Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, kilusią dėl nepateisinamai ilgos baudžiamojo proceso trukmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio 1 dalis), taip pat už turtinę žalą (patirtas bylinėjimosi išlaidas), kai priimtas išteisinamasis nuosprendis, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-200-1120/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06970-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;

2.6.10.5.2.6; 3.2.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, kilusią dėl nepateisinamai ilgos baudžiamojo proceso trukmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis), taip pat už turtinę žalą (patirtas bylinėjimosi išlaidas), kai priimtas išteisinamasis nuosprendis, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai 30 000 Eur neturtinės žalos ir 18 945,26 Eur turtinės žalos atlyginimą.

3. Ieškovas nurodė, kad buvo AB Ūkio banko (duomenys neskelbtini) filialo valdytojas. Nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. vyko baudžiamasis procesas, susijęs su AB Ūkio banko 2005 m. sudaryta kredito linijos sutartimi; baudžiamasis procesas pasibaigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi, ieškovas buvo išteisintas kaip nepadaręs jokios nusikalstamos veikos. Taigi visas baudžiamasis procesas truko 14 metų. Ieškovo vertinimu, tai rodo ypač didelio masto jo teisės į greitą baudžiamąjį procesą pažeidimą. Ikiteisminis tyrimas truko apie 4 m. 7 mėn. (55 mėn.), t. y. daugiau negu 5 kartus ilgiau, negu nustato įstatymas. Ikiteisminis tyrimas nebuvo itin sudėtingas, tačiau nepagrįstai ilgą ikiteisminio tyrimo terminą lėmė netinkamas jo organizavimas. Baudžiamojoje byloje teismai net keletą kartų konstatavo, jog kaltinamasis aktas yra surašytas netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimus. Dėl to teismas negalėjo pradėti baudžiamosios bylos nagrinėjimo daugiau negu dvejus metus nuo to laiko, kai buvo baigtas ikiteisminis tyrimas. Be to, baudžiamąjį procesą itin užvilkino bankininkystės teisminės ekspertizės skyrimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teismas ją skyrė savo iniciatyva, ekspertizė truko 17 mėnesių, tačiau nedavė jokio reikšmingo rezultato byloje. Ieškovas dar pirmosios instancijos teisme prašė išreikalauti dokumentus, kokių reikalavimų turėjo būti laikomasi išduodant paskolas, t. y. kokios AB Ūkio banke galiojo tvarkos ir ar jų buvo laikomasi. Tai buvo galima patikrinti ir išanalizuoti ir neatliekant ekspertizės, turint atitinkamus dokumentus (konkretaus ūkio subjekto kredito bylas), dar 2009 metais, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir kol AB Ūkio bankas veikė ir turėjo visą dokumentaciją, tačiau tokių veiksmų buvo imtasi tik bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Baudžiamąjį procesą nepagrįstai vilkino ir kaltinimą palaikančių prokurorų net keletą kartų teikti prašymai teismui pakeisti veikos aplinkybes, nurodytas kaltinime. Vadinasi, prokurorai aplaidžiai parengė kaltinamąjį aktą, ir tai šioje byloje padaryta keletą kartų. Prokuratūra palaikė baudžiamąjį persekiojimą, nors buvo suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

4. Ieškovas per visą baudžiamojo proceso laiką patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir kitas neigiamo pobūdžio emocijas. Ieškovas yra buvęs pirmasis (duomenys neskelbtini) meras, praeityje žymus sportininkas, dėl savo einamų pareigų banke jis buvo (duomenys neskelbtini) žinomas, gerą reputaciją turintis asmuo, 2009 m. išrinktas (duomenys neskelbtini) „Rotary“ klubo prezidentu. Dėl prasidėjusių ikiteisminių tyrimų ir pradėto baudžiamojo persekiojimo ieškovas neteko filialo valdytojo pareigų AB Ūkio banke, negalėjo susirasti savo kompetenciją ir išsilavinimą atitinkančio darbo.

5. Ieškovo prašomą atlyginti 18 945,26 Eur turtinę žalą sudaro išlaidos, patirtos advokato teisinei pagalbai baudžiamajame procese apmokėti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

7.1. 2008 m. rugsėjo 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastoto vekselio, išduoto AB Ūkio banko naudai; 2009 m. sausio 20 d. – dėl AB Ūkio banko išduoto paprastojo vekselio apmokėjimo; 2009 m. liepos 28 d. šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o 2011 m. rugpjūčio 24 d. prokurorės nutarimu atnaujintas; ieškovas buvo apklausiamas kaip liudytojas;

7.2. 2012 m. spalio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaule AB Ūkio banke paimto kredito;

7.3. 2012 m. sausio 12 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas kaip įtariamasis;

7.4. 2013 m. balandžio 19 d. prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kaltindamas keturis asmenis įvykdžius sukčiavimą, suklastojus dokumentus, darius poveikį liudytojui, iš viso 25 nusikalstamomis veikomis; ieškovas kaltintas sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, iš viso įvykdęs 22 nusikalstamas veikas;

7.5. 2013 m. liepos 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad prokurorė netinkamai surašė kaltinamąjį aktą, ir grąžino baudžiamąją bylą prokurorui;

7.6. 2013 m. liepos 19 d. prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ieškovui dėl dalies nusikalstamų veikų, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta pakankamų faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovo savanaudiškas paskatas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, ir šios veikos buvo perkvalifikuotos, ieškovo veiksmai (nesant nustatytų jokių naujų aplinkybių) buvo perkvalifikuoti į bendrininkavimą padedant kitiems asmenims sukčiauti;

7.7. 2013 m. rugpjūčio 14 d. prokurorė surašė kaltinamąjį aktą, kuriuo kaltino ieškovą piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi padėjus apgaule kitam asmeniui įgyti didelės vertės svetimą turtą – netinkamai įvertinus kredito riziką, t. y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, taip pat kad ieškovas neatliko pagrindinio valdytojo pareigos užtikrinti filialo pelningą darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus;

7.8. 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad prokurorė netinkamai surašė kaltinamąjį aktą, ir dar kartą grąžino bylą prokurorei, ji šią teismo nutartį apskundė apeliacine tvarka; 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas tenkino prokurorės skundą ir nurodė, jog baudžiamoji byla turi būti nagrinėjama pagal prokurorės surašytą kaltinamąjį aktą;

7.9. 2014 m. sausio 21 d. prokurorė vėl perkvalifikavo ieškovo veikas ir pateikė prašymą Vilniaus apygardos teismui pakeisti kaltinimą nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog prokurorės naujai suformuluotas kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų; 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad prokurorės parengtas kaltinamasis aktas nėra visiškai aiškus ir visiškai atitinkantis jam keliamus reikalavimus, tačiau tenkino prokurorės skundą ir įpareigojo pirmosios instancijos teismą nagrinėti baudžiamąją bylą pagal prokurorės suformuluotą kaltinamąjį aktą;

7.10. 2015 m. birželio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas ieškovo baudžiamosios bylos dalį nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė prokurorės apeliacinį skundą ir paliko šią nutartį galioti;

7.11. 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos priėmė nuosprendį ir nutraukė ieškovui likusią bylos dalį suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; teismas konstatavo, jog ieškovas padarė nusikalstamas veikas (iššvaistė didelės vertės svetimą turtą); ieškovas pateikė apeliacinį skundą;

7.12. 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje skyrė teismo bankininkystės ekspertizę, teismo ekspertizės aktas buvo parengtas 2020 m. rugsėjo 30 d.;

7.13. 2021 m. gruodžio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu išteisino ieškovą, nurodydamas, kad pastarasis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos;

7.14. 2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė prokuroro kasacinį skundą palikdamas galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

8. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, šalys civiliniame procese turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, CPK nėra tokių galiojančių nuostatų, kurios reglamentuotų baudžiamosios bylos (nagrinėjamos ar išnagrinėtos) prijungimo klausimą prie konkrečios nagrinėjamos civilinės bylos, ir atmetė šalių prašymus išreikalauti ir pridėti prie šios konkrečios civilinės bylos išnagrinėtą baudžiamąją bylą. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalims šioje civilinėje byloje atstovauja profesionalūs teisininkai (advokatas, prokurorė ir kt.), jos dalyvavo ir baudžiamojoje byloje, dėl to turi visas procesines teises gauti iš išnagrinėtos baudžiamosios bylos visas norimas ir reikiamas dokumentų kopijas, susipažinti su medžiaga ir kt.

9. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys buvo pakankami baudžiamajam ieškovo persekiojimui pradėti.

10. Ieškovo audžiamojo proceso pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2012 m. sausio 12 d., t. y. kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir pritaikyta procesinė prievartos priemonė, pabaiga – nuo 2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, tačiau pažymėtina tai, kad jau pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą ieškovui dėl dalies kaltinimų, o 2018 m. liepos 31 d. – dėl likusių kaltinimų ir vėlesniais teismų sprendimais ieškovas nebuvo pripažintas kaltu. Be to, apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teikė pats ieškovas, t. y. baudžiamasis procesas tęsėsi paties ieškovo iniciatyva ir jis nenurodė jokių aplinkybių dėl to, jog viso baudžiamojo proceso metu jam buvo taikoma kokia nors kardomoji priemonė, kuri neproporcingai varžė jo teises.

11. Teismas padarė išvadą, kad veikos perkvalifikavimas nereiškia, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. Be to, pakeitus kaltinimą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, laikas, vieta ir veiksmai nesikeitė.

12. Teismas nustatė, kad baudžiamoji byla teisme nebuvo pradėta iš esmės nagrinėti dėl teismui teiktų kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymų grąžinti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų ir prokuroro skundų dėl tokių prašymų tenkinimo nagrinėjimo. Aplinkybės, jog proceso dalyviai aktyviai naudojosi teise skųsti, jų manymu, nepagrįstus teismo veiksmus, nėra priežastis tokių prašymų ir skundų nagrinėjimo trukmę laikyti nepateisinta. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio 45 punkte konstatavo, jog nebuvo nustatyti jokie kaltinamojo akto trūkumai, kurie galėtų būti vertinami kaip esminis įstatymo reikalavimų neatitikimas.

13. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, jog baudžiamoji byla buvo nesudėtinga – baudžiamasis procesas vyko dėl pakankamai didelio skaičiaus nusikalstamų veikų, susijusių su keturių įtariamųjų (kaltinamųjų) veiksmais, įtariant, kad jie apgaule, klastodami dokumentus, suteikė (įgijo) banko kreditus.

14. Teismas pažymėjo, kad ilgesnė baudžiamojo proceso trukmė savaime nelemia ieškovo teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimo, be to, ieškovas nenurodė jokių nepagrįsto delsimo laikotarpių ir iš esmės ieškinys grindžiamas ieškovo subjektyviu vertinimu, jog prokuroras ir teismas neturėjo atlikti tam tikrų procesinių veiksmų, kurie buvo atlikti.

15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodyti prokurorų ir teismų veiksmai (kaltinimo išvados papildymai, bylos grąžinimas paruošti apeliaciniam procesui, ekspertizės skyrimas ir kt.) nelaikytini neteisėtais veiksmais, nes tai yra išimtinai procesinio pobūdžio atlikti veiksmai, ir tiek prokurorai, tiek teismai turi išimtinę diskreciją juos atlikti (papildyti) ir kt. Aukštesnės instancijos teismai savo priimtuose procesiniuose sprendimuose nenurodė (nenustatė) jokių pažeidimų šiose srityse.

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas bylos paruošimo apeliaciniam procesui trūkumus ištaisė per 20 dienų, toks terminas yra laikytinas pakankamai operatyviu, o pats teismo veiksmas – neesminiu pažeidimu.

17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prokuroras neteikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinis procesas baudžiamojoje byloje vyko pagal ieškovo, nuteistojo, kitos kaltinamosios ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus.

18. Iš nutarties skirti ekspertizę turinio teismas nustatė, kad jos skyrimas buvo grindžiamas apeliacinės instancijos teismo siekiu objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, kad būtų įvertinti apeliantų (įskaitant ieškovą) argumentai, taigi teismas, skirdamas bankininkystės ekspertizę, elgėsi pagrįstai, teisėtai, atidžiai ir rūpestingai, nes būtent ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog prokuroras į bylą pateikė tik fragmentinius dokumentus, o pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti AB Ūkio banko tvarkas ir taisykles, kuriomis remiantis būtų galima įvertinti ieškovo veiksmų atitiktį paskolų išdavimo procedūroms ir pan. Ekspertizės išvada buvo vertinama tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinio teismo.

19. Teismas padarė išvadą, kad ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai, įtardami ieškovą padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, nepažeidė baudžiamajame procese įtvirtintų procedūrų bei BPK nuostatų.

20. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą ir atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas konstatavo, kad laikotarpis, per kurį buvo vykdomas baudžiamasis procesas, ieškovo atžvilgiu objektyviai negali būti laikomas per ilgu ir neteisėtu, be to, ieškovas į šią civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko esant ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo nereikalingam delsimui.

21. Pagal 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę, asmuo išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti atlyginimo turi prašyti priteisti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Baudžiamasis procesas byloje baigėsi 2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, t. y. praėjus šešiems mėnesiams jau po minėtos BPK normos įsigaliojimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog kasaciniam teismui teikė prašymą priteisti gynėjo išlaidų atlyginimą iš valstybės, todėl neįrodžius valstybės neteisėtų veiksmų ieškovo prašymas priteisti advokato išlaidų atlyginimą remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi negali būti tenkinamas. Be to, priteisti atlyginti advokato išlaidas kaip žalą, remiantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, šiuo atveju taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, nes ieškovas neįrodė neteisėtų valstybės veiksmų kaip būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos.

22. Pažymėtina, kad išanalizavęs ieškovo pateiktus duomenis apie patirtas išlaidas advokato pagalbai teismas padarė išvadą, jog ne visos išlaidos yra aiškios, t. y. sąskaitos nėra detalizuotos, nenurodytas nei bylos numeris, nei valandų skaičius.

23. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad neteko darbo dėl prasidėjusio baudžiamojo proceso, kad negalėjo susirasti kito darbo ir kt. Be to, nėra pateikta ir jokių įrodymų teiginiams apie sumenkintą reputaciją pagrįsti. Nenustatęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas netenkino ieškovo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

24. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. kovo 26 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš Lietuvos Respublikos 7263,21 Eur išlaidų, patirtų gynybai baudžiamajame procese, atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.

25. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – ieškovas, savo ieškinio reikalavimus grįsdamas tuo, kad baudžiamasis procesas ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme truko nepateisinamai ilgai ir nekvalifikuotai, turėjo įrodyti konkrečius neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo veiksmus ar neveikimą baudžiamajame procese.

26. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas esant pakankamai objektyvių duomenų, kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jokių akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas nebuvo galimas, nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, kad iš surinktų duomenų buvo nustatyta, jog ieškovas dirbo AB Ūkio banko (duomenys neskelbtini) filialo valdytoju tuo metu, kai kitas kaltinamasis teikė prašymą AB Ūkio bankui dėl kredito ir kredito padidinimo, netikrą dokumentą, dėl to UAB „Ravensta“ buvo padidinta kredito suma, kolegija nusprendė, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, surinktus duomenis teisėsaugos institucijų pareigūnams šiuo atveju buvo pakankamas pagrindas įtarti ieškovą minėtų nusikalstamų veikų padarymu ir vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą.

27. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovo išteisinimo pagrindai yra nulemti ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtų veiksmų, netinkamo funkcijų vykdymo, elgiantis nerūpestingai ir (ar) neapdariai pradedant, atliekant ir užbaigiant ikiteisminį tyrimą, tačiau iš esmės yra susiję su teismo atliktu kitokiu ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme bylą nagrinėjant teismine tvarka.

28. Kolegija pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. gruodžio 7 d. AB Ūkio bankas pateikė raštą, jog nenustatė, kad jo darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas, tačiau šie duomenys nebuvo pakankami išvadai, jog ieškovas nepažeidė banko vidinių teisės aktų. Kita vertus, vėliau atlikta ekspertizė patvirtino, jog AB Ūkio banko (duomenys neskelbtini) filialas nesilaikė norminių aktų, banko taisyklių ir paskolos sutarties sąlygų reikalavimų, suteikdamas 180 000 Lt kreditą UAB „Revensta“ ir padidindamas jį iki 300 000 Lt.

29. Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas truko 1 metus ir 3 mėn., bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme – apie 4 metus 11 mėnesių, apeliaciniame teisme – 3 metus ir 4 mėn.

30. Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą, kolegija pirmiausia pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, tokia proceso trukmė pati savaime pripažintina pernelyg ilga ir gali būti pateisinama tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad procesas užsitęsė dėl svarbių aplinkybių.

31. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, o ir ieškovas nenurodė laikotarpio, kurio metu nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai ar kokie nors veiksmai būtų atliekami per ilgai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ikiteisminio tyrimo trukmė šiuo konkrečiu atveju laikytina optimalia, atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių (4 fiziniai asmenys), ieškovui pareikštų kaltinimų epizodų skaičių (22), taip pat tai, kad asmenys buvo kaltinami apysunkių ir sunkių nusikaltimų bankininkystės srityje padarymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjimo teisme trukmę, nusprendė, kad jis užtruko daugiausia dėl objektyvių priežasčių – byla kelis kartus buvo grąžinta ikiteisminiam tyrimui papildyti (pirmu atveju prokurorė kaltinamąjį aktą surašė praėjus vos daugiau nei mėnesiui, kitu atveju skundė teismo nutartį). Tai, kad tiek kaltinamieji, tiek jų gynėjai, tiek ir kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė aktyviai naudojosi savo teise skųsti pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus, teikti prašymus ir pan., negali būti laikoma teisės į greitą teismo procesą pažeidimu.

32. Iš baudžiamosios bylos medžiagos kolegija nustatė, kad teisiamieji posėdžiai buvo organizuojami pakankamai dažnai, tarp jų nebuvo daroma ilgų pertraukų, jie būdavo skiriami po keletą posėdžių į priekį, o jų skaičių nulėmė ne nepateisinamas proceso vilkinimas, bet bylos apimtis ir sudėtingumas bei pačių kaltinamųjų ir (ar) jų gynėjų veiksmai, pvz., negalėjimas dalyvauti teismo posėdžiuose, ligos ir pan. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareigūnai netinkamai organizavo ikiteisminio tyrimo procesą ar kad buvo pažeista ieškovo teisė, jog jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

33. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, kolegija nurodė, kad CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai išspręsti šalių ginčus, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ieškovui nepriteisė atlyginti jo turėtų realių išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, siedamas šių išlaidų atlyginimo priteisimą su pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu ir su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu.

34. Tačiau įvertinęs ieškovo į bylą pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ne visos šios išlaidos yra pagrįstos ir gali būti atlygintos, nes ne visos išlaidos yra aiškios, sąskaitos nėra detalizuotos, nėra aišku, nei kokios paslaugos suteiktos, nei kurioje byloje. Ieškovas net ir kartu su apeliaciniu skundu nepateikė tikslesnės patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, iš kurios būtų galima nustatyti, kurios instancijos teisme, kokio dydžio buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kada ir kaip jos buvo apmokėtos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistas 7263,21 Eur turtinės žalos atlyginimas, kurį aiškiai pagrindžia byloje pateikti dokumentai, t. y. sąskaitos, kuriose nurodyta, jog mokama už pasiruošimą baudžiamajai bylai, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir pan.

35. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pridėti prie civilinės bylos didelės apimties baudžiamosios bylos medžiagą – ieškovas nepatikslino, kokia baudžiamosios bylos medžiaga (dokumentai) galėjo pagrįsti jo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, nors tokią galimybę, kaip baudžiamosios bylos dalyvis, jis turėjo; kita vertus, teikdamas ieškinį, pats pateikė esminius dokumentus, būtinus šiai civilinei bylai išnagrinėti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

36. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą, išskyrus tą dalį, kuria ieškovui priteista 7263,21 Eur, ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

36.1. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.272 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos, taip liko neužtikrinta ieškovo teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Su teisinės valstybės bei kitais fundamentaliais teisės principais nedera situacija, kai teismai neįžvelgia jokių žmogaus teisių pažeidimų, kai asmuo daugiau negu 10 metų buvo nepagrįstai persekiotas baudžiamąja tvarka ir galiausiai išteisintas, o per tą laiką pakenkta jo reputacijai, jis buvo priverstas išeiti iš darbo ir t. t. Bylą nagrinėję teismai neįvertino, kad kasacinio teismo praktikoje netgi gerokai trumpesnį terminą trukę baudžiamieji persekiojimai buvo pripažinti per ilgais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM5LTY4NC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-339-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-339-684/2021">e3K-3-339-684/2021</a>; 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020). Išvadas dėl proceso trukmės pagrįstumo teismas gali padaryti tik išanalizavęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, šiuo atveju tai nebuvo padaryta, nes atsisakyta išreikalauti baudžiamąją bylą ir prijungti ją prie nagrinėjamos civilinės bylos. Kyla abejonių, kad gal apeliacinės instancijos teismas savarankiškai, neinformavęs proceso dalyvių, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga ir ja rėmėsi, priimdamas skundžiamą sprendimą (72 punktas), t. y. sprendimą grindė duomenimis, kurių nėra byloje. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas baudžiamosios bylos medžiagos, negalėjo nuspręsti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas be nepateisinamo delsimo. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą būtų buvę matyti, kad tyrimas vyko vangiai, ieškovo atžvilgiu ilgą laiką nebuvo atliekama jokių procesinių tyrimo veiksmų ir pan. Atsakovei atstovaujančios institucijos savo procesiniuose dokumentuose apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie didelę bylos apimtį, daug procesinių veiksmų ir pan., tačiau jokių įrodymų ar nuorodų į baudžiamosios bylos medžiagą nepateikė, t. y. savo atsikirtimų teiginių nepagrindė įrodymais. Byloje taip pat nustatyta, kad buvo nesilaikyta BPK 240 straipsnyje (redakcija, galiojusi 2013 m. balandžio 19 d.) nurodyto 35 d. termino, t. y. dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto teismas net 2 metus negalėjo pradėti nagrinėti baudžiamosios bylos. Skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad iš esmės prokuroro padarytos klaidos surašant kaltinamąjį aktą laikytinos „objektyviomis priežastimis“. Toks aiškinimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-695/2020">3K-3-210-695/2020</a>; 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023). Bylos nagrinėjimo teisme procesas taip pat nebuvo pakankamai greitas. Svarbi aplinkybė, į kurią apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, yra tai, jog dalis baudžiamosios bylos buvo visiškai nesusijusi su ieškovu, tačiau jis privalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime ir tai taip pat lėmė ilgesnį bendrą bylos nagrinėjimo terminą. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme paaiškėjo, kad nebeįmanoma surinkti esminių įrodymų (kredito bylų) į bylą. Tai, kad šitų dokumentų į bylą pareikalavo tik apeliacinis teismas, rodo, jog, viena vertus, šie dokumentai turėjo esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, kita vertus, taip teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas bei prokuratūra, laiku nesurinkusi šių įrodymų į bylą, savo funkcijas vykdė netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad valstybės civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu kyla ir tada, kai dėl ikiteisminio tyrimo klaidų nesurenkami įrodymai, prarandami duomenys, neištiriamos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-969/2023).

36.2. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo atžvilgiu suėjo visi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai pagal visus BK straipsnius, nurodytus kaltinamajame akte. Kadangi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas reiškia, jog šiam suėjus valstybė nebegali asmeniui taikyti jokių neigiamų padarinių ir tokiu būdu baudžiamojo proceso tikslai lieka nepasiekti, darytina išvada, kad tokių terminų pasibaigimas įrodo baudžiamojo proceso nepagrįstai ilgą trukmę bei su tuo susijusius žmogaus teisių pažeidimus. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams ieškovui nebereikia įrodinėti savo teisių pažeidimo – jis konstatuotinas per se (savaime).

36.3. Skundžiamame sprendime formuojamas teisės aiškinimas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo asmeniui prašant priteisti turtinės žalos atlyginimą iš esmės paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos antikonstitucinėmis. Teismas ieškinio reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo vertino remdamasis ne civilinės atsakomybės sąlygas, o labiau bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančiais teisės aktais. Išrašant PVM sąskaitas faktūras bei rengiant suteiktų paslaugų aprašymus šalys negalėjo žinoti, kad praėjus keletui metų BPK 106 straipsnio 1 dalis bus pripažinta antikonstitucine. Kita vertus, kadangi šiuo atveju patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese laikytinos turtine žala, atsakovė, neigdama tokią žalą, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, kad advokatų kontoros išrašytose apskaitos dokumentuose nurodyta informacija yra netiksli ar neteisinga, pagal bendrąsias civilinio proceso įrodinėjimo taisykles. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pagrįstai gali būti neišsaugojęs visų prieš 10 m. gautų dokumentų, susijusių su teisinių paslaugų suteikimu (tam nebuvo poreikio, nes prisiteisti tokių išlaidų atlyginimo nebuvo galima). Todėl teismas, skundžiamame sprendime taikydamas per griežtus reikalavimus turtinei žalai įrodinėti, iš esmės padarė Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą neįgyvendinamą. Taip dar kartą pažeidžiamos asmens teisės.

37. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

37.1. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį yra pakankamai gausi ir nuosekli, joje aiškiai suformuluota, kad būtent ieškovas, reikalaudamas žalos dėl valstybės neteisėtų veiksmų atlyginimo, privalo įrodyti visas būtinąsias valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Nėra pagrindo tais atvejais, kai žala kildinama iš per ilgo baudžiamojo proceso, įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovei. Teismai skundžiamuose sprendimuose teisingai vadovavosi ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Šioje civilinėje byloje ieškovas konkrečių delsimo laikotarpių baudžiamajame procese nenurodė ir neįrodinėjo, rėmėsi tik bendra proceso trukme. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismai privalėjo išreikalauti baudžiamąją bylą ir ją detaliai išnagrinėti, nes ši civilinė byla nėra priskiriama nedispozityvių bylų kategorijai, kurioje teismas privalo būti aktyvus.

37.2. Proceso nutraukimas dėl senaties turėtų būti tik viena iš aplinkybių ir vertinama kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (bylos sudėtingumas, proceso dalyvių ir valstybės institucijų elgesys ir kt.).

37.3. Ieškovo reikalavimą dėl gynėjo išlaidų atlyginimo teismai teisingai kvalifikavo kaip turtinę žalą, kurią privalo įrodyti ieškovas. Tai, kad nebuvo žinoma, jog BPK 106 straipsnio reguliavimas dėl gynėjo išlaidų bus pripažintas antikonstituciniu, kad gynėjo paslaugų teikimo momentu nebuvo poreikio nurodyti, kokioje byloje tos paslaugos teikiamos ir kt., vertintina kaip subjektyvūs argumentai, kurie nedera su pareiga pateikti tinkamus įrodymus dėl prašomo turtinės žalos dydžio.

38. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

38.1. Savaime ilgesnis, nei nustatyta BPK 176 straipsnyje, ikiteisminio tyrimo terminas nėra valstybės civilinės atsakomybės kriterijus. Siekiant nustatyti valstybės civilinę atsakomybę tokio pobūdžio bylose, reikia įvertinti ieškovo baudžiamojo proceso trukmę, o ne apskritai ikiteisminio tyrimo trukmę. Prokurorė, vadovaudamasi BPK 256 straipsniu, kelis kartus pakeitusi kaltinimą ieškovui teisme, naudojosi tokia galimybe, nustatyta BPK, ir nepažeidė ieškovo teisių. Kaltinimas pirmą kartą iš esmės teisme pasikeitė dėl to, jog buvo atsisakyta bendrininkavimo su kitais asmenimis, kitu atveju – laikant nurodytą kvalifikaciją technine klaida. Būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju valstybei atstovaujančios institucijos, vykdžiusios baudžiamąjį ieškovo persekiojimą, teisės požiūriu elgėsi nepriekaištingai, t. y. ar yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus. Nors teisminis nagrinėjimas ieškovo atžvilgiu užtruko, tačiau jis buvo pagrįstas objektyviomis priežastimis. Byla nebuvo pradėta nagrinėti teisme dėl proceso dalyvių pateiktų prašymų ir prokuroro skundų dėl tokių prašymų tenkinimo nagrinėjimo. Priešingai ieškovo teiginiams, Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio 45 punkte konstatavo, kad nebuvo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, kurie galėtų būti vertinami kaip esminis įstatymo reikalavimų neatitikimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartyje nenustatė BPK pažeidimų keičiant kaltinimą teisminio proceso metu. Todėl teigtina, kad ir neteisėti prokuroro ar teismo veiksmai dėl šių aplinkybių ir su tuo susijusių prokuroro veiksmų negali būti konstatuoti. Nė viename teismų nuosprendyje ar nutartyje nebuvo konstatuoti padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro aplaidūs veiksmai. Todėl teisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmai negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas.

38.2. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams jam nebereikia įrodinėti savo teisių pažeidimo – jis konstatuotinas per se. Ieškovas neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

38.3. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMtMTA3NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283-1075/2019">3K-3-283-1075/2019</a> 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38.4. Teismui pakako duomenų ir įrodymų bei šalių pateiktų argumentų civilinei bylai išsamiai išnagrinėti ir sprendimui priimti ir neišsireikalavus baudžiamosios bylos.

38.5. Teismai, spręsdami klausimą, ar nagrinėjamu atveju buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą, įvertino visus EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus, t. y. tiek konkrečios bylos sudėtingumą, tiek ieškovo elgesį, tiek valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, tiek proceso reikšmę ieškovui. Teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą. Ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, paties ieškovo elgesys lėmė jo trukmę – bet kuriam asmeniui turėtų būti suprantama, kad kuo daugiau teikiama skundų ar pareiškimų, tuo objektyviai labiau tikėtina ilgesnė proceso trukmė. Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė, kad nebuvę AB Ūkio banko dokumentai galėjo turėti esminę įtaką kaltinamųjų kaltei grįsti, juolab įtakos baudžiamojo proceso trukmei ir baigčiai.

38.6. Advokato išlaidų atlyginimo klausimas kaip turtinės žalos atlyginimas išteisinimo atveju yra sprendžiamas nagrinėjant civilines bylas pagal asmenų ieškinius pareikštus CK 6.272 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-375/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-375/2011">3K-7-375/2011</a>). Priešingai nei nurodo ieškovas, galimybė priteisti advokato išlaidų atlyginimą išteisinimo atveju civilinio proceso tvarka buvo ir ieškovas visada turėjo patirtas išlaidas ir jų dydį pagrįsti įrodymais, tinkamais išmokėtų sumų dokumentais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme) trukmės vertinimo sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį

39. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMtMTA3NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283-1075/2019">3K-3-283-1075/2019</a> 34 punktą).

41. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų, nepaneigia, kad gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMtMTA3NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283-1075/2019">3K-3-283-1075/2019</a> 56 punktą).

42. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio pagrindu, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAtNjk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210-695/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210-695/2020">3K-3-210-695/2020</a> 75 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašomą atlyginti žalą sieja su savo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką baudžiamajame procese pažeidimu.

44. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį įgyvendinimas nacionalinėje teisėje.

45. EŽTT pabrėžia, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., EŽTT 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieš Austriją, peticijos Nr. 1602/62). Proceso trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes remiantis šiais kriterijais: bylos sudėtingumo, pareiškėjo ir institucijų elgesio ir proceso poveikio pareiškėjui (kaip naujesnį šaltinį žr., pvz., EŽTT 2021 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Arewa prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16031/18, 51 punktą).

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje, t. y.: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2009">3K-3-428/2009</a>; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-75/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-75/2010">3K-3-75/2010</a>; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-375/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-375/2011">3K-7-375/2011</a>; kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimo byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, par. 60; 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Norkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05). Kiekvienu atveju visi nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy03LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-7/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-7/2007">3K-7-7/2007</a>; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a>, 81–83 punktai; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUzLTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-353-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-353-313/2019">e3K-3-353-313/2019</a>, 46 punktas ir jame nurodyta EŽTT bei kasacinio teismo praktika).

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai ieškovas teigia valstybę pažeidus BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kaltinamo asmens teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, aplinkybė, kad procesas objektyviai negalėjo būti trumpesnis, gali būti konstatuojama tik išsamiai nustačius proceso eigą ir chronologiją, konkrečius proceso trukmę lėmusius veiksnius ir įvertinus, ar, esant konkrečių bylos aplinkybių visumai, šie veiksniai iš tiesų leidžia pagrįsti konkrečią proceso trukmę ir padaryti išvadą, kad atitinkamo asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą buvo užtikrinta (nepažeista) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI1LTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-425-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-425-219/2018">e3K-3-425-219/2018</a>, 41 punktas).

48. Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką įsigalioja nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ir trunka iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 81–83 punktus ir juose nurodytą EŽTT bei kasacinio teismo praktiką).

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamasis procesas dėl ieškovo (nuo įtarimų pareiškimo ieškovui 2012 m. sausio 12 d. iki galutinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti, priėmimo 2022 m. lapkričio 10 d.) vyko dešimt metų ir dešimt mėnesių. Per šį laiką atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla išnagrinėta trijų instancijų teismuose.

50. Apeliacinės instancijos teismas (skundžiamo sprendimo 70 punkte) iš esmės teisingai pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokia proceso trukmė pati savaime pernelyg ilga, todėl galėtų būti pateisinama tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad procesas užsitęsė dėl svarbių aplinkybių. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI1LTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-425-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-425-219/2018">e3K-3-425-219/2018</a> 40 punktą; 2021 m. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM5LTY4NC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-339-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-339-684/2021">e3K-3-339-684/2021</a> 69 punktą) ir trumpesnė nei nagrinėjamoje byloje baudžiamojo proceso trukmė, kaip, pavyzdžiui, aštuoneri metai, vadovaujantis EŽTT praktika, pripažinta labai ilga ir pateisinama tik išskirtiniais atvejais.

51. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovo kasacinio skundo argumentą, kad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, ieškovui nebereikia įrodinėti savo teisių pažeidimo – jis konstatuotinas per se (savaime).

52. Pasisakydamas dėl pernelyg ilgo proceso nutraukimo pasibaigus baudžiamosios atsakomybės senačiai reikšmės kasacinis teismas yra nurodęs, kad ilgo proceso baigtis (konkretus jo rezultatas) neturi lemiamos reikšmės vertinant jo trukmės pagrįstumą, tačiau tai, kad per ilgą laiką proceso nepavyksta užbaigti išsprendus bylą iš esmės, yra aplinkybė, rodanti didesnę teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimo tikimybę ir tokį pažeidimą esant sunkesnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI1LTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-425-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-425-219/2018">e3K-3-425-219/2018</a>, 62 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis išaiškinimas, su atitinkamais pakeitimais, aktualus ir šioje situacijoje, kai ieškovui pareikšto kaltinimo (ne)pagrįstumas buvo įvertintas priėmus išteisinamąjį nuosprendį, tačiau to nepavyko padaryti per baudžiamajame įstatyme nustatytą patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties) terminą.

53. Taigi, kaip ir pernelyg ilga proceso trukmė, taip ir praleisti (pažeisti) Lietuvos baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti terminai (procesiniai terminai, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas) savaime nelemia įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo, nes išskirtiniais atvejais gali būti pateisinami bylos sudėtingumu ar kitomis nuo valstybės institucijų, vykdančių baudžiamąjį persekiojimą, nepriklausančiomis aplinkybėmis. Tačiau apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties pasibaigimas baudžiamojo proceso, kurio trukmė svarstoma, metu yra viena iš aplinkybių, reikšmingų vertinant šios trukmės pagrįstumą, taigi ir kaltinamojo teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką (pvz., EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimai bylose Stasevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 43222/04, 27 punktas, ir Zabulėnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 44438/04, 25 punktas).

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir teismo vaidmens nustatant baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą

54. Kaip minėta, bendroji deliktinės atsakomybės be kaltės sąlygų įrodinėjimo taisyklė yra ta, kad ieškovas turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, jam kilusias neigiamas pasekmes (žalą) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjant neteisėtus atsakovo veiksmus, pasireiškusius per ilga baudžiamojo proceso trukme, ieškovo įrodinėjimo pareiga negali būti interpretuojama kaip reikalaujanti įrodyti ne tik per ilgą proceso trukmę, bet ir tai, kad nėra išimtinių itin svarių veiksnių, pateisinančių labai ilgą baudžiamąjį procesą. Todėl, ieškovui nurodžius pakankamai aplinkybių ir argumentų, leidžiančių teigti, kad ieškovo teisė į kuo trumpiausią procesą galėjo būti pažeista, teismas turi tokį reikalavimą išnagrinėti vadovaudamasis Lietuvos ir EŽTT praktikoje suformuluotais kriterijais ir remdamasis atitinkamos baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo) medžiaga, šalių pateiktais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI1LTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-425-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-425-219/2018">e3K-3-425-219/2018</a> 42 punktą).

55. Taigi bylose, kuriose sprendžiama dėl ieškovo teisės į kuo trumpiausią procesą pažeidimo, ieškovo įrodinėjimo pareiga apima pareigą pateikti duomenis apie proceso trukmę ir jo organizavimo trūkumus, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo klaidas ir delsimus, nulėmusius atitinkamai ilgą proceso trukmę, o atsakovei (valstybei, jai atstovaujančioms institucijoms) tenka pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias pateisinti tokią proceso trukmę, ir pagrįsti, kad atitinkamo asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą vis dėlto buvo užtikrinta.

56. Todėl, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė apeliacinės instancijos teismas, iš ieškovo tokio pobūdžio bylose (dėl teisės į kuo trumpiausią teismo procesą pažeidimo) neturi būti reikalaujama įrodyti, kad buvo įmanoma konkrečius ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo veiksmus atlikti per trumpesnį laiką, nei jie faktiškai buvo atlikti, nes šiuo atveju būtent atsakovei tenka pareiga paneigiant ieškovo argumentus įrodyti, kad atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo trukmė buvo optimali, t. y. nebuvo pagrįstai įmanoma atlikti jų per trumpesnį laiką.

57. Ieškovui pateikus pakankamai įrodymų, kad jo teisė į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką galėjo būti pažeista, teismas turi vertinti atsakovės atsikirtimus pagal jau minėtus kriterijus – konkrečios bylos sudėtingumą; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesį; valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui.

58. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog teismai vertino atsakovės elgesį neišreikalavę baudžiamosios bylos medžiagos, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (LITEKO), taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti. Taigi tiek bylą nagrinėjusiems teismams, tiek kasaciniam teismui informacija apie baudžiamosios bylos eigą, joje atliktus procesinius veiksmus ir priimtus sprendimus prieinama teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), ir tokių duomenų naudojimas įrodinėjimo procese nelaikytinas rėmimusi duomenimis, kurių nėra byloje, bet atitinka teismo pareigą vertinti įrodymus bei juose esančią informaciją.

Dėl bylos sudėtingumo kaip baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo vertinimo kriterijaus

59. Pirmasis iš EŽTT nurodytų kriterijų, pateisinančių ilgą bylos trukmę, yra bylos sudėtingumas. Bylos sudėtingumas yra vertinamasis kriterijus. Tačiau šio kriterijaus turinio atskleidimas kiekvienu atveju turi būti pakankamai išsamus, kad leistų padaryti išvadą, ar bylos sudėtingumas, atsižvelgiant į konkrečius valstybės institucijų veiksmus procese, pateisino jo trukmę. Šiuo aspektu reikalaujamas proceso eigos nustatymo ir vertinimo detalumo laipsnis skirtingose bylose gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos, tačiau bet kuriuo atveju iš teismo sprendimo motyvų turi būti aiškios pagrindinės bylos sudėtingumo charakteristikos ir esminiai proceso eigos momentai, jame atlikti institucijų veiksmai, jiems atlikti panaudoto laiko pagrįstumas ir kt. (žr. plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI1LTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-425-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-425-219/2018">e3K-3-425-219/2018</a>, 43 punktas).

60. Dėl bylos sudėtingumo kriterijaus kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sudėtingumas gali būti susijęs tiek su faktinėmis, tiek su teisinėmis bylos aplinkybėmis. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizodų skaičius, persekiotų baudžiamojo proceso tvarka asmenų skaičius ir pan.), tyrimo ypatybėmis (pvz., daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų (apklausos, akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, ekspertizės, įrodymų rinkimas užsienio valstybėse ir pan.), kitais konkrečios bylos aspektais (pvz., proceso eigai įtakos turėjo kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas, įtariamųjų, kaltinamųjų veiksmai (slapstėsi, dažnai keitė parodymus), tokių asmenų ekstradicija ar perdavimas iš užsienio valstybės ir pan.). Dėl teisinių bylos aspektų reikšmingi gali būti teisės aktų pakeitimai, turintys reikšmės vertinamam procesui, iškilę sudėtingi teisės klausimai, lėmę pareigūnų darbo byloje apimtį (pvz., teismui kilo taikytinų teisės normų atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės klausimų, teko taikyti užsienio teisę ir pan.), kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 77 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

61. Kaip minėta, bylos sudėtingumas paprastai yra veiksnys, pateisinantis ilgesnę proceso trukmę, tačiau tik kartu su kitais minėtais proceso trukmės vertinimo kriterijais. Itin svarbu šiuo aspektu yra tai, ar valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą, siekdamos užtikrinti sklandų baudžiamojo proceso vyksmą. EŽTT praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad nors bylos sudėtingumas gali pateisinti ilgesnę nei vidutinė proceso trukmę, jis negali pateisinti ilgų valdžios institucijų neveiklumo laikotarpių (pvz., EŽTT 2021 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Gančo prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42168/19, 30 punktas).

62. Nagrinėjamoje byloje teismai ilgą proceso trukmę pateisinančiu veiksniu laikė baudžiamosios bylos sudėtingumą – byloje kaltinimai buvo pareikšti iš viso 4 kaltinamiesiems dėl 25 nusikalstamų veikų (ieškovui – dėl 22 veikų), asmenys buvo kaltinami apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymu bankininkystės srityje. Nors, atsižvelgiant į nagrinėtų nusikalstamų veikų faktinį ir teisinį pobūdį – specifinėje, specialistų ir ekspertų tyrimų reikalaujančioje bankininkystės srityje, aplinkybes, kad byloje buvo keturi kaltinamieji, gana daug epizodų, pripažintina, jog baudžiamasis procesas turėjo sudėtingumo elementų, tačiau, vertinant bendrame EŽTT ir Lietuvos teismų praktikos kontekste, tokios bylos charakteristikos neleidžia apibūdinti jos kaip sudėtingos ir todėl pateisinančios daug ilgesnę negu įprastai proceso trukmę, nes nėra aptartų objektyvių bylos sudėtingumą pagrindžiančių požymių - byla nesusijusi su organizuotu nusikalstamumu; nėra tarptautinio elemento; nagrinėtų veikų skaičius gana ribotas, jos panašios ir iš esmės tipinės (pagrindinis kaltinamasis nuteistas už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą apgaule gavus banko kreditus, o ieškovui ir jo pavaduotojai galiausiai liko inkriminuotas turto iššvaistymas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi tik dėl vieno kredito); bylos medžiagos, įrodymų apimtis nėra išskirtinai didelė (LITEKO duomenimis, iš viso 45 tomai, teismų procesinių sprendimų apimtis nesiekia po 100 lapų).

Dėl valstybės institucijų elgesio organizuojant bylos procesą kaip jo trukmės pagrįstumo vertinimo kriterijaus

63. Valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą, yra antrasis kriterijus sprendžiant, ar proceso trukmė nebuvo per ilga. Bylos procesas turi būti organizuotas ir vykdomas uoliai ir stropiai, kad procesinių veiksmų atlikimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyktų be nepagrįstų pertraukų ar nepateisinamo delsimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-375/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-375/2011">3K-7-375/2011</a>; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzItOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-572-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-572-969/2015">3K-3-572-969/2015</a>).

64. Siekiant nustatyti, ar konkreti proceso trukmė buvo pagrįsta, turi būti nustatyta, kiek laiko faktiškai užtruko ir kiek turėtų užtrukti tokio pobūdžio procesinių veiksmų atlikimas; jei faktiškai procesas truko ilgiau, nei turėtų, kiek jis užsitęsė dėl valstybės institucijų elgesio. Toks preliminarus veiksmų atlikimo terminų įvertinimas leidžia įvertinti realų valstybės institucijų prisidėjimą prie proceso trukmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 87 punktą).

65. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados, jog ieškovas nenurodė jokių nepagrįsto delsimo laikotarpių, per kuriuos nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, ar nepateikė įrodymų, jog veiksmai būtų atliekami per ilgai, neatitinka bylos aplinkybių ir yra padarytos nesilaikant pirmiau išdėstytų EŽTT ir Lietuvos teismų praktikos reikalavimų dėl valstybės institucijų elgesio procese vertinimo.

66. Iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad jis nuosekliai įrodinėjo šiuos baudžiamosios bylos duomenimis pagrįstus laikotarpius, kai, jo nuomone, procesas užtruko dėl pareigūnų ir teismo netinkamų veiksmų: per ilgai trukęs ikiteisminis tyrimas; keletą kartų keistas kaltinamasis aktas (atsisakant didelės dalies kaltinimų), dėl to teismas dvejus metus negalėjo pradėti nagrinėti bylos; paskirta ekspertizė truko 17 mėnesių, jos išvados buvo sąlyginės dėl to, kad nei ikiteisminiame tyrime, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo išreikalauti banko veiklos dokumentai, kurie galiausiai neišliko; prokuroro prašymas pakeisti veikos aplinkybes apeliaciniame teisme; apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pasibaigimas; prokuroro teikti nepagrįsti skundai ir kt.

67. Tačiau bylą nagrinėję teismai skundžiamuose sprendimuose pripažino ieškovo nurodomus procesą pailginusius veiksmus leistinais ir tikslingais baudžiamojo proceso požiūriu, apsiribodami tik deklaratyviais motyvais dėl bylos sudėtingumo, konkrečių sudėtingumo požymių nesusiedami su faktine proceso trukme, atsakovei neteikus įrodymų, kad šie veiksmai, atliekami rūpestingai ir kvalifikuotai, negalėjo būti atlikti greičiau.

68. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad procesas užsitęsė dėl tų pačių procesinių veiksmų ar proceso stadijų kartojimo dėl netinkamo jų atlikimo.

69. EŽTT praktikoje nurodoma, kad, aukštesnei instancijai panaikinus tam tikroje proceso stadijoje priimtą procesinį sprendimą, susidarantys procesiniai delsimai lemia įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą tuo atveju, jeigu atitinkamas procesinis sprendimas panaikinamas dėl palyginti akivaizdžių trūkumų, kurie rodo netinkamą valstybės institucijų darbą byloje, ypač jeigu proceso metu tokia situacija kartojasi ne vieną kartą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Jakumas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 6924/02; 2010 m. sausio 5 d. sprendimą byloje Šulcas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 35624/04; 2011 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Kravtas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 12717/06 ir kt.). Kita vertus, jeigu proceso stadijų pakartojimą lemia byloje sprendžiamų klausimų pobūdis, sudėtingumas ir pan., o valstybės institucijos veikia gana operatyviai, proceso pailginimas nelaikomas nepagrįstu (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą Marian Ni?? prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28162/05).

70. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad proceso stadijos kartotos operatyviai, kai procesiniai veiksmai turėjo trūkumų. Vienas ieškovo akcentuojamų procesinių delsimų – laikotarpis nuo pirmojo baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui iki jos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Šiuo laikotarpiu buvo pakartotinai sprendžiami klausimai, ar byla gali būti nagrinėjama teisme, ar turėtų būti perduodama prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto (netinkamo kaltinimų formulavimo) ir kokiam teismui teisminga byla. 2013 m. balandžio 19 d. prokuroras baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kaltindamas keturis asmenis sukčiavimu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu, poveikio liudytojui darymu, iš viso 25 nusikalstamomis veikomis (ieškovą – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas dėl savanaudiškų paskatų), iš viso 22 nusikalstamomis veikomis). 2013 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas grąžino baudžiamąją bylą prokurorui, nustatęs, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai (BPK 219 straipsnis): ieškovui ir jo pavaduotojai inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas ir jų teisinis įvertinimas neatitinka vienas kito, kaltinamųjų neva panaudotos apgaulės turinys nėra atskleistas, nėra aišku, kur, kada ir kokie veiksmai buvo suderinti, kokie suderinti veiksmai turėtų būti vertinami kaip apgaulė; kokias konkrečias nustatytas taisykles pažeidė kaltinamieji, kokį kredito limitą jie viršijo. 2013 m. liepos 19 d. prokurorė perkvalifikavo kaltinimą ieškovui iš BK 228 straipsnio 2 dalies į šio straipsnio 1 dalį (pašalintos savanaudiškos paskatos), o iš BK 182 straipsnio 2 dalies (sukčiavimo stambiu mastu) – į bendrininkavimą padedant sukčiauti (BK 24 straipsnio 6 dalis, 182 straipsnio 2 dalis). 2013 m. rugpjūčio 16 d. prokuroras perdavė baudžiamąją bylą su nauju kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui. 2013 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, ir vėl grąžino bylą prokurorui pažeidimams pašalinti ir tyrimui papildyti. Vilniaus apygardos teismas, 2013 m. gruodžio 12 d. tenkindamas prokuroro skundą, skundžiamą nutartį panaikino ir nurodė nagrinėti baudžiamąją bylą pagal 2013 m. rugpjūčio 14 d. kaltinamąjį aktą. 2014 m. sausio 21 d. prokurorė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą pakeisti kaltinimą (ieškovo veikos perkvalifikuotos į BK 184 straipsnio 4 dalį (turto iššvaistymas dėl neatsargumo) ir baudžiamąją bylą pagal teismingumą perduoti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. prokurorės prašymą tenkino. 2014 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad naujai suformuluotas kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ir perdavė bylą prokurorui trūkumams pašalinti, tačiau 2014 m. gruodžio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas, nors ir pažymėjęs, kad kaltinamasis aktas nėra visiškai aiškus ir atitinkantis jam keliamus reikalavimus, tenkino prokurorės skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigojo pirmosios instancijos teismą nagrinėti baudžiamąją bylą pagal kaltinamąjį aktą. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme baudžiamoji byla pradėta nagrinėti tik 2015 m. balandžio 8 d. (prieš tai derintos posėdžių datos, keli posėdžiai neįvyko dėl kai kurių nukentėjusiųjų neatvykimo arba priežastys neaiškios, tačiau nepriskirtinos ieškovui).

71. Išdėstyta baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ir jos nagrinėjimo pradėjimo chronologija, įvertinus ir šios kasacinės nutarties 62 punkte padarytas išvadas dėl bylos sudėtingumo, iš esmės patvirtina kasacinio skundo argumentą, kad tarp pirmojo baudžiamosios bylos perdavimo teismui iki jos nagrinėjimo teisme pradžios buvo delsiama nepagrįstai. Matyti, kad kaltinamajam aktui, kuris taptų pagrindu nagrinėti bylą teisme, surašyti ir bylai pasiekti teismą, kuriam ji teisminga, prireikė net dvejų metų.

72. Kitas ieškovo nurodytas proceso organizavimo aspektas, kuris turėjo esminių trūkumų ir kai valstybės institucijos delsė nepagrįstai, – teismo ekspertizės skyrimas ir trukmė.

73. Pagal EŽTT praktiką, už teismo proceso organizavimą yra atsakingas teismas, kurio žinioje yra byla. Nors pripažįstama, kad procesui gali trukdyti nuo šio teismo nepriklausantys veiksniai (įvairių procesų dalyvių elgesys, su bylos sudėtingumu susiję momentai), teismas turi pareigą imtis visų būtinų priemonių operatyviam procesui užtikrinti kiek įmanoma pašalindamas trukdžius (žr., pvz., EŽTT 2021 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Gančo prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42168/19, 34 punktą ir jame nurodytą praktiką). Todėl valstybė atsako už trūkumus ir delsimus, kilusius ir dėl ekspertizės atlikimo. EŽTT nuosekliai laikosi pozicijos, kad nors ekspertai, rengdami išvadas, yra visiškai savarankiški, vis dėlto teismas arba kita kompetentinga institucija, kurios žinioje yra byla, turi teisę ir privalo kontroliuoti ekspertizės atlikimą, kad ekspertinis vertinimas būtų atliktas tinkamai bei laiku (pvz., EŽTT 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Palamariu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 17145/04, 37 punktas; 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05).

74. Ekspertizės skyrimo atveju esminiai trūkumai ir procesinis delsimas gali kilti dėl įvairių priežasčių: nepateisinamas delsimas skiriant ekspertizę ir parenkant ekspertą; netinkamas ekspertizės skyrimas (paskiriama nesant būtinybės, netinkamai suformuluoti klausimai, parinktas ekspertas); netinkamas ekspertizės atlikimas, pavyzdžiui, atsakymas ne į visus klausimus arba netinkamas atsakymas, ekspertizės ribų peržengimas; ekspertizės atlikimo terminų nesilaikymas arba tiesiog pernelyg ilgas jos atlikimas ir kita.

75. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad vienas iš procesinio delsimo epizodų – bankininkystės ekspertizės trukmė ir organizavimo kokybė apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad teismai, pagrindinį dėmesį skirdami ieškovo argumentams dėl šios ekspertizės procesinio poreikio, iš esmės visiškai nepasisakė dėl to, ar buvo pateisiamas jos atlikimo sukeltas procesinis delsimas.

76. Byloje nustatyta, kad minėta ekspertizė buvo paskirta 2019 m. balandžio 18 d., o ekspertizės aktas parengtas tik 2020 m. rugsėjo 30 d. Iš LITEKO duomenų matyti, kad nurodytu laikotarpiu baudžiamajame procese praktiškai nebuvo atliekami jokie veiksmai (išskyrus susijusius su nesėkmingu medžiagos ekspertizei rinkimu 2019 m. pabaigoje ir kardomųjų priemonių klausimus). Teismas 2020 m. gegužės 26 d. nusiuntė raštą Lietuvos teismo ekspertizės centrui, teiraudamasis dėl ekspertizės atlikimo datos, ir gavo atsakymą, kad ekspertizę numatoma pradėti atlikti ne anksčiau kaip 2020 m. liepos mėn. Iš ekspertizės akto (el. bylos t. 1, b. l. 627–660) matyti, kad ekspertizė buvo atliekama 2020 m. liepos 24 d. – rugsėjo 30 d. Taigi, didžiąją minėtojo vienerių metų ir daugiau kaip penkių mėnesių laikotarpio dalį sudarė procesinis delsimas, kurio nepateisino paskirtos ekspertizės apimtis ar sudėtingumas.

77. Kaip minėta, už teismo proceso optimalios trukmės organizavimą yra atsakingas teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl teisėjų kolegija taip pat negali sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvadomis (skundžiamo sprendimo 72 punktas), kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, teisiamieji posėdžiai buvo organizuojami pakankamai dažnai, tarp jų nebuvo daroma ilgų pertraukų, jie būdavo skiriami po keletą posėdžių į priekį, o jų skaičių nulėmė ne nepateisinamas proceso vilkinimas, bet bylos apimtis ir sudėtingumas bei pačių kaltinamųjų ir (ar) jų gynėjų veiksmai, pvz., negalėjimas dalyvauti teismo posėdžiuose, ligos ir pan. Tokia išvada daroma nepagrindžiant jos detalesne proceso eigos analize, iš esmės yra deklaratyvi, juolab esant tokiai ilgai proceso trukmei – beveik penkeri metai pirmosios instancijos teisme (2013 m. rugpjūčio 14 d. – 2018 m. liepos 31 d.), treji metai ir keturi mėnesiai apeliacinės instancijos teisme (2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2021 m. gruodžio 14 d.), Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byla baigta nagrinėti 2022 m. lapkričio 10 d. Apibendrinus LITEKO duomenis, darytina išvada, kad teismo proceso organizavimas pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kaltinamo asmens teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

Dėl asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesio įtakos proceso trukmei vertinimo

78. Trečiasis kriterijus vertinant baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą yra asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys, kiek jis siejamas su įtaka proceso spartai. Teisėti ar neteisėti kaltinamojo veiksmai gali ilginti baudžiamojo proceso trukmę. Civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo įvertinamos šio asmens veiksmų konkrečios aplinkybės – kaip asmuo dalyvavo tyrime ir teisme, ar visada ir laiku atvykdavo, ar vengė atvykti pas tyrėjus, prokurorą ir į teismą, ar neatvykimai buvo pateisinami, ar asmuo slapstėsi, buvo ieškomas, ar laiku teikė reikalaujamus turinčius reikšmės bylai duomenis ar dokumentus, ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pavyzdžiui, teikdamas nuolatinius ir nepagrįstus prašymus, kurie galėjo uždelsti įvykio tyrimą ar kaltinimo nagrinėjimą, ir kita. Kasacinis teismas apie asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesį baudžiamajame procese yra pasisakęs, kad asmeniui negali būti priekaištaujama dėl to, kad šis naudojosi visomis prieinamomis procesinėmis priemonėmis savo interesams ginti. Kita vertus, nors ir neturėdami pareigos spartinti procesą, jo dalyviai turi rodyti reikiamą stropumą, atlikdami su jais susijusius proceso veiksmus, ir susilaikyti nuo delsimo taktikos naudojimo. Todėl teismas turi pareigą įvertinti, ar per ilgos proceso trukmės nenulėmė nepagrįstas kaltinamojo elgesys procese. Išvada, jog asmuo prisidėjo prie proceso užtęsimo, gali būti padaryta ir nekonstatuojant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 78, 79 punktus ir juose nurodytą EŽTT bei kasacinio teismo praktiką).

79. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta (tuo nesirėmė ir atsakovė), kad ieškovas būtų iš esmės prisidėjęs prie proceso trukmės pailginimo. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais bylą nagrinėjusių teismų ir atsakovės atstovių argumentus, kad gynyba prisidėjo prie proceso pailginimo ginčydama kaltinamąjį aktą, taip pat paduodama apeliacinį skundą, nes nagrinėjamu atveju tai buvo proporcingas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis, galiausiai lėmęs ieškovo išteisinimą. Ieškovo veiksmų, kuriais būtų siekiama vilkinti procesą (slapstymosi, delsimo taktikos naudojimo, kitokio trukdymo tyrimui), byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad baudžiamasis procesas ieškovui pailgėjo dėl jo paties neproporcingo naudojimosi procesinėmis teisėmis.

Dėl baudžiamajame procese patirtų išlaidų advokato pagalbai kaip civiliniame procese prašomo priteisti nuostolių atlyginimo įrodinėjimo

80. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo (ieškovas prašė atlyginti advokatams patirtas išlaidas baudžiamajame procese) vertino remdamasis ne civilinės atsakomybės sąlygas, o labiau bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančiais teisės aktais. Ieškovo teigimu, atsakovė, neigdama tokią žalą, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, kad advokatų kontoros išrašytuose apskaitos dokumentuose nurodyta informacija yra netiksli ar neteisinga, pagal bendrąsias civilinio proceso įrodinėjimo taisykles. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas ieškovui priteisė 7263,21 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį aiškiai pagrindžia byloje pateikti dokumentai, t. y. sąskaitos, kuriose nurodyta, jog mokama už pasiruošimą baudžiamajai bylai, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir pan., o kitą šio reikalavimo dalį, dėl kurios ieškovas nepateikė aiškiai patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, atmetė. Teismas nustatė, kad dalyje ieškovo pateiktų sąskaitų, kasos pajamų orderių ir pinigų priėmimo kvitų tėra lakoniškai nurodyta, jog ieškovui suteiktos teisinės paslaugos arba mokama už teisines paslaugas, tačiau nėra aišku, nei kokios paslaugos suteiktos, nei kurioje byloje ir ar išvis byloje, taip pat pažymėjo, kad ieškovas net ir kartu su apeliaciniu skundu nepateikė tikslesnės patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, iš kurios būtų galima nustatyti, kurioje instancijoje, kokio dydžio buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kada ir kaip jos buvo apmokėtos.

81. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, jog kiekviena šalis formuluoja ginčo dalyką ir privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka žalos atlyginimo siekiančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020 47 punktą). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

82. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad, išrašant PVM sąskaitas faktūras bei rengiant suteiktų paslaugų aprašymus, nebuvo tikslinga nurodyti, kad jos patirtos ginčo baudžiamajame procese, nes tokio pobūdžio išlaidos tuo laiku nebuvo atlyginamos pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį ir šalys negalėjo žinoti, kad, praėjus keletui metų, BPK 106 straipsnio 1 dalis bus pripažinta antikonstitucine.

83. Šiuo atveju ieškovas savo patirtas išlaidas už visą laikotarpį, kai vyko baudžiamasis procesas, įrodinėjo PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose buvo nurodyta, kad jos išrašomos už atstovavimą ginčo baudžiamajame procese, taip pat ir tokiomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose ši aplinkybė nebuvo nurodyta. Kadangi dalyje PVM sąskaitų faktūrų vis tik buvo aiškiai nurodyta, kad jos išrašomos už atstovavimą baudžiamajame procese, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad tuo laikotarpiu apskritai nebuvo tikslinga nurodyti, jog išlaidos patirtos baudžiamajame procese, todėl ši aplinkybė kitose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nesant galimybės nustatyti dalies ieškovo pateiktų mokėjimo dokumentų ryšio su baudžiamuoju procesu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pakankamai didelė dalis ieškovo pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų buvo tinkamai detalizuoti, apeliacinės instancijos teismas padarė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas (CPK 176–185 straipsniai) atitinkančią išvadą, jog ieškovas neįrodė dalies reikalavimo dėl advokato išlaidų kaip turtinės žalos, kilusios dėl išteisinimu pasibaigusio baudžiamojo proceso, atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

84. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, skundžiamuose sprendimuose teisingai nustatę vertintiną baudžiamojo proceso trukmę ir išdėstę pagrindinius vertinimo principus, konkrečioms bylos aplinkybėms juos pritaikė nevisiškai tinkamai, nukrypdami nuo šioje nutartyje aptartų teismų praktikos reikalavimų, o kartu ir nuo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aiškinimo EŽTT praktikoje. Įvertinus bendrą labai ilgą proceso trukmę (beveik vienuolika metų) ir du ilgus delsimus, už kuriuos atsakingos valstybės institucijos (dveji metai bylos perdavimo teismui ir nagrinėjimo pradžios stadijoje, apie vieneri metai dėl užtrukusios ekspertizės), yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė, jog jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, buvo pažeista, todėl valstybei atsirado pareiga ieškovui atlyginti neturtinę žalą CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu.

85. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, naikintina ir ši bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo neturtinės žalos dydžiui nustatyti, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.

86. Sprendžiant dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl per ilgo baudžiamojo proceso, atlyginimo dydžio, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, sprendžiant dėl žalos dydžio analizuotina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, EŽTT praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-375/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-375/2011">3K-7-375/2011</a>; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI1LTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-425-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-425-219/2018">e3K-3-425-219/2018</a>).

87. Kadangi byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93,96 straipsniai).

88. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Artūras Driukas

Agnė Tikniūtė

Dalia Vasarienė