Pareiškimo Nr. DOK-2040/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44192-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo V. R. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, šios bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta šešių mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis: atlikus šią bausmės dalį, kitos neatliktos bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 9 d. 11.50 val. iki 2021 m. gruodžio 10 d. 12.00 val. (dvi dienos).
2. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. R. apeliacinis skundas; panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalis dėl V. R. (ir kitų nuteistųjų byloje) nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta (nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK 182 straipsnio 2 dalies redakcijai, pritaikius BK 2 ir 3 straipsnių nuostatas). Panaikinta apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl V. R. paskirtų bausmių subendrinimo, BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų taikymo, BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyto įpareigojimo paskyrimo ir jo laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. R. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį paskirtą 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudos bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 9 d. 11.50 val. iki 2021 m. gruodžio 10 d. 12.00 val. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikoma, kad galutinė bausmė yra 296 MGL (14 800 Eur) dydžio bauda.
3. V. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. R., J. B. ir K. B., sukurstė visuotinai pavojingu būdu sugadinti svetimą turtą, o T. A., Ž. V. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, veikdami bendrininkų grupe, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, A. R. pasikėsino kito asmens naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y.: 2020 m. kovo mėn., tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, A. R., turėdama tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, paprašė V. R. už piniginį atlygį rasti asmenų, kurie sutiktų padegti UAB „R“, nuo 2020 m. birželio 18 d. – UAB „P“ priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2020 m. vasario 3 d. draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip gauti draudimo išmoką. 2020 m. kovo mėn., tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, V. R., veikdamas kartu su A. R., žinodamas, kad pastaroji ketina apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padegant UAB „R“, nuo 2020 m. birželio 18 d. – UAB „P“ priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2020 m. vasario 3 d. draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip gaunant draudimo išmoką, A. R. paprašytas už piniginį atlygį rasti asmenų, kurie sutiktų padegti UAB „P“ priklausantį namą (duomenys neskelbtini), sutiko padėti įvykdyti nusikalstamą veiką. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. R. pasiūlė J. B. už 3000 Eur piniginį atlygį padegti minėtą namą ir pastarasis su pasiūlymu sutiko. Po to J. B. kelių dienų laikotarpiu, tiksli data nenustatyta, siekdamas, kad būtų įvykdyta nusikalstama veika, susitikęs su K. B., prie parduotuvės „Grūstė“, Klaipėdoje, Miško g. 9, pasiūlė pastarajam 1000 Eur piniginį atlygį už namo (duomenys neskelbtini), padegimo suorganizavimą. K. B. sutiko su pasiūlymu, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. pabaigos iki 2020 m. balandžio 2 d. paskambino Ž. V. ir jam už nurodyto namo padegimą pasiūlė sumokėti 1000 Eur, nurodydamas, kad namo rūsio durys yra paliktos neužrakintos. Ž. V., vykdydamas K. B. nurodymus, pasiūlė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, už piniginį atlygį padėti padegti namą, pastarasis sutiko. Asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, pasiūlė T. A. už piniginį atlygį padėti padegti namą, T. A. sutiko. 2020 m. balandžio 3 d. apie 19 val. Ž. V., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, bei T. A., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas K. B. nurodymus, Ž. V. vairuojamu automobiliu BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pro rūsio duris įėjo į namo vidų, ten atsineštu degiu skysčiu – benzinu – aplaistė namo grindis ir tyčia jas padegė, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes name gaisro židiniai užgeso. Po to V. R. sužinojo, kad namas nesudegė, telefonu susisiekė su J. B. ir susitarė susitikti prie parduotuvės „Rimi“, Dangaus g. 34, Slengių k., Klaipėdos r. 2020 m. balandžio 4 d. J. B. atvyko kartu su K. B. į minėtos parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę, ten atvykęs V. R., būdamas įsiutęs, kad jie susitarimo iki galo neįvykdė, pateikė jiems savo telefone esančią padegto namo nuotrauką ir pasakė, kad jie pinigų negaus, nes namas nebuvo tinkamai padegtas. Po to V. R. jiems nurodė šį darbą baigti iki galo. K. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, paskambino Ž. V. ir nurodė, kad pastarasis netinkamai padegė namą, po to Ž. V., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, ir T. A., 2020 m. balandžio 5 d. apie 9 val. Ž. V. vairuojamu automobiliu BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vėl atvyko prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir, pro namo centrines duris įėję į namo vidų, visuose namo aukštuose atsineštu degiu skysčiu – benzinu – aplaistė baldus, kiliminę grindų dangą, kitus namų apyvokos daiktus ir tyčia juos padegė. Po to A. R., kaip UAB „R“ įgaliota atstovė, 2020 m. balandžio 10 d. pateikė AB „Lietuvos draudimas“ pasirašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir nurodė draudimo išmoką pervesti į UAB „R“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 42 551 Eur dydžio draudimo išmoka nebuvo išmokėta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo gaisro priežasčiai nustatyti. Taip T. A., J. B., A. R., V. R., K. B., Ž. V. ir asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, veikiant bendrininkų grupe, buvo visuotinai pavojingu būdu sugadintas UAB „P“ 41 355 Eur vertės turtas, ir taip A. R. pasikėsino kitų asmenų naudai apgaule įgyti AB „Lietuvos draudimas“ dėl namo sugadinimo įvertintą didelės vertės – 42 551 Eur dydžio – išmoką.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
4. Pareiškimu nuteistasis V. R., remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 1 punktu, prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių. Pareiškėjas nurodo:
4.1. Nagrinėjamoje byloje teismų konstatuotos faktinės veikų aplinkybės rodo, kad baudžiamasis įstatymas (BK 24 straipsnio 5 dalis, 187 straipsnio 2 dalis) dėl pareiškėjo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tik tada, kai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad yra tiek veikos subjektyviųjų, tiek objektyviųjų požymių, tokia veika gali būti vertinama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
4.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo padarytos jokios išvados dėl pareiškėjui inkriminuotos veikos, nurodytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės turinio ir nepaneigta, kad jis minėtoje veikoje dalyvavo manydamas, jog kartu su juo šioje byloje už tą patį nusikaltimą nuteista A. R., o ne UAB „R“, yra padegto namo (nusikaltimo dalyko) savininkė, t. y. nepadaryta išvadų dėl to, kad pareiškėjas suvokė, jog kėsinasi į svetimą nuosavybę prieš turto savininko, turinčio teisę savo nuožiūra disponuoti savo turtu, valią, o ne ją vykdo, taigi liko neaiškus šio baudžiamojo įstatymo pritaikymo pareiškėjui pagrindas.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl to, kad darydamas veiką pareiškėjas suvokė, jog namas padegtas veikiant ne prieš nuosavybės teisės į namą turėtojo interesus, o būtent jo valia, ir išdėstė aiškiai klaidingą BK 187 straipsnio 2 dalies aiškinimą, dėl to pareiškėjas liko nuteistas, nors nebuvo konstatuota jo kaltės. Teismas išreiškė poziciją, kad: traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, aplinkybės, kokiam konkrečiam asmeniui minėtas svetimas turtas priklauso ir ar tas asmuo suteikė leidimą (pats prašė) minėtą turtą visuotinai pavojingu būdu sunaikinti, nėra teisiškai svarbios, nes šios nusikalstamos veikos motyvai neturi reikšmės veikai kvalifikuoti – šios veikos sudėtis yra materialioji, susijusi su kilusiais padariniais, kurie šioje byloje buvo objektyviai nustatyti; nekyla abejonių, kad V. R. turėjo suvokti, jog, kurstydamas sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. tokiais veiksmais (padegant namą) keldamas pavojų aplinkiniams, o ypač bendrininkams nurodydamas pakartoti pirmą kartą nepavykusį namo padegimą, siekė konkretaus svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu ir šių padarinių norėjo (nutarties 36 punktas). Toks apeliacinės instancijos teismo teisės aiškinimas yra nesuderinamas su minėtos BK normos paskirtimi – nuosavybės, turtinių teisių ir turtinių interesų apsauga – ir rodo aiškiai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
4.4. BK 187 straipsnio 2 dalies dispozicija nustato atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Kiti šioje teisės normoje įtvirtinti nusikaltimo sudėties požymiai, tarp kurių ir požymis „visuotinai pavojingu būdu“, yra kvalifikuojantys požymiai, sudarantys pagrindą svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą kvalifikuoti būtent pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, o ne šio straipsnio 1 dalį, t. y. abiem šiomis teisės normomis nustatyta atsakomybė už pačią veiką (svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą), o ne už būdą, kuriuo tai padaroma.
4.5. BK 187 straipsnis patenka į BK XXVIII skyrių („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“). BK 187 straipsnyje nustatytų veikų objektas yra nuosavybė, o dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Pagal BK 187 straipsnį asmuo atsako tik už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė nekyla, kai asmuo sunaikina ar sugadina jam pačiam nuosavybės teise priklausantį turtą, nes turto savininkas turi teisę disponuoti savo turtu savo nuožiūra, taigi ir teisę savo turtą sunaikinti ar sugadinti. Pagal BK 15 straipsnio nuostatas, konstatuojant tyčios veikoje buvimą, būtina konstatuoti, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. Teismai privalėjo nustatyti ne tik tai, kad pareiškėjas suvokė, jog minimas namas yra svetimas būtent pareiškėjui, bet ir tai, kad jis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei – kad taip kėsinasi į minėtus BK XXVIII skyriuje išdėstytų normų saugomus objektus, t. y. kad jis suvokė, jog veikia prieš turto, į kurį kėsinamasi, savininko interesus, o ne vykdo savininko valią. Veikos pavojingumo suvokimas – tai suvokimas aplinkybių, sudarančių nusikaltimo dalyką ir objektyviąją pusę. Jei asmuo mano, kad jo veiksmuose nėra faktinių aplinkybių, sudarančių objektyviąją nusikaltimo pusę, nors tikrovėje jos egzistuoja, tyčinės kaltės formos inkriminavimas negalimas. Mokslinėje literatūroje pažymima, kad turto sunaikinimas ar sugadinimas būtinai turi būti priešingas teisei, ir asmuo negali būti baudžiamas už tai, kad jis sunaikina svetimą turtą sutikus jo savininkui (Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis, 1 knyga. Vilnius: Eugrimas, 2000, p. 426).
4.6. Nagrinėjamu atveju teismai nekonstatavo, kad veikos padarymo metu pareiškėjas būtų suvokęs, jog į svetimą pareiškėjui turtą kėsinasi prieš jo savininko valią, t. y. kad jis būtų suvokęs savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisei. Teismai akivaizdžiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – pripažino pareiškėją kaltu padarius BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, nekonstatavę jo veikoje šio nusikaltimo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo V. R. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.
6. BPK 451 straipsnyje išdėstyti baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai. Šie pagrindai nustato, kad baudžiamosios bylos, išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus Baudžiamojo kodekso 63–65 punktų taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Iš šių BPK nuostatų išplaukia, kad baudžiamoji byla atnaujinama tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; antra, reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nurodytus sprendimus. Jeigu nėra nors vienos iš šių sąlygų, byla negali būti atnaujinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTUtNjk3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-15-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-15-697/2021">2A-15-697/2021</a>).
7. Nuteistasis V. R. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu – dėl netinkamo BK 24 straipsnio 5 dalies, 187 straipsnio 2 dalies taikymo. Pareiškimas grindžiamas ginčijant inkriminuoto nusikaltimo subjektyviojo požymio – kaltės – buvimą, pateikiant gynybinę poziciją, kad pareiškėjas manė, jog padegto namo savininkė yra A. R., kuri ir prašė padegti šį namą. Taigi pareiškimas yra grindžiamas vien pareiškėjo teiginiais, kad jis nesuvokė, jog kėsinasi į svetimą nuosavybę prieš turto savininko – UAB „R“ – valią. Pateikdamas tokius argumentus, pareiškėjas iš esmės siekia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atliktų įrodymų vertinimą ir, atsižvelgdamas į minėtą pareiškėjo poziciją, padarytų kitokią išvadą dėl nuteistojo kaltės, nei tai padarė bylą nagrinėję teismai. Tačiau, vadovaujantis BPK 451 straipsnyje nustatytais bylų atnaujinimo pagrindais ir sąlygomis, baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo gali būti atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti esant akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokią išvadą galima daryti be papildomo tyrimo, t. y. konstatavus aiškią nuosprendžiu (ar nutartimi) nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktį pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai. Baudžiamosios bylos atnaujinimo procese toje byloje nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos (preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai) (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3/2011">2A-7-3/2011</a>). Taigi minėti pareiškime pateikti argumentai, ginčijant faktines aplinkybes dėl nustatytos tyčios V. R. padarytoje veikoje, nepatvirtina bylos atnaujinimo pagrindų buvimo.
8. Pažymėtina, kad kaltės klausimas buvo keliamas nuteistojo V. R. apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visetą, šiuo klausimu pasisakė. Šis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, įvertino nuteistųjų A. R., J. B. ir V. R. parodymus, taip pat liudytojų ir specialistų parodymus, kitus įrodymus ir pripažino, jog šių įrodymų visumos pakanka, kad būtų nustatytas nuteistojo V. R. (taip pat A. R. ir J. B.) kaltumas, padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje (apeliacinės instancijos teismo nutarties 11, 30–38 punktai). Be to, nuteistojo V. R. kasaciniuose skunduose taip pat buvo keliamas šis klausimas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. vasario 5 d. ir 2024 m. vasario 29 d. nutartimis kasacinius skundus atsisakyta priimti kaip neatitinkančius BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.
9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paduotame pareiškime nėra argumentų, kurie leistų manyti, jog, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai, todėl atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. R. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Danutė Jočienė
Algimantas Valantinas
