Civilinė byla Nr. e3K-3-175-1075/2024
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01707-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6., 4.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kaitra ir Ko“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams A. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kaitra ir Ko“ dėl panaudos sutarties nutraukimo be kito bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, individuali įmonė „TireX“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendraturčio pareikšto reikalavimo nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo, kai naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, teisinį kvalifikavimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas M. V. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašė be kito bendraturčio sutikimo nutraukti 2011 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo A. J. bei buvusio pastato bendraturčio J. Š. su atsakove UAB „Kaitra ir Ko“ (toliau – panaudos gavėja) sudarytą panaudos sutartį (toliau – Panaudos sutartis), kurios pagrindu panaudos gavėjai perduotas pastatas – sandėliavimo pastatas su administracinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) neribotam laikui naudotis su teise nuomoti patalpas, esančias šiame Pastate, ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. su J. Š. ir J. Š. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo 1/2 dalį Pastato. 2021 m. spalio 14 d. ieškovas išreiškė savo valią nutraukti Panaudos sutartį dėl jam priklausančios 1/2 Pastato dalies, tačiau atsakovas – bendraturtis A. J. – to padaryti nesutiko. Ieškovo teisės ir teisėti interesai iš esmės pažeidžiami, nes jis, esant galiojančiai Panaudos sutarčiai, negali išnuomoti savo Pastato dalies ir gauti atitinkamų pajamų iš nuomos ar kitaip savo pasirinkimu įgyvendinti savo nuosavybės teisę į jam priklausančią Pastato dalį.
4. Ieškovas pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. panaudos gavėja su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, IĮ „TireX“ (toliau – nuomininkas) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu panaudos gavėja išnuomojo nuomininkui patalpas, esančias Pastato antrame aukšte. 2019 m. lapkričio 1 d. panaudos gavėja su nuomininku sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu panaudos gavėja išnuomojo nuomininkui 1/2 Pastato (pirmo aukšto patalpas). Panaudos gavėjai nuomojant visą bendraturčiams priklausantį Pastatą trečiajam asmeniui, kuris patalpas naudoja ne pagal paskirtį (pritaikęs jas sporto klubo veiklai), pažeidžiamos ieškovo kaip bendraturčio teisės tiek patekti į Pastatą, tiek vykdyti jame sandėliavimo veiklą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį
6. Teismas nusprendė, jog tam, kad galėtų būti nutraukta sutartis dėl vienam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos, būtina prieš tai nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, nes tik ją nustačius įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai. Priešingu atveju turėtų būti reiškiamas reikalavimas nutraukti visą sutartį be bendraturčio sutikimo.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovo A. J. atsisakymas duoti sutikimą nutraukti Panaudos sutartį yra pagrįstas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog Panaudos bei nuomos sutartys yra galiojančios ir turinčios jų šalims įstatymo galią, ir į tai, jog ieškovas, įsigydamas Pastato dalį, žinojo esant sudarytas tiek Panaudos, tiek nuomos sutartis. Teismas vertino, kad atsakovas A. J. teisėtai atsisako duoti sutikimą nutraukti Panaudos sutartį, nes jos pagrindu gauna lėšų, kurių didelė dalis yra skiriama Pastatui išlaikyti. Be to, teismas nenustatė kito, nei ekonominis, ieškovo intereso nutraukti Panaudos sutartį, pažymėjo, kad ieškovo ekonominis interesas gauti naudą iš jam priklausančios Pastato dalies nėra svaresnis nei A. J..
8. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad buvo padarytas esminis Panaudos sutarties pažeidimas, nes šios sutarties 1 punkte nustatyta, jog panaudos davėjai nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. perduoda Pastatą neribotam laikui naudotis panaudos gavėjai su teise nuomoti patalpas, esančias šiame Pastate, jokia kita Pastato naudojimo paskirtis Panaudos sutartyje nenustatyta. Tuo tarpu panaudos gavėja nuomos sutarčių pagrindu nuomoja patalpas, esančias Pastate, t. y. naudoja Pastatą pagal Panaudos sutarties 1 punkte nurodytą paskirtį, ieškovas nuomos sutarčių neginčija, jokių reikalavimų nuomininkui nereiškia, todėl tai, kokią veiklą faktiškai Pastate vykdo nuomininkas, įtakos Panaudos sutarties galiojimui neturi.
9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir 2023 m. spalio 4 d. papildomą sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.
10. Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nusprendė, kad nors šią bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498-248/2016">3K-3-498-248/2016</a> pateiktais išaiškinimais dėl sutarties, kuria bendrosios nuosavybės teise valdomas objektas buvo perduotas bendraturčių sutarimu trečiajam asmeniui, nutraukimo galimybių, kai tokios galimybės siekia vienas bendraturtis, tačiau juos netinkamai interpretavo ir taikė, nesivadovavo aktualia (vėlesne) kasacinio teismo praktika.
11. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas, manantis, jog Panaudos sutarties nenutraukimas (tęsimas) pažeidžia jo teises, turėjo teisę pareikšti teisme reikalavimą dėl visos minėtos sutarties nutraukimo be kito bendraturčio sutikimo, ir konstatavo, kad ieškovas tinkamai išreiškė savo valią nutraukti Panaudos sutartį.
12. Įvertinusi ieškovo argumentus dėl bendraturčių interesų pusiausvyros principo taikymo, kolegija pažymėjo, kad nors ekonominį interesą gauti finansinę naudą iš kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančio turto (šiuo atveju – 1/2 Pastato dalies) turi tiek ieškovas, tiek atsakovas A. J., nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai, atsakovui A. J. esant ne tik bendraturčiui, bet ir panaudos gavėjos vadovui ir akcininkui, visą naudą iš nuomos santykių per savo valdomą įmonę gauna vienas bendraturtis. Atitinkamai ekonominę naudą gaunant tik vienam bendraturčiui, nepagrįstai suvaržoma ieškovo nuosavybės teisė, pažeidžiamas jo interesas proporcingai savo daliai gauti bendro daikto (turto) teikiamas pajamas.
13. Kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad ieškovas, įsigydamas Pastato dalį, žinojo tiek apie sudarytą Panaudos, tiek apie nuomos sutartis, taip pat tai, kad buvęs bendraturtis J. Š. situaciją, kai nuomos sutarčių pagrindu gaunamos lėšos naudojamos Pastatui išlaikyti, bendraturčiui negaunant jokios papildomos ekonominės naudos, kurį laiką toleravo, nepaneigia pareigos bendrosios nuosavybės objektu disponuoti ir jį valdyti visiems savininkams naudingu būdu.
14. Kolegija konstatavo, kad sprendžiant, ar yra pagrindas nutraukti Panaudos sutartį be bendraturčio sutikimo, taip pat vertintina, ar bendraturčio, t. y. atsakovo A. J., atsisakymas duoti sutikimą nutraukti Panaudos sutartį yra pagrįstas. Kolegijos vertinimu, Panaudos sutarties nutraukimas nepažeistų bendraturčių nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, priešingai – abiem bendraturčiams būtų sudarytos sąlygos ne tik kiekvienam padengti išlaidas, skirtas savo bendro turto daliai išlaikyti, bet ir gauti naudos iš disponavimo kiekvienam priklausančia bendrosios nuosavybės objekto dalimi.
15. Kolegija, pripažinusi, kad ieškovo teisės yra varžomos kito bendraturčio (A. J.), nesant tam pakankamo pagrindo, nusprendė patenkinti ieškinį dėl Panaudos sutarties nutraukimo be kito bendraturčio sutikimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti 2024 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą bei 2023 m. spalio 4 d. papildomą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinį pobūdį, atsižvelgė vien į ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką – reikalavimą, tačiau visiškai nevertino ieškovo suformuluoto faktinio ieškinio pagrindo ir to, kad ieškinio reikalavimas dėl Panaudos sutarties nutraukimo be bendraturčio sutikimo buvo reiškiamas ne tik atsakovui A. J., bet ir panaudos gavėjai. Ieškovo ikiteisminėje ginčo stadijoje išreikšta valia nutraukti Panaudos sutartį tik dėl jam priklausančios Pastato dalies paties ieškovo niekada nebuvo ginčijama.
16.2. Teismas ginčo teisinį pobūdį nepagrįstai susiaurino iki ginčo, kvalifikuotino tik pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio (vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai) nuostatas, nors byloje akivaizdžiai atskleistas ginčo santykių prievolinis pobūdis.
16.3. Teismui netinkamai kvalifikavus ginčo teisinį pobūdį, nepagrįstai nenustatyta, kokios konkrečiai ieškovo teisės ir (ar) teisėti interesai kokiais atsakovų ar vieno iš atsakovų veiksmais buvo pažeisti. Teismas nenustatė pažeidimo atsiradimo momento ir netyrė, ar ieškovo pasirinkta jo tariamai pažeistų teisių gynimo priemonė – Panaudos sutarties nutraukimas be bendraturčio sutikimo – yra proporcinga jo pažeistų teisių gynimo priemonė.
16.4. Teismas buvo šališkas, kadangi atmetė kaip nereikšmingus atsakovų argumentus, jog ieškovas, jau įsigydamas Pastato dalį ir žinodamas apie objektyviai egzistuojančius suvaržymus, t. y. neterminuotą Panaudos sutartį ir terminuotas nuomos sutartis, negalėjo tikėtis naudotis Pastatu tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, kai įsigyjamai pastato daliai nėra taikomi jokie sutartiniai suvaržymai. Nuomos sutartys, kaip varžančios ieškovo nuosavybės teisę ir (ar) pažeidžiančios jo, kaip savininko, teises bei teisėtus interesus, ieškovo nebuvo ginčijamos. Atitinkamai vertintina, kad iš nuomos sutarčių kylantys ieškovo kaip savininko teisių suvaržymai yra teisėti bei pagrįsti.
16.5. Teismas nepagrįstai neatmetė ieškovo reikalavimo dėl visos Panaudos sutarties nutraukimo kaip nepagrįsto, nors ši ieškovo pažeistų teisių gynimo priemonė yra neproporcinga, prieštarauja bendraturčių interesų derinimo principo įgyvendinimui ir sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą.
16.6. Teismo išvados, kad labiau tenkinamas bendraturčio atsakovo A. J. ekonominis interesas nei ieškovo, paremtos vien deklaratyviais ir subjektyviais ieškovo teiginiais, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais. Bendraturčių ekonominis interesas pagal Panaudos sutartį yra absoliučiai vienodas – Pastatas, priklausantis ieškovui ir atsakovui A. J., perduotas neatlygintinai naudotis pagal Panaudos sutartį, o tai reiškia, kad nei ieškovas, nei atsakovas A. J. negauna jokios finansinės naudos.
17. Ieškovas atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką – nutraukti Panaudos sutartį, sudarytą su panaudos gavėja, be kito bendraturčio (A. J.) sutikimo. Ieškovo reikalavimas nesikeitė nuo pat bylos pradžios. Toks ieškinio reikalavimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498-248/2016">3K-3-498-248/2016</a> 41 punkte suformuluotą kasacinio teismo išaiškinimą.
17.2. Ieškovas neturi pagrindo atskirai reikalauti nutraukti ir panaudos gavėjos su nuomininkais sudarytas nuomos sutartis, nes, remiantis CK 6.490 straipsnio 4 dalimi, jeigu nuomos sutartis yra negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis. Atitinkamai, nutraukus ginčijamą Panaudos sutartį, panaudos gavėjos ir nuomininko sudarytos nuomos sutartys savaime pasibaigtų.
17.3. Panaudos sutarties nenutraukimas iš esmės pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą, nes atsakovas A. J. per savo valdomą įmonę (panaudos gavėją) gauna ekonominę naudą ne tik iš jam priklausančios dalies, bet ir iš ieškovui priklausančios dalies, t. y. iš viso Pastato. Tuo tarpu ieškovas negauna jokios naudos (jis net negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį Pastatą, kuris naudojamas ne pagal paskirtį). Ieškovas patiria nuostolių, nes yra priverstas mokėti rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą, įsigyti Pastate veikiančio sporto klubo abonementą, norėdamas bent apžiūrėti savo Pastato dalį.
17.4. Atsakovai nepagrįstai kelia klausimą, ar ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas, kylantis iš daiktinės teisės, ar kaip ginčas, kylantis tiek iš prievolinės, tiek iš daiktinės teisės. Prievolinis bendraturčių išorinių santykių su trečiaisiais asmenimis pobūdis nepaneigia bendraturčio teisės reikšti ieškinį tiek kitam bendraturčiui, tiek panaudos gavėjui, pažeistas teises ginant daiktinės teisės normų pagrindu.
17.5. Panaudos gavėjos išreikštas nesutikimas nutraukti Panaudos sutartį neturi įtakos tokios sutarties pasibaigimui. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Taigi, panaudos gavėjos valia dėl panaudos sutarties nutraukimo nėra nei reikalinga, nei svarbi.
17.6. Atsakovų nurodomas žinojimas apie galiojančias Panaudos ir (ar) nuomos sutartis nesudaro pagrindo piktnaudžiauti kito bendraturčio interesais neapibrėžtą laiką. Ieškovas, įsigydamas Pastato dalį, pagrįstai tikėjosi apginti ir įgyvendinti savo, kaip bendraturčio, teises ir teisėtus interesus. Pats atsakovas A. J. 2023 m. rugpjūčio 8 d. vykusio posėdžio metu patvirtino, kad ir buvęs savininkas kreipėsi dėl Panaudos sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad, remiantis CK 6.643 straipsnio 1 dalies nuostata, naujajam daikto savininkui pereina ne tik pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, bet ir teisės.
17.7. Kasaciniame skunde nepagrįstai argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovo, kaip bendraturčio, ekonominių interesų pažeidimui nepagrįstai suteikė pranašumą prieš kito bendraturčio ekonominius interesus. Priešingai, teismas atkūrė bendraturčių interesų pusiausvyrą.
17.8. Naudojimosi tvarkos nustatymas, kaip išankstinė privaloma sąlyga kreiptis į teismą dėl visos Panaudos sutarties nutraukimo, nėra įtvirtintas nei įstatyme, nei kasacinio teismo praktikoje. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, pakanka kito bendraturčio teisių ir interesų pažeidimo.
17.9. Priešingai nei nurodo atsakovai, šiam ginčui savo faktinėmis aplinkybėmis artimesnė yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjAtNzAxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-60-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-60-701/2020">e3K-3-60-701/2020</a> nei atsakovų nurodoma 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498-248/2016">3K-3-498-248/2016</a>.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio dalyko, bylos nagrinėjimo ribų susiaurinimo ir teisinių santykių tinkamo kvalifikavimo
18. Atsakovai kasaciniu skundu teigia, kad apeliacinės instancijos teismas susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius vien tik pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką, per siaurai kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius nepasisakė dėl ieškovo ir panaudos gavėjos teisinių santykių, taip pažeisdamas proceso teisės normas, sudarančias pagrindą pripažinti egzistuojant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad atsakovai nurodo tik bendro pobūdžio argumentą ir nedetalizuoja konkretaus absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Antra, teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su kasacinio skundo argumentais dėl teisinio santykio kvalifikavimo, nesutinka su atsakovų argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas susiaurino bylos nagrinėjimo ribas ir nepasisakė dėl ieškovo ir panaudos gavėjos teisinių santykių.
19. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114-378/2015">3K-3-114-378/2015</a>; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE1LTk0My8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-115-943/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-115-943/2024">e3K-3-115-943/2024</a>, 31 punktas).
20. Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM4LTQyMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-238-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-238-421/2023">e3K-3-238-421/2023</a>, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY1LTkxNi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-165-916/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-165-916/2024">e3K-3-165-916/2024</a> 48 punktą).
22. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 23 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEzLTEwNzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-113-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-113-1075/2024">e3K-3-113-1075/2024</a>, 94 punktas).
23. Ieškovas 2022 m. spalio 20 d. patikslintame ieškinyje suformuluotu reikalavimu prašė nutraukti Panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo.
24. CPK 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Šioje įstatymo normoje terminas „reikalavimas“ turi platesnę reikšmę negu faktinis ieškinio pagrindas ir savo turiniu iš esmės prilygsta atskiram ieškiniui. Taigi ieškovas gali vienoje byloje pareikšti kelis atskirus reikalavimus, turinčius skirtingus faktinius pagrindus ir dalykus, arba atskirus reikalavimus tuo pačiu faktiniu pagrindu dėl skirtingų dalykų, arba atskirus reikalavimus dėl to paties dalyko, bet grindžiamus skirtingais faktiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc5LTQ2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-179-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-179-469/2016">e3K-3-179-469/2016</a>, 32 punktas).
25. Iš procesinių dokumentų yra aišku, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekė dvejopo pobūdžio pasekmių. Pirma, ieškovas siekė įgyti teisę inicijuoti Panaudos sutarties nutraukimą be kito bendraturčio sutikimo. Kitaip tariant, siekė, kad būtų pripažinta jo teisė nutraukti Panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo. Antra, ieškovas siekė Panaudos sutarties pabaigos, t.y. Panaudos sutarties nutraukimo teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, nors ieškovas savo reikalavimą suformulavo kaip vieną reikalavimą, jis turėtų būti vertinamas kaip į vieną ieškinį sujungti du reikalavimai – reikalavimas pripažinti teisę (leisti) nutraukti Panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo ir reikalavimas nutraukti Panaudos sutartį teismo tvarka. Šiems reikalavimams taikomi skirtingi teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šie reikalavimai gali būti reiškiami skirtingiems atsakovams.
26. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.78 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio principinė nuostata, reglamentuojanti bendraturčių tarpusavio, t. y. vidinius, santykius, kurie yra daiktinio teisinio pobūdžio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis. Šios CK 4.75 straipsnio 1 dalies normos nereguliuoja bendraturčių išorinių santykių su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-449/2011, 11 punktas). Tuo tarpu CK 4.78 straipsnis, skirtingai nuo CK 4.75 straipsnio 1 dalies, reguliuoja bendraturčių išorinius santykius su trečiaisiais asmenimis ir šie santykiai pagal savo prigimtį gali būti tiek daiktinio, tiek prievolinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498-248/2016">3K-3-498-248/2016</a>, 31 punktas).
28. Taigi, reikalavimas pripažinti teisę (leisti) nutraukti Panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo yra daiktinio teisinio pobūdžio ir jam taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios tarp bendraturčių susiklosčiusius daiktinius teisinius santykius. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas nutraukti Panaudos sutartį teismo tvarka yra prievolinio teisinio pobūdžio ir jam taikytinos CK šeštosios knygos normos, reglamentuojančios tarp panaudos gavėjos ir panaudos davėjų susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius. Atitinkamai pirmasis reikalavimas iš esmės yra nukreiptas į bendraturtį, o antrasis – į panaudos gavėją.
29. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad nors besikreipiantis į teismą asmuo privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDYtNjg3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-46-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-46-687/2020">e3K-3-46-687/2020</a> 56 punktą).
30. Be kita ko, teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTE2LTkxNi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-116-916/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-116-916/2024">e3K-3-116-916/2024</a>, 52 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2022">3K-3-154-313/2022</a>, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg4LTEwNzUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-188-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-188-1075/2022">e3K-3-188-1075/2022</a>, 56 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad prievolinis bendraturčių išorinių santykių su trečiaisiais asmenimis pobūdis nepaneigia bendraturčio teisės reikšti ieškinį tiek kitam bendraturčiui, tiek panaudos gavėjai, pažeistas teises ginant daiktinės teisės normų pagrindu. Kasaciniu skundu atsakovai teigia, kad tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, susiklosčiusį tarp ieškovo ir panaudos gavėjos, ir, netinkamai kvalifikavęs, taip ir neišsprendė ginčo su panaudos gavėja, t. y. ginčo dėl panaudos gavėjos atsisakymo nutraukti Panaudos sutartį. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakove, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvardijo, jog bendraturčio teisė panaudos gavėjos atžvilgiu šiuo atveju ginama daiktinės teisės normų pagrindu, tačiau nesutinka, jog dėl to teismas neišsprendė ginčo su panaudos gavėja.
32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas minėtą argumentą nurodė nagrinėdamas atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, jog ieškovas, gindamas savo, kaip bendraturčio, pažeistas teises, turėjo įrodyti ne tik savo, kaip bendraturčio, teisių ir interesų pažeidimą, bet ir, remdamasis prievolių teisės normomis, įrodyti esminį Panaudos sutarties pažeidimą. Antra, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ir vertino, kad panaudos sutartis gali būti nutraukta ir panaudos davėjo valia, nesant esminio sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ginčą dėl Panaudos sutarties nutraukimo remdamasis prievolių teisės normomis, t. y. CK 6.642 straipsnio 1 dalimi (apeliacinės instancijos teismo sprendimo 36–38 punktai). Be to, ir pačių atsakovų kasacinio skundo argumentai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo klausimą dėl Panaudos sutarties nutraukimo pagrindo vienos iš sutarties šalių valia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai neteikia argumentų dėl CK 6.642 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje. Nors atsakovai ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog nagrinėjamoje byloje esminis Panaudos sutarties pažeidimas nebuvo įrodytas, neteikia argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas nutraukti Panaudos sutartį remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi.
33. Atsakovai nurodo, kad neteisingam ginčo teisiniam kvalifikavimui turėjo įtakos ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir vertino 2021 m. spalio 14 d. ieškovo pranešimą atsakovams, nustatydamas, kad, rengdamas tokį pranešimą, ieškovas siekė ir norėjo Panaudos sutartį nutraukti ne dėl sau priklausančios turto dalies, bet nutraukti visą Panaudos sutartį. Atsakovų teigimu, taip teismas iš esmės išėjo iš ieškinio ribų, t. y. pakeitė ieškovo suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas išreiškė valią dėl visos Panaudos sutarties nutraukimo. Kasaciniu skundu atsakovai neteikia argumentų dėl konkrečių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo aiškinimo ir taikymo nustatant šią faktinę aplinkybę. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ir apeliacinės instancijos teismo išėjimo iš ieškinio ribų. Patikslintu ieškiniu ieškovas, be kita ko, nurodė, kad, prieš pareikšdamas ieškinį, jis išreiškė valią nutraukti Panaudos sutartį dėl sau priklausančios 1/2 Pastato dalies, bet, remiantis teisės aktų nuostatomis, Panaudos sutartis turi būti nutraukta bendru bendraturčių sutikimu. Pastato bendraturtis A. J. nesutinka bendru sutarimu nutraukti sutarties. Taigi, šios faktinės aplinkybės kartu su kitomis ginčo šalių nurodytomis aplinkybėmis sudarė faktinį ieškinio pagrindą ir pateko į bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovai neginčija aplinkybės, jog nei bendraturtis, nei panaudos gavėja nesutiko nutraukti visos Panaudos sutarties. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovų kasacinio skundo argumentais, kad ieškinio faktiniu pagrindu laikytinos tik aplinkybės, susijusios su ieškovo valia nutraukti sutartį dėl 1/2 Pastato panaudos.
35. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepaisant to, jog apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad bendraturčio teisė panaudos gavėjos atžvilgiu šiuo atveju ginama daiktinės teisės normų pagrindu, ieškovo ir panaudos gavėjos ginčą dėl Panaudos sutarties nutraukimo išnagrinėjo būtent prievolių teisės pagrindu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas byloje ir dėl to neteisingai išsprendė ginčą tarp ieškovo ir panaudos gavėjos (atsakovės UAB „Kaitra ir Ko“).
Dėl reikalavimo pripažinti teisę (leisti) nutraukti Panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo ir teismo precedento taikymo
36. Atsakovų teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti teisę (leisti) nutraukti Panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo, netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. išaiškinimais civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjAtNzAxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-60-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-60-701/2020">e3K-3-60-701/2020</a> kaip precedentu.
37. Vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, – pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjctNzAxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-27-701/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-27-701/2022">e3K-3-27-701/2022</a>, 62 punktas).
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjAtNzAxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-60-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-60-701/2020">e3K-3-60-701/2020</a> yra aiškiai išskiriama, kokios aplinkybės yra reikšmingos šiai nutarčiai laikyti precedentine. Esminės faktinės aplinkybės, kurios lemia teisinių santykių kvalifikavimą bei aktualių teisės normų (CK 4.75, 4.78 straipsnių) aiškinimą ir taikymą, yra tos, kad yra pasisakoma dėl sutarties, kuria bendrosios nuosavybės teise valdomas objektas buvo perduotas bendraturčių sutarimu trečiajam asmeniui, nutraukimo galimybių, kai tokios galimybės siekia vienas bendraturtis. Šiuo klausimu kasacinio teismo praktika buvo pradėta formuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498-248/2016">3K-3-498-248/2016</a> ir toliau plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjAtNzAxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-60-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-60-701/2020">e3K-3-60-701/2020</a>.
39. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Panaudos sutarties, kuria bendrosios nuosavybės teise valdomas objektas buvo perduotas bendraturčių sutarimu trečiajam asmeniui, nutraukimo galimybių, kai tokios galimybės siekia vienas bendraturtis, minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys laikytinos precedentais šioje byloje. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika precedentinėse bylose.
40. Atsakovai kasaciniu skundu taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo, kaip bendraturčio, teisių ir (ar) interesų pažeidimo, nepagrįstai atmetė kaip nereikšmingą aplinkybę, kad ieškovas, jau įsigydamas Pastatą, žinojo apie su Pastatu susijusius suvaržymus, t. y. Panaudos ir nuomos sutartis, ir nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo ekonominiam interesui prieš atsakovo A. J. ekonominį interesą.
41. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio 1 dalį ir 4.78 straipsnį bendraturčio teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe įgyvendinimo kontekste, pvz., bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiškai reikšminga aplinkybe laiko tai, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka, ar tokios nėra nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498-248/2016">3K-3-498-248/2016</a>, 33 punktas). Taip pat, jei vienas iš bendraturčių siekia nutraukti panaudos sutartį, teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, ar bendraturtis siekia nutraukti dalį panaudos sutarties ar visą panaudos sutartį.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos, kai bendraturčių sutarimu visas bendrosios nuosavybės objektas sutartimi perduotas naudotis kitam asmeniui, sutartis gali būti nutraukta taip pat tik bendraturčių sutarimu, o tokio sutarimo nepasiekus – teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498-248/2016">3K-3-498-248/2016</a>, 40 punktas).
43. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas aptariamo pobūdžio bendraturčių ginčą dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo, turi siekti abiem šalims kuo priimtiniausio sprendimo, atsižvelgti į šalių nesutarimo priežastis, siekti, kad sprendimas dėl tolesnių prievolinių santykių tęsimo kuo labiau atitiktų šalių interesus ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismas taip pat turi bendraturčių interesus dėl panaudos sutarties tęsimo ir (ar) jos nutraukimo įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste ir pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto šiuo konkrečiu atveju pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Taigi šių aplinkybių kontekste teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus, juos pasverti ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjAtNzAxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-60-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-60-701/2020">e3K-3-60-701/2020</a>, 38–39 punktai).
44. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. išaiškinimais civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjAtNzAxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-60-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-60-701/2020">e3K-3-60-701/2020</a>, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas leisti nutraukti sutartį be kito bendraturčio sutikimo, privalo pasverti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir įvertinti galimus bendraturčių teisių pažeidimus dėl Panaudos sutarties tęsimo ir (ar) jos nutraukimo. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama, kaip atsisakymas leisti nutraukti sutartį be kito bendraturčio sutikimo pažeistų reikalavimą pareiškusio bendraturčio teises ir kaip sutarties nutraukimas pažeistų sutarties nutraukimui prieštaraujančio bendraturčio teises. Interesų pusiausvyros pažeidimas gali būti tiek teisinio, tiek ekonominio pobūdžio.
45. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, kaip atsisakymas leisti nutraukti sutartį be kito bendraturčio sutikimo pažeistų reikalavimą pareiškusio bendraturčio (ieškovo) teises, atsižvelgė į tai, jog, nors ekonominį interesą gauti finansinę naudą iš kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančio turto turi tiek ieškovas, tiek atsakovas A. J., nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai, A. J. esant ne tik bendraturčiui, bet ir panaudos gavėjos vadovui ir akcininkui, visą naudą iš nuomos santykių per savo valdomą įmonę gauna vienas bendraturtis. Teismo vertinimu, ekonominę naudą gaunant tik vienam bendraturčiui, nepagrįstai suvaržoma ieškovo nuosavybės teisė, pažeidžiamas jo interesas proporcingai savo daliai gauti bendro daikto (turto) duodamas pajamas. Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovas savo, kaip bendraturčio, esminio intereso naudotis savo nuosavybe – jam priklausančia bendro pastato dalimi – pažeidimą įrodinėjo į bylą pateiktais įrodymais, patvirtinančiais faktines aplinkybes, jog ieškovui nėra sudaromos galimybės patekti į Pastatą, patikrinti patalpas, aprodyti Pastatą tiek potencialiems pirkėjams, tiek ir nuomininkams; nuomininkas naudoja Pastatą ne pagal jo tiesioginę paskirtį, bet yra jas pritaikęs sporto klubų veiklai ir jose vykdo sporto klubo paslaugų veiklą; patalpų funkcionalumas pakeistas ir patalpose atliktas tiek paprastasis, tiek kapitalinis remontas, neturint tam reikiamų leidimų, minėti pakeitimai nėra įregistruoti VĮ Registrų centre.
46. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kaip Panaudos sutarties nutraukimas pažeistų sutarties nutraukimui prieštaraujančio bendraturčio teises, vertino atsakovo A. J. argumentus, jog panaudos gavėja iš nuomos gaunamomis pajamomis išlaiko ne tik A. J., bet ir ieškovui priklausančias Pastato dalis, o tai reiškia, kad Pastato išlaikymas iš ieškovo nereikalauja papildomų išlaidų. Teismas nusprendė, jog A. J. atsisakymas duoti sutikimą nutraukti Panaudos sutartį nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas, Panaudos sutarties nutraukimas nepažeistų bendraturčių nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, priešingai – abiem bendraturčiams būtų sudarytos sąlygos ne tik kiekvienam padengti išlaidas, skirtas savo bendro turto daliai išlaikyti, bet ir gauti naudos iš disponavimo kiekvienam priklausančia bendrosios nuosavybės objekto dalimi.
47. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų kasacinio skundo argumentu, kad tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo ekonominiam interesui prieš atsakovo A. J. ekonominį interesą.
48. Pirmiausiai pažymėtina, kad turto suteikimas panaudos pagrindu gali lemti mažesnį ekonominės naudos gavimą iš turto nei, pvz., turto nuoma. Antra, bendrosios nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo modelis, susiklostęs nagrinėjamoje situacijoje, kai bendraturčiai suteikia panaudos pagrindais turtą įmonei, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra vienas iš bendraturčių, apsunkina bendraturčio, kuris nėra panaudos gavėjos akcininkas ir vadovas, galimybes dalyvauti valdant bendrą turtą. Ir priešingai, bendraturčio, kuris yra panaudos gavėjo vienintelis akcininkas ir vadovas, teisių įgyvendinimo galimybės yra platesnės, taip pat ir dėl to, kad jo, kaip bendraturčio ir kaip panaudos gavėjos akcininko ir vadovo, interesas sutampa. Tai neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros, tuo labiau kad ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovo, kaip bendraturčio, galimybės net ir patekti į Pastatą, gauti informaciją dėl šio turto valdymo yra apsunkintos.
49. Todėl, kaip pagrįstai nurodo atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas, apeliacinės instancijos teismas ne suteikė vieno iš bendraturčių interesams pranašumą, bet atkūrė bendraturčių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl Panaudos sutarties nutraukimo be kito bendraturčio sutikimo, atkurtos vienodos galimybės abiem bendraturčiams spręsti dėl tolesnio bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo, valdymo ir disponavimo. Nors atsakovai teigia, kad, nutraukus Panaudos sutartį, ginčas tarp bendraturčių nebus išspręstas iš esmės, nes nebus aišku, kokia Pastato dalimi turės teisę naudotis ieškovas, o kuria – atsakovas A. J., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, į nagrinėjamos bylos ribas ir nepateko tokio ginčo išsprendimas, o, kita vertus, nutraukus Panaudos sutartį, abu bendraturčiai turi lygias galimybes spręsti turto dalių nustatymo klausimą.
50. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo, kaip bendraturčio, teisių ir (ar) interesų pažeidimo, nepagrįstai atmetė kaip nereikšmingą aplinkybę, kad ieškovas, jau įsigydamas Pastatą, žinojo apie su šiuo Pastatu susijusius suvaržymus, t. y. Panaudos ir nuomos sutartis. Ieškovo žinojimas apie sudarytas Panaudos ir nuomos sutartis neatima iš jo teisės įgyvendinti savo teisę inicijuoti Panaudos sutarties nutraukimą, kadangi ieškovas turi tokias pačias teises Panaudos sutarties atžvilgiu, kokias būtų turėjęs ir ankstesnis Pastato dalies savininkas, taip pat ir teisę bet kada atsisakyti panaudos sutarties (CK 6.642 straipsnis). Jei būtų pritariama atsakovų argumentui, kad tokie objektyvūs apribojimai, kurie atsirado iki ieškovui tapus savininku, apskritai negali būti kvalifikuojami kaip jo nuosavybės teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimas, tai reikštų, kad ieškovas niekada negalėtų inicijuoti iki Pastato įsigijimo sudarytos Panaudos sutarties nutraukimo.
51. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ir pasvėrė abiejų bendraturčių interesus bei padarė pagrįstas išvadas, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo spręsti priešingai.
Dėl su atsiliepimu į kasacinį skundą pateikto įrodymo, bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
52. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo 2022 m. liepos 19 d. prašymą ir šį prašymą prideda prie atsiliepimo. Ieškovas atsiliepimu neteikia prašymo šį įrodymą priimti. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti klausimo dėl šio įrodymo (ne)priėmimo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal CPK 353 straipsnio, reglamentuojančio kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Tokia taisyklė pagal CPK 351 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas, taip pat pagal civilinio proceso dalyvių lygiateisiškumo principą taikytina ir atsiliepimui į kasacinį skundą. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka, grąžina kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateikiamą naują įrodymą (2022 m. liepos 19 d. prašymą) ir nevertina juo įrodinėjamų naujų aplinkybių.
53. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovų kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas galioti.
54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
55. Netenkinus atsakovų kasacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šio skundo parengimu ir pateikimu teismui, neatlygintinos, spręstinas atsiliepimą į kasacinį skundą padavusio asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
56. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į atsakovių kasacinį skundą patyrė 3630 Eur išlaidų. Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, tačiau prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktuose nustatytą dydį. Ieškovui atsiskaitant už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, maksimalus rekomenduojamas atlyginimo už išlaidas, patirtas parengiant šį procesinį dokumentą, dydis buvo 3588 Eur.
57. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMwLTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-330-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-330-248/2020">e3K-3-330-248/2020</a>, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjkwLTgyMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-290-823/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-290-823/2023">e3K-3-290-823/2023</a>, 61 punktas).
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, ieškovo atstovės teiktų teisinių paslaugų pastovumą, kasacijoje spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė.
59. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, atmetus atsakovų kasacinį skundą, ieškovui iš atsakovų priteistinas 3588 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kaitra ir Ko“ (j. a. k. 302628868) ir A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 1794 (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
