Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-3601-393/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00969-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.3; 2.4.2.8; 3.2.3.1;

3.2.3.8; 3.2.6.1;

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 28 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, G. K., Prienų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja prašo nuosavybės įgijimo tikslu, nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises į 84,07 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lAl/m, ir inžinerinį statinį- šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane k1, esančius žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Pareiškimas grindžiamas ir pareiškėja bei atstovė nurodė, kad pareiškėjai R. K., ir suinteresuotajam asmeniui, G. K., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12,3827 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo G. K., pareiškėjos sesuo, kartu su pareiškėjos mama V. T. ir broliu R. T., šį žemės sklypą įgijo paveldėjimo būdu po tėvo A. S. T. mirties, tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Vėliau V. T. ir R. T. pareiškėjai padovanojo savo paveldėtą žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai R. K., šiuo metu priklauso 3/4 dalys žemės sklypo, o suinteresuotam asmeniui G. K. priklauso 1/4 dalis žemės sklypo. Šiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), stovi gyvenamasis namas ir jo priklausinys - šulinys, kuriuos pastatė ir iki pat mirties valdė A. S. T. Dar būdamas gyvas A. S. T. šių statinių neįregistravo nuosavybės teise, dėl ko nebuvo galimybės šį turtą paveldėti ar perleisti šį turtą sandoriu. Tačiau po tėvo mirties pareiškėja pradėjo valdyti kaip savo žemės sklype esantį 84,07 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinį statinį - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes gyveno kaime. Suinteresuotas asmuo G. K., daug metų gyvena užsienyje, todėl ji šiuo namu nesinaudojo ir jo nevaldė. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimuose, žemės sklypo dalies dovanojimo sutartyse, kurių pagrindu V. T. ir R. T. pareiškėjai padovanojo po 1/4 dalį žemės sklypo, nebuvo nurodyta duomenų apie žemės sklype esančius statinius, tačiau 12,3827 ha žemės sklypo RC išraše fiksuota, kad užstatyta sklypo teritorija yra 0,0668 ha. 2020-11-30 UAB „Paulimatas“ atliko žemės sklype esančių statinių kadastrinius matavimus, kurie patvirtina, kad žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), stovi 84,07 kv. m. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lAl/m, ir inžinerinis statinys - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane k1. Pareiškėja statinius valdo 16 metų, todėl prašo nustatyti įgyjamosios senaties faktą, kad įgijo nuosavybės teises į 84,07 kv. m. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lAl/m, ir inžinerinį statinį - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane kl, esančius žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Prienų rajono savivaldybės administracija ir G. K. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad prašo sprendimą priimti, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, įvertinus įrodymus.

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – VĮ Registrų centro pažyma, UAB „Paulimatas“ parengta kadastro ir registro byla, dovanojimo ir paveldėjimo teisės liudijimai, kadastriniai matavimai, ūkininko pažymėjimas, statybos aikštelės parinkimo aktas, fotonuotraukos, patvirtinta (priedai prie pareiškimo ir DOK 26522), kad A. S. T. gyvenamąjį namą statė kaip ūkininko sodybą. Papildomai pateikti dokumentai prekinis transporto važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), Prienų Paliamono apylinkės agrarinės reformos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma, (duomenys neskelbtini) sutartis patvirtina, kad A. S. T. buvo suteiktas žemės sklypas kaip T. B. žemės paveldėtojui. Šiame žemė sklype statė namą iš Ignalinos rajone nupirktų statybinių medžiagų iš K. D. (duomenys neskelbtini) (DOK 26078). Šias faktines aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. M. ir D. T.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2013">3K-3-85/2013</a>).

Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi (LR CK 4.71 str. 1 d.). Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (LR CK 4.71 str. 2 d.).

Išanalizavus bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos ir atstovės nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus konstatuotina, kad pareiškėja nėra nekilnojamojo turto gyvenamojo namo ir inžinerinių statinių – šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Šį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) pastatė pareiškėjos tėvas A. S. T. Nuosavybės teisės ir daiktinės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą neįregistruotos. Nurodytas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė. Iki mirties šį nekilnojamąjį turtą valdė pareiškėjos tėvas A. S. T., o po jo mirties (duomenys neskelbtini) šį turtą valdo, juo rūpinasi ir prižiūri pareiškėja. Byloje nėra duomenų, kad per visą minėto nekilnojamojo turto valdymo laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) dėl šių statinių kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėja, pradėdamas valdyti nekilnojamąjį turtą, buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į šiuos daiktus. Be to, pareiškėja buvo sąžininga šio turto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei šešiolika metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pareiškėja šį turtą nuo (duomenys neskelbtini) valdo atvirai, patvirtina rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Atsižvelgus į tai, pareiškėja pagrįstai laikytina sąžininga, teisėtai ir atvirai valdanti minėtą turtą, nes, esant minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, niekas iš kitų asmenų neturi daugiau teisių už pareiškėją į jos valdomas turto dalis (CK 4.70 straipsnis). Darytina išvada, kad pareiškėja nėra 84,07 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinį statinio - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savininkė, bet yra sąžiningai įgijusi šį nekilnojamąjį turtą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo jį daugiau kaip 10 metų, elgiasi kaip daikto savininkė ir yra pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į valdomą turtą. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 533 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises į 84,07 kv. m., gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lAl/m, ir inžinerinį statinį - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane k1, esančius žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė