Nr. DOK-613
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05379-2022-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 11 d. paduotu atsakovo R. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia. Byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 13 d. sprendimu panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimas atmesti ieškovų V. L. ir J. L. ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančia 2018 m. rugpjūčio 28 d. Deklaraciją apie statybos (paprastojo remonto) užbaigimą bute (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, esančias bute, ir sutvarkyti statybvietę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintas: panaikintas 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo (statytojo) R. R. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimas, o bylos dalis dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kasaciniu skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo statybos darbus, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2010 m. spalio 1 d., nors konstatavo, kad ginčo statybos darbai atlikti ne anksčiau nei 2011 m. liepos 18 d. Ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje apibrėžta, kad statinio rekonstravimo tikslas yra perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Vadinasi, byloje turėjo būti nustatyta, kad ginčo statybos darbų metu atsakovas pakeitė pastato laikančiąsias konstrukcijas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokios aplinkybės byloje nenustatė, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pastato laikančiosios konstrukcijos nebuvo pakeistos. Dėl to byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad buvo atliktas statinio paprastasis remontas, kuriems atlikti pagal Statybos įstatymo normų reikalavimus nereikėjo nei parengto statinio projekto, nei statybą leidžiančio dokumento. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d.) 24 straipsnio 3 dalį atsakovui nebuvo reikalingas leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą, nes atsakovo atlikti statybos darbai nepatenka į Statybos įstatymo 27 straipsnyje ir 272 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl ir bylos nagrinėjimo metu atsakovui nekilo pareiga tokiems darbams gauti statybą leidžiantį dokumentą.
2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino ieškovų ieškinio reikalavimą dėl savavališkai pastatytų statinio dalių nugriovimo, t. y. įpareigojimo šalinti savavališkos statybos padarinius. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalį kreiptis į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo gali kreiptis ir asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos pažeidžiami. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimas dėl savavališkai pastatytų statinio dalių nugriovimo yra ne kas kita kaip reikalavimas įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kadangi dėl pasikeitusio reguliavimo atsakovui nebereikia gauti statybą leidžiančio dokumento ar turėti projektą, tai iki tol net ir egzistavusi savavališka statyba savaime nustoja egzistuoti, todėl, nepriklausomai nuo to, ar statybos pradžios metu atsakovo vykdytas paprastasis remontas galėjo būti laikomas savavališka statyba, dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ši statyba dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nebegalėjo būti laikoma savavališka. Dėl to, apeliacinės instancijos teismui net ir konstatavus, kad pagal statybos darbų pradžios metu galiojusį reguliavimą atsakovo atliktas paprastasis remontas buvo laikomas savavališka statyba, išnykus savavališkos statybos padariniams, toks ieškovų reikalavimas bet kokiu atveju negalėjo būti tenkinamas.
3. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk4LTk2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-198-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-198-969/2018">e3K-3-198-969/2018</a>), pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dispozityvumo principą, nes neįvertino to, kad pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš savarankiškų ieškinio atmetimo pagrindų nurodė tai, kad ieškovai neįrodė jų teisių pažeidimo dėl atliktų statybos darbų, ieškovai apeliaciniu skundu šios teismo išvados neginčijo, o apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ir pasisakydamas dėl ieškovų materialinio suinteresuotumo, išėjo už apeliacinio skundo ribų. Be to, apeliacinės instancijos teismas ieškovų teisę ginčyti atsakovo atliktus statybos darbus pripažino remdamasis vien tuo, kad ieškovai yra pastato bendraturčiai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia, kvalifikuotinas kaip kito pobūdžio ginčas, apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas taisykles. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad kituose ginčuose mokėtinas vieno šimto eurų žyminis mokestis, o procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Lietuvos Statistikos departamento oficialiai skelbiamas 2025 m. IV ketvirčio vartojimo kainų indeksas palyginus su 2017 m. liepos 1 d. yra 153,10 (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos). Dėl to už atsakovo elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą kasacinį skundą mokėtinas 115 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovas už teikiamą kasacinį skundą sumokėjo tik 100 Eur žyminį mokestį.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti atsakovui R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2026 m. vasario 10 d. už kasacinį skundą AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1770718512753 sumokėtą 100 (vieno šimto) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP17982.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
