Civilinė byla Nr. 3K-3-417/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10029-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei R. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė I. M. (iki santuokos sudarymo – Š.) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės R. G. 1611,71 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos dėl to, kad 2011 m. vasario 26 d., jai išvedus pavedžioti savo Jorkšyro terjerų veislės šunį, atsakovei priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo jį užpuolė ir sužalojo, dėl ko pastarąjį teko eutanazuoti. Prarastas šuo ieškovei kainavęs 1500 Lt, jo užmigdymas – 97,71 Lt, vaistai – 14 Lt, o patirtus išgyvenimus ieškovė vertino 3000 Lt suma, nes dėl nurodyto įvykio pablogėjo ieškovės sveikata.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 1611,71 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl aplinkybės, kad, 2011 m. vasario 26 d. ieškovei išvedus pavedžioti savo šunį, atsakovei priklausantis šuo jį užpuolė ir sužalojo, kas lėmė būtinybę jį užmigdyti, nėra. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi priimta administracinėje byloje Nr. II-72-296-2011, pripažino atsakovę pažeidusia agresyvių šunų laikymo taisykles, dėl ko buvo padaryta žala asmens (ieškovės) turtui (šuo). Vadinasi, atsakovė CK 6.248 straipsnio pagrindu laikytina kalta dėl to, kad neįvykdė pareigos laikyti šunį taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams ir jų turtui. Teismas pripažino atsakovės neteisėto neveikimo faktą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ginčas tarp šalių kilo dėl prarasto šuns vertės nustatymo. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktą šuns pirkimo – pardavimo sutartį, ir pripažino, kad ieškovė 1500 Lt už prarastą šunį yra sumokėjusi ne 2011 metais, teismo sprendimo priėmimo dieną, kaip tai nustato CK 6.249 straipsnio 5 dalis, o 2007 m. vasario 24 d., todėl jo reali rinkos vertė ir sumokėta kaina gali skirtis, ieškovės patirtą turtinę žalą įvertino pagal turėtus šuns pirkimo – pardavimo dokumentus, o ne atsakovės teismui pateiktą Lietuvos kinologų draugijos 2011 m. rugsėjo 15 d. parengtą pažymą, kurioje nurodyta, kad Jorkšyro terjerų veislės šuns be dokumentų rinkos kaina yra 600 – 800 Lt. Taip pat teismas konstatavo, kad tarp atsakovės neteisėto neveikimo (pareigos prižiūrėti šunį nevykdymo) ir ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, konstatuotą nervų sistemos sutrikimą, aplinkybę, kad nėra duomenų apie jų išliekamąjį poveikį, atsakovės tyčią, pasireiškusią neapdairiu elgesiu, ir, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad ieškovės reikalaujama 3000 Lt sumos neturtinė žala yra nepagrįstai per didelė, todėl toks reikalavimas visiškai negali būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 1500 Lt.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kuriuos teisiškai teisingai įvertinęs teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą nustatyta CK 6. 267 straipsnyje. Jame nenumatyta neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė, matydama, kaip atsakovės šuo užpuolė jos šunį, galėjo patirti stresą, taip pat, netekusi savo šuns, prarado malonumą džiaugtis augintiniu, tačiau tai yra padariniai, susiję ne su ieškovės sveikatos sužalojimu, o su šuns (savo turto) praradimu. Taigi atsakovės neteisėtais veiksmais (pažeisdama šunų laikymo taisykles, atsakovė elgėsi neteisėtai) ieškovės sveikatai žala padaryta nebuvo ir ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kasatorė nurodo, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai sutiko su tuo, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą matydama, kaip buvo užpultas jos šuo, ir jo netekusi dėl atsakovės įvykdyto teisės pažeidimo (netinkamos gyvūno priežiūros). Kasatorės nuomone, tai nenuginčijamai patvirtina neturtinės žalos buvimą.
Kasatorės teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra pasisakęs apie tai, kad CK 6.250 straipsnyje pateiktas nebaigtinis neturtinės žalos atlyginimo atvejų sąrašas, o asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sąrašo iš viso nėra.
Kasatorė pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas be pagrindo nesivadovavo konstituciniu žalos atlyginimo principu ir nepagrįstai taikė CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatą, kaip ribojančią ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė R. G. prašo atmesti kasacinį skundą ir priteisti išlaidas dėl atsiliepimo į kasacinį skundą rengimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Kasaciniame skunde nenurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys kasacijos pagrindų buvimą ir apeliacinės instancijos teismo netinkamą CK 6.250 ir 6.267 straipsnių nuostatų aiškinimą ir taikymą bei nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Atsiliepime teigiama, kad įstatyme imperatyviai nenustatyta, kokiais atvejais atlyginama neturtinė žala. Šioje byloje nusikaltimas nebuvo padarytas, žala asmens sveikatai – taip pat. Turtinę žalą ieškovei padarė naminis gyvūnas, už kurio padarytą žalą įstatymo nenustatyta pareigos atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat pažymima, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Jei dėl šuns netekimo ieškovė patyrė sveikatos sutrikdymą – dvasiniai išgyvenimai išsivystė į dvasinę depresiją, pažeidė asmens psichiką ar kitaip pakenkė sveikatai, tai turi būti nustatyta specialisto, pateikiant išvadą, o ne teismo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą
Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje P. D. v.R.V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB,,Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nepasisakė, kokia neturtinė vertybė yra pažeista ir kodėl už ją turi būti atlyginama, o apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymą atlyginti neturtinę žalą atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą, nustatyta CK 6.267 straipsnyje, neapima ir neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovės patirtas stresas ir dvasiniai išgyvenimai susiję ne su jos sveikatos sužalojimu, o su šuns (savo turto) praradimu. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti. Taigi gyvūno augintinio praradimas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų nėra tik turto praradimas, kaip tai įvertino apeliacinės instancijos teismas, bet tai susiję ir su neturtinių vertybių – bendravimo poreikių užtikrinimo – pažeidimu. Sprendžiant, ar už šios neturtinės vertybės pažeidimą gali būti nustatytas ir neturtinės žalos atlyginimas, svarbu įvertinti šeimininko, šiuo atveju – ieškovės, ryšį, santykį su augintiniu, kiek ilgai šeimininkas rūpinosi augintiniu ir pan.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad atsakovės neteisėti veiksmai – netinkama gyvūno priežiūra, dėl ko atsakovei priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo užpuolė ir sužalojo ieškovei priklausantį Jorkšyro terjerų veislės šunį, yra neginčytini. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-72-296-2011, konstatavo, kad atsakovė padarė ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nurodytą teisės pažeidimą, lėmusį žalos ieškovei atsiradimą. Byloje nebuvo nustatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių (nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas), dėl kurių atsakovė galėtų būti atleista nuo atsakomybės. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės veiksmai, o tiksliau neveikimas, kai jos netinkamai prižiūrimas šuo užpuolė ir sužalojo ieškovės šunį jos pačios akyse, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis, esantis viešoje vietoje, neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos (CK 3.263 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis).
Neturtinėmis vertybėmis asmenys naudojasi savo nuožiūra. Neturtinių vertybių teisinio reguliavimo specifika yra ta, kad įstatymais numatomos ne jų įgyvendinimo, o galimo trečiųjų asmenų kišimosi į asmeniui priklausančių neturtinių teisių ir vertybių sritį ribos. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006). Byloje nustatyta, kad ieškovei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsirado žala sveikatai, t. y. medicininių dokumentų išraše pažymėta, kad 2011 m. kovo 18 d. ieškovė skundėsi miego sutrikimu dėl augintinio žūties, ieškovei konstatuotas nervų sutrikimo faktas, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos faktą, nepažeidė CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir tinkamai taikė jos nuostatas. Byloje ieškovės šuo vertintinas ne tik kaip jos turtas, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, bet ir kaip neturtinė vertybė, todėl šuns praradimas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir dėl to atsiradę neigiami padariniai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti.
Taikant deliktinę atsakomybę nepakanka vien nustatyti žalos faktą ir padarytus neteisėtus veiksmus, būtina įrodyti ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tarp atsakovės neteisėto neveikimo (pareigos prižiūrėti šunį nevykdymo) ir ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad tarp ieškovės išlaidų vaistams ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet šie yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Kulnis ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje yra netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos neturtinės žalos.
Dar viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra asmens, dėl kurio veiksmų atsirado žala, kaltė. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus – šuns vedžiojimą nesilaikant nustatytų taisyklių, daroma prielaida, jog atsakovė dėl kilusios žalos yra kalta. Kaltės žemiausia riba – minimalaus atsargumo nebuvimas ar nepakankamumas. Atsargumas reiškia pasisaugojimą, galimų pavojų numatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė, vedžiodama šunį, elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai.
Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Be to, neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K., A.K. ir Ž. K. v. E. K., A.K., Kauno Simono Daukanto vidurinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-202/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar teismas, priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė įstatymo nustatytus kriterijus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra teisės klausimai, sudarantys pagrindą vertinti teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą kasaciniame teisme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).
Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, sprendė dėl ieškovės prašomos neturtinės žalos atlyginimo sumos sumažinimo, tačiau nevertino neturtinės žalos atlyginimo dydžio apskritai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, kuris tenkino ieškovės bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtinių vertybių hierarchijoje nėra esminė, todėl kad ji, nepaisant individualių augintinio savybių ir ieškovės prisirišimo prie gyvūno, gali būti iš dalies atkurta. Kitas svarbus neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado ieškovei dėl neturtinės vertybės pažeidimo. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra duomenų apie ilgalaikius ieškovės sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, sumažėjusias ieškovės bendravimo galimybes ar nemigą, ieškovės patirtas sveikatos sutrikimas nėra sunkus. Žalą padariusio asmens, atsakovės, kaltę teisėjų kolegija vertina kaip nerūpestingumą ir nepakankamą atsargumą, nesant atsakovės tyčios, todėl tai nėra neturtinės žalos dydį didinantis veiksnys. Nagrinėjamoje byloje turtinė atsakovės padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus pirmiau išvardytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Teismų praktikos, kuria teismai turi vadovautis spręsdami bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, šios bylos kontekste nėra, tačiau kasacinis teismas, vertindamas teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžius ne už fundamentalias, tokias kaip sveikata ar gyvybė, neturtines vertybes, daro išvadą, kad šioje byloje ieškovei priteistinas neturtinės žalos dydis yra 300 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Iš dalies patenkinus ieškovės kasacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: ieškovei – patenkintų, o atsakovei – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame teisme teisėjų kolegija patenkino 20 procentų ieškovės reikalavimo (prašyta palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo priteista 1500 Lt neturtinės žalos, tačiau teisėjų kolegija tenkino šį prašymą iš dalies, priteisdama 300 Lt). Ieškovė sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą, atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakovė patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidas (pinigų priėmimo kvitas Nr. 712266). Atsižvelgiant į tai, proporcingai paskirstant bylinėjimo išlaidas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 14,40 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovės naudai – 400 Lt atstovavimo išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 385,60 Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme.
Atitinkamai įvertinus prašytų ir patenkintų reikalavimų santykį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstomos 42 proc. ieškovei (iš atsakovės priteistina 58 Lt žyminio mokesčio ir 294 Lt atstovavimo išlaidų), 58 proc. atsakovei (iš ieškovės priteistina 870 Lt atstovavimo išlaidų), bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme perskirstomos 61 proc. ieškovei (iš atsakovės priteistina 427 Lt atstovavimo išlaidų), 39 proc. atsakovei (iš ieškovės priteistina 29 Lt žyminio mokesčio ir 390 Lt atstovavimo išlaidų). Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina 516 Lt bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.
Kasacinis teismas patyrė 25,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškovės kasacinį skundą tenkinus iš dalies, jos paskirstytinos santykiu 80 proc. (20,45 Lt) į valstybės biudžetą priteisiant iš ieškovės, 20 proc. (5,12 Lt) – iš atsakovės. Tačiau CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų. Kadangi šioje byloje iš atsakovės išieškotina valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų suma būtų mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti neturtinę žalą, panaikinti ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės R. G. (asmens kodas duomenys neskelbtini) ieškovės I. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) naudai 300 (tris šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose priteisimo pakeisti, iš ieškovės I. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) atsakovei R. G. (asmens kodas duomenys neskelbtini) priteisiant 516 (penkis šimtus šešiolika) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) atsakovės R. G. (asmens kodas duomenys neskelbtini) naudai 385,60 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme.
Priteisti iš I. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 20,45 Lt (dvidešimt litų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybės mokesčių inspekcijos (j.a.k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė
