R. G. pagal BK 176 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-127-976/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34650-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Manto Liugo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties.

Telšių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus patikslintas civilinis ieškinys atsakovei UAB „B“ dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš UAB „B“ priteistas nukentėjusiojo A. S. nepilnamečiams vaikams S. S. ir A. S. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam nuo civilinio ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. vasario 13 d., iki vaikų pilnametystės ir 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo R. G. valstybės naudai priteista 728 Eur už nukentėjusiajam A. S. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendis pakeistas – nukentėjusiojo A. S. nepilnamečiams vaikams S. S. ir A. S. iš UAB „B“ priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažintas iki 100 Eur kiekvienam. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistojo R. G. valstybės naudai priteista 272,44 Eur už nukentėjusiajam A. S. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. G. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. eidamas UAB „B“ statybos padalinio vadovo pareigas pagal 2014 m. birželio 30 d. darbo sutartį Nr. 703, kuri papildyta 2014 m. rugsėjo 1 d., ir būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi ir vykdymą pagal UAB „B“ direktoriaus 2013 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. ATD-13-121V patvirtintą statybos padalinio vadovo pareiginę instrukciją ir UAB „B“ direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. ATD18-12V „Dėl atsakingų asmenų objekte (duomenys neskelbtini), paskyrimo“, taip pat būdamas atestuotas vadovauti aukštalipio darbams (UAB SDG 2014 m. lapkričio 25 d. išduotas pažymėjimas G Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat būdamas atestuotas eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas (gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai) (VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2014 m. kovo 28 d. išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat būdamas atestuotas darbų saugos srityje (UAB „Saugotyra“ 2009 m. birželio 11 d. išduotas darbų saugos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl neatsargumo nesudarė UAB „B“ darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, nesiėmė reikiamų organizacinių darbų saugos priemonių, taip pažeidė toliau nurodytus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to UAB „B“ atliekant statybos rangos darbus (pastato rekonstrukcijos darbus) pagal Pagrindinę sutartį Nr. CPO36524, sudarytą tarp VšĮ „Akmenės būstas“ ir UAB „B“, darbo vietoje, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teritorijoje, 2018 m. liepos 18 d. apie 11.20 val. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, jo metu statybvietėje UAB „B“ darbininkas – plataus profilio statybininkas A. S., būdamas nenušalintas nuo darbo dėl neblaivumo (A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,66 promilės etilo alkoholio), dirbdamas ant pastolių 6,1 m aukštyje, dėl nenustatytų priežasčių prarado pusiausvyrą ir krito į 400 mm tarpą tarp pastolių ir sienos, krisdamas žemyn galva patyrė kaktos muštinę žaizdą, kaktikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, galvos smegenų abiejų kaktinių ir dešinės smilkininės skilčių sumušimą, galvos smegenų daugines povoratinklines kraujosruvas, pakraujavimą į smegenų skilvelius, kraujo išsiliejimą kaktikaulio antyje, akytkaulio celėse ir veido kaulų daubose, kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose, dėl to išsivystė sunki cerebrinė koma, taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, vėliau susiformavo subdurinė higroma kairės kaktinės skilties srityje, ir dėl to A. S. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nurodytas nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad darbdavio įgaliotas asmuo R. G. pažeidė šiuos teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2018 m. liepos 1 d. redakcija) 20 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (suvestinė redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.), 5 priedo 6 punkto, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 (su pakeitimais ir papildymais), 24 punkto, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo 37.1 ir 37.2 papunkčiuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos statybvietėse, UAB „B“ direktoriaus 2013 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. ATD 13-121V patvirtintos UAB „B“ statybos padalinio vadovo pareiginės instrukcijos 2.1.15, 2.1.24, 2.2.7 papunkčių, UAB „B“ direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. DS13-33 patvirtintos Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos 3 punkto reikalavimus.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėjas advokatas M. Liugas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Teisės taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, naujai nustatydamas faktinę aplinkybę, t. y. kad išimtinai tik kasatorius R. G. yra atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokio protingo pagrindo analizuoti kitų UAB „B“ darbuotojų, vadovų elgesį, atliekamų pareigų, funkcijų kokybę, kaip to buvo prašoma apeliaciniu skundu. Tokia teismo išvada neatitinka kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie sukliudė teismui teisingai išnagrinėti apeliacinį skundą ir patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, susiaurindamas apeliacijos dalyką; apeliacinės instancijos teismas kai kuriais aspektais peržengė apeliacinio skundo ribas pablogindamas apelianto teisinę padėtį; teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančių BPK nuostatų taikymą.

2.2. Kasatoriui nagrinėjamu atveju buvo pavestas darbuotojų saugos ir sveikatos koordinavimas statybos padalinyje. Tačiau byloje esantys faktiniai duomenys rodo, kad bendrovėje veikė sudėtinė darbuotojų struktūra ir pavaldumo santykiai, įmonėje veikė kompleksinė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo ir koordinavimo sistema ir statybos padalinys, kuriame dirbo kasatorius ir nukentėjusysis, buvo saistomi Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei šios tarnybos funkcijas atliekančių asmenų, tarp jų ir darbų vadovo J. Š., priimamų sprendimų ir veiksmų (ar neveikimo). Šios aplinkybės rodo, kad darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimas vyko per tam tikras grandis, už kurias yra atsakingi skirtingi asmenys, ir vienos esminės funkcijos neatlikimas neabejotinai lėmė kitų grandžių funkcijų netinkamą vykdymą. Kiekvienu atveju asmenų atsakomybės ribas, kiek tai yra susiję su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimu, reglamentavo vidaus (lokalūs) teisės aktai, todėl jų analizė turi esminę reikšmę, vertinant nelaimingo atsitikimo tiesiogines ir pagrindines priežastis. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „B“ yra paskirti asmenys, atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą, ir jų įtaka susidariusiai situacijai, atsakomybė už netinkamą funkcijų įgyvendinimą turi būti vertinama. Tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo (BK 176 straipsnis) baudžiamosiose bylose.

2.3. Tais atvejais, kai pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą yra paskirstytos keliems asmenims, būtina nustatyti, kurio (kurių) iš atsakingų asmenų savo pareigų neįvykdymas nulėmė nelaimingą atsitikimą darbe, avariją ar kitokių sunkių padarinių atsiradimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą. Vien tai, kad konstatuojama, jog R. G. neatliko savo tarnybinių pareigų (t. y. netinkamai koordinavo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą) ar priėmė rizikingą sprendimą suteikdamas darbų vadovui leidimą tęsti darbus arba vykti į kitą objektą, savaime neatleidžia teismo nuo pareigos patikrinti ir kitų asmenų tarnybinių funkcijų atlikimą ir jų įtaką nelaimingo atsitikimo kilimui.

2.4. Specialisto išvada ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad pagrindinė ir būtina nelaimingo atsitikimo kilimo sąlyga yra ta, jog nebuvo naudojamos apsaugos priemonės, apsaugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio. Antroji (organizacinė) priežastis – darbuotojo nenušalinimas nuo darbo, kai jis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Lokalūs teisės aktai patvirtina, kad abi šios funkcijos buvo pavestos darbų vadovui J. Š., o ne nuteistajam. Atsakingo asmens (J. Š.) sprendimas nesuteikti nukentėjusiajam asmeninių apsaugos priemonių buvo jo, kaip už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą atsakingo asmens, asmeninis sprendimas; taip pat leisti dirbti ant neparuoštų pastolių (pastolių priėmimas ir eksploatacija taip pat pavesti J. Š.), dirbti be paskyros leidimo (tai buvo iš dalies ir projektų vadovės V. L. sprendimas), neįvertinus profesinės rizikos (tai buvo Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos ir jos specialistės kompetencija), dirbti be technologinės kortelės buvo taip pat J. Š., kaip už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingo asmens, sprendimas. Tai, kad nurodymus savo tiesiogiai pavaldiems darbuotojams davė J. Š., patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės.

2.5. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas detaliai neišnagrinėjo darbų vadovo tarnybinių funkcijų ir įgalinimų, kiek tai yra susiję su darbuotojų sauga ir sveikata. Teismas plečiamai išaiškino tvarkomojo dokumento, kuriuo buvo paskirti asmenys, turinį ir taip padarė klaidingą išvadą, kad ne darbų vadovas J. Š., o būtent padalinio vadovas yra atsakingas, kai iš objekto išvyko darbų vadovas ir dėl to asmenys dirbo be apsaugos priemonių ir nebuvo nušalinti nuo darbo. Tokia išvada neatitinka nei galiojančių teisės aktų turinio, nei kitų faktinių aplinkybių ir todėl teismo išvados priimtos iš esmės pažeidžiant įrodymų vertinimo nuostatas, įtvirtintas BPK (BPK 20 straipsnis). Teismų sprendimai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (netinkamai nustatyto nusikalstamos veikos, nurodytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjekto ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių) yra naikintini.

2.6. Kasatorius apeliacinės instancijos teismui pateikė išsamius ir konkrečius teisinius argumentus, pagrindžiančius jo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Apeliantas savo poziciją grindė ne tik netinkamu aiškinimu, bet ir argumentais, patvirtinančiais, jog nenustatyta objektyvioji nusikalstamos veiklos pusė, priežastinis ryšys, kaltė ir kitos bylai svarbios aplinkybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik paties R. G., kaip iš dalies atsakingo už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, tarnybiniais įgaliojimais ir padalinio vadovo statusu, selektyviai vertino kitų su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių asmenų teisinę padėtį. Taip apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus iš esmės neatsakė, jokių konkrečių bylos duomenimis pagrįstų motyvų neišdėstė – nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, byloje surinktų įrodymų visuma, kurių turinys ir vertinimo motyvai yra atskleisti teismo nuosprendyje. Teismo išvada, neparemta apeliacinio skundo argumentų išnagrinėjimu, neteisėtai ir nepagrįstai susiaurina apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Skundžiamos nutarties argumentavimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinio skundo, o bylos patikrinimas – išsamiu, kaip įtvirtinta pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

2.7. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išvadą, kad tik R. G. nagrinėjamu atveju yra atsakingas už nelaimingo atsitikimo kilimą, peržengė apeliacinio skundo ribas ir pablogino nuteistojo teisinę padėtį nustatydamas prejudicinę galią turinčius faktus, kai tokių faktų patvirtinimui buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti kiti esminiai BPK pažeidimai. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį. Šiuo atveju kasatoriui yra apribota teisė ginti savo teises civilinio regreso atveju išieškant žalą iš jo, kaip atsakingo asmens, remtis ir kitų dalyvavusių bei atsakingų asmenų veiksmais ar neveikimu, kurie turėjo įtakos darbuotojų saugos ir sveikatos rizikos valdymui ir reikalavimų užtikrinimui. Taip apeliacinės instancijos teismas pablogino teisinę kasatoriaus padėtį, nors tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

2.8. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nusikalstamos veikos aprašymo, jos teisinio vertinimo, konkrečiai nenurodant inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių kaltinamojo veiksmuose, neišdėstant išsamesnių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į vieną esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos procesą, iš kurios išplaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodo:

3.1. Didžioji dalis kasacinio skundo argumentų yra tokie, kaip ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, kurį apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir į skundo motyvus atsakė.

3.2. Teismų padaryta išvada, kad būtent R. G. veiksmai nulėmė nelaimingo įvykio kilimą, pagrįsta. Sutinkama su kasacinio skundo teiginiais, kad UAB „B“ darbų saugos funkcijų įgyvendinimas buvo pavestas keliems asmenims, tačiau R. G. buvo darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbuotojų darbų saugą ir sveikatos reikalavimų laikymąsi ir vykdymą ne tik 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. ATD18-12V „Dėl atsakingų asmenų objekte (duomenys neskelbtini), paskyrimo“, bet ir pagal 2013 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. ATD-13-121V patvirtintą statybos padalinio vadovo pareiginę instrukciją. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistojo R. G. pozicija nebuvo nuosekli – pradžioje jis pripažino savo kaltę dėl to, kad nenušalino neblaivaus statybininko nuo darbo, savo pareigą kontroliuoti pastolių pastatymą. Pagal reikalavimus saugos diržai ir lynai turėjo būti pritvirtinti. Vėliau savo poziciją dėl savo kaltės R. G. pakeitė, motyvuodamas tuo, kad pasitaręs su specialistais nusprendė, jog jo kaltės nėra. Tačiau apie tai, kad už pastolių prie namo montavimą buvo atsakingas R. G., parodė liudytojai R. G., E. Š., J. Š.. Iš J. Š. parodymų matyti, kad R. G. nurodė, jog ant pastolių jau galima pradėti darbus. Šie liudytojų parodymai nėra paneigti kita bylos medžiaga. Nustačius, jog R. G. elgesys buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis, nebuvo pagrindo analizuoti kitų UAB „B“ darbuotojų elgesį.

3.3. Skunde teigiama, kad J. Š. tinkamai neatliko savo pareigų, t. y. neaprūpino statybininko A. S. asmeninėmis darbo apsaugos priemonėmis, tačiau tokiu atveju tinkamai asmeninėmis apsaugos priemonėmis darbuotojus turėjo aprūpinti nuteistasis. Bylos duomenimis, J. Š. R. G. pavedimu įvykio dieną buvo išsiųstas dirbti į kitą objektą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. 11-657 (19) konstatuota, kad pagrindinė nelaimingo įvykio kilimo priežastis buvo apsaugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, nenaudojimas. R. G., kaip statybos padalinio vadovas, galėjo ir privalėjo spręsti dėl darbo priemonių, reikalingų darbuotojų, vykdomų projektų skaičiaus ir kaip vadovas matydamas, jog dėl darbų gausos, nepakankamų žmoniškųjų išteklių ar netgi dėl nepakankamų žinių nesugeba užtikrinti darbų saugos reikalavimų, privalėjo stabdyti atliekamus darbus, o ne tęsti nesaugiai atliekamus darbus.

3.4. Dėl ne iki galo išnagrinėto apeliacinio skundo – skundo nagrinėjimas nereiškia, kad teismas privalo smulkiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek yra prašoma skunde, ir iš esmės atsakyti į skundo argumentus. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, Šiaulių apygardos teismas iš esmės išnagrinėjo tiek nuteistojo R. G. gynėjo advokato apeliacinį skundą, tiek ir civilinės atsakovės UAB „B“ atstovo advokato L. Judicko skundą, kartu nėra pagrindo konstatuoti netinkamą BPK 20 straipsnio nuostatų taikymą.

3.5. Nesutinkama su kasatoriaus išvada, kad nuteistojo R. G. teisinė padėtis buvo pasunkinta ar apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas. Teismai nustatė, kad UAB „B“ sutiko su draudikės ADB „Gjensidige“ sprendimu pripažinti nelaimingą 2018 m. birželio 18 d. atsitikimą nedraudžiamuoju įvykiu ir tai buvo viena iš sąlygų teismams padarytą nukentėjusiajam žalą priteisti ne iš draudikės ADB „Gjensidige“, o iš UAB „B“. Apeliacinės instancijos teismas sumažino nukentėjusiojo A. S. nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo kasmėnesinį dydį, taip kartu konstatuodamas, kad byloje buvo pakankamai duomenų, reikalingų civiliniam ieškiniui išspręsti. Be to, kasatorius, konstatavęs nuteistojo civilinių teismų suvaržymą galimame civiliniame procese, priteistos turtinės žalos dydžio A. S. vaikų išlaikymui dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo neskundė. Pats įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ar jo atskirų normų galiojimas bei taikymas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

4. Civilinės atsakovės UAB „B“ atstovas advokatas Artūras Vaišvila atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodo:

4.1. Byloje padaryta pagrįsta išvada, jog pagal BK 176 straipsnio 1 dalį R. G. pripažintinas darbdavio įgaliotu asmeniu, t. y. laikytinas specialiuoju BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu. Byloje taip pat pagrįstai nustatyta, kad R. G. savo veiksmais (neveikimu) realizavo BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymius.

4.2. Bendrovės pagrindinė veikla yra stiklo paketų gamyba. Statybos darbai yra papildoma veikla, todėl bendrovėje yra atskiras padalinys, kuriame yra įdarbinti statybos darbų organizavimą išmanantys darbuotojai. R. G. buvo atestuotas eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas, todėl jam buvo suteikti įgaliojimai užtikrinti saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę bei darbų organizavimą. Tai, jog R. G. buvo atsakingas už statybos darbų organizavimą, įskaitant ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi ir vykdymą statybų objektuose, byloje patvirtino kaip liudytojai apklausti J. Š., V. P., V. L.. Nors, R. G. teigimu, statybos darbai statybos objekte adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pradėti be jo leidimo ir sutikimo, tačiau tokie paaiškinimai prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie pastolių montavimo ir perdavimo aktus dėl sumontuotų pastolių statybos objekte adresu: (duomenys neskelbtini), juos 2018 m. liepos 11 d. pasirašytinai priėmė R. G.. R. G., organizuodamas ir vykdydamas statybos darbus, turėjo užtikrinti saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę. Be to, tai, jog nurodytame objekte darbai pradėti R. G. nurodymu ir jam apie tai žinant, patvirtino kaip liudytojas apklaustas J. Š..

4.3. R. G. savo atsakomybę teisina tuo, jog objektyviai negalėjo užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi ir vykdymo, atliekant statybos rangos darbus statybos objektuose. Liudytojai E. Š., R. G., J. Š., A. K., K. K., V. P. byloje paneigė tokius R. G. teiginius. Liudytojai byloje parodė, jog UAB „B“ buvo priimti nauji statybos vadovai, tačiau jie ilgai nedirbo. Kaip darbo nutraukimo aplinkybės buvo nurodyti nesutarimai su jų vadovu R. G.. Byloje apklausti liudytojai parodė, kad R. G. buvo siūloma pagalba dėl naujų darbuotojų priėmimo (darbų vadovų), tačiau į tai R. G. atsakydavo, kad tokio poreikio nėra, arba buvo atidedamas jo sprendimas dėl naujų darbų vadovų priėmimo. Šiuo atveju R. G., eidamas UAB „B“ statybų padalinio vadovo pareigas, turėjo teisę priimti sprendimus dėl naujų darbuotojų poreikio, jų priėmimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai parodo, kad statybos objektų skaičius, jų geografinė padėtis R. G. sudarė objektyvias galimybes tinkamai įvykdyti pareigas ir sukontroliuoti darbų saugos reikalavimų laikymąsi statybos objektuose. Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad teismų sprendimuose padarytos pagrįstos išvados dėl R. G. psichinio santykio (suvokimo) su padaryta veika, šis santykis pasireiškė neatsargia kaltės forma, t. y. nusikalstamu nerūpestingumu.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo R. G. gynėjo advokato M. Liugo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad BK 176 straipsnio 1 dalies netinkamas taikymas yra nulemtas neišsamiai atliktos taikytinų teisės aktų normos turinio analizės, atitinkamai nepagrįstai nustatyto priežastinio ryšio, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymio. Kasatorius teigia, kad teismai nepatikrino kitų asmenų tarnybinių funkcijų atlikimo ir jų įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Kasatorius nurodo, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas detaliai neišnagrinėjo darbų vadovo tarnybinių funkcijų ir įgalinimų, netinkamai nustatė, kad ne darbų vadovas J. Š., o nuteistasis R. G. kaip padalinio vadovas yra atsakingas už asmenų darbą be apsaugos priemonių ir neblaivių darbuotojų nušalinimą iš darbo. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi bylą, daro išvadą, jog šie skundo teiginiai nepagrįsti.

7. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnyje įtvirtinto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104-648/2017, 2K-321-303/2019, 2K-36-942/2022 ir kt.). Kai pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens yra perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims, pastarieji asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektu. Sprendimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjekto tokiais atvejais turi būti pagrįstas išvada, kad įgaliotam asmeniui konkrečiai buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus būtent darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

8. Byloje nustatyta, kad pagal nuteistojo R. G. darbo sutartį su UAB „B“ R. G. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. dirbo UAB „B“ statybos padalinio vadovu. Pagal UAB „B“ statybos padalinio 2018 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, R. G. nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 13 d. atostogavo, o nuo liepos 15 d. R. G. grįžo į darbą. Taigi, R. G. nelaimingo atsitikimo metu ėjo UAB „B“ statybos padalinio vadovo pareigas, faktiškai vykdė darbo funkcijas. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „B“ statybos padalinio vadovo pareiginėse instrukcijose, su kurios nuostatomis R. G. buvo supažindintas pasirašytinai 2014 m. rugsėjo 1 d., įtvirtinta, jog statybos padalinio vadovo pareigos yra kontroliuoti, kad būtų vykdomi darbų saugos įstatymų reikalavimai (2.1.15 papunktis), vadovauti statybos personalui, kontroliuoti jų darbą (2.1.24 papunktis), statybos padalinio vadovas privalo laikytis darbo drausmės, darbo saugos taisyklių, tausoti ir saugoti įmonės inventorių (2.7 papunktis), pagal 2.1.23 papunktį statybos padalinio vadovas turi kontroliuoti jam pavaldžių darbuotojų darbą, o pagal 4.1.7 papunktį – atsako už darbų saugos, įmonės darbo tvarkos taisyklių nesilaikymą. UAB „B“ direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakyme Nr. ATD18-12V „Dėl atsakingų asmenų objekte (duomenys neskelbtini), paskyrimo“ nurodyta, jog statinio statybos vadovas – statybos padalinio vadovas R. G. skiriamas atsakingas už pavaldžių darbuotojų saugą ir sveikatą, gaisrinę saugą, darbų kokybę ir užduočių vykdymą laiku, darbuotojų darbo ir poilsio režimą ir darbuotojų vykdomų darbų kontrolę. Taip pat nustatyta, kad R. G. turėjo ypatingojo statinio statybos vadovo kvalifikaciją, kompetenciją vadovauti aukštalipio darbams ir darbų saugos pažymėjimą. Iš teismų sprendimų turinio ir jame esančių nustatytų šių minėtų aplinkybių viseto matyti, kad abiejų instancijų teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, padarė motyvuotą išvadą, jog R. G. buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, t. y. R. G. atitiko BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos specialiojo subjekto požymius.

9. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama aplinkybė, jog R. G. gali būti pripažintas BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo specialiuoju subjektu. Pagrindinis kasacinio skundo argumentas yra tas, kad šioje konkrečioje situacijoje ne R. G. kaip statybos padalinio vadovo, o darbų vadovo J. Š. veika buvo pagrindinė priežastis, lėmusi nelaimingą atsitikimą, t. y. saugos priemonių nenaudojimas ir apsvaigusio nuo alkoholio darbuotojo nenušalinimas nuo darbo yra susiję būtent su J. Š. kaip darbų vadovo netinkamų funkcijų atlikimu.

10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog tais atvejais, kai pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą yra paskirstytos keliems asmenims, būtina nustatyti, kurio iš atsakingų asmenų savo pareigų neįvykdymas nulėmė nelaimingą atsitikimą darbe, avariją ar kitokių sunkių padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2012">2K-154/2012</a>). Tačiau nors apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo analizuoti kitų UAB „B“ darbuotojų, vadovų elgesio, atliekamų pareigų, funkcijų kokybės, iš nagrinėjamoje byloje faktinių aplinkybių matyti, kad minėtos teismų praktikos nuostatos nebuvo pažeistos.

11. Visų pirma, byloje nustatyta, kad pastolių užsakymas ir priėmimas buvo nuteistojo R. G. pareiga, darbai objekte (duomenys neskelbtini) buvo pradėti tinkamai nepriėmus pastolių, neįvertinus jų saugumo ir neįvertinus visų statybos darbų bei jų rizikos, darbų pradžia su R. G. buvo derinta, darbai objekte buvo pradėti nuteistajam jau grįžus iš atostogų. Taip pat nustatyta, kad darbai objekte (duomenys neskelbtini) pradėti vykdyti su R. G. žinia, šiam neįvertinus darbo sąlygų ir su jomis susijusių galimų darbo saugos rizikų bei kartu atitinkamų saugos priemonių (t. y. saugos diržų) naudojimo būtinybės. Kaip matyti iš bylos, saugos diržai, būtini tokiems darbams vykdyti, nebuvo išduoti. Kartu pažymėtina, kad UAB „B“ direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. DS13-33 patvirtintų Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos 3 punkte nustatyta, jog esant pagrįstam įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus, tiesioginis vadovas arba kitas UAB „B“ direktoriaus įgaliotas asmuo nedelsdamas surašo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) aktą. Iš šio lokalinio įmonės teisės akto matyti, kad nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo gali pasirūpinti tiesioginis vadovas ar kitas įmonės įgaliotas asmuo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad saugos priemonių darbuotojams išdavimas ir apsvaigusių nuo alkoholio darbuotojų nušalinimas nuo darbo buvo priskirtas išimtinai darbų vadovo J. Š. kompetencijai.

12. Antra, byloje nustatyta, kad statybos padalinio vadovas R. G. buvo paskirtas statinio statybos vadovu, atnaujinant daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakingu už pavaldžių darbuotojų saugą ir sveikatą, gaisrinę saugą, darbų kokybę ir užduočių vykdymą laiku, darbuotojų darbo ir poilsio režimą, darbuotojų vykdomų darbų kontrolę, o R. G. nesant, atsakingas už pavaldžių darbuotojų saugą ir sveikatą, elektrosaugą ir gaisrinę saugą, darbų kokybę ir užduočių vykdymą laiku, darbuotojų darbo ir poilsio režimą, darbuotojų vykdomų darbų kontrolę buvo paskirtas darbų vadovas J. Š., su šiuo įsakymu pasirašytinai buvo supažindintas tiek R. G., tiek J. Š.. Iš šio įsakymo matyti, kad pirminis įgaliotas asmuo, turintis užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, yra būtent statybos padalinio vadovas R. G. – tik nesant šiam, atsakingu laikomas darbų vadovas J. Š.. Neginčijamai nustatyta ir tai, kad nelaimingo atsitikimo metu nei statybos padalinio vadovo R. G., nei darbų vadovo J. Š. atnaujinamame objekte nebuvo. Byloje nustatyta, kad darbų vadovas J. Š. buvo pavaldus statybos padalinio vadovui R. G. – statybos padalinio darbus skirstydavo R. G. ir J. Š. nurodydavo, kokius darbus reikia atlikti priskirtuose objektuose. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai apklausęs J. Š., pagrįstai konstatavo, jog įvykio dieną jo objekte nebuvo, kadangi statybos padalinio vadovas R. G. jam buvo nurodęs vykti į kitus objektus Šiauliuose, Radviliškyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius tokias faktines aplinkybes, buvo padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, jog būtent nuteistasis R. G., pagal įmonės UAB „B“ priimtus vidaus teisės aktus būdamas asmuo, atsakingas už darbų saugos reikalavimų laikymąsi, aptariamame objekte neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo, nevykdė padalinio vadovo pareiginėse instrukcijose nustatytų pareigų kontroliuoti jam pavaldžių darbuotojų darbą, kontroliuoti, kad būtų vykdomi darbų saugos įstatymų reikalavimai (UAB „B“ statybos padalinio vadovo pareiginių instrukcijų 2.1.15, 2.1.23 papunkčiai).

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nuteistasis R. G. pagrįstai pripažintas BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektu.

14. Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai dėl teismų netinkamai nustatyto priežastinio ryšio.

15. BK 176

16. 2019 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje Nr. 11-657(19) konstatuota, kad pagrindinė nelaimingo įvykio kilimo priežastis ir pagrindinė sąlyga buvo tai, jog dirbant aukštyje, kai atstumas tarp pastato sienos ir pastolių pakloto viršijo 150 mm, nebuvo naudojamos apsaugos priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio (tarp pastolių ir sienos), ir tai sudarė techninę galimybę darbuotojui praradus pusiausvyrą kristi nuo pastolių ir susižaloti. Apklausta specialistė Jadvyga Rudienė parodė, kad kai tarp pastolių ir namo sienos buvo didesnis nei 150 mm tarpas, darbininkai privalėjo naudoti papildomas apsaugas, saugančias nuo kritimo iš aukščio, – saugos diržus arba aptvėrimus ne tik iš išorės, o buvęs nukentėjusiojo girtumas nesąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimo, kadangi, jei naudojamos papildomos saugos priemonės, darbininkas, net būdamas girtas, nenukristų. Teismų vertinimu, nukentėjusiojo girtumas įvykio metu nebuvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis.

17. Tokia padaryta išvada yra atitinkanti kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, kurioje pažymėta, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnį klausimą, nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusio asmens neblaivumas laikytinas svarbia, byloje įrodinėtina aplinkybe, tačiau vien tik darbuotojo neblaivumo faktas negali šalinti atsakingų už saugą ir sveikatos darbe kontrolę asmenų, nesiėmusių nelaimingiems atsitikimams, avarijoms ar kitokiems sunkiems padariniams išvengti būtinų priemonių, baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYwLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-460-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-460-507/2016">2K-460-507/2016</a>).

18. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimuose priežastinio ryšio požymis nustatytas tinkamai ir išsamiai motyvuotas. Teismai įvertino paties nukentėjusiojo veiksmus ir jo neblaivumą ir sprendimuose konstatavo, kad tai, jog buvo netinkamai organizuojami ir vykdomi pavojingi darbai, neužtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, ir buvo pagrindinė ir būtina padarinių kilimo sąlyga. Kasaciniame skunde dėstoma šių motyvų kritika nėra pagrindas konstatuoti, kad teismai priežastinio ryšio klausimą sprendė padarydami teisės taikymo klaidų. Teismai nustatė faktines aplinkybes dėl saugos priemonių nenaudojimo ir jas įvertinę darė pagrįstas išvadas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už netinkamą pareigų vykdymą.

19. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, pripažindami R. G. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų

20. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, nes nebuvo atsakyta į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.

21. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apelianto skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, jog skundas neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi pareigą atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą.

22. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik sutiko su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, tačiau pateikė savą vertinimą, taip pat padarė išvadas dėl nuteistojo R. G. pripažinimo BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu ir dėl priežastinio ryšio. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas į esminius apelianto skundo argumentus motyvuotai atsakė, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai išdėstyti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo atmetimo motyvai, nutartis atitinka BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.

23. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, jog tik R. G. yra atsakingas už nelaimingo atsitikimo kilimą, peržengė apeliacinio skundo ribas ir pablogino nuteistojo teisinę padėtį, pasisakydamas dėl ieškinio.

24. BPK normos reikalauja, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išspręstų ir pareikštą civilinį ieškinį – visiškai ar iš dalies jį patenkintų arba atmestų (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Jeigu kaltinamasis išteisinamas dėl to, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Jeigu kaltinamasis išteisinamas dėl to, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tačiau civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi civilinio ieškinio tenkinimas, atmetimas arba palikimas nenagrinėto tiesiogiai priklauso nuo to, kaip išsprendžiamas kaltinamojo kaltumo klausimas.

25. Nagrinėjamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal civilinio atsakovo atstovo ir nuteistojo skundą ir palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, turėjo pagrindą spręsti ir civilinio ieškinio klausimą (tiek, kiek jis buvo skundžiamas apeliacine tvarka). Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinio atsakovo atstovo skundą, sumažino nukentėjusiojo A. S. nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo kasmėnesinį dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėdamas ir išspręsdamas civilinio atsakovo apeliacinį skundą dėl civilinio ieškinio, apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK normomis, reglamentuojančiomis civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimo ir išsprendimo tvarką, nepažeidė draudimo pabloginti nuteistojo padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

26. Nenustačius, kad teismai padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus ar netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, remiantis kasacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Manto Liugo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė