R. A., A. L., V. Š. ir B. L. pagal BK 300 str., 176 str., 369 str., 368 str., 376 str., 25 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3379/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33410-2017-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistųjų R. A. ir A. L. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistieji R. A. ir A. L. bendrai paduotu vienu kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, kuriuo jie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, o A. L. byla, kaltinant jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 37 straipsniu, nutraukta.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nekaltumo prezumpcijos, draudimo vadovautis nepašalintomis abejonėmis pažeidimų, kurie lėmė ir neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar nukentėjusiojo V. Š. veiksmai užlipus ant medinio pakloto, dengiančio angą, ir rankomis keliant 260 kg sveriančią metalinės kolonos vieną kraštą į vertikalią padėtį, atitiko Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintas darbuotojų pareigas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad perdengime esančių angų laikiną uždengimą organizavo statytojo UAB „A.“ samdyti rangovai, o šios bendrovės atsakingi atstovai įvykio dieną tikrino angų paklotus ir jos saugiai buvo uždengtos, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos statybvietėje reikalavimų nesilaikymas, nesinaudojimas talėmis sunkioms metalo konstrukcijoms kelti buvo viena iš priežasčių, sukėlusių sunkias pasekmes, kad darbų saugos specialistas B. L. patvirtino, jog perdengimas, skirtas atlaikyti žmogaus kūno masę, buvo tinkamas.

Be to, kasatoriams kyla abejonės dėl 2019 m. gruodžio 18 d. ekspertizės akto išsamumo. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. L. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes tinkamai neįvertino jo būsenos po įvykio, kad jis pasirašė būtent savo parašu ir nesiekė atkartoti nukentėjusiojo rankraštinio parašo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis).

Šio patikrinimo metu kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas įrodymų vertinimo klausimus apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Atitinkamai, kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą; kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Tačiau paduotame kasaciniame skunde nurodomas apskundimo pagrindas – esminiai BPK pažeidimai – grindžiamas teiginiais, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, savaip interpretuojant bylos aplinkybes (pvz., kad UAB „A.“ atsakingi atstovai įvykio dieną tikrino angų paklotus ir jos saugiai buvo uždengtos) bei išskirtinę reikšmę teikiant atskiriems bylos įrodymams (ekspertizės aktui, specialisto B. L. paaiškinimams), formaliai nurodant, kad buvo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nekaltumo prezumpcijos, draudimo vadovautis nepašalintomis abejonėmis pažeidimai. Tokie teiginiai yra grindžiami išskirtinai kasatorių bendrai pateikiama nuomone ir vertinimais, o ne teisiniais argumentais. Šiais argumentais yra grindžiamas ir netinkamas BK 176 straipsnio 1 dalies taikymas, tačiau kokias šios teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidas apeliacinės instancijos teismas padarė, kasaciniame skunde nenurodyta. Netinkamas BK 300 straipsnio 1 dalies taikymas nuteistojo A. L. atžvilgiu argumentuojamas vien teiginiu, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino A. L. paaiškinimų, kad, pasirašydamas už nukentėjusįjį V. Š., jis buvo sunkios emocinės būklės dėl kilusio įvykio.

Taigi, atrankos kolegija daro išvadą, kad teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus kasaciniame skunde nenurodyti, o apeliacinės instancijos teismo naujo nuosprendžio 18–54 punktuose išdėstytos teismo išvados, kuriose nurodyti motyvai, kodėl šis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, skundžiamos tik savaip interpretuojant bylos duomenis.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 25 straipsnio nuostatas kasacinis skundas yra skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas kasacinį skundą paduoda ir pasirašo kasatorius; skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas; o pagal šio straipsnio 3 dalį kasatorius turi teisę raštu atšaukti skundą.

Taigi BPK 368 straipsnio, taip pat ir BPK 367 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyti asmenys, turintys teisę apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį, nuostatos nenumato galimybės keliems nuteistiesiems vienoje byloje paduoti vieną (bendrą) dokumentą – kasacinį skundą.

Nagrinėjamu atveju kasacinis skundas paduotas ir pasirašytas abiejų nuteistųjų. Nors tiek R. A., tiek A. L. buvo kaltinami ir nuteisti pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą – BK 176 straipsnio 1 dalį, tačiau abiem jiems pareikšti kaltinimai pagal inkriminuotų pažeistų blanketinių normų apimtį skyrėsi, be to, A. L. nuteistas dar ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju, įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis turėtų būti skundžiamas surašant atskirus kasacinius skundus, kad būtų tinkamai realizuotos BPK 368 straipsnyje nustatytos kasatoriaus teisės ir pareigos. Kolektyvinių nuteistųjų kasacinių skundų padavimo galimybės BPK nuostatos nenumato.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad abiejų nuteistųjų paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų R. A. ir A. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė