Dėl proceso teisės normų pažeidimo, kaip kasacijos pagrindo, (ne)buvimo

Civilinė byla Nr. e3K-3-194-469/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00207-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.2.4.4; 3.3.3.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Taurus fondas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lifosa“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės akcinės bendrovės „Lifosa“ priešieškinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Muskvila“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų pažeidimo, kaip kasacijos pagrindo, (ne)buvimo.

2. Ieškovė ieškiniu, pareikštu dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovės 378 100,79 Eur skolą, 20 269,14 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Nurodė, kad 2019 m. liepos 12 d. trečiasis asmuo UAB „Muskvila“ ir atsakovė sudarė minkštų konteinerių (didmaišių) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 693 (toliau – Prekybinė sutartis). Atsakovė ir trečiasis asmuo sutarė dėl didelio kiekio prekių tiekimo, tačiau trečiasis asmuo nenorėjo įšaldyti didelės vertės apyvartinių lėšų, todėl kreipėsi į ieškovę dėl faktoringo. 2020 m. lapkričio 27 d. d. ieškovė ir trečiasis asmuo pasirašė faktoringo sutartį Nr. INVLA2/2020/11/27-04. 2021 m. liepos 29 d. ir 2021 m. birželio 4 d. šalys pasirašė individualias faktoringo sutartis Nr. 2021/07-30 ir Nr. INVVA2/2021/06-13 dėl konkrečių būsimų trečiojo asmens reikalavimų finansavimo. Ieškovei taip pat buvo įkeistos visos trečiojo asmens reikalavimo teisės į atsakovę. Pasirašytomis faktoringo sutartimis, pasirašytais sąskaitų perdavimo–priėmimo aktais trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimo teises į išankstines savo sąskaitas ir jų pagrindu atsakovei pateiktas apmokėti sąskaitas faktūras. Apie perleistas reikalavimo teises pagal trečiojo asmens pateiktas apmokėti sąskaitas faktūras atsakovė buvo informuojama pranešimais.

4. Teismui pateiktų reikalavimo teisių perleidimo aktų pagrindu ieškovei buvo perduotos 567 417,40 Eur trečiojo asmens reikalavimo teisės į atsakovę pagal išankstines sąskaitas faktūras, kurios, trečiajam asmeniui patiekus atsakovei prekes ir išrašius mokėjimo sąskaitas faktūras, tapo ieškovės 556 844,62 Eur reikalavimu pagal sąskaitas faktūras (t. y. prekių pardavimo sąskaitas). Nors ir žinodama apie perleistas reikalavimo teises, mokėjimų ieškovei atsakovė nėra atlikusi.

5. 2023 m. balandžio 5 d. trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Pagal šalių sudarytos faktoringo sutarties 11.2.6 papunktį, tokia situacija reiškia, jog trečiasis asmuo iš esmės pažeidė faktoringo sutartis ir dėl to yra iškilusi reali grėsmė trečiojo asmens mokumui ir galimybei tinkamai vykdyti faktoringo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Siekdama apginti pažeistas teises, ieškovė siekia priverstinai įgyvendinti iš trečiojo asmens įgytas, tačiau iki šiol neįgyvendintas reikalavimo teises į atsakovę. Kadangi trečiasis asmuo savanoriškai yra padengęs dalį atsakovės įsipareigojimų ieškovei, siekdama išvengti nepagrįsto praturtėjimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsniu, ieškovė pagrindinį reikalavimą atsakovei sumažino iki bendros trečiojo asmens neįvykdytų įsipareigojimų ieškovei sumos, kuri ieškinio pareiškimo dieną yra 378 100,79 Eur.

6. Laiku neįvykdžiusi ieškovės reikalavimų (neatlikusi mokėjimų į ieškovės sąskaitą), papildomai prie pagrindinės skolos atsakovė privalo mokėti 2019 m. liepos 12 d. sutartyje Nr. 693, sudarytoje su trečiuoju asmeniu, nustatytas 0,02 proc. dydžio netesybas, kurios sudaro 20 269,14 Eur (556 844,62 Eur × 0,02 proc. × 182 d.).

7. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 378 100,79 Eur skolą, 20 269,14 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2023 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2982 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

8. 2023 m. gegužės 29 d. atsakovė dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus.

9. 2023 m. liepos 26 d. atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ji tinkamai įvykdė prievolę, ieškovei sąžiningai klydus, kad atsakovės kreditorius yra trečiasis asmuo, ir laikyti prievolę pasibaigusia.

10. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ji tinkamai įvykdė savo prievolę (nors ir įvykdė ją ne ieškovei, o trečiajam asmeniui), todėl prievolė yra pasibaigusi. Visi mokėjimai ieškovei yra įvykdyti tokiu būdu: visų pirma buvo atliekami mokėjimai trečiajam asmeniui, o šis atitinkamai atlikdavo mokėjimus ieškovei. Atsakovė priešieškiniu siekia ginti savo pažeistas teises pagal CK 1.138 straipsnio 1 punktą – turi būti pripažinta, kad ji įvykdė prievolę, kad sąžiningai klydo, prievolę įvykdydama ne tam kreditoriui, ir kad prievolė yra pasibaigusi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. galutiniu sprendimu panaikino 2023 m. gegužės 5 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 6120 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo; bylos dalį pagal atsakovės priešieškinį nutraukė; grąžino atsakovei 110 Eur žyminio mokesčio.

12. Teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 27 d. trečiasis asmuo UAB „Muskvila“ ir ieškovė UAB „Taurus fondas“ sudarė faktoringo sutartį Nr. INVLA2/2020/11/27-04, pagal kurią trečiasis asmuo (klientas) perleido ieškovei (finansuotojui) visas reikalavimo teises į pagal Prekybinę sutartį gautinas sumas. Reikalavimo teisės laikomos perleistomis nuo faktoringo sutarties specialiosios dalies 2.4 papunktyje nurodyto momento (nuo atitinkamos sąskaitos faktūros išrašymo momento). Šia faktoringo sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės pagal trečiojo asmens sudarytas tris prekybos sutartis, viena iš jų – su atsakove. Pagal Prekybinės sutarties specialiąsias sąlygas ieškovė finansavo 90 proc. reikalavimo sumos. 2021 m. birželio 4 d. trečiasis asmuo su ieškove sudarė faktoringo sutartį Nr. INVVA2/2021/06-13, pagal kurią trečiasis asmuo perleido reikalavimo teises į atsakovę pagal 2021 m. birželio 4 d. sąskaitą Nr. MS323 (70 981,02 Eur su PVM), o 2021 m. liepos 29 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė dar vieną individualią faktoringo sutartį Nr. 2021/07-30, pagal kurią trečiasis asmuo perleido reikalavimo teises į atsakovę pagal 2021 m. liepos 27 d. išankstinę sąskaitą Nr. IMS046 (91 476 Eur su PVM). Atsakovei buvo pranešta apie trečiojo asmens ir ieškovės sudarytas faktoringo sutartis.

13. Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo teikdavo ieškovei išankstines sąskaitas (numeracija IMS***), o pagaminęs užsakytas prekes pateikdavo atsakovei sąskaitas (numeracija MS***). Atsakovei pateiktose sąskaitose nebuvo nuorodos, kad sąskaitą apmokėti reikia ne prekių tiekėjai trečiajam asmeniui UAB „Muskvila“, o faktoriui, t. y. ieškovei. Atsakovė keletą kartų teikė užklausas trečiajam asmeniui, kam apmokėti sąskaitas, ir gaudavo trečiojo asmens elektroninius laiškus, kad mokėti reikia trečiajam asmeniui, į pranešimus apie faktoringo sutartis nekreipti dėmesio. Atsakovė apmokėjo visas ieškinyje nurodytas sąskaitas ne ieškovei, o trečiajam asmeniui. Ieškovei buvo pateikta 562 417,40 Eur vertės išankstinių sąskaitų, atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui iš viso 556 844,62 Eur, taip pat atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui 124 811,50 Eur avansą. Trečiasis asmuo nuo 2021 m. lapkričio 26 d. atliko mokėjimus į ieškovės sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka už atsakovę, sudengdamas konkrečias sąskaitas IMS*** su jas atitinkančiomis ar iš dalies atitinkančiomis sąskaitomis MS***. Tokiais mokėjimais trečiasis asmuo iš viso ieškovei sumokėjo 533 893,31 Eur ir pagal sąskaitą IMS055 per keletą kartų (6 mokėjimai) sumokėjo ieškovei 114 700 Eur. Iš viso trečiasis asmuo už atsakovę sumokėjo ieškovei 648 593,31 Eur.

14. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje neginčija, jog mokėjimus iš trečiojo asmens yra gavusi, tačiau ginčas kyla dėl šių mokėjimų įskaitymo, nes ieškovė paaiškino, jog į nurodymus mokėjimo paskirtyje, kad mokama už atsakovę, ji nekreipė dėmesio ir gautais mokėjimais dengė ankstesnius (seniausius pagal datą) paties trečiojo asmens arba atsakovės įsiskolinimus. Ieškovė, nurodydama, kad 2021 m. balandžio 21 d. jau egzistavo 404 999,38 Eur atsakovės skola, nepateikė teismui duomenų, kokius konkrečiai ir kieno įsiskolinimus ji dengė.

15. Teismas įvertino, kad faktoringo sutarties Nr. 2019/09/25-01 bendrosios dalies 10.6 papunkčio dalis, kuria finansuotojui suteikiama teisė gautus mokėjimus įskaityti kaip mokėjimus pagal kitas sutartis, neatsižvelgiant į piniginių reikalavimų atsiradimo pagrindą, prieštarauja sudarytos faktoringo sutarties esmei, nes faktoringo sutartimi yra perleidžiamos konkrečios reikalavimo teisės pagal sutartį ir pagal konkrečias sąskaitas. Pagal CK 6.905 straipsnio 1 dalį, faktoringo sutarties dalykas, kuriam teikiamas finansavimas, gali būti piniginis reikalavimas, pagal kurį jau yra suėjęs mokėjimo terminas (esamas reikalavimas), taip pat atsirasianti teisė gauti pinigines sumas (būsimas reikalavimas). CK 6.910 straipsnio 1 dalis nustato, kad finansuotojas, nupirkęs šį reikalavimą, įgyja teisę į visas sumas, kurias jis gauna iš skolininko, kai šis vykdo reikalavimą. Vadinasi, iš kliento (trečiojo asmens) gautų sumų finansuotojas (ieškovė) negalėjo įskaityti į skolų dengimą pagal kitą sutartį ar kitas sutartis, ar kitus įsiskolinimus, išskyrus tuos, kurie atsirado iš reikalavimų, perleistų pagal ginčo faktoringo sutartis. Faktoringo sutarties bendrosios dalies 10.6 papunkčio nuostatą, leidžiančią faktoriui gautus mokėjimus įskaityti kaip mokėjimus pagal kitas sutartis, teismas įvertino kaip sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, todėl niekinį (CK 1.80 straipsnis).

16. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo po kiekvieno atlikto mokėjimo už atsakovę buvo informuotas, kad gautos sumos įskaitytos ne atsakovės įsipareigojimams pagal konkrečias nurodytas sąskaitas padengti, o kokioms nors kitoms skoloms dengti.

17. Teismas pažymėjo, kad faktoringo sutarties Nr. 2019/09/25-01 10.6 papunkčio sąlyga, nustatanti galimybę finansuotojui įskaityti įmokas už įsiskolinimus, atsiradusius „už sutarties ribų“, prieštarauja tos pačios sutarties bendrosios dalies 4.1.4 papunkčiui, kuriame nustatyta, jog klientas privalo „ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad debitorius dėl kokių nors priežasčių sumokėjo pirkimo kainą ar jos dalį ne finansuotojui (nepriklauso nuo to, ar debitorius buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, ar ne), o tiesiogiai klientui ar kitam asmeniui, raštu informuoti finansuotoją ir pervesti minėtą pirkimo kainą finansuotojui į specialiosios dalies 4 punkte nurodytą sąskaitą“, kitaip tariant, sutartis nustatė, kad dėl įvairių priežasčių mokėjimai gali būti atlikti ne finansuotojui, o ankstesniajam kreditoriui, tačiau tokia klaida ištaisoma pervedant gautas sumas finansuotojui ir tokiu būdu dengiant debitoriaus prievoles, o ne kokius nors kitus ankstesnius įsiskolinimus už faktoringo sutarties ribų. Šioje byloje atsakovė (debitorius) mokėjo pagal jai pateiktas sąskaitas ne finansuotojui, o klientui (trečiajam asmeniui), tačiau, kaip nustatyta, klientas (trečiasis asmuo) visas gautas sumas pervedė ieškovei už atsakovę.

18. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas nusprendė, kad preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas, nes atsakovė visas jai pateiktas sąskaitas apmokėjo trečiajam asmeniui, o šis apmokėjo sąskaitas ieškovei. Aplinkybė, kad sąskaitų numeriai ir sumos nevisiškai sutampa, nekeičia mokėjimų esmės, nes bendra įmokėta ieškovei suma yra didesnė, negu prašoma priteisti ieškiniu, ir dengianti visas sąskaitas (IMS*** ir atitinkamas MS***), pagal kurias reikalavimai buvo perleisti faktoringo sutartimis.

19. Teismas nusprendė, kad byla dėl priešieškinio yra nutrauktina, nes išdėstyti reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad reikalavimas „pripažinti, jog įvykdė prievolę“ pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, nes prievolė yra arba priteisiama vykdyti, arba reikalavimas vykdyti prievolę atmetamas. Pats CK 1.138 straipsnio 1 punkte nurodytas pažeistų teisių gynimo būdas pripažįstant teisę paprastai yra taikomas ne prievoliniams santykiams, o kito pobūdžio teisėms nustatyti (pvz., teisė statyti, teisė naudotis turtu, teisė paveldėti ir pan.). Šioje byloje atmetus ieškinį atsakovei kartu nenustatoma pareiga vykdyti prievolę ieškovei ir tai reiškia, kad atsakovės prievolė yra pasibaigusi, nes reikalavimas priteisti ją vykdyti atmetamas. Kiti priešieškinio reikalavimo elementai: „sąžiningai klydus“, „kreditorius yra „Muskvila“, yra taip pat nesukeliantys teisinių pasekmių atsakovei. Neturi reikšmės, ar atsakovė klydo, atlikusi mokėjimus trečiajam asmeniui, nes byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo įmokėjo gautas sumas ieškovei ir taip padengė atsakovei išrašytas sąskaitas. Taip pat nesukurs teisinių pasekmių nustatymas akivaizdaus fakto, kad pradinė atsakovės kreditorė buvo UAB „Muskvila“, kuri faktoringo sutartimis perleido savo reikalavimus ieškovei.

20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. sausio 25 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kolegija taip pat pašalino iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kad faktoringo sutarties Nr. INVLA2/2020/11/27-04 bendrosios dalies 10.6 papunkčio nuostata, leidžianti faktoriui gautus mokėjimus įskaityti kaip mokėjimus pagal kitas sutartis, yra sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jis ex officio (pagal pareigas) pripažintas niekiniu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

21. Kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo, sumokėdamas ieškovei 648 593,31 Eur ir nurodydamas, kad mokėjimus atlieka už atsakovę pagal konkrečiai įvardytas sąskaitas, įvykdė už atsakovę jos prievolę sumokėti ieškovei 562 417,40 Eur pagal mokėjimo sąskaitas Nr. MS369, MS330, MS390, MS404, MS381, MS455, MS323, MS482, MS471, MS467, MS460, MS391 (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).

22. Kolegija pažymėjo, kad labiau tikėtina, jog ieškovės sprendimą reikalauti iš atsakovės sąskaitų apmokėjimo lėmė ne tai, kad trečiojo asmens už atsakovę įvykdytą prievolę ieškovė laikė netinkamai įvykdyta, tačiau grėsmė, kad trečiasis asmuo gali bankrutuoti ir dėl to ieškovė gali neatgauti iš trečiojo asmens negrąžintų skolų.

23. Kolegijos vertinimu, nors faktoringo sutarties Nr. INVLA2/2020/11/27-04 bendrosios dalies 10.6 papunkčiu ieškovė su trečiuoju asmeniu susitarė dėl to, kad ieškovė turi teisę iš bet kokių pagal šią sutartį gaunamų lėšų dengti visus savo piniginius reikalavimus trečiojo asmens atžvilgiu, toks susitarimas negali peržengti tarp trečiojo asmens ir ieškovės atsiradusių teisinių santykių ribų ir nustatyti tvarkos, kaip bus paskirstomos ne tik trečiojo asmens ieškovei mokėtinos pinigų sumos, bet ir faktoringo sutarties šalimi nesančios atsakovės (kurios mokėjimai atliekami per trečiąjį asmenį) ieškovei mokėtinos sumos. Faktoringo sutarties Nr. INVLA2/2020/11/27-04 bendrosios dalies 10.6 papunkčio aiškinimas, pagal kurį ieškovei suteikiama teisė savo nuožiūra panaudoti iš trečiojo asmens gautas sumas bet kokioms trečiojo asmens piniginėms prievolėms vykdyti, nors trečiasis asmuo jas perveda ne savo, bet kito asmens prievolėms įvykdyti, ir tai tiesiogiai ir aiškiai (lot. expressis verbis) nurodo, prieštarauja sutarties laisvės bei sutarties uždarumo principams, neribotai išplečia faktoringo sutarties šalimi nesančios atsakovės atsakomybės ieškovei ribas.

24. Kolegija nustatė, kad ieškovė, gavusi iš trečiojo asmens už atsakovę sumokėtus iš viso 648 593,31 Eur, turėjo vadovautis trečiojo asmens nurodyta mokėjimo nurodymų paskirtimi ir paskirstyti mokėjimus nurodytoms sąskaitoms apmokėti, tačiau neturėjo teisės šios sumos paskirstyti trečiojo asmens prievolėms ieškovės atžvilgiu vykdyti. Trečiajam asmeniui įvykdžius už atsakovę prievolę apmokėti mokėjimo sąskaitas, pagal kurias reikalavimo teisę į atsakovę buvo įgijusi ieškovė, ši atsakovės prievolė ieškovei pasibaigė tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

25. Kolegija atmetė kaip nepagrįstą argumentą, kad iš atsakovės ieškovei turi būti priteista ieškinyje nurodyto dydžio skola ir delspinigiai dėl to, kad atsakovė yra skolinga ieškovei pagal kitas neapmokėtas sąskaitas. Kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė neteikė argumentų ir įrodymų, susijusių su visomis atsakovės skolomis ieškovei, ieškinio reikalavimą grindė tik faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė neapmokėjo būtent mokėjimo sąskaitų Nr. MS369, MS330, MS390, MS404, MS381, MS455, MS323, MS482, MS471, MS467, MS460, MS391, o ne bet kokių kitų sąskaitų, dėl to pirmosios instancijos teismas tokių į ginčo ribas nepatenkančių faktinių aplinkybių apie bendrą atsakovės skolą ieškovei pagal visas iki šiol atsakovei išrašytas sąskaitas netyrė. Šių argumentų ieškovė neteikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių jų įvertinti, todėl ieškovė jais negali remtis apeliaciniame procese. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija nevertino ir nepasisakė dėl aptartų ieškovės apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų.

26. Kolegija taip pat pažymėjo, kad, pirmosios instancijos teismui išsprendus tarp šalių kilusį ginčą, nebuvo poreikio vertinti faktoringo sutarties Nr. INVLA2/2020/11/27-04 (įskaitant bendrosios dalies 10.6 papunktį) atitikties teisės aktų reikalavimams ar ex officio spręsti šios sutarties atitinkamų sąlygų (ne)galiojimo klausimo, kadangi negalima daryti išvados, kad pagal byloje esančius duomenis tokios aptartos sutarties sąlygos negaliojimas buvo akivaizdus. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikė argumentus dėl faktoringo sutarties Nr. INVLA2/2020/11/27-04 bendrosios dalies 10.6 papunkčio sąlygos (ne)teisėtumo ir prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė, kad minėtą sutarties sąlygą pripažįsta negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl faktoringo sutarties Nr. INVLA2/2020/11/27-04 bendrosios dalies 10.6 papunkčio teisėtumo ir prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies.

27. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo, kolegija pažymėjo, kad atsakovės priešieškinį grindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos pagrįstomis, tokias aplinkybes nustačius, atsakovė iš esmės pasiekė priešieškiniu siekto rezultato – tokių aplinkybių nustatymo ir teisinio įvertinimo, kad atsakovės prievolė ieškovei yra tinkamai įvykdyta. Kolegija nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidas už priešieškinį pirmosios instancijos teismas paskirstė tinkamai, kadangi bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl priešieškinio nagrinėjimo teisme, procesine priežastimi buvo būtent ieškovės procesinis veiksmas – ieškinio pareiškimas atsakovei.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 sausio 25 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartį grindė tariamai naujų ieškovės apeliacinio skundo aplinkybių nustatymu, klysdamas dėl šių aplinkybių naujumo, neaptardamas ieškovės į pirmosios instancijos teismo bylą anksčiau pateiktų įrodymų ir jų įrodomosios galios (klaidingai nurodydamas, jog argumentai ir įrodymai nebuvo pateikti), nepasisakydamas dėl ieškovės pateiktų įrodymų atmetimo ar nevertinimo priežasčių.

28.2. Lietuvos apeliaciniam teismui bylą išsprendus tik pagal dalį įrodymų, buvo nesilaikyta pavienių įrodymų ir jų viseto vertinimo reikalavimo. Buvo paneigta ieškovės teisė į teisminę gynybą, teisė į teisingą teismą ir rungtynišką procesą. Įrodymų vertinimo logiškumas buvo pažeistas tuo, jog, 2021 m. balandžio 21 d. buvus atsakovės skolai, apie kurios buvimą teismui buvo pateikti duomenys, ir į bylą nebuvus pateiktų jokių duomenų apie šios skolos sumokėjimą ieškovei, skolai nesant sumokėtai iki šios dienos, Lietuvos apeliacinis teismas neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo atmesti ieškovės apeliacinio skundo.

28.3. Priešingai formuojamai kasacinio teismo praktikai, nagrinėjamoje byloje be dalies įrodymų vertinimo pateiktos apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka net spėjamojo pobūdžio išvadų lygio.

28.4. Byloje yra keliamas netinkamo įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme klausimas, susijęs ne su pačių įrodymų turinio įvertinimu, kuris yra interpretacijos dalykas, bet su objektyviai patikrinamu dalies byloje esančių įrodymų visišku neįvertinimu, skundžiamame sprendime klaidingai nurodant, jog tokie įrodymai ir su jais susiję ieškovės argumentai apskritai teismui nebuvo pateikti, nors jie iš tiesų buvo byloje.

28.5. Jei apeliacinės instancijos teismas, užuot klaidingai teigęs, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nauji, būtų tinkamai vertinęs visus byloje buvusius 2021 m. balandžio 21 d. egzistavusios atsakovės skolos įrodymus, būtų vertinęs duomenis, jog iki šios datos atsakovė jokių mokėjimų į ieškovės sąskaitą taip pat nevykdė, nors pranešimus apie perleistas reikalavimo teises gaudavo ir skola nebuvo grąžinta, ieškovės reikalavimas būtų buvęs patenkintas.

28.6. Atsakovės skola niekada nebuvo visiškai padengta, nes trečiojo asmens mokėjimai ieškovei pagal mokėjimo sąskaitas pirmiausia dengė ne mokėjimo paskirtyje nurodytas skolas, o paties mokėtojo (trečiojo asmens) palūkanų ir delspinigių skolas pagal Faktoringo sutarties bendrosios dalies 10.6 punktą, kurį pats apeliacinės instancijos teismas pripažino galiojančiu. Likusios po atskaitymų sumos dengė istorines, iki 2021 m. balandžio 21 d. egzistavusias, atsakovės skolas pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį (laikant, kad pirmiausia grąžintos seniausios skolos).

29. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1. Ieškovė nepagrindžia kasacijos pagrindų egzistavimo: viena vertus, ieškovė kelia ne teisės, o fakto klausimus, kita vertus, net jei keliami klausimai būtų teisės, tai ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro nei teisės normų esminio pažeidimo, nei rodo nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos.

29.2. Ieškovė skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadą, kad ieškovė neteikė į bylą argumentų dėl tariamos bendros atsakovės skolos pagal visas iki šiol išrašytas sąskaitas ir jų teismas netyrė, vertina ir kasaciniame skunde pateikia atsiejusi nuo viso nutarties konteksto, nurodo, kad neva šios aplinkybės buvo įrodinėjamos. Vis dėlto pats ieškinys buvo suformuluotas tokiu būdu, kad jame nebuvo jokios nuorodos į jokią tariamą ankstesnę atsakovės skolą ieškovei – ieškinys pateikiamas kaip reikalavimas dėl skolos už konkrečias išvardytas sąskaitas faktūras sumokėjimo.

29.3. Ieškovė nepatikslino ir savo ieškinio pagrindo, todėl, nesant įrodytoms aplinkybėms dėl tariamos ankstesnės skolos, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos.

29.4. Atsakovė iki 2021 m. balandžio 21 d. nebuvo skolinga ieškovei, o ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo. Ieškovė, be tarpusavio skolų suderinimo akto, kuris vienašališkai parengtas tik kaip atsikirtimo į atsakovės argumentus priemonė, niekaip nepagrindė tariamos atsakovės skolos: jos nepaaiškino nei ieškinyje, nei atsikirtimuose, nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame procese, nei kasaciniame skunde.

29.5. Atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi pagal visas jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir yra niekam neskolinga. Ieškovė byloje siekia dvigubo pasipelnymo – jau gavusi apmokėjimus iš trečiojo asmens, ieškovė nori pakartotinių mokėjimų iš atsakovės, taip siekdama patenkinti kitus savo reikalavimus trečiajam asmeniui: tarp šalių buvo susiklostę tęstiniai teisiniai santykiai ir jų įgyvendinimo praktika ir nė viena iš susijusių šalių dėl to nereiškė pretenzijų atsakovei; ieškovė reikalavimus atsakovei pareiškė tik dėl to, kad trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla; ieškovė nurodė, kad teikia ieškinį ne dėl atsakovės įsiskolinimo, o dėl trečiojo asmens, o tariama atsakovės skola atsirado perskirsčius įmokas, gautas pagal atsakovės apmokėtas sąskaitas; atsakovė yra apmokėjusi visas jai trečiojo asmens pateiktas sąskaitas, o trečiasis asmuo atitinkamai yra apmokėjęs visas finansuotas atsakovės sąskaitas, mokėjimų paskirtyje aiškiai nurodęs, kad mokama už atsakovės sąskaitas; jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, atsakovė būtų įpareigota tuos pačius mokėjimus atlikti antrą kartą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų pažeidimo, kaip kasacijos pagrindo, (ne)buvimo

30. Ieškovė kasacinį skundą grindžia proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, galimu pažeidimu. Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad įrodymų, susijusių su ankstesnėmis atsakovės skolomis, byloje nėra, taip pat nepagrįstai šių įrodymų nevertino, todėl priėmė neteisingą sprendimą dėl bylos esmės.

31. CPK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta esminė kasacinio proceso taisyklė: kasacija galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardyti pagrindai. Šioje byloje aktualus CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas kasacijos pagrindas – materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Taigi, šio kasacijos pagrindo taikymui būtina nustatyti ne tik tai, kad skundžiamame teismo sprendime padaryta reikšminga teismų praktikos plėtojimui materialiosios ar proceso teisės klaida, bet ir tai, kad dėl šios klaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Toks teisinis reguliavimas, be kita ko, atspindi bendruosius koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kuriais grindžiamas civilinis procesas (CPK 7 straipsnis); su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais būtų nesuderinamas teismo sprendimo panaikinimas dėl formalių priežasčių, neturinčių reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

32. CPK 353 straipsnyje nustatytos bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribos: kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatomi. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017 14 punktą).

33. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Išsamų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>; 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg5LTc4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-189-781/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-189-781/2023">e3K-3-189-781/2023</a>, 51 punktas, kt.).

34. Nagrinėjamo ginčo šalių nesutarimo esmė – ar atsakovė turi neapmokėtą skolą ieškovei pagal atsakovės ir trečiojo asmens prekybos sutartį bei ieškovės ir trečiojo asmens faktoringo sutartį.

35. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

36. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37. Kaip matyti iš bylos procesinių dokumentų, ieškovė pradiniame ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti skolą pagal konkrečias sąskaitas faktūras, kurios, jos teigimu, atsakovės nebuvo apmokėtos. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir pateikė įrodymus, kad ieškovės reikalaujamos skolos buvo apmokėtos ne tiesiogiai, bet per trečiąjį asmenį. Atsikirsdama į šiuos atsakovės prieštaravimus, ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus dėl faktinio ieškinio pagrindo – nurodė, kad atliktais trečiojo asmens mokėjimais buvo padengtos ankstesnės trečiojo asmens skolos ir pačios atsakovės skolos, o reikalaujama priteisti atsakovės skolos suma pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras liko neapmokėta; pagal civilinio proceso rungimosi principą (CPK 13 straipsnis) ir jį atspindinčią bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), siekdama ieškinio patenkinimo, ieškovė šias aplinkybes turėjo įrodyti. Iš bylos procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė kaip papildomai nurodytų aplinkybių įrodymą pateikė skolų suderinimo aktą, kuris buvo sudarytas jos pačios vienašališkai, tačiau atsakovės nepasirašytas; įrodymų, pagrindžiančių ankstesnes atsakovės ar trečiojo asmens skolas, duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo atsiradusios ankstesnės skolos, kada buvo atlikti įskaitymai, ar apie įskaitymus buvo informuojama atsakovė, bylos procesiniuose dokumentuose nėra.

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens faktoringo sutarties turinį bei bylos įrodymų visumą, ieškinį atmetė. Be kita ko, teismas konstatavo, kad atsakovė apmokėjo visas ieškinyje nurodytas sąskaitas trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo atliko atitinkamus mokėjimus į ieškovės sąskaitą, nurodydamas, kad moka už atsakovę, todėl atsakovės skolos padengtos. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kokius konkrečiai ir kieno įsiskolinimus dengė iš trečiojo asmens gautomis lėšomis. Be to, teismas ex officio CK 1.80 straipsnio pagrindu pripažino niekine faktoringo sutarties sąlygą, leidžiančią faktoriui (ieškovei) pagal konkrečias iš trečiojo asmens įgytas reikalavimo teises gautus mokėjimus įskaityti kaip mokėjimus pagal kitas sutartis, neatsižvelgiant į šių piniginių reikalavimų atsiradimo pagrindą.

39. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadą dėl niekinio faktoringo sutarties sąlygos pobūdžio ir teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad atsakovė turėjo senų skolų, trečiojo asmens mokėjimų, atliktų už atsakovę, neužteko visiems tuo pačiu laikotarpiu susiformavusiems naujiems atsakovės įsipareigojimams įvykdyti, todėl atsakovė vis tiek liko skolinga. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui ieškovė neteikė.

40. Apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalino motyvą dėl faktoringo sutarties sąlygos pripažinimo niekine; sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, paliko iš esmės nepakeistą, byloje pateiktų įrodymų pagrindu konstatavęs, kad atsakovės prievolės ieškovei pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras pasibaigė tinkamu įvykdymu, trečiajam asmeniui sumokėjus ieškovės reikalaujamas sumas. Ieškovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė klaidą, nes neįvertino ankstesnių skolų įskaitymų, apeliacinės instancijos teismas atmetė, nurodydamas, kad ieškovė nepateikė tai pagrindžiančių argumentų ir įrodymų pirmosios instancijos teismui.

41. Kasaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė jos nurodomas aplinkybes dėl ankstesnių atsakovės skolų, kurioms padengti buvo panaudoti trečiojo asmens mokėjimai, naujomis ir neįvertino šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kuriuos įvertinęs būtų priėmęs kitokį sprendimą. Iš dalies sutiktina su ieškovės teiginiu, kad ji aplinkybę dėl ankstesnių skolų buvimo nurodė atsikirtimuose į atsakovės prieštaravimus, tačiau, kaip minėta, konkrečių argumentų ir įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde ieškovė nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai byloje liko neįvertinti ir galėtų pakeisti ginčo baigtį, jeigu būtų buvę įvertinti bylą nagrinėjusių teismų. Įvertinusi ieškovės kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie niekaip nepagrindžia, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo padaryta proceso teisės klaida, galėjusi lemti neteisingą ginčo išsprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Įvertinusi visumą nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės argumentai nepagrindžia, jog skundžiamame teismo sprendime padaryta proceso teisės normos taikymo klaida, dėl kurios galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės kasacinio skundo netenkinant, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė.

44. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3883,37 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti išlaidų teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą atlyginimo suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytą maksimalų dydį, todėl atsakovės prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, jai priteisiant maksimalią už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistiną sumą – 3674 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45. Kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Lifosa“ (j. a. k. 161110455) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Taurus fondas“ (j. a. k. 304104519) 3674 (trijų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt keturių) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas