Dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-3528

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00184-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. liepos 14 d. gautu ieškovės I. T. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė I. T. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės I. T. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) bylą nagrinėję teismai paneigė grėsmės vaiko sveikatai, gyvybei, saugumui ar kt. buvimą, t. y. prielaidas vaiko paėmimui iš jo buvimo vietos; nepaisant to, teismai pažeisdami imperatyvųjį reglamentavimą, kuriuo nustatytas vaiko paėmimo iš jo buvimo vietos pagrindų baigtinis sąrašas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio (2017 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-204 redakcija) 3 dalis), viešosios teisės esmę, įpareigojančią viešojo administravimo subjektus veikti taip, kaip numato įstatymas, vis tiek laikė, kad vaiko teisių specialistai galėjo paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, nes vaikas buvo liūdnas ir norėjo važiuoti pas tėvą, su kuriuo ką tik buvo praleidęs savaitę žiemos atostogų; tokiu būdu teismai, devalvuodami teisinį reglamentavimą, klaidingai nenustatė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – vaiko teisių apsaugos specialistų neteisėtų veiksmų; 2) teismai, pažeisdami CPK 182 straipsnio 2 punktą, nepagrįstai nesivadovavo prejudiciniu faktu – Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 9 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMjUwLTQ0Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2250-446/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2250-446/2018">2-2250-446/2018</a>, kuriuo konstatuota, kad poėmio aktas, tapęs teisiniu pagrindu paimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir perduoti tėvui, buvo neteisėtas, o jį surašę specialistai netinkamai atliko savo funkcijas; 3) žemesnių instancijų teismai nepasisakė dėl visų byloje surinktų įrodymų (kaip antai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2018 m. gegužės 15 d. pažymos Nr. (6.7.-2018-5), kurioje konstatuota, kad skyriaus specialistai netinkamai įvertino situacijos aplinkybes, buvo padarytas vaiko teisių pažeidimas, kuris šeimai sukėlė neigiamus išgyvenimus; 2019 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje savivaldybės administraciją atstovavusio specialisto paaiškinimų, kad savivaldybė visiškai pripažįsta, jog specialistai pažeidė teisinį reglamentavimą, viršijo įgaliojimus ir nepagrįstai paėmė vaiką iš jo namų) ir tuo pažeidė pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus, nenurodė, kodėl juos atmeta, tuo pažeisdami tiek įrodymų vertinimo taisykles, tiek ir teismo sprendimui keliamus reikalavimus (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 186 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas