Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-620

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00908-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 11 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitropolis“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl valstybinės žemės pardavimo be aukciono.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 31 straipsnio 7 dalį ir atitinkamai Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 8 straipsnio 6 dalį. Teismai netinkamai taikė lingvistinį (žodinį, gramatinį) teisės aiškinimo metodą ir be pagrindo netaikė kitų teisės aiškinimo metodų. Kiti teisės aiškinimo metodai (teleologinis, sisteminis, teisėtų lūkesčių) patvirtina, kad aktualios teisės normos turinys buvo nustatytas netinkamai. Teismų nurodytas teisės normų turinys turi prieštaravimų ir nenuoseklumų, neatitinka darnaus teisinio reguliavimo reikalavimo ir buvo nustatytas, taikant tik lingvistinį teisės aiškinimo metodą. Teismo suteikta išskirtinė reikšmė kableliui, atskiriančiam aktualioje teisės normoje žodžių junginį „biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių“ nuo žodžių junginio „rekreacinių zonų teritorijose“, tik patvirtina nurodyto teisės normos turinio netinkamumą. Pagal jį aktualios teisės normos formuluotė „Valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė neparduodama“ reiškia, kad teisės normoje nurodomos keturių rūšių saugomos teritorijos, kurių bet kurioje dalyje esanti valstybinė žemė neparduodama.

2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo metodų. Teismų praktika pripažįsta, kad teisės aiškinimo lingvistinis metodas yra vienas pagrindinių, tačiau jis negali būti suabsoliutinamas ar sureikšminamas, nes teisės normos formuluotės žodinė reikšmė gali būti suformuluota netinkamai, o tesės normos aiškinimas pagal ją, gali lemti siuprizinį teisinį reguliavimą ar tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų nesuderinamas ar aukštesnės galios teisės aktais ar to paties lygio teisės normų sistema. Viena iš pagrindinių kalbinio (lingvistinio) teisės aiškinimo taisyklių – teisės normos negalima aiškinti taip, kad tam tikra normos ar teksto dalis prarastų bet kokią prasmę ar ji visai būtų ignoruojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI2LTEyNDkvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-126-1249/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-126-1249/2025">e3K-3-126-1249/2025</a>). Be to, lingvistiškai aiškinant įstatymo sąvokas, reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, taip pat nepamiršti, kad tie patys žodžiai skirtinguose teisės aktuose gali būti aiškinami skirtingai; įprastinę, bendrinę žodžio prasmę būtina aiškintis patikrinant to žodžio prasmę taikant kitus teisės aiškinimo metodus – įstatymo tikslo (teleologinio), įstatymų leidėjo ketinimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170- 823/2024, 32 p.). Nors lingvistinis teisės aiškinimo metodas taikomas dažniausiai, tačiau teisinio reguliavimo atveju jis neturi prioriteto prieš kitus teisės aiškinimo metodus ir nėra vienintelis, nulemiantis teisės normos turinį. Teisės normos lingvistinė išraiška duoda tik galimą pirminę teisės normos turinio apibrėžtį ar jos versijas. Taikytiną teisės normos turinį nulemia teisės akto, kuriame yra aktuali teisės norma, saugomas interesas, kurio apsaugą ir turi užtikrinti taikytina teisės norma.

3. STĮ 32 straipsnio 7 dalies formuluotės nėra pagrindo aiškinti taip, kad teisiniu reguliavimu siekiama besąlygiškai išlaikyti valstybės nuosavybę į bet kokią valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijos dalį, net jeigu joje nėra saugotinų objektų pagal jos įvardinimą. Tuo pačiu kitos saugomos teritorijos (biosferos stebėsenos) atveju tokį draudimą siekiama neva taikyti siauriau – tik valstybei reikšmingose teritorijose – draustinių zonose ir rekreacinėse zonose. Teismų pateiktu aktualių teisės normų aiškinimu yra paneigiama įstatymu užtikrinama ieškovo teisė nusipirkti valstybinę žemę, reikalingą jo pastatams eksploatuoti, vien dėl to, kad ji patenka į valstybinio parko teritoriją – jos dalį, kurioje nėra jokių saugomų objektų. Nėra teisinio pagrindo aiškinti, kad ieškovas neturi teisės pirkti valstybinės žemės sklypo, esančio Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, tačiau nepapuolančio į draustinių ar rekreacinių zonų teritorijas.

4. Apeliacinės instancijos teismas priėmė netinkamai motyvuotą teismo procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 263, 270, 331 straipsniuose keliamų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, nes teismas motyvus pateikė trumpai, lakoniškai, nepasisakydamas dėl apeliaciniame skunde pateikto STĮ 32 straipsnio 7 dalies, ŽRĮ 8 straipsnio 6 dalies turinio aiškinimo. Teismas be jokių paaiškinimų nurodė, kad aktualią teisės normą reikia aiškinti taip, kaip jis nurodė, tačiau nepateikė tokio teisės normos aiškinimo priežasčių ir argumentų, nepatikrino pateikto jos aiškinimo pagal visus reikšmingus teisės aiškinimo metodus, nesiėmė priemonių įsitikinti pateikto aiškinimo teisingumu.

5. Jei kasacinis teismas padarytų išvadą, kad STĮ 32 straipsnio 7 dalis reiškia draudimą parduoti valstybinę žemę, esančią bet kurioje valstybinių parkų dalyje, iškiltų šių teisės normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimas. Tokiu atveju ieškovė prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl STĮ šiuo metu galiojančios redakcijos 32 straipsnio 7 dalies, ŽRĮ 8 straipsnio 6 dalies atitikimo Konstitucijos 5, 23, 46, 47 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir iš jo kylantiems proporcingumo, konstitucinio teisingumo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, kiek nurodytose įstatymų teisės normose nustatyta, kad neparduodama valstybinė žemė, esanti bet kurioje valstybinio parko teritorijos dalyje, nesudarančioje draustinių ar rekreacinių zonų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Atrankos kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamo ginčo atveju būtų pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Saugomų teritorijų įstatymo šiuo metu galiojančios redakcijos 32 straipsnio 7 dalies ir Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies atitikimo Konstitucijos 5, 23, 46, 47 straipsniams.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitropolis“ (j. a. k. 123550926) 114 Eur (vieną šimtą keturiolika) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 29 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimu nurodymu Nr. SW963.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas