Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko R. L. hipoteka įkeisto turto

Civilinė byla Nr. 3K-3-260/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.2.4; 128.16

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko R. L. hipoteka įkeisto turto.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje kilo hipotekos teisėjo jurisdikcijos aiškinimo klausimai, susiję su draudimo hipotekos byloje spręsti šalių ginčą dėl teisės.

Pareiškėjas kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio išieškojimo skolos iš skolininko R. L. hipoteka įkeisto turto. Byloje nustatyta, 2007 m. gegužės 9 d. paskolos sutartimi pareiškėjas paskolino skolininkui 136 000 Lt iki 2008 m. gegužės 3 d. Sutartyje nustatyti 0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną. Paskolos grąžinimui užtikrinti skolininkas ir jo sutuoktinė D. L. įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 0,06 ha žemės sklypą su statiniais Kaune, Strazdo g. 45. Skolininkas negrąžino paskolos laiku, todėl kreditorius kreipėsi į teismą dėl įkeisto turto arešto. Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi areštavo 0,06 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą 64,90 kv. m, (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini)ir kitus statinius (duomenys neskelbtini)ir įspėjo skolininką ir jo sutuoktinę, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, turtas bus parduotas iš varžytynių. Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 7 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į Hipotekos skyrių, prašydamas priverstinai išieškoti 261 894,46 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto iš dalies patenkino: nutarė pareiškėjo naudai priverstinai išieškoti iš skolininko 137 341,37 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų, 400 Lt išlaidų advokatui, 128 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad skolininkas negrąžino pareiškėjui paskolos nustatytu terminu, todėl skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas parduotinas iš varžytynių. Paskolos sutartyje nustatytas 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną paskolai grąžinti dydį teismas pripažino neprotingai didelėmis netesybomis, todėl jas sumažino iki 0,02 proc. ir nustatė pareiškėjui priteistiną 1314,37 Lt delspinigių sumą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Teismas atsisakė priteisti 5 proc. palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.210 straipsnio ir 6.874 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes sutartyje šalys už nurodyto termino praleidimą nustatė netesybas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir papildomai priteisė pareiškėjui iš skolininko 5 proc. palūkanų už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos – 3494,46 Lt, taip pat priteisė 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sumažino priteistinų netesybų dydį. Kauno apygardos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu CK 6.210, 6.874 straipsnių aiškinimu ir taikymu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad šalys susitarė dėl kitokios sutartinės atsakomybės formos, todėl nėra pagrindo priteisti kreditoriaus prašomų 5 proc. palūkanų už laikotarpį nuo paskolos sumos grąžinimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties, Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalis, kuriomis iš dalies atmestas pareiškėjo prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti visiškai: išieškoti iš skolininko 136 000 Lt skolos, 122 400 Lt delspinigių, 5 proc. palūkanų nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. (3595,46 Lt), taip pat 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl hipotekos bylų ypatumų. Bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriose reglamentuojamas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad ypatingosios teisenos byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami šalių ginčai, susiję su užtikrintos prievolės atsiradimo pagrindu, dydžiu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., byla Nr. 3K-3-103/2008). Skunde tvirtinama, kad šias nuostatas bylą nagrinėję teismai ignoravo, nes išsprendė ginčą dėl pagrindinės bei aksesorinės prievolių esmės, dydžio.

2. Dėl netesybų mažinimo. Teismai neteisingai sprendė netesybų dydžio nustatymo klausimą, nepagrįstai jas sumažino, nes nebuvo jokio pagrindo tai daryti: skolininkas netesybų dydžio teisme neginčijo; tai yra sutartinės netesybos; skolininkas vėlavo grąžinti paskolą daugiau kaip metus.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo D. L. prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino netesybų dydį ir jas sumažino. Byloje nustatytos aplinkybės lemia būtinumą sumažinti šalių paskolos sutartyje nustatytas netesybas. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-355-264/2009 nagrinėja klausimą dėl ginčo paskolos sutarties 1 punkte nustatytų delspinigių sumažinimo. Nurodytoje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos procedūros šioje byloje dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Dėl to, suinteresuoto asmens manymu, klausimas dėl skolos dydžio gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus pirmiau nurodytą bylą.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjimo

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos. Kai specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, nėra, taikomos bendrosios normos, bet būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta atitinkamo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005).

CPK 542 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus ir pareiškimus dėl iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių CPK XXXVI skyriuje bei CK nustatyta tvarka nagrinėja hipotekos teisėjas, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip. Tai reiškia, kad esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos specialiosios teisės normos. Pagal CPK 544 straipsnį CPK XXXVI skyriuje numatytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai ir teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Dėl tos pačios priežasties, taip pat siekiant užtikrinti procedūrų operatyvumą, CPK 545 straipsnyje įtvirtinti itin trumpi pareiškimų ir prašymų nagrinėjimo terminai: jie turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pateikimo Hipotekos skyriui dienos, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose yra nustatyti kiti išnagrinėjimo terminai.

Dėl negalimumo nagrinėti ginčus byloje dėl hipotekos (dėl hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų)

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, byla Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., byla Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., byla Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009). Taigi kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje SEB bankas v. UAB „Inret“, UAB „Kavasaka“, byla Nr. 3K-3-50/2010). Apibendrinant šias kasacinio teismo praktikos nuostatas, darytina išvada, kad hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura ir hipotekos procedūroms netaikoma (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu.

Nagrinėjamoje byloje CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka kreditorius kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl priverstinio 136 000 Lt skolos, 122 400 Lt delspinigių, 5 proc. palūkanų nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. (3595,46 Lt), taip pat 5 proc. procesinių palūkanų, išieškojimo iš skolininko. Hipotekos teisėjo 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi areštuotas skolininko įkeistas turtas. Pareiškėjui pakartotiniu prašymu kreipusis į Hipotekos skyrių, prašant priverstinai išieškoti 261 894,46 Lt, hipotekos teisėjas iš dalies tenkino prašymą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto skolininko turto. Teismas paskolos sutartyje nustatytą delspinigių dydį – 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną paskolai grąžinti – pripažino neprotingai didelėmis netesybomis, todėl jas sumažino iki 0,02 proc. ir nustatė pareiškėjui priteistiną 1314,37 Lt delspinigių sumą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), taip pat atsisakė priteisti 5 proc. palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.210 straipsnio ir 6.874 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes sutartyje šalys už nurodyto termino praleidimą nustatė netesybas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus atskirąjį skundą, iš esmės apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, papildomai priteisė pareiškėjui iš skolininko 5 proc. palūkanų už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos – 3494,46 Lt, taip pat priteisė 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi teismai išsprendė ginčą dėl teisės – pagrindinės bei aksesorinės prievolių esmės, dydžio. Taip nukrypta nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo formuojamos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, kad hipotekos bylų teisenos tvarka nenagrinėjami hipotekos kreditoriaus ir skolininko ginčai. Be to, byloje nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, kad hipotekos teisėjas, nesiaiškindamas priežasčių, kodėl skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, užtikrina paskolos davėjo reikalavimų patenkinimą, taip pat ir netesybų išieškojimą. Dėl to hipotekos teisėjas nesprendžia šalių ginčo dėl netesybų dydžio.

Išieškojus netesybas ne ginčo tvarka, skolininkas, neskundęs hipotekos teisėjo veiksmų dėl priverstinio skolos išieškojimo, gali ginčyti išieškotų ne ginčo tvarka netesybų dydį, laikydamas jas neprotingai didelėmis, ir tokiu atveju CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje L. B. v. Č. G., byla Nr. 3K-3-273/2005). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos nenagrinėjami. Esant bet kuriai hipotekos bylos proceso stadijai, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka. Šiuo atveju hipotekos teisėjas negalėjo spręsti klausimo dėl netesybų mažinimo, nes ginčas dėl netesybų mažinimo turėjo būti nagrinėjami CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą ginčo teisenos tvarka pareikšdamas ieškinį dėl netesybų mažinimo, o sustabdyti hipotekos procedūras gali ginčo teisena bylą pagal skolininko ieškinį nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. V. ir J. P., byla Nr. 3K-3-201/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009). Nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, t. y. hipotekos kreditoriui pareiškus pareiškimą Hipotekos skyriuje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, skolininkas kitoje ginčo teisenos civilinėje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo ginčijo hipoteka užtikrintos prievolės dydį, ir teismas nurodytoje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, sustabdydamas hipotekos procedūras. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tiek hipotekos teisėjęs, veikęs kaip pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, išsprendę hipotekos kreditoriaus reikalaujamų netesybų dydį, pažeidė savo jurisdikcijos ribas hipotekos byloje ir neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose. Toks procesinis pažeidimas sudaro pagrindą naikinti teismų nutarčių dalis dėl netesybų priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų byloje dėl netesybų mažinimo, santykio su bylos dėl hipotekos eiga

Skolininkas R. L. kitoje byloje ginčo teisena pareiškė ieškinį dėl netesybų mažinimo. Pagrindinė skola neginčyta. Nurodytoje ginčo teisenos byloje teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės hipotekos procedūras šioje hipotekos byloje visa apimtimi (pagrindinės skolos ir netesybų suma). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškiniu ginčijamos tik netesybos, o pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį taikomų laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma negali būti iš esmės didesnė už ginčo sumą. Taip pat pabrėžtina, kad hipotekos teisėjas negali kvestionuoti teismo, nagrinėjančio šalių ginčą, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet jų teisiniai padariniai – išieškojimo vykdymo sustabdymas – galioja hipotekos teisėjo atliekamoms procedūroms hipotekos byloje. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, kad ginčo teisena skolininko ieškinį dėl netesybų mažinimo nagrinėjantis teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, ir 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi tęsė hipotekos procedūras visa apimti, nors ginčo teisenos byloje ginčijamos tik netesybos, todėl padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, lėmusį neteisėtą ginčo dėl netesybų dydžio išnagrinėjimą hipotekos byloje (CPK 360 straipsnis).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies: pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių dalys, kuriomis sumažintos netesybos, naikintinos ir bylos dalis dėl netesybų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto perduotina iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui (CPK 359 straipsnio 5 dalis, 360 straipsnis). Teismų nutarčių dalys, kuriomis spręsta dėl pagrindinės skolos išieškojimo, paliktinos nepakeistos (CPK 359 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjant iš naujo hipotekos teisėjas turi vadovautis ginčo teisena nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui G. J. priimta Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi, kuria sustabdytos hipotekos procedūros dėl priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis dėl netesybų priverstinio išieškojimo ir bylą dėl šios dalies perduoti iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui.

Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas