Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-570

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03358-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 8 d. paduotu ieškovų S. S. ir K. S. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovams dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias naudojimąsi nekilnojamuoju daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė. Nustatę, kad tarp šalių nuolatos kyla konfliktai dėl automobilių statymo, teismai turėjo tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis. Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-355/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-355/2010">3K-3-355/2010</a>).

2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti sprendimą. Teismas nepaaiškino, kodėl nesutinka su ieškovų argumentais, o atsakovų advokato rašytinę baigiamąją kalbą perkėlė į sprendimo motyvuojamąją dalį. Apeliacinės instancijos teismas ieškovų pateiktus ir matininko parengtus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus vertino neobjektyviai, nevisapusiškai ir neišsamiai, dėl dalies bylai reikšmingų įrodymų apskritai nepasisakė, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.

3. Teismai išsamiai neištyrė ieškovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, nepagrįstai rėmėsi vien tik atsakovų nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktu neaktualiu 2017 m. projektu. Teismai, remdamiesi atsakovų pateiktu 2017 m. projektu, neįvertino ir nesiaiškino viešame registre įregistruotų duomenų bei neatsižvelgė, kad bendraturčiai, sudarydami notarines pirkimo – pardavimo sutartis, susitarė ir įtvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismai neįvertino, kad 2017 m. projekte apskritai jokia naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. projektas prieštarauja viešajame registre įregistruotiems duomenimis, bendraturčių sudarytoms notarinėms pirkimo – pardavimo sutartims, todėl teismai, atmesdami ieškovų ieškinį, nepagrįstai ir nesąžiningai juo rėmėsi.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 2017 m. projektą, nepagrįstai nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTkxLTUzOC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-91-538/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-91-538/2025">e2A-91-538/2025</a> padarytomis išvadomis. Atsakovai nepaneigė, kad ieškovai turi teisę statyti savo 2 automobilius žemės sklypo dalyje, plane pažymėta raide „A“, kadangi tai nustato ieškovų notarinės pirkimo – pardavimo sutarties 8.1.2 punktas bei žemės sklypo planas. Ieškovai, įsigiję žemės sklypą, perėmė tik notaro patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką, bet negalėjo perimti ir neperėmė niekur neįregistruoto 2017 m. projekto. Todėl teismai turėjo vadovautis viešajame registre įregistruotais duomenimis bei byloje esančiais įrodymais, o ne 2017 m. projektu.

5. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai interpretavo, kad šiame ginče yra aktualus Statybos techninis reglamentas 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Šio teisės akto objektas ir sritis yra visai kiti, negu šioje byloje – privataus bendro naudojimo žemės naudojimo tvarka. Byloje nėra kilęs ginčas dėl automobilių stovėjimo aikštelės suformavimui keliamų techninių reikalavimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra pagrįsta prieštaringais argumentais, nes teismas pripažino, kad nei ieškovų pirkimo – pardavimo sutarties 8.1.2 papunktyje, nei prie šios sutarties pridėtame plane nėra nurodyta konkreti naudojimosi minėta teise tvarka. Teismas neįvertino, kad nuosavybės teisė į dalį automobilių stovėjimo aikštelės reiškia, jog įsigyjama ne konkrečiai nubrėžta vieta, o bendrosios dalinės nuosavybės dalis.

7. Teismų procesiniai sprendimai pažeidžia šalių rungimosi principą. Ne tik ieškovai, bet ir atsakovai privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jie remiasi. Tai reiškia, kad atsakovai privalo įrodyti nesutikimo su ieškinio reikalavimu pagrindą. Ieškovai pateikė matininko parengtus 3 naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planus, o atsakovai jokios alternatyvios tvarkos ar plano nepateikė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 115 Eur (vieną šimtą penkiolika) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 5 d. akcinės bendrovės „SEB bankas“ mokėjimu nurodymu Nr. 1770303020760.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas