A. R. pagal BK 24 str., 187 str., 22 str., 182 str., 369 str., 368 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-648/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44192-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistosios A. R. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistoji A. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes visų bylos aplinkybių objektyviai ir nešališkai neišnagrinėjo, įrodymų visumos netyrė ir nevertino, prieštaravimų nepašalino, o nuosprendį grindė prielaidomis, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai pripažino A. R. kalta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. R. veikė bendrininkų grupe ir realiai kurstė kitus asmenis daryti nusikaltimą, todėl teismai nepagrįstai ją pripažino padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamasis persekiojimas pagal BK 187 straipsnį nebuvo galimas, nes nebuvo pagrindo ikiteisminio tyrimo pradėjimui. A. R. nepanaudojo apgaulės prieš AB „Lietuvos draudimas“, o jos veiksmai neturėjo jokios esminės įtakos AB „Lietuvos draudimas“ administruojant įvykį. A. R. neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas apgaule kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ turtą - 42 551 Eur draudimo išmoką. Teismų sprendimai neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, nes neatsakė į esminius nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kt.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, A. R. nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorė teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Nuteistoji, prašydama baudžiamąją bylą jai nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jai palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.‏‏‎

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų ir nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, motyvuotai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistosios A. R. apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl A. R. veikimo bendrininkų grupe, dėl padarytų veikų kvalifikavimo, dėl bausmės individualizavimo) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎ Kasatorės teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, A. R. palankią įvykių interpretaciją.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistosios A. R. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį neatitinka BK 187 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios A. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis