Civilinė byla Nr. 3K-3-421/2013
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04897-2012-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilna“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ignalinos rajono savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilna“ dėl baudos skyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas Ignalinos rajono savivaldybė prašė priteisti iš atsakovo UAB „Nekilna“ 60 800 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
2009 m. balandžio 9 d. Ignalinos rajono savivaldybė ir D. G. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 1069, pagal kurią pastatas–ligoninė, nuosavybės teise priklausantis Ignalinos savivaldybei, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu buvo parduotas D. G. (toliau – Privatizavimo sutartis). Šios sutarties 11 punkte pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui baudą, jeigu nevykdys 10.1, 10.2 punktuose įtvirtintų sąlygų. Privatizavimo sutartyje numatytos baudos dydis yra 4 procentai privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo kainos, kuri sudaro 60 800 Lt ir yra skirtina vieną kartą per metus, bet ne daugiau kaip 10 metų, nuo pastato pritaikymo šios sutarties 10.1 punkte nustatytai veiklai. 2009 m. rugpjūčio 11 d. D. G. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) privatizacijos objektą pardavė atsakovui UAB „Nekilna“. Pirkėjas sutarties 5.8.1 ir 5.8.2 punktais įsipareigojo per trejus metus nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pritaikyti visą pastatą – ligoninę sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal šią paskirtį ne mažiau kaip dešimt metų; parengti žemės sklypo detalųjį planą. Taip pat Sutarties 5.9 punktu pirkėjas įsipareigojo įvykdyti 5.8 punkte nustatytas sąlygas, priešingu atveju – sumokėti Ignalinos rajono savivaldybei 4 procentų dydžio privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo kainos dydžio baudą. Kadangi atsakovas nevykdė šių savo prisiimtų įsipareigojimų, tai privalo sumokėti Ignalinos rajono savivaldybei 4 procentų privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo kainos dydžio baudą, t. y. 60 800 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 30 400 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad UAB „Nekilna“ nupirktame pastate – ligoninėje, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdo veiklą įstaigos, kurios užsiima asmens sveikatos priežiūra, veikia vaistinė, kuri užsiima farmacine veikla, tačiau, teismo vertinimu, ši veikla nėra susijusi su stacionarine reabilitacijos bei sanatorine veikla. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė dalies Sutarties 5.8.1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. nepritaikė dalies pastato – ligoninės stacionarinėms sanatorinėms, reabilitacijos paslaugoms teikti, kaip tai nustatyta Sveikatos sistemos įstatyme, sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“. Nurodyta, kad ieškovas tik iš dalies įvykdė Sutarties 5.8.1 punktą, t. y. pritaikė dalį pastato asmens sveikatos priežiūrai, farmacinei veiklai. Dėl to teismas pagal Sutarties 5.9 punktą iš atsakovo ieškovui priteisė 4 procentų privatizavimo objekto, t. y. pastato – ligoninės ir jam priskirto žemės sklypo 1/2 pirkimo kainos dydžio baudą (30 400 Lt). Pažymėta, kad rengti žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatas – ligoninė, detalųjį planą siekiant įsteigti stacionarinę sanatoriją bei reabilitacijos centrą nebuvo būtina, nes Aplinkos ministerija 2011 m. liepos 4 d. rašte Nr. 14-2/-D8-6253 nurodė, jog, įvertinusi tai, kad žemės sklypo naudojimo būdas, turinys bei pobūdis atitinka ligoninių, poliklinikų, sanatorijų, reabilitacijos centrų, slaugos namų paskirti, netikslinga rengti detalųjį planą ir keisti nurodyto žemės sklypo, t. y. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 8 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeitė: padidino Ignalinos rajono savivaldybei priteistą iš UAB „Nekilna“ baudos sumą nuo 30 400 Lt iki 60 800 Lt sumos; priteisė Ignalinos rajono savivaldybei iš UAB „Nekilna“ 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 60 800 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško šios nutarties įvykdymo; panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš Ignalinos rajono savivaldybės UAB „Nekilna“ 300 Lt turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą; kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tačiau, priimdamas teismo sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo procesą (CPK 185 straipsnis), be teisinio ir faktinio pagrindo sprendė, jog atsakovė iš dalies įvykdė Sutarties 5.8.1 punkto nuostatas, t. y. pritaikė dalį pastato pagal Sutarties 5.8.1 punkto reikalavimus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prieš pastato–ligoninės privatizavimą buvo numatęs prievolę parduotą visą pastatą pritaikyti sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal šią paskirtį ne mažiau kaip dešimt metų. Šią sąlygą pirminis turto įgijėjas D. G. ir ieškovas įrašė į 2009 m. balandžio 9 d. Privatizavimo sutartį (sutarties 10.1 punktas), taip pat nustatė, kad, perleidžiant privatizavimo objektą kito savininko nuosavybėn, privaloma perkelti savivaldybės nurodytas privatizavimo objekto privatizavimo sąlygas (sutarties 10.5 punktas). D. G. ir dabartinis pastato ligoninės savininkas UAB „Nekilna“ šių sutarties nuostatų laikėsi ir 2009 m. rugpjūčio 11 d. Sutartyje įrašė nedviprasmiškas sąlygas – pirkėjas sutarties 5.8.1 ir 5.8.2 punktais įsipareigojo per trejus metus nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pritaikyti visą pastatą – ligoninę sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal šią paskirtį ne mažiau kaip dešimt metų; parengti žemės sklypo detalųjį planą. Taip pat Sutarties 5.9 punkte pirkėjas įsipareigojo neįvykdžius 5.8 punkte nustatytų sąlygų sumokėti 4 procentų dydžio privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo kainos dydžio baudą. Iš Sutarties 5.9 punkto nuostatų matyti, kad pirkėjui atsakomybė, t. y. 60 800 Lt bauda, gali būti taikoma už atskiros privatizavimo sąlygos, nurodytos Sutarties 5.8.1–5.8.5 punktuose, nevykdymą.
Pastato pritaikymo sveikatingumo paslaugoms teikti sąlygas ir sveikatingumo paslaugų sąrašą nustato šiuo metu galiojantis sveikatos ministro 2012 m. vasario 3 d. Įsakymas Nr. V-75, Sveikatos sistemos įstatymas, o medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) paslaugų rūšis ir šių paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašą nustato sveikatos ministro 2008 m. sausio 17 d. Įsakymas Nr. V - 50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ su prie jo esančiais priedais. Iš byloje esančių atsakovo pastatą nuomojančių ir naudojančių juridinių asmenų licencijų nustatyta, kad nė viena bendrovė neturi leidimo ir kvalifikacijos sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti. Byloje atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Sutarties 5.8.1 punkto reikalavimo vykdymą, todėl pagrįstai turi būti taikoma Sutarties 5.9 punkte įtvirtinta bauda.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Nekilna“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl vienodo Sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo, būtent dėl ginčo susitarimo 5.8.1 punkto nuostatos. Dėl to bylą nagrinėję teismai pirmiausia turėjo išsiaiškinti, koks yra tikrasis Sutarties turinys ir kokias tarpusavio teises ir pareigas susitarimas sukūrė jos šalims, tačiau šios savo pareigos nevykdė. Teismai tikruosius šalių ketinimus vertino tik pagal ieškovo teiginius ir ginčo nagrinėjimo metu jo išdėstytą susitarimo sąlygų aiškinimą, visiškai nevertindami ieškovo elgesio sudarant Sutartį bei jos vykdymo metu, taip pažeisdami CK 6.193 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pastato privatizavimo programa vienareikšmiškai patvirtina, kad pastatas buvo parduotas kaip ieškovo ilgalaikis materialus turtas, o ne kaip veikla, verslas ar investicinis projektas. Tuo atveju, jei ieškovas pastato privatizavimo programoje ar Privatizavimo sutartyje būtų nustatęs aiškų reikalavimą įsteigti sanatoriją ar reabilitacijos centrą, jis negalėtų netgi tikėtis gauti didžiausių galimų įplaukų, nes, kaip patvirtina ir 2006 m. parengto investicinio projekto „Sanatorijos Ignalinos mieste įkūrimas“ medžiaga, sanatorijos steigimo kaštai yra keliasdešimt kartų didesni už pradinę pastato pardavimo kainą ir įsipareigojimas steigti sanatoriją yra visiškai kitos rūšies sandoris, nei nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieškovas iš tiesų tikėjosi, jog patalpose turi būti įsteigta sanatorija ar reabilitacijos centras, turėjo įsitikinti, ar tikrai tokie darbai ir veiksmai pastate atliekami. Tam ieškovas turėjo visas galimybes, tačiau akivaizdu, kad nei per pusmetį, nei per metus nerealu atlikti tokius statybos ir veiklos organizavimo darbus (įskaitant projektavimą, rangovų paiešką, finansavimo šaltinių paiešką ir pan.), kuriais būtų įsteigta sanatorija ar reabilitacijos centras. Dėl to, vertinant ieškovo elgesį po Sutarties sudarymo, kasatorius neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad tinkamai vykdo Sutartį. Kasatorius dar iki Sutartyje nustatyto termino sąlygoms įvykdyti pabaigos Sutarties 5.8.1 punkte nustatytai paskirčiai pritaikė visą pastatą, išnuomodamas visas pastato patalpas Sutarties 5.8.1 punkte numatytą veiklą vykdantiems asmenims. Vertinant Sutarties 5.8.1 punkto sąlygos vykdymo tinkamumą nesigilinta įšioje sąlygoje nurodytų sąvokų reikšmę ir neatsižvelgta į tai, kad šios sąlygos sąvokų lingvistinėprasmė, inter alia detalizuojama teisės aktuose, neatitinka ieškovo nurodomo Sutarties 5.8.1punkto sąlygos aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime aiškindamas Sutarties 5.8.1 punkte nustatytą įsipareigojimą nurodė, kad ši sąlyga reiškia pastato pritaikymą būtent stacionarinėms reabilitacijos ir sanatorinėms paslaugoms teikti ir (arba) įsteigti pastate sanatoriją ar reabilitacijos centrą. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas teigtina, kad sveikatos priežiūros įstaigos gali teikti tiek stacionarines paslaugas (guldant pacientus nuolatinei priežiūrai), tiek ambulatorines paslaugas (apžiūrint pacientus tiek namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau neguldant jų nuolatinei priežiūrai), svarbu tik, kad turėtų teisę (licenciją) teikti reabilitacijos paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikia visai kitos, Sutartyje visiškai nevartojamos sąvokos „sveikatingumo paslaugos“ aiškinimą, nors ginčijamoje Sutarties 5.8.1 sąlygoje yra sąvoka „sveikatinimo paslaugos“, taip iškreipdamas susitarimo dalyką bei sąlygas.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teismai nenurodo, kokie byloje esantys įrodymai ai (ar) aplinkybės gali patvirtinti, kad Sutarties 5.8.1 punkte atsakovas įsipareigojo pritaikyti pastatą sveikatingumo paslaugoms. Nurodyta, kad įrodinėjimo pareiga yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Teismai, nagrinėdami bylą, neįvertino aplinkybės, kad ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laiką taip ir nepateikė byloje jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog jis tinkamai atskleidė savo ketinimus ir byloje deklaruojamus lūkesčius, susijusius su Sutarties 5.8.1 punkte nustatytos sąlygos vykdymu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad: 1) kasatorius ilgalaikės nuomos pagrindu yra išnuomojęs pastatą asmens sveikatos priežiūros įstaigai UAB „Kontravesta“, kuri teikia antrinio lygio fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo paslaugas; 2) UAB „Kontravesta“, turėdama licenciją fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo paslaugoms, teikia pirmojo reabilitacijos etapo paslaugas, t. y. medicininės reabilitacijos (sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo) paslaugas. Pažymėta, kad licencija, suteikianti teisę UAB „Kontravesta" pastate teikti fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas, yra išduota 2012 m. kovo 20 d., t. y. dar iki Sutarties 5.8.1 punkte nustatytotermino įsipareigojimams įvykdyti pabaigos. Byloje pateiktos licencijos yra leistini įrodymai,patvirtinantys, kad pastatas yra tinkamas licencijose nurodytoms paslaugoms, inter alia teikti pirmojo reabilitacijos etapo, t. y. medicininės reabilitacijos (sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo), paslaugas ir kad Sutarties 5.8.1 punkte nustatytos sąlygos yra vykdomos tinkamai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Ignalinos rajono savivaldybė prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ginčo sutartį, teisingai išaiškino sutartinių santykių esmę, tikslus, jos sudarymo aplinkybes. Nors ginčo Sutartyje šalių valia išreikšta aiškiai ir suprantamai, kasatorius savaip interpretuoja šio sandorio tikslą, sąlygas, neteisingai vertina faktines bylos aplinkybes, tikruosius savivaldybės tikslus. Priėmus sprendimą privatizuoti pastatą buvo siekiama ne tik gauti lėšų savivaldybės biudžetui, bet ir pritraukti investicijas, panaudojant pastatą sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti. Savivaldybė turėjo teisę nustatyti reikalavimus pirkėjui ir apsisprendė parduoti pastatą būtent privatizavimo sandoryje nustatytomis sąlygomis, kurios buvo viešos, privalomos pirkėjui, todėl besąlygiškai turėjo būti vykdomos. Ginčo pastatas buvo parduotas viešo aukciono būdu su aiškia privatizavimo sąlyga, kad pirkėjas per trejus metus nuo sutarties sudarymo pritaikys pastatą sveikatinimo, sanatorinėms ir reabilitacijos paslaugoms teikti ir naudoti pagal šią paskirtį ne mažiau kaip dešimt metų. Ši privatizavimo sąlyga perkelta ir į pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarties 5.8.1 punkto sąlygoje aiškiai išvardytos paslaugos, kurios turi būti teikiamos privatizavimo objekte, todėl jų aiškinti kokia kita prasme nėra jokio pagrindo.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teismai išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus bei pateikė išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės. Akivaizdu, kad kasatorius ginčo Sutarties sąlygos neįvykdė, nes šiame pastate iki šiol nėra įmonių ar įstaigų, kurios Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka teiktų sanatorines ir reabilitacijos paslaugas. Šiame pastate veikiantys juridiniai asmenys neturi licencijų medicininės reabilitacijos paslaugoms teikti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo
Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami šalių ginčą dėl 2009 m. rugpjūčio 11 d. sudarytos Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties turinio ir pirkėjo įsipareigojimo per trejus metus nuo šios sutarties sudarymo pastatą pritaikyti sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti sąlygos aiškinimo, pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.
Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, tačiau klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo principus ir taisykles, laikytinas teisės klausimu, dėl kurio kasacinis teismas turi pasisakyti.
CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Taigi sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Tais atvejais, kai kyla sutartį sudariusių šalių ginčas dėl sąlygų turinio, šalių teisių ir pareigų apimties, yra taikomas sutarčių aiškinimo institutas.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl D. G. ir UAB „Nekilna“ sudarytos pastato pirkimo–pardavimo sutarties 5.8.1 punkto sąlygos, perkeltos iš Privatizavimo sutarties ir įpareigojančios per trejus metus nuo šios sutarties sudarymo pritaikyti visą pastatą sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal paskirtį ne mažiau kaip dešimt metų, aiškinimo ir teisinių padarinių. Sutarties 5.9 punkte įtvirtinta, kad jeigu pirkėjas nevykdo 5.8.1–5.8.5 punktuose prisiimtų įsipareigojimų, pirkėjas privalo sumokėti Ignalinos rajono savivaldybei 4 procentų privatizavimo objekto ir jam priskirto žemės sklypo pirkimo kainos dydžio baudą, kuri sudaro 60 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus pripažino, kad kasatorius UAB „Nekilna“ pritaikė pastatą ir jame teikia sveikatinimo paslaugas, tačiau neteikia stacionarios reabilitacijos ir sanatorinių paslaugų, todėl buvo įvykdyta tik dalis Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir priteisė pusę Sutarties 5.9 punkte nustatytos baudos. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad Sutarties 5.8.1 punkto sąlyga yra aiški jos turinio, sąvokų, sąlygų ir sutarties vykdymo prasme ir jos aiškinti pagal sutarčių aiškinimo taisykles nėra poreikio ir faktinio pagrindo, todėl įvertino, kad kasatorius šios Sutarties sąlygos neįgyvendino, nes nė viena pastatą nuomojančių ir naudojančių bendrovių neturi leidimo ir kvalifikacijos sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugoms teikti, ir priteisė iš kasatoriaus 60 800 Lt baudą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirkėjo įsipareigojimo pritaikyti ir naudoti pastatą sanatorinėms, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms sutarties sąlygos turinio ginčijamais klausimais, nukrypo nuo pirmiau nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų. Tais atvejais, kai tarp šalių kyla ginčas dėl konkrečios sutarties sąlygos turinio, teismai turi vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, siekdami nustatyti tikrąją šalių valią, todėl pagrįstu laikytinas kasacinio skundo argumentas, kad siekiant nustatyti Sutarties 5.8.1 punkto sąlygos vykdymą būtina išaiškinti šioje sąlygoje vartojamų sąvokų reikšmę. Teisėjų kolegija nurodo, kad sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų tikrajai šalių valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tačiau tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai negalima jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, taikytinas objektyvusis sutarčių aiškinimo būdas, t. y. sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis.). Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys. Remiantis Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu sveikatinimo veikla yra asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei pateiktas įmonių, vykdančių veiklą ginčo pastate, licencijas pagrįstai sprendė, kad kasatoriaus pastate teikiamos paslaugos patenka į teisės aktuose reglamentuojamų sveikatinimo paslaugų apimtį, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad šioje Sutarties 5.8.1 punkto dalyje įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas yra vykdomas. Nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatingumo paslaugų teikimą, nes ginčo sutartyje šalys aiškiai įtvirtino ne sveikatingumo, bet sveikatinimo paslaugas. Pažymėtina, kad šių paslaugų turinys ir teisinis reglamentavimas skiriasi, todėl šios sąvokos negali būti sutapatinamos.
Be sveikatinimo paslaugų, kasatorius Sutartyje taip pat įsipareigojo pritaikyti pastatą reabilitacijos ir sanatorinėms paslaugoms teikti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatoriaus pastate teikiamos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, tačiau neteikiamos stacionarinės reabilitacijos paslaugos. Remiantis sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. Nr. V-50 įsakymu „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ nustatyta tvarka reabilitacijos bei sanatorinėms paslaugų teikimui yra nustatyti specialūs reikalavimai, aprašai atskirai vaikams bei suaugusiems ir pan. Analizuojant šio teisės akto nuostatas darytina išvada, kad reabilitacijos paslaugos yra dviejų rūšių, t. y. ambulatorinės reabilitacijos paslaugos ir stacionarinės reabilitacijos paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, gali teikti tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės reabilitacijos paslaugas, tiek abi šios paslaugos rūšis kartu. Minėta, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog pastate buvo teikiamos ambulatorinės, tačiau ne stacionarinės reabilitacijos paslaugos, todėl laikyta, jog kasatorius neįvykdė Sutarties 5.8.1. punkte nustatyto įsipareigojimo pritaikyti pastatą reabilitacijos paslaugoms teikti. Šią išvadą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismų padaryta išvada yra nepagrįsta. Sutarties 5.8.1 punkto nuostatoje šalys teiktiną paslaugą nurodė „reabilitacijos“ paslauga, tačiau susitarime konkrečiai neįvardijo, kokios rūšies reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos pastate, todėl vertintina, kad tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės reabilitacijos paslaugos teikimas yra laikytinas tinkamu sutartinio įsipareigojimo vykdymu pagal šį Sutarties punktą. Tokį reabilitacijos paslaugų sąlygos turinį patvirtina lingvistinė teksto analizė, sutarties prigimtis, jos dalykas, sisteminis sutarties sąlygų aiškinimas, šalių elgesys po sutarties sudarymo ir kitos konkrečiu atveju reikšmingos aplinkybės. Jeigu Ignalinos rajono savivaldybė turėjo tikslą, kad ginčo pastate būtų teikiamos abiejų rūšių reabilitacijos paslaugos, tai šį siekį turėjo aiškiai išdėstyti Privatizavimo sutarties sąlygose, pastato privatizavimo programoje ar kt., tam, jog kita sutarties šalis aiškiai žinotų savo įsipareigojimų apimtį, tačiau to nepadarė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vertino, jog kasatorius neįvykdė Sutarties 5.8.1. punkto sąlygos: pritaikyti pastatą reabilitacijos paslaugoms teikti. Dėl sanatorinių paslaugų teikimo įgyvendinimo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo procesą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei jų pagrindu padarytas išvadas, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai laikėsi suformuluotų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, o kasatorius, turėjęs įrodinėjimo pareigą (įrodyti, kad ginčo pastatą pritaikė sanatorinėms paslaugoms teikti ir jas teikia), tinkamai jos neįgyvendino. Kasaciniame skunde taip pat nepateikiama argumentų, patvirtinančių teismų atliktą netinkamą įrodymų vertinimą, nustatant kasatoriaus prievolės pritaikyti pastatą sanatorinėms paslaugoms teikti. Dėl to pagrįstai buvo padaryta išvada, kad kasatorius neįgyvendino susitarimu prisiimtos prievolės pritaikyti pastatą sanatorinėms paslaugoms teikti ir naudoti jį pagal šią paskirtį.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sutarties 5.8.1 punkto sąlyga kasatoriaus buvo įgyvendinta iš dalies, t. y. pastatas buvo pritaikytas sveikatinimo ir reabilitacijos paslaugoms teikti ir buvo naudojamas pagal šią paskirtį, tačiau per trejus metus nebuvo įgyvendinta prievolė pastatą pritaikyti ir faktiškai naudoti teikiant sanatorines paslaugas. Dėl to teisėjų kolegija pakeičia apeliacinės instancijos sprendimą ir, atsižvelgdama į sutartinės prievolės įgyvendinimo dalį, sumažina atsakovui UAB „Nekilna“ priteistą baudos dydį iki 20 266 Lt.
Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės teismų praktikos formavimui ir įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tai sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai.
Pagal galutinį rezultatą byloje tenkinta 1/3 viso ieškovo reikalavimo ir atmesta – 2/3, todėl bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstytinos taip: iš ieškovo kasatoriui turi būti priteista 608 Lt sumokėto žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme. Pagal byloje esančius dokumentus, kasatorius sumokėjo 9451,10 Lt už apeliacinio skundo parengimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9 punkte nustatytą dydį, todėl kasatoriui atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį priteistinų išlaidų advokato pagalbai suma skaičiuojama nuo maksimalios ir iš viso jam iš ieškovo priteistina 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Šalys prašo priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas iš dalies (2/3), tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą.
Atsižvelgiant į kasaciniam teismui pareikštą reikalavimą ir patenkintą jo dalį, kasatoriui iš ieškovo priteistina 912 Lt sumokėto žyminio mokesčio, taip pat, vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.12 punktu, kasatoriui priteistinas iš ieškovo 2333 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 8 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo UAB „Nekilna“ (j. a. k. 302327142) ieškovui Ignalinos rajono savivaldybei (j. a. k. 111106123) 20 266 (dvidešimt tūkstančių du šimtus šešiasdešimt šešis) Lt baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ignalinos rajono savivaldybės (j. a. k. 111106123) atsakovui UAB „Nekilna“ (j. a. k. 302327142) 3008 (tris tūkstančius aštuonis) Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.“
Priteisti iš ieškovo Ignalinos rajono savivaldybės (j. a. k. 111106123) atsakovui UAB „Nekilna“ (j. a. k. 302327142) 3245 (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė
