo tikrą elektroninį dokumentą;

pagal BK 168 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pažeisdamas pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, neteisėtai surinkęs informaciją apie I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą, neturėdamas jų sutikimo, nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d., susitikdamas įvairiose vietose Vilniaus mieste, V. R., suinteresuotam informacijos apie pirmiau nurodytus asmenis gavimu, perdavė surinktus duomenis apie šių asmenų privatų gyvenimą;

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, atlikdamas pirmiau nurodytus veiksmus, ne tik pažeidė minėtus teisės aktus, bet ir privačių asmenų prigimtinę teisę, įtvirtintą Konstitucijos 18 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 punkte, nuostatą, kad duomenys apie privatų gyvenimą saugomi valstybės, o informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (Konstitucijos 22 straipsnio 3 punktas), ignoravo Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo principus, nevykdė policijai priskiriamų uždavinių saugoti žmogaus teises ir laisves (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 punktas), užtikrinti asmens, visuomenės saugumą (Policijos įstatymo 5 straipsnio 2 punktas). Tyčia pažeisdamas minėtų teisės aktų reikalavimus, savo įgaliojimus panaudodamas priešingai tarnybai interesais, sistemingai bei ilgą laiką (20 mėnesių) neteisėtai rinkdamas informaciją apie didelio skaičiaus privačių asmenų gyvenimą bei ją perduodamas kitam asmeniui, taip pažeisdamas privačių asmenų konstitucines teises, M. S. sumenkino policijos įstaigos, kaip valstybės institucijos, autoritetą, pažemino policijos pareigūno vardą ir taip policijai padarė didelę neturtinę žalą.

3. V. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas:

pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB T direktorius, siekdamas gauti duomenų apie jį dominančių asmenų šeimos sudėtį, teistumus, administracinius baustumus, darbovietes bei kitų viešai neprieinamų duomenų apie tų asmenų privatų gyvenimą, saugomų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kaupiamų Policijos informacinėje sistemoje esančiuose informaciniuose registruose ir VRIS CDB, tačiau neturėdamas tam leidimo, žinodamas, kad tokias galimybes turi policijos pareigūnai, veikdamas tiesiogine tyčia dėl tokių duomenų gavimo, nenustatytomis aplinkybėmis susitarė su A. A. ir M. S.. Pastarieji, V. R. sukurstyti, t. y. palenkti šio asmens prašymų, veikdami ne tarnybos, bet V. R. interesais, iš jo gaudami jį dominančių asmenų vardus ir pavardes bei pageidaujamus gauti duomenis apie tų asmenų privatų gyvenimą, savo darbo vietoje suvesdami jiems priskirtus naudotojo duomenis ir prisijungdami prie Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų ir VRIS CDB, ne tarnybos tikslais ir nesant tam tarnybinio poreikio, neteisėtai surinko ir atspausdino informaciją apie A. Š., T. R., S. L., V. M., G. M., J. V., D. B., O. B., S. S., A. P. (J.), J. J., L. B., L. B., M. B., D. T., R. V., J. V., A. D., J. B., J. N., A. A., V. L., V. K., D. S., A. N., M. Č., J. G., E. I., Ž. R., V. R., A. S., L. K., A. P., I. R., A. Š., J. K., A. V. Ž., A. R. Š. (M.), V. M., K. M., T. Š., V. N., V. M., V. B., G. B., M. A., V. A., M. Š. privatų gyvenimą. Šiuos veiksmus V. R. atliko veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas, jog A. A. ir M. S. informaciją apie privatų asmenų gyvenimą rinks ne tarnybos tikslais, o jo prašomi ir jo interesais, sistemingai bei neteisėtai;

pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 168 straipsnio 1 dalį už tai, kad jo sukurstyti, t. y. palenkti jo prašymų, veikdami ne tarnybos, bet V. R. interesais, A. A. ir M. S. neteisėtai surinktą informaciją apie privatų minėtų asmenų gyvenimą, neturėdami tų asmenų sutikimo, neteisėtai perdavė V. R.;

pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad sukurstė A. A. ir M. S. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. V. R. sukurstyti, t. y. palenkti jo prašymų, veikdami ne tarnybos, bet V. R. interesais, A. A. ir M. S., neteisėtai rinkdami informaciją apie privatų asmenų gyvenimą ir ją perduodami V. R., sumenkino policijos įstaigos, kaip valstybės institucijos, autoritetą, policijos pareigūno vardą ir padarė jiems bei valstybei didelę neturtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo M. S. bei jo gynėjo ir nuteistojo A. A. gynėjos apeliacinius skundus, konstatavo, kad A. A. ir M. S. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį dėl informacijos apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P., I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą rinkimo ir panaudojimo, perduodant duomenis V. R., yra perteklinis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nutarė pakoreguoti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes: iš nuosprendžio nustatomosios dalies dėl A. A. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį pašalino epizodus, kad jis surinko duomenis apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P. privatų gyvenimą, ir šiomis aplinkybėmis patikslino BK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo aprašymą; iš nuosprendžio nustatomosios dalies dėl M. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį pašalino epizodus, kad jis surinko duomenis apie I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą, ir šiomis aplinkybėmis patikslino BK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo aprašymą. Kartu šis teismas iš nuosprendžio nustatomosios dalies dėl V. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 167 straipsnio 1 dalį pašalino epizodus, kad jo sukurstyti A. A. ir M. S. neteisėtai surinko ir atspausdino duomenis apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P., I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, dalies nuteistiesiems A. A. ir M. S. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų nelaikydamas kaltinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dalimi ir laikydamas kaltinimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį dalimi, juos vertindamas kaip šių BK normų konkurenciją, o veikos kvalifikavimą pagal abu BK straipsnius – kaip perteklinį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5.2. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 168 straipsnio 1 dalį kilti turi būti nustatyti bei įrodymais patvirtinti informacijos apie asmens privatų gyvenimą panaudojimo faktas ir būdas, taip pat jos gavimo būdas. Tačiau į šio straipsnio dispoziciją neįtrauktas tokios informacijos rinkimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 168 straipsnį atsiranda tuomet, kai informacija buvo sužinota dėl savo tarnybos ar profesijos arba atliekant laikiną užduotį, arba surinkta darant BK 165–167 straipsniuose nustatytą veiką. Pirmaisiais dviem atvejais informacijos sužinojimo pagrindai yra teisėti, tačiau neteisėtas tokios informacijos panaudojimas, trečiuoju – neteisėtas ir informacijos gavimo būdas, ir jos panaudojimas. Teismams konstatavus, kad informaciją apie asmenų privatų gyvenimą A. A. ir M. S. rinko ne tarnybos tikslais ir nesant tarnybinio poreikio (t. y. neteisėtai), spręstinas klausimas, ar informacija nebuvo renkama padarant BK 165–167 straipsniuose nustatytą nusikalstamą veiką.

5.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visa informacija apie asmenų privatų gyvenimą, kuri A. A. ir M. S. buvo perduota V. R., buvo surinkta padarant BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, – tai yra vienas iš nusikalstamos veikos, nustatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių. Apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš nusikalstamos veikos, nustatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, informacijos apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P., I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą rinkimą, tačiau inkriminuodamas jį kaip požymį nusikalstamos veikos, nustatytos BK 168 straipsnio 1 dalyje, bei pripažindamas pagrįstu A. A. ir M. S. nuteisimą pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, o V. R.– pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį, neteisėtai ir nepagrįstai išplėtė baudžiamosios atsakomybės pagal BK 168 straipsnio 1 dalį ribas ir pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalį.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas BK 167 straipsnio 1 dalies ir 168 straipsnio 1 dalies dispozicijas nepagrįstai vertino kaip konkuruojančias, o nuteistųjų veiksmų kvalifikavimą pagal abu šiuos straipsnius – kaip perteklinį, nes pagal BK 167 straipsnį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tik už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, o pagal BK 168 straipsnį – už jos atskleidimą ar panaudojimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. Puškoriaus kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 167 straipsnio 1 dalies ir 168 straipsnio 1 dalies taikymo

7. BK 167 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-213/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-213/2014">2K-213/2014</a>). Atsakomybė už neteisėtą tokios informacijos atskleidimą ar panaudojimą nustatyta BK 168 straipsnyje.

8. Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose nustatytą veiką. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla už neteisėtą atskleidimą ar panaudojimą tokios informacijos apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią kaltininkas gauna: a) teisėtai – sužino dėl savo tarnybos, profesijos ar laikino užduoties atlikimo; b) neteisėtai – surenka darydamas BK 165–167 straipsniuose nurodytus nusikaltimus. Sužinojimas nuo surinkimo skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju kaltininkui informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą tampa prieinama dėl jo tarnybos, profesijos ar laikinos užduoties atlikimo, antruoju – dėl jo padarytų asmens privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančių nusikalstamų veikų.

9. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad policijos pareigūnai A. A. ir M. S. informaciją apie nukentėjusių asmenų privatų gyvenimą rinko neteisėtai, t. y. UAB T direktoriaus V. R. prašymu, ne tarnybos tikslais prisijungdami prie neviešų, Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų ir VRIS CDB, įvesdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie dėl šių asmenų neva atliekamus kriminalinės žvalgybos arba ikiteisminius tyrimus ir atspausdindami pažymas bei išrašus su šių asmenų duomenimis. Taip pat nustatyta, kad dalį surinktos informacijos (apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P., I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą) nuteistieji perdavė V. R., taip pastarojo labui šią informaciją neteisėtai panaudojo.

10. Pažymėtina, kad kvalifikuojant tokio pobūdžio veikas pirmiausia atsižvelgtina į BK 167 ir 168 straipsnių santykį. Šiuose straipsniuose nurodyti teisės normų požymiai konkuruoja dėl tų pačių nusikalstamų veiksmų – neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, nes minėta, kad pagal BK 168 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai be asmens sutikimo viešai paskelbiama, pasinaudojama ar kitų asmenų labui panaudojama informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu ji buvo surinkta darant BK 165–167 straipsniuose, taigi ir BK 167 straipsnyje, nustatytą veiką. Šis BK specialiosios dalies teisės normų santykis gali būti įvardijamas kaip normos visumos (BK 168 straipsnis) ir normos dalies (BK 167 straipsnis) konkurencija, nes viena norma padarytą veiką atitinka visiškai (BK 168 straipsnis), o kita – tik iš dalies (BK 167 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, esant šiai normų konkurencijai, taikoma visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius. Taip išvengiama dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties apsunkinimo, kai asmuo, iš esmės padaręs vieną nusikalstamą veiką, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Normos dalis taikytina kartu su normos visuma tik tais atvejais, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUyLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-652/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-652/2007">2K-652/2007</a>, 2K-289/2013, 2K-138/2015). Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant kaltininko veiksmus, kuriais, darant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 167 straipsnyje, surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą atskleidžiama ar panaudojama, taikytinas tik BK 168 straipsnis, kuris apima ir neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, už kurį atsakomybė nustatyta BK 167 straipsnyje. Tokios pozicijos, pavyzdžiui, laikytasi ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2015, kurioje konstatuota, kad tokiais atvejais, vadovaujantis normų visumos ir dalies konkurencijos sprendimo taisyklėmis, padaryta veika kvalifikuotina taikant tik BK 168 straipsnį.

11. Taigi, ir šioje byloje nustatyti A. A. veiksmai neteisėtai renkant informaciją apie A. Š., L. B., M. B., R. V., J. B., J. N., A. A., V. K., L. K., A. P. privatų gyvenimą, ir M. S. veiksmai neteisėtai renkant informaciją apie I. R., A. Š., J. K., T. Š., V. N., V. M., M. Š. privatų gyvenimą atitinka BK 167 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl šie nuteistųjų veiksmai ir tolesnis tos pačios neteisėtai surinktos informacijos panaudojimas V. R. labui (tokios informacijos jam perdavimas) kvalifikuotini tik pagal BK 168 straipsnį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą (BK 168 straipsnį) aiškino ir taikė tinkamai, prokuroro kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti (keisti) apeliacinės instancijos teismo nutarties.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A. ir M. S. taip pat nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o V. R. – pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį dėl A. A. ir M. S. sukurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Kaip matyti iš nuteistiesiems A. A. ir M. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo, jų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi iš esmės pasireiškė BK 167 straipsnio 1 dalyje ir 168 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymu – neteisėtu, ne tarnybos tikslais, nesant tam tarnybinio poreikio, informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimu ir surinktos informacijos perdavimu V. R., taip padarant didelę žalą policijos įstaigai ir valstybei. Taigi, šiuo atveju kyla klausimas, ar piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį neapėmė ir nusikalstamų veikų, nustatytų BK 167 ir 168 straipsniuose.

13. Panaši situacija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos buvo nagrinėjama baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>. Šioje byloje V. J. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnį, 167 straipsnį už tai, kad, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t. y., būdamas policijos pareigūnas, pagal pažįstamų asmenų prašymus prisijungdavo prie policijoje įdiegtų registrų ir informacinių sistemų, kuriuose sukaupti ir nevieši elektroniniai duomenys, susiję su privačiu fizinių asmenų gyvenimu, ir įvairius duomenis perduodavo jų prašiusiems asmenims. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje minėtoje byloje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas V. J. veiką pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, tinkamai neįvertino šio asmens tyčios kryptingumo, aplinkybės, kad informacija surinkta V. J. piktnaudžiavus tarnybos policijoje suteiktomis galimybėmis naudotis neviešais privačių fizinių asmenų registrais, o tai visų pirma pažeidžia siekį užtikrinti teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principus atitinkančią policijos veiklą, šioje institucijoje tvarkant asmens duomenis, ir yra V. J. inkriminuoto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sudėties dalis.

14. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – autoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018 ir kt.).

15. Atkreiptinas dėmesys, kad nors minėtoje ir nagrinėjamoje bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra panašios, tačiau, kiek tai susiję su šiose bylose nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, vertinimu, nėra tapačios, todėl šiuo atveju kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a> nelaikytina precedentu. Būtent minėtoje byloje išplėstinė septynių teisėjų kolegija, pripažindama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo (šalia BK 228 straipsnio) nuteistajam V. J. nėra teisingos, iš esmės padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas pakankamai neįvertino šios nusikalstamos veikos pavojingumo, t. y. neatsižvelgė į informacijos užsakovų rinkimo tikslus, surinktos apie kiekvieną asmenį informacijos kiekį, nevertino informacijos ryšio su fizinių asmenų privačiu gyvenimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje skundžiamų teismų sprendimų turinys rodo, kad teismai motyvuotai pasisakė dėl nuteistiesiems A. A. ir M. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 167 ir 168 straipsniuose, aplinkybių, patvirtinančių šių veikų pavojingumą privataus gyvenimo neliečiamumui. Teismai nurodė, kad A. A. ir M. S. veiksmai nebuvo vienkartiniai ar atsitiktiniai, jie tęsėsi pakankamai ilgai, vykdant neteisėtus V. R. prašymus, buvo renkama informacija apie didelio kiekio – 34 asmenų privatų gyvenimą, ši informacija buvo susijusi su įvairiais asmenų privataus gyvenimo aspektais, gauta naudojantis daugeliu skirtingų informacinių išteklių (VRIS CDB, AUDIT III informacine sistema, POLIS II naršykle), dalis surinktų duomenų buvo neteisėtai panaudota privataus detektyvo V. R. naudai, taip padaryta žala nukentėjusiesiems. Teismai pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji patvirtino, jog dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kad sužinoję, jog neteisėtai buvo renkama informacija apie jų privatų gyvenimą, jautė nemalonius išgyvenimus, atsirado psichologinių problemų, nesaugumo jausmas dėl nežinojimo dėl surinktos informacijos panaudojimo aplinkybių, baimė dėl savęs ir savo artimųjų.

16. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir įvertintų reikšmingų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl padarytų veikų privataus gyvenimo neliečiamumui pavojingumo A. A. ir M. S. inkriminuotas tarnybinis piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnio 1 dalis) neapėmė neteisėto informacijos apie privatų asmenų gyvenimą rinkimo (BK 167 straipsnio 1 dalis) ir tokios informacijos panaudojimo (BK 168 straipsnio 1 dalis), todėl nuteistųjų A. A. ir M. S. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 167 straipsnio 1 dalies, 168 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio 1 dalies sutaptį, atitinkamai V. R. – pagal BK 24 straipsnio 5 dalies ir 167 straipsnio 1 dalies, 168 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio 1 dalies sutaptį.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

17. Šioje byloje A. A. ir M. S., be kita ko, nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tikro elektroninio dokumento suklastojimą.

18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų (BPK 376 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

20. Pažymėtina, kad nors šioje byloje prokuroro kasacinis skundas yra paduotas dėl netinkamo BK 167, 168 straipsnių nuostatų apeliacinės instancijos teisme taikymo, tačiau bylos medžiaga ir skundžiamų teismų sprendimų turinys taip pat leidžia įžvelgti netinkamą BK 300 straipsnio nuostatų A. A. ir M. S. veikai taikymą. Taigi, nors šie asmenys kasacinių skundų nėra padavę, iš pirmiau nurodytų BPK nuostatų kasacinės instancijos teismui kyla pareiga patikrinti jiems pagal BK 300 straipsnio 1 dalį priimtų nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą.

21. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad A. A. ir M. S. duomenis apie nukentėjusių asmenų privatų gyvenimą neteisėtai rinko prisijungimo prie VRIS CDB, POLIS II naršyklės bei AUDIT III informacinės sistemos metu įvesdami tikrovės neatitinkančius duomenis apie dėl šių asmenų atliekamą kriminalinės žvalgybos arba ikiteisminį tyrimą, nors dėl šių asmenų tuo metu jokie kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami, renkami duomenys nebuvo susiję su A. A. ir M. S. atliekamomis funkcijomis bei tarnybos tikslais.

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog A. A. ir M. S., neturėdami teisėto pagrindo tikrinti informaciją apie kaltinime nurodytų asmenų privatų gyvenimą, naudodamiesi VRIS CDB, POLIS II naršykle bei AUDIT III informacine sistema ir nurodydami, kad duomenų tikrinimo tikslas yra kriminalinė žvalgyba ar nusikalstamos veikos tyrimas konkrečiame ikiteisminiame tyrime, į elektroninius dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, iškraipydami asmenų, dėl kurių informacija buvo renkama, asmens duomenis, nes ikiteisminiai tyrimai dėl jų nebuvo pradėti ir žvalgybiniai tyrimai nebuvo atliekami. Šis teismas padarė išvadą, kad elektroninio dokumento suklastojimas, nurodant, jog asmuo galimai yra susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar tiriama nusikalstama veika, gali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ir visuomeninėms vertybėms, todėl yra savaime pavojinga veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę.

23. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tai, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia ar gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235-2014, 2K-424-696/2016).

24. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, jog tais atvejais, kai pareigūnas tyčia neteisėtai prisijungia prie informacinių sistemų, suvesdamas netikrus duomenis, kuriais nesukuriami, nepakeičiami ar nepabaigiami juridiniai faktai, duomenų turinys informacinėse sistemose nepakinta, nėra pagrindo konstatuoti tikro dokumento suklastojimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>).

25. Šioje byloje nustatyta, kad A. A. ir M. S. savo veiksmais, ne tarnybos tikslais įvesdami į Policijos informacinėje sistemoje esančius informacinius registrus ir VRIS naršyklę tikrovės neatitinkančius duomenimis, t. y. nurodydami, kad duomenų apie privatų asmenų gyvenimą tikrinimo tikslas yra kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminis tyrimas, iš įvairių informacinių registrų ir VRIS CDB surinko neviešus elektroninius duomenis, kurie nesusiję su jokiu kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminiu tyrimu ir nereikalingi teisėtoms policijos pareigūno atliekamoms funkcijoms. Pažymėtina, kad A. A. ir M. S. į Policijos informacinėje sistemoje esančius informacinius registrus bei VRIS naršyklę įvesti ir kompiuteryje užfiksuoti duomenys liudija tik apie atskirų asmens duomenų paieškos faktus. Šiais nuteistųjų veiksmais jokie reikšmingi pakeitimai asmenų, dėl kurių informacija buvo tikinama, asmens duomenims, gavus prie jų prieigą, nebuvo padaryti. Atlikus neteisėtą paiešką naršyklėje, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys BK 300 straipsnio prasme neišliko, juridinių faktų nesukūrė, nepakeitė ir nepabaigė. Po atliktos asmens duomenų paieškos šių duomenų turinys sistemoje nepakito, Policijos informacinėje sistemoje esančių informacinių registrų ir VRIS CDB naršyklės duomenys ir toliau be pakeitimų yra naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį.

26. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta, jog A. A. ir M. S. suklastojo tikrą elektroninį dokumentą, todėl yra teisinis pagrindas šią bylos dalį jiems nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis, 382 straipsnio 6 dalis).

27. Nutraukus bylą A. A. ir M. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti iš naujo išspręstas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 167 straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo paskirtų bausmių subendrinimo klausimas.

28. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nuteistiesiems A. A. ir M. S. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes bendrino bausmių apėmimo būdu. Taigi, šioje byloje esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems A. A. ir M. S. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimą, taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl bausmių sumažinimo vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartį:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 MGL dydžio bauda, ir baudžiamąją bylą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jam nutraukti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL dydžio bauda, ir baudžiamąją bylą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jam nutraukti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems A. A. ir M. S. paskirtų bausmių pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam A. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį subendrinti jų apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrintą bausmę A. A. nustatyti 81 MGL (3050,46 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. nustatyti galutinę bausmę – 54 MGL (2033,64 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam M. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį subendrinti jų apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrintą bausmę M. S. nustatyti 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. nustatyti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Ridikas

Pranas Kuconis

Artūras Pažarskis