Nr. DOK-601
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03218-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 10 d. paduotu atsakovo T. S. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-601
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03218-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 10 d. paduotu atsakovo T. S. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas visą motyvuojamąją dalį paskyrė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. įsiteisėjusio nutarimo aprašymui, išskirdamas ir suteikdamas didesnę įrodomąją reikšmę tik ieškovės naudai liudijusių asmenų parodymams ir jų nurodytoms aplinkybėms, tačiau neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad nustatyti objektyviai kaltinančius įrodymus, kurie patvirtintų, kad būtent S. B. vairavo transporto priemonę, nėra galimybės. Byloje esantys įrodymai dėl atsakovo padarytos žalos yra prieštaringi. Teismas prieštaravimų nepašalino, vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. P. duotais parodymais. Teismas nepasisakė dėl E. B. parodymų, kuriuose jis patvirtino, kad automobilis jau buvo apgadintas iki atsakovo vairavimo. Nutarime nustatyta, kad be atsakovo automobilį vairavo ir kiti asmenys. Byloje nėra įrodymų, kas ir kada ir kokioje vietoje vairuodamas automobilį jį apgadino. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė įrodymų vertinimo klaidų, iš esmės perrašė tuos pačius motyvus ir tariamai nustatytas aplinkybes.
2. Teismas netinkamai taikė generalinio delikto doktriną. Perkėlė ieškovo pareigą dėl ieškinyje įrodinėtinų aplinkybių atsakovui. Atsakovo atžvilgiu generalinio delikto doktrina galėtų būti pritaikyta tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jis vienintelis visą palikto neužrakinto automobilio laikotarpį juo neteisėtai disponavo. Tačiau ir tokiu atveju teismas turėtų išspręsti klausimą dėl atsakovo tiesioginio veiksmo ir M. Č. neveikimo, t. y. sąlygų sudarymo žalai kilti. Egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp M. Č. didelio aplaidumo ir nerūpestingumo, paliekant neužrakintą automobilį su jo viduje esančiu užvedimo rakteliu, bei atsiradusių žalingų pasekmių, tačiau minėtas asmuo byloje atsakovu nebuvo patrauktas. Teismui nenustačius, kokiam asmeniui vairuojant, kada ir kokiomis aplinkybėmis minėtas automobilis buvo apgadintas, visiškai nelogiška kalbėti apie tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Žyminį mokestį už atsakovą sumokėjo advokatas, todėl atsisakius priimti kasacinį skundą jam grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatui Juliui Jasaičiui (a. k. (duomenys neskelbtini) 70 Eur (septyniasdešimt) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 10 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ europiniu pervedimu Nr. 399.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
