Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau - ir Nutarimas), laikotarpiu artimai kontaktavo su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis: P. J., A. K., N. T., S. J., E. S., taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-46-489/2022

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00140-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos P. V. ir jos atstovo pagal įstatymą G. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimu P. V. nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, įspėjimu už tai, kad 2021 m. gegužės 30 d. 0.20 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), laikotarpiu artimai kontaktavo su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis: P. J., A. K., N. T., S. J., E. S., taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų.

2. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patrauktos P. V. ir jos atstovo pagal įstatymą G. V. apeliacinis skundas netenkintas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos P. V. ir jos atstovo pagal įstatymą G. V. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjai prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą bei apygardos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjai prašyme nurodo:

4.1. Apylinkės ir apygardos teismai padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl kaltinimo aiškumo, joje išaiškinta, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3007/2011); ANK 609 straipsnio 1 dalis nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTk3LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-97-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-97-942/2016">2AT-97-942/2016</a>).

4.2. Tuo atveju, kai kaltinimas remiasi teisės akto pažeidimu, jame turi būti įrašyta galiojanti to teisės akto redakcija. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūno surašytuose administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta, kad P. V. yra kaltinama pažeidusi Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimus. Tačiau tokio papunkčio bylą nagrinėjant teisme nebuvo, Nutarimas nustojo galioti 2021 m. liepos 1 d. Todėl minėti protokolas ir nutarimas dėl blanketinės teisės normos neapibrėžimo yra nepagrįsti ir pažeidžia P. V. teisę gintis nuo pareikšto neaiškaus kaltinimo. Tai atitinka teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-062-708/2008). Taigi apylinkės teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsniu, turėjo teisę priimti sprendimą grąžinti bylą, todėl to nepadarius P. V. yra pripažinta kalta pažeidusi neegzistuojančią teisės normą.

4.3. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (toliau – ir ŽULPKĮ) apibrėžia asmenis, kurie gali platinti užkrečiamąsias ligas, t. y. ligoniai – asmenys, kuriems yra diagnozuota ir patvirtinta užkrečiamoji liga; asmuo, įtariamas, kad serga, – asmuo, kuris turi požymių, panašių į sergančių užkrečiamosiomis ligomis asmenų; asmuo, turėjęs sąlytį, – asmuo, turėjęs sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, užkrečiamųjų ligų sukėlėjo nešiotoju ar užkrečiamųjų ligų sukėlėjus perduodančiais veiksniais arba atvykęs iš užsienio šalies, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užkrečiamosios ligos paveiktų šalių sąrašą; užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojas – žmogus ar gyvūnas, neturintis užkrečiamosios ligos klinikinių požymių, tačiau savo organizme nešiojantis ir į aplinką išskiriantis užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. ŽULPKĮ 7 straipsnyje nurodyta, kad užkrečiamųjų ligų klinikinius požymius nustato, diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai; priimti tiriamąją medžiagą užkrečiamųjų ligų sukėlėjams nustatyti, išskirti šių ligų sukėlėjus, juos atpažinti ir saugoti turi teisę tik teisės aktų nustatyta tvarka gavusios atitinkamus leidimus (licencijas) šiam darbui laboratorijos.

4.4. Teismų praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas atsakomybę už formalias veikas nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>, 2K-205/2012, 2K-237/2014). Remiantis teisės analogija, bet kokios veikos pavojingumas turi būti įrodytas. Apie žalą įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8/2013, 2AT-12/2015). Teismų praktikoje nustatant asmens būklę, kaip neblaivumą, apsvaigimą nuo toksinių ar narkotinių medžiagų, visada atliekamas atitinkamas tyrimas. Tuo atveju, jei asmuo atsisako daryti tyrimą, preziumuojama, kad jis nėra blaivus ir pan. P. V. yra kaltinama tuo, kad sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Taigi šiuo atveju taip pat turėjo būti atliekamas tyrimas ir nustatyta, ar P. V. yra vienas iš ŽULPKĮ nurodytų asmenų, viruso nešiotoja ir ar gali užkrėsti aplinkinius žmones, t. y. pavojingumas turėjo būti ne preziumuojamas, o įrodytas. Tai turėjo padaryti policijos pareigūnai. Vis dėlto jokių priemonių tam nustatyti nebuvo imtasi, o veikos pavojingumo įrodinėjimas nepagrįstai buvo perkeltas pačiai administracinėn atsakomybėn traukiamai P. V..

4.5. Apygardos teismas konstatavo, kad Nutarimas nustatė tik tam tikrus ribojimus ir draudimus karantino metu, o atsakomybę už jų pažeidimą nustatė ANK 45 straipsnio 4 dalis, kuri nėra pakeista ar panaikinta, todėl ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos P. V. netaikytinos. Toks aiškinimas yra neteisingas ir nukrypsta nuo teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 6 punkte nurodyta, kad kai kuriais atvejais veikos nusikalstamumui, baudžiamumui arba veiką padariusiojo asmens teisinei padėčiai įtakos gali turėti pakeitimai įstatymuose bei kituose teisės norminiuose aktuose, kurie nepriskiriami prie baudžiamųjų įstatymų; teismai, nagrinėdami bylas, turi kruopščiai išsiaiškinti, kaip dėl tokių teisės norminių aktų pasikeitimo pakito baudžiamajame įstatyme nustatytų veikų nusikalstamumas, jų baudžiamumas ar veiką padariusiojo asmens teisinė padėtis, ir atsižvelgdami į pakitimus reikiamais atvejais pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio nuostatas. Administraciniai nusižengimai yra prilyginami baudžiamosioms veikoms, todėl minėti išaiškinimai taikytini ir šiuo atveju. Vadinasi, nepaisant to, kad įstatymo straipsnis nesikeitė, keitėsi blanketinė norma – veikos aprašomoji dalis. Kadangi skundžiamų teismų sprendimų priėmimo metu Nutarimas nebegaliojo, nėra aišku, nuo ko turėjo gintis P. V., kokie jos veiksmai buvo neteisėti, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė už negaliojančio teisės akto pažeidimą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bet kokie žmonių judėjimo, susirinkimų ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu ir tik esant nepaprastajai padėčiai. Dėl to, kas nurodyta, yra pagrindas taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį.

5. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Joana Gudelytė atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo pareiškėjų prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

5.1. ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju į Nutarimo 2.1.8.1 papunktį, kuriame įtvirtintas daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių arba daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse artimų kontaktų draudimas. Nutarimas priimtas vadovaujantis ŽULPKĮ 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu. ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Šiuo atveju draudimą nustatantis teisės aktas – Nutarimas buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2021 m. liepos 1 d., tačiau draudimas veikos padarymo metu, t. y. 2021 m. gegužės 30 d., galiojo, todėl jį buvo privaloma vykdyti, o jį pažeidusiems asmenims galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, nustatyta ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Taip pat Nutarimas nustatė tik tam tikrus ribojimus ir draudimus karantino metu, kai atsakomybę už šių ribojimų ar draudimų pažeidimą nustato ANK 45 straipsnio 4 dalis. Tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu šio straipsnio dispozicija ir sankcija už nusižengimą nėra pakitusi ar panaikinta, todėl negalima teigti, kad bylos nagrinėjimo metu norminis aktas, kurio reikalavimų nevykdymu buvo kaltinama P. V., nustojo galioti ir dėl to jai turėtų būti taikomos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. Reikalavimai, susiję su epidemine situacija ir COVID-19 pandemijos valdymu, nustatomi tam, kad būtų užkirstas kelias šios ligos viruso plitimui, todėl vėlesnis jų panaikinimas ar pakeitimas (pvz., pasibaigus karantinui) asmens veiksmų, kuriais buvo pažeisti nustatyti reikalavimai karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, t. y. tuo metu, kai jie buvo uždrausti, nedaro teisėtų.

5.2. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, administracinio nusižengimo protokolas byloje buvo surašytas pagal nusižengimo metu galiojusią Nutarimo redakciją, o nusižengimo data buvo tinkamai užfiksuota administracinio nusižengimo protokole. ANK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu.

5.3. Pareiškėjų teiginys, kad padaryto nusižengimo įrodymas yra viruso buvimo nustatymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tokio fakto įrodinėjimo sutapatinimas su neblaivumo įrodinėjimu yra klaidingi. Nutarimo 2.1.8.1 papunktyje nurodyto draudimo esmė yra ne artimas bendravimas su kitais asmenimis sergant, t. y. patvirtinus laboratorijoje, kad pažeidėjas yra užsikrėtęs COVID-19 virusu, ar aplinkinių užkrėtimas, kai už tokias veikas, darant jas sąmoningai ir tyčia, yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Šiuo draudimu siekiama profilaktiniais metodais sustabdyti ar bent sumažinti sveikatai ir gyvybei pavojingo viruso plitimą. Dėl to už tokį draudimo pažeidimą ir nustatyta tik administracinė atsakomybė. Tam, kad veika būtų kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, pakanka nustatyti, jog asmuo padarė ŽULPKĮ pažeidimą. Nustatyta, kad P. V. nesilaikė vieno iš Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užsikrėtė COVID-19, nes pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką asmens atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas. Subjektyvus asmens manymas, kad jis pats ar kiti asmenys neserga, neatleidžia jo nuo įstatyme nustatytos pareigos laikytis minėto draudimo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktos P. V. ir jos atstovo pagal įstatymą G. V. prašymas netenkintinas.

Dėl pareiškėjų nurodomo esminio proceso teisės pažeidimo ir ANK 3 straipsnio 2 dalies taikymo

7. Pareiškėjai prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl kaltinimo aiškumo ir padarė esminį proceso teisės pažeidimą, būtent: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūno surašytuose administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta, kad P. V. yra kaltinama pažeidusi Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimus, tačiau tokio papunkčio bylą nagrinėjant teisme nebuvo, nes Nutarimas nustojo galioti 2021 m. liepos 1 d. Pareiškėjų nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukta P. V. buvo pripažinta kalta pažeidusi neegzistuojančią teisės normą, todėl yra pagrindas taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį.

8. Sutiktina su pareiškėjais, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo jam teikiamo kaltinimo. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022). Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju P. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, konkreti veika – kad pažeidėja P. V. 2021 m. gegužės 30 d. 0.20 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu artimai kontaktavo su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis: P. J., A. K., N. T., S. J., E. S., taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų. Protokole nurodyta ir atitinkama ANK norma – 45 straipsnio 4 dalis, kurios pažeidimu pareiškėja yra kaltinama. Akivaizdu, kad kaltinimas P. V. buvo suformuluotas aiškiai ir suprantamai.

9. ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 3 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (1 dalis); įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (2 dalis). ANK 45 straipsnio 4 dalies, pagal kurią nubausta P. V., dispozicija yra blanketinė, t. y. atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už jame nurodytų kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nevykdymą. Minėtu nutarimu, atsižvelgus į tuo metu buvusią situaciją, buvo nustatytos priemonės COVID-19 infekcinės ligos plitimui suvaldyti, tarp jų draudimas artimai kontaktuoti daugiau nei dviem šeimoms ir (ar) dviem namų ūkiams arba daugiau nei 5 asmenims uždarose erdvėse, o ne nustatyta administracinė atsakomybė už Nutarime nurodytų reikalavimų nesilaikymą. Šios teisės aktais nustatytos kovos su COVID-19 priemonės ir reikalavimai kito atsižvelgiant į ligos plitimo dinamiką, naujas mokslines žinias ir kt. Tam tikru laikotarpiu vienų priemonių buvo atsisakoma kaip nebebūtinų, buvo įvedamos kitos priemonės, ar situacijai kintant tam tikrais atvejais buvo vėl grąžinamos ankstesnės priemonės arba jos buvo dar labiau griežtinamos. Todėl Nutarimo panaikinimas nereiškia atsakomybės už jo galiojimo metu nustatytų reikalavimų pažeidimus panaikinimo ar švelninimo. ANK normų nustatyta atsakomybė už P. V. padarytą administracinį pažeidimą, nustatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, nebuvo nei panaikinta, nei sušvelninta, nei kitaip buvo palengvinta pažeidėjos teisinė padėtis. Todėl taikyti P. V. ANK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies taikymo

10. Asmuo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką – visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytoms karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi atsakomybė už šių teisės norminių aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla esant dviejų sąlygų visumai: 1) veika sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) ji padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

11. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, nepaprastosios padėties, karantino ir kt. situacijai. Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

12. Pažymėtina ir tai, kad jei pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga sukėlė asmuo, jau būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, tokia veika kvalifikuotina pagal BK 277 straipsnio 1 dalį; realių pasekmių sukėlimo atveju, t. y. jeigu dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės taisyklių pažeidimo išplito liga ar kilo epidemija, veika kvalifikuotina pagal BK 277 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

13. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.

14. Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamoje byloje turėjo būti atliekamas tyrimas ir nustatyta, ar P. V. yra vienas iš ŽULPKĮ nurodytų asmenų, viruso nešiotoja ir ar gali užkrėsti aplinkinius žmones, t. y. pavojingumas turėjo būti ne preziumuojamas, o įrodytas, tačiau tai nebuvo padaryta. Šio argumento kontekste pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalies prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis, kai veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, gali būti inkriminuotas ne tik tada, kai asmenys pažeidžia ŽULPKĮ nustatytas pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizuotis ir (ar) izoliuotis (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

15. Vertinant pareiškėjos veikos pavojingumą ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste, svarbu tai, kad COVID-19 virusinė infekcija tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti šia infekcija ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Taigi bet kuriuo atveju asmens subjektyvus manymas, kad jis neserga ypač užkrečiama liga, taip pat ja neserga ir su juo esantys asmenys, neatleidžia jo nuo teisės aktais nustatytų saugumo reikalavimų laikymosi. Šiuo atveju pažeidimas padarytas 2021 m. gegužės mėn., esant paskelbtam karantinui, tai reiškia, kad buvo įvestas specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, siekiant nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, kai registruojamas nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimas arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, protrūkiai ar epidemijos.

16. Pareiškėja karantino metu 2021 m. gegužės 30 d. 0.20 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute artimai kontaktavo kartu su kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis: P. J., A. K., N. T., S. J., E. S.. Kaip apylinkės teismui paaiškino pareiškėjos P. V. atstovas advokatas V. J., bute pas E. S. buvo susirinkę 6 vaikai bendraklasiai, kur turėjo nakvoti; buvo trys 16 metų amžiaus ir trys 15 metų amžiaus jaunuoliai; visi klausėsi muzikos, alkoholio, narkotinių medžiagų nevartojo. Iš 2021 m. gegužės 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad 23.59 val. buvo gautas pranešimas, jog minėtame bute garsiai groja muzika, šoka ir dainuoja žmonės, vyksta išgertuvės; apie susirinkusiuosius policijai pranešė kaimynė. Pagal tuo metu galiojančio Nutarimo 2.1.8.1 papunktį daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių arba daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse artimi kontaktai buvo draudžiami. Minėtas draudimas nenustatė jokių išimčių. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. V. veika rodo pareiškėjos sąmoningą abejingumą teisės aktų reikalavimams ir ji neabejotinai lėmė kontaktų tarp skirtingiems namų ūkiams priklausančių asmenų buvimą. Toks Nutarimo 2.1.8.1 papunktyje nurodyto draudimo pažeidimas vertintinas kaip sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Todėl pareiškėjos veika atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą pažeidimą.

17. Nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, tenkinti pareiškėjų prašymą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistus.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas