Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos dydžio nustatymą sutartinės atsakomybės taikymo atveju, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės skyrimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-195-378/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00112-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.8; 2.6.11.1; 3.2.4.9.6.1; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „BEWI Lithuania“ (ankstesnis bendrovės pavadinimas „Baltijos polistirenas“) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „BEWI Lithuania“, uždaroji akcinė bendrovė „Bendrieji statybos projektai“ ir užsienio bendrovė „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos dydžio nustatymą sutartinės atsakomybės taikymo atveju, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės skyrimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Agentus“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lemora“ 85 000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2019 m. liepos 11 d. sudarė pirkimo?pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė (pirkėja) užsakydavo, o atsakovė (pardavėja) tiekdavo prekes į statybos objektus. Ginčas kilo dėl pagal minėtą sutartį ieškovės užsakytų ir atsakovės pristatytų pastato fasado plokščių į objektą? Kėdainiuose, Pažangos g. 2, statomą gamybos, pramonės paskirties pastatą užsakovei UAB „Karmotech“. Atsakovė šias plokštes įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Baltijos polistirenas“ (gamintoja). Ieškovei sumontavus pastate pagal projektinius sprendinius atsakovės pristatytas fasado plokštes, atsirado deformacijų? plokštės susibangavo. Kai užsakovė UAB „Karmotech“ pareiškė pretenzijas ieškovei kaip pastato statybos darbų rangovei dėl nustatytų plokščių defektų, ieškovė užsakė pastate sumontuotų plokščių ekspertizę, šią atliko UAB „Statybų tyrimų institutas“ teismo ekspertas prof. dr. Sigitas Mitkus ir parengė 2020 m. birželio 25 d. ekspertinio tyrimo aktą (toliau? Ekspertinio tyrimo aktas). Ekspertas nustatė, kad pastato fasado plokščių susibangavimo priežastis yra netinkama plokščių kokybė, defektai gali būti pašalinti tik pakeitus susibangavusias plokštes tinkamos kokybės plokštėmis, šių darbų kaina yra 115 038,94 Eur su PVM, neįskaičiuojant naujų kokybiškų plokščių kainos. Ieškovė susitarė su užsakove UAB „Karmotech“, kad dėl nustatytų plokščių defektų išskaitys 83 000 Eur sumą iš užsakovės mokėtinos sumos ieškovei. Be to, už ekspertizės atlikimą ieškovė patyrė 2000 Eur (be PVM) išlaidų. Nurodytos sumos sudaro ieškovės nuostolius, dėl kurių atlyginimo atsakovei buvo pareikštos pretenzijos, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė jas patenkinti ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė (pirkėja) su atsakove (pardavėja) 2019 m. liepos 11 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Šios sutarties 1.4 punkte įtvirtinta, kad pardavėja privalo pateikti pirkėjai tik tokias prekes, kurių kokybė atitinka jų atitikties sertifikatus (kokybės pažymėjimus), joms keliamus standartus, technines sąlygas arba šių prekių pavyzdžius, arba kitus dokumentus, reglamentuojančius prekių kokybę. Ieškovė iš atsakovės įsigijo trečiojo asmens UAB „Baltijos polistirenas“ pagamintas sienų šiltinimo plokštes, šios buvo naudojamos statant gamybos, pramonės paskirties objektą užsakovei UAB „Karmotech“. Sumontavus plokštes paaiškėjo, kad dalis jų, t. y. 93 plokštės 150 mm storio, susibangavo.

6. Teismas, remdamasis byloje pateikta eksploatacinių savybių deklaracija Nr. BP-17-002/PIR, nusprendė, kad plokštės yra statybos termoizoliaciniai gaminiai, pritaikomi išorinėms ir vidinėms sienoms, luboms, stogams. Iš to galima išvada, kad ginčo gaminys, priešingai nei teigia atsakovė ir trečiasis asmuo (prekės gamintoja), gali būti naudojamas pastato fasadui. Be to, bylos šalys pripažino, kad užsakant plokštes pardavėjai ir gamintojai buvo pateiktas projektas, t. y. buvo žinoma, kad plokštės skirtos montuoti fasado išorėje. Byloje nėra duomenų, kad užsakymo ar plokščių pristatymo, montavimo metu ieškovei buvo atskleista informacija, jog plokštės negali būti montuojamos pastato fasadui įrengti. Be to, gamintojos techninio katalogo 1.3 punkte pateikiama gamintojos gaminamos daugiasluoksnės plokštės sąvoka: „tai gamykloje paruoštas statybinis pastato elementas, kurį sudaro du metalo lakštai, tarp kurių yra talpinamas izoliacinis užpildas. Izoliacinis užpildas gali būti pagamintas iš mineralinės vatos (MW), poliuretano / poliizocianurato mišinio (EPIR), poliizocianurato (PIR) arba polistireno (EPS). Daugiasluoksnės plokštės naudojamos pastatų fasadams, stogams, patalpų pertvaroms ir luboms įrengti“, o šio techninio katalogo 1.4 skyriuje, aprašant plokštės funkcijas, nurodyta, kad plokštės atlieka „šilumos izoliacijos, apsauginę, apdailos iš abiejų pusių, taip pat atraminę funkcijas“. Ieškovės argumentą, kad plokštės atlieka fasado apdailos ir estetines funkcijas, patvirtina ir Ekspertinio tyrimo aktas, todėl atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, jog plokštės netinkamos pastato fasadui įrengti ir negali būti naudojamos kaip fasado apdailos elementas, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neatitinkančius pačios gamintojos deklaruotos plokščių paskirties.

7. Teismas nustatė, kad tiek pardavėjai, tiek plokščių gamintojai buvo pateiktas ieškovės užsakymu atlikto Ekspertinio tyrimo aktas, jame ne tik yra konstatuotas plokščių susibangavimas, bet ir pateikiamos išvados, jog pastato fasado plokščių susibangavimo priežastis yra netinkama panaudotų plokščių kokybė; nurodoma, kad plokščių defektai gali būti pašalinami tik pakeitus susibangavusias plokštes tinkamos kokybės plokštėmis, šių darbų kaina yra 115 038,94 Eur su PVM, į šią kainą neįskaičiuojant naujų kokybiškų plokščių kainos. Taip pat išvadą parengęs asmuo, atlikęs gamintojos pateiktą plokščių montavimo instrukcijos analizę, akte nurodė, kad montavimo instrukcijoje nėra duomenų, jog plokščių vertikaliam montavimui rekomenduojamos naudoti papildomos plokštelės paslėpto tvirtinimo vietose. Tyrimo metu įvertinus gamintojos parengtame daugiasluoksnių „Sandwich“ plokščių techniniame kataloge pateiktus duomenis, pateikta išvada, kad gamintojos nurodomų plokštelių nenaudojimas negalėjo turėti įtakos fasado defektų atsiradimui – daugiasluoksnių plokščių išorinio paviršiaus susibangavimui.

8. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau? VGTU) konsultacinėje išvadoje taip pat konstatuotas plokščių susibangavimo faktas, atlikti fasado plokščių išorinio sluoksnio išsibangavimo gylio matavimai. Matavimų metu nustatyta, kad atstumai tarp matuotų plokščių paviršiaus išsibangavimo viršūnių yra 100 mm, t. y. viršija standarte LST EN 14509:2014 nustatytą leistiną 200 mm išsibangavimą. Teismo posėdžio metu VGTU atstovas Arnoldas Šneideris paaiškino, kad plokštės nėra tinkamos, jos turi defektą, plokščių išorinės skardos sluoksnis susibangavo dėl didelio nuosavo svorio ir dėl per liauno išorinės skardos sluoksnio. Liudytojas patvirtino ir tyrimo išvadą, kad plokščių išorinės skardos susibangavimas yra laikomas gaminio defektu, o susibangavimo intensyvumas yra pernelyg didelis, todėl gaminys neatitinka standarto LST EN 14509:2014 reikalavimų. Liudytojas nurodė, kad apžiūros metu nerado vertikalaus montavimo tvirtinimo mazgų ilgesnėms nei 11 metrų fasadinėms plokštėms, ir paaiškino, kad plokščių tvirtinimas papildomuose dviejuose taškuose galėjo tik sumažinti nuosavo svorio sukeliamas deformacijas, o ne lemti plokščių išorinės skardos paviršiaus susibangavimą.

9. Teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybes, jog plokštės yra susibangavusios, nustatė ir trečiojo asmens pasitelktas UAB „Statybų procesų valdymas“ ekspertas, savo išvadose įvardijęs dvi plokščių susibangavimo priežastis: pirma, kad gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl projektavimo metu parengtų netinkamų, neišsamių ir prieštaringų daugiasluoksnių plokščių projektinių sprendinių; antra, kad gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl nuosavo plokščių svorio ir per liauno išorinio skardo profilio. Išvadą parengęs asmuo taip pat konstatavo, jog plokščių ilgis yra net 11,4 m, todėl, sumontavus jas vertikaliai ir atrėmus jas į pamato konstrukciją, dėl didelio nuosavo svorio ir per liauno plokščių išorinio skardos profilio pasireiškė šių plokščių deformacijos – išorinio sluoksnio susibangavimai.

10. Teismo vertinimu, byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jog iš atsakovės įsigytos trečiojo asmens UAB „Baltijos polistirenas“ pagamintos sienų šiltinimo plokštės po sumontavimo yra susibangavusios. Byloje pateiktos specialistų konsultacijos, taip pat ir pačios gamintojos deklaruoti duomenys apie plokščių panaudojimo savybes, paskirtį paneigia atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, jog plokštės negalėjo būti naudojamos fasado apdailai. Teismas, pripažinęs pagrįstomis ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad plokštės galėjo būti naudojamos fasado apdailai, taip pat nustatęs, jog susibangavimai viršija gamintojos deklaruotas susibangavimo ribas, pripažino nepagrįstais ir atsakovės bei trečiojo asmens argumentus, kad susibangavusios plokštės yra kokybiškos, nes nustatyti tik estetiniai defektai. Teismo vertinimu, trečiojo asmens byloje pateikti matavimai, kuriais grindžiami argumentai dėl statinio estetinio vaizdo, nepatvirtina ginčo gaminio atitikties kokybės reikalavimams, nes bet koks nukrypimas nuo gamintojos deklaruojamo plokščių standarto yra laikytinas gaminio defektu. Gaminio standarte yra aiškiai deklaruotas leistinas plokščių susibangavimas, todėl tiek statytoja, tiek statinio užsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad jų įsigytos ir statinio statybai panaudos plokštės atitiks deklaruotus kokybės reikalavimus, įskaitant ir vizualinį vaizdą.

11. Teismas nesutiko ir su atsakovės bei trečiojo asmens argumentais, jog plokščių susibangavimą nulėmė gamintojos nurodytų montavimo taisyklių pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra nurodytas konkretus montavimo taisyklių pažeidimo poveikis plokštės konstrukcijai, neatlikti bandymai, kurie galėtų pagrįsti atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, jog ieškovė nesilaikė gamintojos deklaruojamų montavimo reikalavimų. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo išsakė teismui nuomonę dėl specialiųjų žinių poreikio byloje, tačiau, ieškovei nurodžius, kad nėra galimybės išmontuoti plokštes dėl užsakovės vykdomos veiklos objekte, atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie galimybę ištirti sumontuotas plokštes, siekiant nustatyti jų atitiktį deklaruojamiems kokybės reikalavimams, todėl teismas, spręsdamas dėl parduoto daikto trūkumo, vadovavosi byloje pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis.

12. Teismas nurodė, kad nei gamintojos pateiktoje daugiasluoksnių plokščių montavimo instrukcijoje, nei gamintojos interneto puslapyje nėra duomenų, jog plokščių vertikaliam montavimui rekomenduojamos naudoti papildomos plokštelės paslėpto tvirtinimo vietose. Gamintojos parengtame daugiasluoksnių plokščių techniniame kataloge yra nurodyti ir detaliai aprašyti daugiasluoksnių plokščių montavimo priedai. Duomenų apie plokštelių paslėpto tvirtinimo vietose naudojimą montuojant daugiasluoksnes plokštes vertikaliai minėtame kataloge nėra pateikta. Nei plokščių montavimo instrukcijoje, nei minėtame techniniame kataloge taip pat nėra duomenų, jog montuojant plokštes reikalaujama įrengti ovalias (pailgas) skyles varžtams, kad plokštės dėl aplinkos poveikio galėtų „judėti“. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog gamintojos nurodomų plokštelių nenaudojimas galėjo turėti įtakos fasado defektų atsiradimui? daugiasluoksnių plokščių išorinio paviršiaus susibangavimui. Todėl tyrimą atlikęs asmuo padarė išvadą, kad papildomų plokštelių, per kurias yra sukami varžtai, nenaudojimas plokščių paslėpto tvirtinimo vietose jų montavimo metu negalėjo būti nustatytų defektų – plokščių susibangavimo – priežastimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau? ir CPK) 176 straipsnio 1 dalis).

13. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų padaryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad plokštės susibangavo dėl projektinių sprendinių netinkamumo.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, jog ginčo plokščių susibangavimą nulėmė netinkamas plokščių montavimas ar netinkami pastato projektiniai sprendiniai, t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp galbūt netinkamo plokščių montavimo ir projektinių sprendimų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

15. Teismas nusprendė, kad, atsakovei netinkamai įvykdžius pirkimo?pardavimo sutartį ir neužtikrinus parduotų prekių kokybės, ieškovė turi teisę ginti savo pažeistą teisę ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau? CK) 6.256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu bendruoju teisių gynybos būdu, t. y. reikalauti nuostolių atlyginimo.

16. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai (Ekspertinio tyrimo aktas) patvirtina, kad plokščių remonto (pakeitimo) darbų kaina yra 115 038,94 Eur su PVM, į šią kainą neįskaičiuojant naujų pakeičiančių kokybiškų plokščių kainos. Be to, nurodoma, kad nėra galimybių išmontuoti tik susibangavusias plokštes jas pakeičiant tinkamomis, o būtina visas pastate sumontuotas plokštes išmontuoti ir sumontuoti iš naujo. Tokiu atveju reikėtų atlikti ir kitus darbus (grindų ir stogo remontą), susijusius su plokščių išmontavimu ir naujų sumontavimu. Pateikta 2023 m. birželio 5 d. darbų lokalinė sąmata patvirtina, kad tokių darbų kaina yra 176 075,86 Eur su PVM, o plokščių kaina sudaro 88 769,63 Eur su PVM, iš viso? 264 845,49 Eur (176 075,86 Eur + 88 769,63 Eur). Be to, ieškovė papildomai nurodė, kad, šalinant plokščių defektus, pastate reikėtų stabdyti gamybą ir dėl to papildomai reikėtų atlyginti užsakovės UAB „Kormotech“ patirtus nuostolius, įskaitant negautas pajamas, kurios viršytų suderintą 83 000 Eur nuostolių sumą.

17. Dėl to teismas nusprendė, kad ieškovės pritaikyta 83 000 Eur nuolaida užsakovei ir patirtos 2000 Eur išlaidos specialisto išvadai parengti gali būti vertinama kaip ieškovės patirta žala.

18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Lemora“ ir trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ apeliacinius skundus, 2024 m. vasario 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

19. Kolegija nurodė, kad pardavėja ir gamintoja nesutiko su Ekspertinio tyrimo akto išvadomis, bet nenurodė priežasčių, dėl kurių nesutiko su ieškovės siūlymu skirti ekspertizę ir nurodyta sąlyga atlyginti plokščių keitimo ir ieškovės patirtas išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad plokštės turėjo trūkumų (buvo nekokybiškos). Nesant gamintojos ar pardavėjos sutikimo, ieškovė neturėjo pareigos užsakyti dar vieną papildomą tyrimą tik dėl to, kad gamintoja nesutiko, jog plokštės turi trūkumų, ekspertizės metu neatlikta techninė plokščių analizė, jos nuomone, ieškovė sumontavo dvi papildomas sijas, dėl kurių plokščių paviršius susibangavo, plokštės negalėjo būti panaudotos pastato fasadui, matomi nedideli plokščių trūkumai. Priešingai, byloje pateikti elektroniniai laiškai pagrindžia, kad ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakove ir trečiuoju asmeniu, sutiko, jog būtų pasirinktas vienas ekspertas (suderinta eksperto kandidatūra), nustatytos plokščių susibangavimo priežastys. Dėl to kolegija atmetė kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė savo veiksmais paneigė Ekspertinio tyrimo akto išvadas.

20. Kolegija nesutiko su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad VGTU konsultacinė išvada neatitinka Ekspertinio tyrimo akto išvadų, nes pateikia naujas galimas priežastis, dėl kurių susibangavo plokščių išorinė skarda. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad išorinė plokščių skarda susibangavo dėl didelio ilgio (11,4 m) ir nuosavo svorio, jas montuojant vertikaliai ir remiant į pamatą, bei galbūt dėl per liauno apdailinio skardos profilio tokiam plokštės ilgiui. Plokščių išorinės skardos susibangavimui (deformacijoms) neturėjo įtakos plokščių tvirtinimas papildomuose dviejuose taškuose. Toks tvirtinimas tik galėjo sumažinti nuosavo svorio sukeliamas deformacijas. Kolegijos vertinimu, atsakovė siekia savaip interpretuoti VGTU konsultacinę išvadą, joje nėra duomenų, kad netinkamai atlikti plokščių montavimo darbai, bet nurodyta, kokiu būdu darbai atlikti, t. y. plokštės sumontuotos vertikaliai, atremiant į pamatą. Taip pat padaryta išvada, kad plokštės susibangavo dėl jų didelio ilgio (11,4 m) bei svorio ir galbūt dėl per liauno apdailinio skardos profilio. VGTU 2021 m. spalio 21 d. konsultacinėje išvadoje užfiksuoti skardos paviršiaus bangavimo matavimai. Ieškovės pateiktos VGTU konsultacinės išvados nepaneigia Ekspertinio tyrimo akto išvadų.

21. Kolegija konstatavo, kad trečiojo asmens UAB „Baltijos polistirenas“ užsakymu atlikto UAB „Statybų procesų valdymas“ 2021 m. gruodžio 15 d. ekspertinio tyrimo ataskaitos išvados ne tik neprieštarauja ieškovės pateiktiems į bylą rašytiniams įrodymams, bet ir patvirtina VGTU konsultacinę išvadą, jog plokščių išorinis skardos profilis susibangavo, sumontavus jas vertikaliai ir atrėmus į pamato konstrukciją, dėl jų ilgio bei svorio ir galbūt per liauno skardos profilio. Ekspertinio tyrimo ataskaitos išvadas, kad plokščių susibangavimą lėmė netinkami projektiniai sprendiniai, paneigė pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai: VGTU atstovas A. Šneideris, ekspertas Erikas Lenkevičius, gamintojos atstovas V. M.

22. Kolegijos vertinimu, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pakanka plokščių kokybės trūkumams konstatuoti. Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad sumontuotų plokščių išorinis paviršius susibangavo dėl plokščių kokybės, plokščių montavimo instrukcijoje, taip pat gamintojos interneto svetainėje, plokščių techniniame kataloge nėra duomenų, kad, montuojant plokštes vertikaliai, rekomenduojama naudoti papildomas plokšteles paslėpto tvirtinimo vietoje, jog turi būti įrengtos ovalios skylės varžtams, kad plokštės, esant aplinkos poveikiui, galėtų „judėti“. Dėl to papildomų plokštelių nenaudojimas negalėjo būti plokščių susibangavimo priežastimi. VGTU konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad plokščių išorinė skarda susibangavo dėl jų didelio ilgio ir svorio, jas montuojant vertikaliai ir remiant į pamatą, bei galbūt dėl per liauno apdailinio skardos profilio. Fasado plokščių išorinės skardos susibangavimui tvirtinimas papildomuose dviejuose taškuose įtakos neturėjo. Plokščių, kurios yra ir fasado apdailos elementas, susibangavimas matomas. Dėl to tai – plokščių trūkumas. Kitoje VGTU konsultacinėje išvadoje užfiksuota, kad išorinės skardos išsibangavimas yra žymus ir viršija leistiną bangavimą. Pastaroji išvada paneigia gamintojos darbuotojų atliktus skaičiavimus, kad plokščių susibangavimai neviršijo leistino nuokrypio.

23. Kolegija nurodė, kad sutarties sudarymo metu pirkėja pranešė pardavėjai ir gamintojai apie konkretų tikslą, kuriam ji pirko plokštes. Nors šalių sudarytoje sutartyje nenustatyti konkretūs reikalavimai, atsakovė, kaip pardavėja, turėjo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą parduoti tinkamos kokybės plokštes. Ieškovė nurodė prekių (plokščių) panaudojimo paskirtį, todėl atsakovei kilo pareiga perduoti tokios kokybės daiktus, kad jie galėtų būti naudojami pagal paskirtį (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad gamintoja rengė fasadų išklotines, jas koregavo, perskaičiavo parametrus pagal projektuotojų pateiktas pastabas.

24. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad plokštės susibangavo dėl to, jog nebuvo sumontuotos papildomos tvirtinimo plokštelės; kad informavo ieškovę apie specialų plokščių montavimo būdą, tačiau ieškovė šio nesilaikė. Dėl to kolegija atmetė kaip nepagrįstus trečiojo asmens ir atsakovės nurodytus argumentus, susijusius su plokštės netinkamu montavimu (judėjimu, esant temperatūrų skirtumui).

25. Kolegija pažymėjo, kad ieškovę ir atsakovę sieja ne rangos, bet pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl parduotos netinkamos kokybės prekės. Taigi, trečiasis asmuo neteisingai nurodo, kad ginčui spręsti taikytinos teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius.

26. Ieškovė, siekdama gauti nuostolių atlyginimą, įrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes pardavė nekokybiškas plokštes; patirtos žalos faktą pagrindžia aplinkybė, kad sumontuotos plokštės susibangavo, užsakovė sustabdė mokėjimą už rangovės atliktus darbus; atsakovės neteisėtus veiksmus ir patirtą žalą sieja priežastinis ryšys – dėl nekokybiškų plokščių sumažinta ieškovės atliktų darbų kaina; atsakovės kaltę patvirtina tai, kad ji neužtikrino parduodamų plokščių kokybės (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ir trečiasis asmuo siekia paneigti Ekspertinio tyrimo akto ir VGTU konsultacines išvadas, kuriose nustatyti plokščių kokybės trūkumai, nurodydamos, kad neatlikta techninė plokščių analizė, montavimo darbų tyrimai, bandymai, ekspertiniai veiksmai. Kolegija nurodė, kad plokščių susibangavimas, t. y. fasado trūkumas, yra matomas. Jam nustatyti nereikia atlikti papildomos ekspertizės. Pardavėja ir gamintoja nepateikė duomenų, kurie paneigtų specialistų išvadą, jog plokštės susibangavo dėl jų ilgio, svorio, sumontavus jas vertikaliai ir atrėmus jas į pamato konstrukciją, ir galbūt per liauno išorinės skardos sluoksnio.

27. Kolegija, pasisakydama dėl atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Baltijos polistirenas“ argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų prašymus skirti ekspertizę, nurodė, kad pardavėja ir gamintoja nesutiko su ieškovės užsakyto ekspertinio tyrimo akto išvadomis dar iki ieškinio pateikimo teismui. Jos nesirūpino ekspertizės skyrimu kilus šalių ginčui, ignoravo ieškovės ir pirmosios instancijos teismo siūlymus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo tik paskutinio teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismo paprašė skirti teismo ekspertizę. Pardavėja ir gamintoja siekė ištirti plokštę, kaip gaminį, laboratorijoje, bet nenurodė teismui ekspertų kandidatūrų, nesuformulavo klausimų, nepasidomėjo galimybe išmontuoti vieną ar kelias plokštes, kurios būtų pateiktos ekspertizės įstaigai. Ieškovė nurodė, kad pastate veikia gamykla. Jei plokštės būtų išmontuojamos, reikėtų stabdyti gamybą, todėl būtų patirta papildomų nuostolių. Dėl to, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės ir trečiojo asmens prašymus kaip nuomonę dėl specialiųjų žinių poreikio, bet ne prašymą skirti ekspertizę.

28. Kolegija netenkino atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Baltijos polistirenas“ apeliaciniuose skunduose suformuluotų prašymų skirti teismo ekspertizę pastato Kėdainiuose, Pažangos g. 2, fasado plokščių susibangavimo priežastims nustatyti, nes jos nenurodė, ar galima atlikti ekspertizę neišmontavus plokščių. Jos taip pat nenurodė, kaip būtų užtikrinti gamyklos patirti nuostoliai, jeigu reikėtų plokštes išmontuoti ir stabdyti gamybą. Nors šalių ginčas dėl susibangavusių plokščių trunka nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nenurodė ekspertų, kurie galėtų atlikti jų prašomą ekspertizę, nesuformulavo klausimų ekspertams, nors turėjo pakankamai laiko įstatyme įtvirtintoms procesinėms teisėms, susijusioms su ekspertizės skyrimu, įgyvendinti.

29. Kolegija konstatavo, kad ieškovės ir trečiojo asmens pateiktos specialistų išvados neprieštaringos, jose nustatyta, kad plokštės susibangavo dėl jų netinkamos kokybės.

III. Kasacinio skundo, atsiliepimų į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

30. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „BEWI Lithuania“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl sutarties laisvės (CK 6.156 straipsnis), sutarties privalomumo (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir sutarties uždarumo principų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, draudžiančios subjekto atžvilgiu taikyti kitų asmenų sudarytą susitarimą, kuris blogina jo padėtį. Teismai nenustatinėjo žalos dydžio pagrįstumo ir, priteisdami iš atsakovės 83 000 Eur sumą, taip konstatavo, kad užsakovė ir rangovė tarpusavio susitarimu sukūrė teises ir pareigas sudarant sandorį nedalyvavusiems atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „BEWI Lithuania“. Pastarajam buvo pritaikytos jo nenaudai sudaryto sandorio teisinės pasekmės, nors šis sandoris sudarytas be jo žinios ir pritarimo.

30.2. Teismai, atsisakydami skirti ekspertizę, neužtikrino, kad nagrinėjamoje byloje būtų pašalinti prieštaravimai ir nustatytos šiai bylai tinkamai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių nustatymas neskiriant ekspertizės buvo objektyviai neįmanomas, dėl to pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei ekspertizės skyrimą (CPK 176, 185, 212 straipsniai). Teismai, be kita ko, procesiniuose sprendimuose padarė išvadas, kurioms būtinas specialiųjų žinių taikymas, todėl veikė viršydami teismo kompetencijos ribas.

30.3. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą skirti ekspertizę grindė tuo, kad prašymas dėl ekspertizės skyrimo yra išreikštas nekonkrečiai, jame nepasisakyta dėl ekspertizės skyrimo sąlygų, prašymas pateiktas pavėluotai, o apeliacinės instancijos teismas atsisakymą skirti ekspertizę grindė tuo, kad nepateiktos ekspertų kandidatūros ir nesuformuluoti klausimai ekspertams. Tokių reikalavimų CPK nėra nustatyta, todėl prašymas atmestas nepagrįstai.

30.4. Teismai neatskleidė statybos rangos ir projektavimo darbų rangos materialinių teisinių santykių turinio, todėl netinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusius teisinius santykius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė principą „teismas taiko teisę“, neatskleidė bylos esmės.

31. Atsakovė pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo patenkinti trečiojo asmens kasacinį skundą, priteisti iš ieškovės atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasacine tvarka, atlyginimą.

32. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ kasacinį skundą, priteisti iš trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

32.1. Teismai 83 000 Eur sumą priteisė kaip ieškovės patirtų ir įrodytų nuostolių dėl atsakovės parduotų netinkamos kokybės prekių (plokščių) atlyginimą. Toks reikalavimas yra vienas iš bendrųjų sutarčių teisėje nustatytų gynybos būdų. Kasaciniame skunde konkrečiai nenurodyta, nuo kuriose bylose suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos teismai nukrypo. Skunde nurodomose kasacinio teismo bylose buvo nagrinėjami kitokio pobūdžio teisminiai ginčai, kurių faktinės aplinkybės net nepanašios į šioje byloje nagrinėjamas aplinkybes.

32.2. Ieškovė įrodė iš atsakovės įsigytų plokščių defektus, t. y. atsakovės parduotų daiktų trūkumų faktą, kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „BEWI Lithuania“ nepaneigė Ekspertinio tyrimo akto ir VGTU konsultacinių išvadų, kuriose nustatyti akivaizdūs ir vizualiai matomi plokščių kokybės trūkumai.

32.3. Atsakovė ir gamintoja prašė skirti atlikti ekspertizę ne pačios prekės (plokštės) kokybei nustatyti, bet fasado plokščių susibangavimo priežastims nustatyti. Tačiau šios priežastys jau buvo nustatytos tiek ieškovės pasitelktų specialistų, tiek trečiojo asmens (gamintojos) pasitelkto specialisto, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją. Teismai pagrįstai nusprendė, kad ieškovės ir trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ pateiktos specialistų išvados neprieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad plokščių susibangavimas, t. y. fasado trūkumas, yra vizualiai matomas, todėl šiam trūkumui nustatyti nereikia atlikti papildomos ekspertizės.

32.4. Ieškovę ir atsakovę siejo ne rangos, bet pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl bylą nagrinėję teismai tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir nurodė, kad šalių ginčas dėl ieškovės reikalaujamų nuostolių, grindžiamų netinkama plokščių kokybe, atlyginimo kilo iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos.

33. Trečiasis asmuo UAB „Bendrieji statybos projektai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ kasacinį skundą, priteisti iš trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ trečiajam asmeniui UAB „Bendrieji statybų projektai“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

33.1. Pats trečiasis asmuo UAB „BEWI Lithuania“ nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nekėlė ginčo dėl tariamo sutarties uždarumo principo pažeidimo, aiškiai atsiribojo nuo ieškovės ir užsakovės UAB „Karmotech“ sudaryto susitarimo ir paaiškino, jog šis susitarimas nesukėlė tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems sudarant tokį sandorį, įsipareigojimų. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad UAB „BEWI Lithuania“ turėjo būti minėto susitarimo šalimi ir dalyvauti derybose.

33.2. Pirmosios instancijos teisme 2022 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu šalys aiškiai apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, kad byloje nesiekiama atsakyti į klausimą, kokios kitos priežastys, nesusijusios su galimai netinkama plokščių kokybe, galėjo lemti plokščių susibangavimą. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „BEWI Lithuania“ tam neprieštaravo. Todėl nesutiktina su trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ pozicija, kad teismas šioje byloje, kurioje dalyvavo profesionalūs verslininkai, turėjo būti aktyvus, pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principus, praplėsti šalių nustatytas teisminio nagrinėjimo ribas ir savo iniciatyva skirti teismo ekspertizę visoms įmanomoms plokščių susibangavimo priežastims nustatyti.

33.3. Kasaciniame skunde nėra nurodyta, kokią konkrečiai ekspertizę, trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ nuomone, turėjo paskirti teismai: 1) susibangavusios (ginčo) plokštės kokybinę analizę; 2) analogiškų parametrų naujos plokštės tyrimą; 3) standartinio dydžio naujos plokštės tyrimą; 4) tik pagamintos ar pagamintos ir analogiškai sumontuotos plokštės savybių tyrimą. Plokščių kokybės reikalavimų atitikties nustatymas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl kurio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau yra pasisakę, ir šios aplinkybės negali būti peržiūrėtos kasacine tvarka.

33.4. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo UAB „BEWI Lithuania“ nekėlė klausimo dėl papildomo statybos rangos ir (ar) projektavimo rangos teisinių santykių kvalifikavimo, todėl kasaciniame skunde tokiomis aplinkybėmis negalima remtis (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Be to, trečiasis asmuo UAB „BEWI Lithuania“ nenurodo, kokiu konkrečiai aspektu turėjo būti kartu vertinami statybos rangos bei projektavimo rangos teisiniai santykiai, jeigu nei ieškovė, nei atsakovė byloje nereiškė nei reikalavimo, nei atsikirtimų, susijusių su šiais reikalavimais. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, byloje gali kelti tik su savo teisėmis ir pareigomis susijusius klausimus, trečiasis asmuo neturi teisės keisti ieškinio pagrindo ar dalyko, plėsti ginčo ribų, nes tai yra išimtinė bylos šalių (atsakovo ir ieškovo) teisė (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

34. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu neperžengdamas kasacinio skundo ribų; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a> 19 punktą). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

35. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl sutarties laisvės, privalomumo ir uždarumo principų pažeidimo bei ekspertizės skyrimo klausimai, kuriais teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako.

Dėl sutarties laisvės, privalomumo ir uždarumo principų

36. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė sutarties laisvės, privalomumo ir uždarumo principus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisdami žalos atlyginimą, grindžiamą ieškovės ir jos atliktų statybos darbų užsakovės sudarytu susitarimu dėl rangos sutarties kainos sumažinimo kaip kompensacijos už atsiradusius defektus (susibangavusias fasado plokštes), atsižvelgiant į tai, kad sudarant šį susitarimą nei atsakovė (plokščių pardavėja), nei trečiasis asmuo (plokščių gamintoja) nedalyvavo.

37. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2014">3K-3-257/2014</a>).

38. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnio 1 dalis, kt.) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015 ir joje nurodytą praktiką).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė sudarė su atsakove pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė užsakydavo, o atsakovė tiekdavo konkrečias prekes į konkrečius statybos objektus. Ieškovė, kaip prekių (plokščių) pirkėja, atsakovei (pardavėjai) netinkamai įvykdžius pirkimo?pardavimo sutartį (perdavus nekokybiškas prekes), pasirinko teisių gynimo būdą? reikalauti nuostolių atlyginimo.

40. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl specialiųjų ir bendrųjų pirkėjo teisių gynimo būdų pirkėjui įsigijus netinkamos kokybės daiktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEyLTEwNzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-112-1075/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-112-1075/2023">e3K-3-112-1075/2023</a>; 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU0LTQwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-154-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-154-403/2023">e3K-3-154-403/2023</a>; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAyLTgyMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-302-823/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-302-823/2023">e3K-3-302-823/2023</a>).

41. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2010">3K-3-455/2010</a>; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMtNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373-701/2017">3K-3-373-701/2017</a>). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas už netinkamos kokybės daikto pardavimą atsako be kaltės. Bendrieji teisių gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę; tokiu atveju pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl nuostolių dėl parduotų daiktų trūkumų atlyginimo, jeigu įrodo, kad parduodamas daiktą jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsitikindamas, kad daiktas neturi kokybės trūkumų (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNjMtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-63-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-63-969/2017">e3K-7-63-969/2017</a> 33 punktą; 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-469/2019">e3K-3-203-469/2019</a> 27 punktą). Atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisių gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2010">3K-3-455/2010</a>).

42. Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas, ar ieškovės kaip pirkėjos pažeistos teisės gali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovė šiuo atveju gali savo pažeistas teises ginti bendraisiais teisių gynimo būdais, t. y. reikalauti nuostolių atlyginimo.

43. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Taigi, civilinei atsakomybei taikyti, be kitų sąlygų, turi būti nustatytas nuostolių dydis, kurį įrodyti turi ieškovas.

44. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

45. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad dėl fasado plokščių defektų užsakovė UAB „Karmotech“ sulaikė 394 973,54 Eur sumą ir atsisakė pasirašyti baigiamąjį darbų atlikimo aktą, iki bus pašalinti defektai. Ieškovė pasisamdė ekspertą, šis nustatė, kad defektai gali būti pašalinami tik pakeitus susibangavusias plokštes tinkamos kokybės plokštėmis, šių darbų kaina yra 115 038,94 Eur su PVM, neįskaičiuojant naujų kokybiškų plokščių kainos. Be to, keičiant plokštes tektų stabdyti gamyklos veiklą, dėl to būtų patirti papildomi nuostoliai. Ieškovė su savo užsakove, siekdamos išspręsti tarpusavio ginčą, sudarė papildomą susitarimą prie statybos rangos sutarties dėl 83 000 Eur nuolaidos, t. y. ieškovė negavo tokio dydžio pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu plokštės nebūtų susibangavusios. Ieškovė taip pat patyrė išlaidų už eksperto išvadas, susijusias su žalos įvertinimu, todėl jas įskaičiavo į nuostolius. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo byloje neįrodinėjo, kad dėl nekokybiškų prekių atsiradusius defektus (susibangavusias plokštes) būtų galima ištaisyti už mažesnę nei 83 000 Eur kainą.

46. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė sutarties laisvės, privalomumo ir uždarumo principus, kadangi trečiajam asmeniui UAB „BEWI Lithuania“ buvo pritaikytos jo nenaudai sudaryto sandorio pasekmės, nors šis sandoris sudarytas be šio trečiojo asmens žinios ir pritarimo. Teisėjų kolegija šių kasacinio skundo argumentų nelaiko pagrįstais. Sutiktina, kad ieškovės ir jos užsakovės susitarimas nei atsakovės, nei trečiojo asmens (plokščių gamintojos) tiesiogiai neįpareigoja, ir teismai to nekonstatavo. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, sudarydama minėtą susitarimą su užsakove, ieškovė veikė kaip protinga ir apdairi verslininkė, nes tokiu susitarimu sumažino užsakovei atlygintinos žalos dydį, nustatytą Ekspertinio tyrimo aktu, o tai lėmė iš atsakovės prašomo priteisti nuostolių atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad ieškovė ir užsakovė tarpusavio susitarimu nenustatė jokių teisių ir pareigų nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui. Ieškovė minėtu susitarimu tik rėmėsi kaip įrodymu, kad dėl atsakovės parduotų netinkamos kokybės plokščių ji neteko atitinkamo dydžio pajamų, t. y. patyrė nuostolių. Tokiu būdu ieškovė šiuo susitarimu tik įrodinėjo nuostolių (negautų pajamų forma) dydį ir teismai šį susitarimą pagrįstai vertino pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip rašytinį įrodymą, kuriame yra reikalingos informacijos apie reikšmingas bylai aplinkybes.

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl sutarties uždarumo principo pažeidimo nepagrįsti.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės skyrimą, taikymo ir aiškinimo

48. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYxLTEwNzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-161-1075/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-161-1075/2023">e3K-3-161-1075/2023</a> 42 punktą).

49. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-701/2016">3K-3-1-701/2016</a>, 50 punktas).

50. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), spręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo CPK 212 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUtNzAxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-15-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-15-701/2019">e3K-3-15-701/2019</a>, 22 punktas). Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, jog ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04MC02MTEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-80-611/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-80-611/2016">3K-3-80-611/2016</a> 34–35 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA2LTc4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-206-781/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-206-781/2023">e3K-3-206-781/2023</a> 43 punktą).

52. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020, 43 punktas). Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTgtNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-58-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-58-701/2021">e3K-3-58-701/2021</a>, 121 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTcwLTQwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-170-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-170-403/2023">e3K-3-170-403/2023</a>, 46 punktas).

53. Nagrinėjamoje byloje pateiktas šalių susirašinėjimas iki ieškovės kreipimosi į teismą, iš kurio matyti, kad ieškovė su gamintoja trečiuoju asmeniu UAB „BEWI Lithuania“ tiesiogiai tarėsi dėl bendros ekspertizės skyrimo apmokant išlaidas per pusę, bet galutinai nesusitarė. Ieškovė byloje pateikė savo pasamdytų specialistų išvadas (t. y. UAB „Statybų tyrimų institutas“ teismo eksperto prof. dr. S. Mitkaus parengtą 2020 m. birželio 25 d. ekspertinio tyrimo aktą ir VGTU doc. dr. A. Šneiderio parengtas konsultacines išvadas), trečiasis asmuo UAB „BEWI Lithuania“ byloje pateikė UAB „Statybų procesų valdymas“ teismo eksperto E. Lenkevičiaus 2021 m. gruodžio 15 d. ekspertinio tyrimo ataskaitą. Paskutiniame pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ atstovai prašė skirti teismo ekspertizę, tačiau teismas prašymą atmetė kaip ne laiku paduotą ir nekonkrečiai suformuluotą. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose suformuluotų prašymų skirti teismo ekspertizę taip pat netenkino. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad pateiktų įrodymų pakanka ginčui išspręsti.

54. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek ir trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ pasitelktiems specialistams buvo suformuluotas iš esmės tas pats klausimas – dėl kokių priežasčių susibangavo pastato fasado plokštės. Ieškovės specialistai konstatavo, kad susibangavimo priežastis yra netinkama plokščių kokybė, o susibangavimas yra gaminio trūkumas. Trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ pasamdytas specialistas pateikė tokias išvadas: 1) gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl projektavimo metu parengtų netinkamų, neišsamių ir prieštaringų daugiasluoksnių plokščių projektinių sprendinių; 2) gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl jų svorio ir per liauno išorinio skardo profilio. Kaip nurodyta šios nutarties 52 punkte, šie dokumentai negali būti laikomi ekspertų išvadomis, tačiau jie atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, kadangi juose yra žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes.

55. Teismai išsamiai pasisakė dėl visų trijų specialistų parengtų išvadų vertinimo, specialistus papildomai apklausė teismo posėdyje, jų išvadas vertino atsižvelgdami į kitus byloje pateiktus įrodymus. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje pateiktos specialistų išvados yra prieštaringos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismai dėl šių argumentų pasisakė savo procesiniuose sprendimuose, t. y. pateikė vertinimą dėl prieštaravimų nebuvimo ar jų pašalinimo.

56. Kasacinio teismo praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjktOTE2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-229-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-229-916/2017">3K-3-229-916/2017</a> 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi02OTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12-695/2019">3K-3-12-695/2019</a> 24 punktą).

57. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2019">e3K-3-42-684/2019</a> 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjExLTcwMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-211-701/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-211-701/2023">e3K-3-211-701/2023</a> 116 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

58. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>, 28 punktas).

59. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visetą, vadovavosi minėta kasacinio teismo praktika ir nusprendė, jog nagrinėjamu atveju šalių pateikti rašytiniai įrodymai (specialistų išvados) yra pakankami bylai teisingai išspręsti, todėl pagrįstai nusprendė, kad ekspertizės atlikimas nėra tikslingas.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino šioje nutartyje nurodytas proceso ir materialiosios teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą nutartį remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

62. Atmetus trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ kasacinį skundą, šio asmens ir pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo pateikusios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šių procesinių dokumentų parengimu ir pateikimu teismui, neatlygintinos.

63. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad advokatams už jų suteiktas teisines paslaugas? atsiliepimų į trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ kasacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui? ieškovė UAB „Agentus“ sumokėjo 2420 Eur, trečiasis asmuo UAB „Bendrieji statybos projektai“? 1996,50 Eur. Nurodytos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus priteistino dydžio už tokias teisines paslaugas, todėl iš trečiojo asmens UAB „BEWI Lithuania“ priteistinas visų šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. ieškovei UAB „Agentus“? 2420 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Bendrieji statybos projektai“? 1996,50 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „BEWI Lithuania“ (j. a. k. 160421364) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ (j. a. k. 300668910) 2420 (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „BEWI Lithuania“ (j. a. k. 160421364) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Bendrieji statybos projektai“ (j. a. k. 300510892) 1996,50 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt šešių Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas