Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę, generalinio rangovo ir subrangovo rizikos ir atsakomybės paskirstymo taisykles, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-139-403/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.18.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Unipresta“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, Estijos bendrovė „OÜ AGIO Ehitus

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinę ir deliktinę civilinę atsakomybę, generalinio rangovo ir subrangovo rizikos ir atsakomybės paskirstymo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Unipresta“ 34 809,14 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d. UAB „Unipresta“ atstovas pranešė AB Vilniaus šilumos tinklų darbuotojui, kad, atliekant darbus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, galimai buvo pažeista šilumos tiekimo trasa. AB Vilniaus šilumos tinklų darbuotojai, atvykę į pažeidimo vietą, nustatė, kad buvo pažeista šilumos tiekimo trasa. Atliekant skubius avarijos likvidavimo darbus buvo nustatyta, kad pažeistas ne tik tiekimo, bet ir grįžtamasis vamzdis ŠTM-24, šis pažeidimas skubiai ir laikinomis priemonėmis 2019 m. vasario 15 d. buvo pašalintas. Tą pačią dieną 2019 m. vasario 15 d. buvo surašytas šilumos trasos pažeidimo aktas, bet jį UAB „Unipresta“ atsisakė pasirašyti. Avarijos metu buvo pažeistos ieškovei nuosavybės teise priklausančių šilumos tiekimo tinklų dalys (tiekimo ir grįžtamasis vamzdis), esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje.

4. Ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai paaiškino, kad ji 2019 m. sausio 22 d. išdavė atsakovei UAB „Unipresta“ Aktą-sutikimą Nr. 3 Teritorijos perdavimo statybos, remonto darbams atlikti šilumos tinklų apsaugos zonoje (toliau – ir Leidimas), kuriuo leido UAB „Unipresta“ nuo 2019 m. sausio 22 d. 13 val. iki 2019 m. vasario 8 d. 16 val. atlikti darbus šilumos tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. apsaugos zonoje. Leidimą pasirašė atsakovės UAB „Unipresta“ darbų vadovas. Leidime buvo nurodyta, kad, prieš vykdant žemės kasimo darbus, būtina iškviesti AB Vilniaus šilumos tinklai atstovą, buvo nustatyta, kad atsakovė UAB „Unipresta“ nurodytoje darbų atlikimo zonoje visiškai atsako už saugų darbą, šilumos tiekimo tinklų ir kolektoriaus statybinės dalies, jų hidroizoliacijos pažeidimus, šalia paklotų ir susikertančių komunikacijų saugų funkcionavimą ir jų išsaugojimą. Neužtikrinus šių reikalavimų, atsakovė įsipareigojo visiškai atlyginti tiesioginius nuostolius. Ieškovės teigimu, avarijos metu, 2019 m. vasario 13 d., atsakovė vykdė kasimo, gręžimo darbus, neturėdama galiojančio AB Vilniaus šilumos tinklų Leidimo tokiems darbams atlikti, nes 2019 m. sausio 22 d. Leidimas nustojo galioti pasibaigus jame nurodytam laikotarpiui – 2019 m. vasario 8 d. Pasibaigus Leidime nurodytam darbų atlikimo laikotarpiui, atsakovė privalėjo iš naujo gauti sutikimą vykdyti darbus apsaugos zonoje nauju laikotarpiu, tačiau to nepadarė. Taigi, nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 12 d., kai ieškovė pratęsė Leidimą, atsakovė negalėjo vykdyti jokių darbų. Be to, UAB „Unipresta“, nurodytomis datomis vykdydama kasimo, gręžimo darbus, neiškvietė AB Vilniaus šilumos tinklų atstovų, kaip buvo nurodyta Leidime, šie atliekant darbus nedalyvavo.

5. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Unipresta“, kaip rangovė, yra visiškai atsakinga už statybvietę ir, sustabdžiusi darbus, turėjo pareigą užtikrinti, kad darbai statybvietėje nebūtų vykdomi.

6. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – Tarnyba), atlikusi tyrimą, 2019 m. balandžio 25 d. surašė atsakovei UAB „Unipresta“ administracinio nusižengimo protokolą ir administracinį nurodymą. Tarnyba konstatavo, kad atsakovė UAB „Unipresta“ pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 176 patvirtintų Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6, 7, 7.1, 7.3 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 327 straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą. Ieškovės teigimu, minėtu Tarnybos sprendimu konstatuoti atsakovės UAB „Unipresta“ neteisėti ir kalti veiksmai.

7. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. vasario 13 d. vykdė kasimo (gręžimo) darbus nepranešusi, nesuderinusi ir neturėdama AB Vilniaus šilumos tinklų Leidimo vykdyti statybos darbus šilumos tinklų apsaugos zonoje. AB Vilniaus šilumos tinklai, jos atstovams šalinant avarijos padarinius ir atkuriant pradinę šilumos tiekimo tinklų būseną, patyrė 34 809,14 Eur dydžio žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nes jei UAB „Unipresta“ nebūtų vykdžiusi kasimo (gręžimo) darbų nepranešusi, nesuderinusi ir neturėdama AB Vilniaus šilumos tinklų Leidimo vykdyti statybos darbus šilumos tinklų apsaugos zonoje, bei šiame procese būtų dalyvavęs AB Vilniaus šilumos tinklų atstovas, minėta, žala nebūtų atsiradusi.

8. Atsakovės atsakomybė už žalą, be bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, nustatyta ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 43 punktą, taip pat pagal ieškovės atsakovei išduotas leidimo sąlygas bei Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisykles. Atsakovė, kaip rangovė, nurodytoje darbų atlikimo zonoje visiškai atsako už saugų darbą, šilumos tiekimo tinklų ir kolektoriaus statybinės dalies, jų hidroizoliacijos pažeidimus, šalia paklotų ir susikertančių komunikacijų saugų funkcionavimą ir jų išsaugojimą. Neužtikrinusi šių reikalavimų atsakovė privalo atlyginti tiesioginius nuostolius ieškovei, kurios šilumos tiekimo tinklai buvo pažeisti.

9. Atsakovė UAB „Unipresta“ nurodė, kad ji pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. su UAB „Saulės kopos“ sudarytą Rangos darbų sutartį įsipareigojo atlikti lauko lietaus nuotekų įrengimo darbus pagal techninį projektą objekte „Svečių namai (duomenys neskelbtini)“ ir „Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“. Atsakovė teigė, kad ji darbus vykdė vadovaudamasi techniniu bei darbo projektais, kuriuos parengė ne atsakovė, o projektuotojas. Projektai buvo suderinti su visomis atsakingomis institucijomis, taip pat su AB Vilniaus šilumos tinklais. Nustačius, kad dėl techniniame projekte esančių neteisingų duomenų apie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių tinklų buvimo vietą įvyko avarija, suabejojus ir kitais techniniame projekte nurodytais duomenimis apie AB Vilniaus šilumos tinklams priklausančių tinklų buvimo vietą, 2019 m. sausio 22 d. atsakovė gavo ieškovės Leidimą vykdyti darbus. Atsakovė taip pat 2019 m. vasario 5 d. ėmėsi papildomų veiksmų, atliko šurfavimo darbus, apie jų atlikimą informavo ieškovės atsakingą darbuotoją. Kai įvyko avarija, objekte darbus vykdė ne atsakovė UAB „Unipresta“, o atsakovės pasamdytas subrangovas trečiasis asmuo Estijos bendrovė „OÜ AGIO Ehitus“ (toliau – ir trečiasis asmuo). Atsakovė teigė, kad po vandentiekio tinklų avarijos ji darbų neatnaujino, nurodymų atnaujinti darbus nedavė ir subrangovui trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo savavališkai, nesant atsakovės leidimo, 2019 m. vasario 13 d. faktiškai vykdė darbus ir iš dalies nukrypo nuo projekto, o tai padidino avarijos kilimo riziką, bet ne ją sukėlė. Tik po avarijos, kaip pati atsakovė teigė, ji sužinojo, kad trečiasis asmuo be atsakovės žinios ir leidimo pradėjo ištraukinėti grąžtą ir kliudė AB Vilniaus šilumos tinklams priklausančius tinklus. Po avarijos atsakovės pasitelktas antstolis, dalyvaujant teismo ekspertui Giedriui Paužoliui, konstatavo faktines aplinkybes, o ekspertas padarė išvadą, kad AB Vilniaus šilumos tinklų buvimo vieta neatitinka vietos, nurodytos projektinėje dokumentacijoje. Jeigu ieškovei priklausančių tinklų buvimo vieta būtų atitikusi projekte nurodytą vietą, net ir esant nukrypimui nuo projekto 0,18 cm, ieškovei priklausantys tinklai nebūtų buvę pažeisti, teisės norminių aktų nustatytas 0,4 cm atstumas būtų buvęs išlaikytas.

10. Atsakovės teigimu, jos neteisėti veiksmai negali būti grindžiami jai surašyto administracinio nusižengimo protokolo duomenimis, nes jis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Nesant byloje rašytinių įrodymų, kad iki 2019 m. sausio 17 d. buvo pažeistas ieškovei priklausantis vamzdis, nepagrįsti ieškovės teiginiai, neva administracinio nusižengimo protokolas patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus dėl įvykusios avarijos. Ieškovė neįrodė, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų turėjusi ieškovės Leidimą dirbti apsaugos zonoje, jai priklausantys tinklai nebūtų buvę pažeisti. Atsakovės vertinimu, ieškovės Leidimo davimas ar nedavimas, ieškovės atstovo dalyvavimas ar nedalyvavimas neturėjo jokios įtakos avarijai, nes avarija kilo dėl to, kad pačios ieškovės pateiktuose dokumentuose, atliktuose suderinimuose buvo pateikta neteisinga informacija apie ieškovei priklausančių šilumos tinklų faktinę buvimo vietą. Jei ieškovė būtų pateikusi teisingą informaciją, būtų buvę priimti kitokie projektiniai sprendimai ir avarija nebūtų įvykusi.

11. Trečiasis asmuo Estijos bendrovė „OÜ AGIO Ehitus“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 3-2611, ji 2018 m. lapkričio 30 d. buvo pakeista ir liko statybos rangos sutarties Nr. 5-3011 dalis, ir šios pagrindu subrangovas objekte po šaligatviu ir važiuojamąja dalimi vykdė technologinio vamzdyno iš polietileno vamzdžių nutiesimo horizontalaus gręžimo metodu darbus atsakovei (kaip užsakovei), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktą darbą. Atsakovė pateikė trečiajam asmeniui brėžinius ir projektinę dokumentaciją darbams pagal statybos rangos sutartį atlikti. 2019 m. sausio 3–5 d. trečiasis asmuo pagal statybos rangos sutartį ir atsakovės pateiktame darbo projekte nurodytą informaciją atliko naujo paviršinių nuotekų vamzdžio kanalo žvalgomojo gręžimo darbus, 2019 m. sausio 7 d. atsakovė davė trečiajam asmeniui leidimą traukti vamzdį ir tuo prisiėmė visą atsakomybę už šio leidimo vykdymo pasekmes. 2019 m. sausio 17 d. pagal atsakovės pateiktus darbo projekto brėžinius ir dokumentaciją, traukiant naują vamzdį, buvo pažeista vandentiekio ketaus vamzdžio apačia, apie tai atsakovei buvo pranešta iš karto. 2019 m. sausio 18 d. trečiasis asmuo elektroniniu paštu pranešė atsakovei, kad 9 val. AB Vilniaus šilumos tinklų atstovų reikalavimu darbai objekte (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti, nes nebuvo gautas Leidimas darbams vykdyti veikiančios šiluminės trasos apsaugos zonoje. Atsakovė neatšaukė pagal statybos rangos sutartį duoto leidimo trečiajam asmeniui vykdyti darbus. Nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 12 d. trečiasis asmuo neatliko jokių gręžimo darbų. 2019 m. vasario 5 d. atsakovė atliko šurfavimo darbus, 2019 m. vasario 6 d. elektroniniu paštu atsiuntė trečiajam asmeniui darbų vietoje atkasto šurfo nuotraukas, kuriose parodė, kad pirmoji šiluminė trasa yra mažesniame gylyje ir labiau nutolusi nuo gręžimo zonos. 2019 m. vasario 11 d. atsakovė atkasė antrąją šiluminę trasą ne susikirtime su bandomojo gręžimo kanalu, bet maždaug už 10 metrų nuo šio taško. 2019 m. vasario 12 d. darbų vietoje atsakovės brigadininkas pateikė trečiajam asmeniui 2019 m. vasario 12 d. išduotą leidimą aptverti ir kasti Nr. AK-2058/42/2018. Kadangi pagal statybos rangos sutartį visų leidimų ir patvirtinimų gavimas buvo atsakovės atsakomybė, trečiojo asmens direktorius manė, kad atsakovė sąžiningai vykdo savo sutartines pareigas, neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

12. 2019 m. vasario 13 d. apie 13 val. vykdant atsakovės užsakymą pagal pateiktą darbo projektą nutiesti naują vamzdį, traukiant atgal plėtiklį tarp šulinių, buvo pažeista šiluminė trasa, kurios šurfą atsakovė 2019 m. vasario 11 d. iškasė maždaug už 10 metrų nuo susikirtimo su bandomojo gręžimo kanalu, ant pievelės. 2019 m. vasario 13 d., atliekant šiluminės trasos kontrolę pažeidimo vietoje, paaiškėjo, kad šiluminė trasa buvo paklota žymiai giliau, nei buvo nurodyta atsakovės patvirtintame darbo projekte. Atsakovė 2019 m. sausio 7 d. buvo patikrinusi bandomojo gręžimo gylius (aukščius), patvirtinusi juos Gręžimo darbų protokole Nr. 1 ir davusi leidimą trečiajam asmeniui šiame bandomajame kanale vykdyti kryptinio gręžimo darbus. Įvertinus pagal atsakovės ir trečiojo asmens susitarime aptartus leistinus gylio nuokrypius tarp projektinių šulinių, matyti, kad trečiojo asmens darbiniame ruože nebūtų galėjusi įvykti jokia šilumos tinklų avarija, jeigu darbo projektas ir jame nurodyti faktiniai šilumos tinklų padėties duomenys būtų buvę teisingi.

13. Nors atsakovė teigė, kad įvykio dieną trečiasis asmuo vykdė darbus neturėdamas atsakovės leidimo, tačiau 2019 m. sausio 7 d. atsakovės paskirtas atstovas Gręžimo darbų protokole Nr. 1 davė trečiajam asmeniui leidimą vykdyti darbus ir iki avarijos dienos jo neatšaukė, darbų nesustabdė. 2019 m. vasario 5 ir 11 d. pati atsakovė, siekdama patikrinti projekte nurodytų tinklų buvimo vietą, atliko esamų ieškovei priklausančių tinklų šurfavimo (atkasimo) darbus; 2019 m. vasario 6 d. el. laišku persiuntė trečiajam asmeniui darbų vietoje atkasto šurfo nuotraukas, 2019 m. vasario 7 d. el. laišku patvirtino, kad atkas antrą šurfą, pratęs leidimą, ir leido dirbti, 2019 m. vasario 11 d. atsakovė telefonu trečiojo asmens direktoriui patvirtino, kad antroji šiluminė trasa yra metru aukščiau nei bandomojo gręžimo kanalas ir jokio pavojaus nėra. Dėl to tokie atsakovės veiksmai, vykdant tarpusavio statybos rangos sutartį, patvirtina, kad trečiasis asmuo darbus vykdė tik su atsakovės žinia ir sutikimu. 2019 m. vasario 13 d. avariją galėjo lemti netinkamai parengta projektinė dokumentacija ir aplinkybė, kad atsakovė neatliko ieškovės požeminių komunikacijų šurfavimo darbų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei AB Vilniaus šilumos tinklams iš atsakovės UAB „Unipresta“ 34 809,14 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (34 809,14 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme momento (2020 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Unipresta“, vykdydama lauko lietaus nuotekų vamzdyno įrengimo darbus objektuose „Svečių namai (duomenys neskelbtini)“ ir „Daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini)“, darbams atlikti pasitelkė subrangovą trečiąjį asmenį. 2019 m. vasario 13 d. atsakovei UAB „Unipresta“ vykdant lietaus nuotekų vamzdyno prastūmimo darbus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, buvo pažeista ieškovei AB Vilniaus šilumos tinklams nuosavybės teise priklausanti šilumos tiekimo trasa. Atliekant skubius avarijos likvidavimo darbus buvo nustatyta, kad pažeistas ne tik tiekimo, bet ir grįžtamasis vamzdis, šio pažeidimas skubiai ir laikinomis priemonėmis 2019 m. vasario 15 d. buvo pašalintas.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2019 m. sausio 7 d. atsakovė trečiajam asmeniui leido traukti vamzdį, nusprendė, kad ji prisiėmė visą atsakomybę už šio leidimo vykdymo pasekmes. Tokią išvadą teismui leido padaryti nustatytos aplinkybės: trečiasis asmuo 2019 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu pranešė atsakovei, kad laukia jos patvirtinimo, ar vandentiekio vamzdžiai yra tiksliai toje vietoje, kaip pažymėta projekto brėžinio profilyje, ir įspėjo, kad, esant klaidai projekte, yra labai didelis pavojus, kad vamzdžiai gali būti pažeisti, taip pat paprašė patikslinti tikslią vamzdžio vietą atkasant arba patvirtinti, kad atsakomybę prisiims atsakovė; trečiasis asmuo 2019 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei, kad 9 val. šilumos tinklų atstovų reikalavimu darbai objekte (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyti, nes nebuvo gautas leidimas darbams vykdyti veikiančios šiluminės trasos apsaugos zonoje; informavo atsakovę, kad atlikus faktinių duomenų analizę paaiškėjo, jog tikrasis vandentiekio vamzdžių atstumas yra kitoks nei nurodytas darbo projekte. Tačiau atsakovė, būdama informuota apie nurodytas aplinkybes, neatšaukė pagal statybos rangos sutartį trečiajam asmeniui duoto leidimo vykdyti darbus. Trečiasis asmuo 2019 m. sausio 22 d. elektroniniu paštu priminė atsakovei, kad prašė atsiųsti projektą atitinkamu formatu, dar kartą pranešė, kad vandentiekio avarijos priežastimi tapo neteisingi projektiniai duomenys ir trečiojo asmens pasiūlymo atkasti vamzdyną prieš pradedant darbus nepaisymas, taip pat priminė, kad nuo 2019 m. sausio 18 d. gręžimo įranga nedirbo, nes nebuvo gautas AB Vilniaus šilumos tinklų leidimas. 2019 m. vasario 6 d. atsakovė elektroniniu laišku atsiuntė trečiajam asmeniui darbų vietoje atkasto šurfo nuotraukas, kuriose nurodyta, kad pirmoji šiluminė trasa buvo mažesniame gylyje ir labiau nutolusi nuo gręžimo zonos. 2019 m. vasario 7 d. trečiasis asmuo elektroniniu pranešimu nurodė atsakovei, kad, gavus galutinę informaciją apie antrą šiluminės trasos kirtimo vietą, bus galima tęsti gręžimo darbus. 2019 m. vasario 7 d. atsakovė elektroniniu laišku patvirtino trečiajam asmeniui, kad atkas šurfą, pratęs leidimą ir bus galima dirbti toliau. Trečiasis asmuo 2019 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku atsakė atsakovei, kad yra pasiruošęs darbus tęsti nuo 2019 m. vasario 11 d. Atsakovė 2019 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku atsakė, kad darbas iki galo nepadarytas ir reikia greičiau jį padaryti. Kadangi pagal statybos rangos sutartį atsakovė buvo atsakinga už leidimų ir patvirtinimų gavimą, tai trečiasis asmuo neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, todėl, 2019 m. vasario 12 d. išsiuntęs elektroniniu laišku atsakovei sąskaitą, gavo atsakovės patvirtinimą tęsti darbus.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės veiksmus komunikuojant su subrangovu ir faktiškai organizuojant jo darbus pagal statybos rangos sutartį, nurodė, kad atsakovei buvo žinoma apie subrangovo vykdomus statybos darbus, jų atlikimas buvo suderintas su atsakove, todėl nusprendė, kad atsakovė, kaip rangovė, buvo visiškai atsakinga už statybvietę ir, po vandentiekio avarijos sustabdžiusi darbus, turėjo pareigą užtikrinti, kad darbai statybvietėje nebūtų vykdomi.

18. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas statybos rangos sutarčių sąlygas, atsižvelgdamas į teisinį rangovo ir subrangovo bei užsakovo santykių reglamentavimą, nurodė, kad atsakovė, kaip rangovė, buvo visiškai atsakinga už subrangovo atliekamus veiksmus. Šiuo atveju taikytina netiesioginė civilinė atsakomybė, kai padarytą žalą privalo atlyginti ne pats žalą tiesiogiai padaręs asmuo (šiuo atveju subrangovas), o kitas subjektas (atsakovė), nes atsakovė, kaip rangovė ir atsakingas už žalą asmuo, privalėjo kontroliuoti žalą padariusio asmens veiksmus.

19. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais atsakovės argumentų, kad šilumos tiekimo tinklų avarijos priežastis buvo ne atsakovės veiksmai, bet pažeistų šilumos tiekimo tinklų netinkamas atvaizdavimas projektinėje dokumentacijoje. Pažymėjo, kad tiems atvejams, kai inžinerinių tinklų vietos, nurodytos toponuotraukose, neatitinka faktinių jų buvimo vietų, yra nustatyti papildomi reikalavimai, kurių laikymasis užtikrina, jog neatitikimų atvejais nebūtų pažeidžiami jau esantys inžineriniai tinklai. Vis dėlto byloje buvo nustatyta, kad vykdant darbus buvo nukrypta nuo suderintų projektinių sprendinių, o tai pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė aplinkybių, kad šurfų vietos buvo žodžiu derintos su savivaldybe ir ieškove; 2019 m. vasario 5 d. šurfų atlikimo vietas pasirinko išimtinai UAB „Unipresta“ atstovas ir darbus vykdė savo jėgomis. Kadangi šurfų atkasimas yra darbas, vykdomas šilumos tiekimo tinklų apsaugos zonoje, apie tokį darbą privalomai turėjo būti pranešta ieškovei.

20. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė, žinodama, jog šilumos tiekimo tinklų faktinė altitudė ir projektinė altitudė neatitinka viena kitos, ir būdama profesionalus, požeminių inžinerinių tinklų įrengimo srityje besispecializuojantis ūkio subjektas, taip pat žinodama, jog vykdo darbus vietovėje, kurioje yra susikirtimas su šilumos tiekimo tinklais, turėjo suprasti, kad gali pažeisti vamzdyną, ir privalėjo elgtis itin apdairiai bei imtis visų įmanomų saugumo ir prevencijos priemonių, t. y. prieš pratęsdama darbus 2019 m. vasario 13 d. turėjo atkasti šurfą tinklų susikirtimo vietoje ir atlikti tolimesnius darbus tokiu būdu, jog nebūtų pažeistas ieškovei priklausantis šilumos tiekimo tinklas.

21. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės atsakomybė už žalą, be bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, nustatyta ir pagal STR 1.06.01:2016 43 punktą, pagal kurį už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių ar archeologinio paveldo sugadinimą, saugomų augalų rūšių ir bendrijų radaviečių ar augaviečių sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kitaip. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė pažeidė ne tik konkrečių teisės aktų reikalavimus, bet ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), nes, jau žinodama apie šilumos tiekimo tinklų faktinę altitudės neatitiktį projektiniam matmeniui, nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu atsakovė nebūtų atlikusi pirmiau ieškovės nurodytų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tiek veikimu, tiek neveikimu, ir nebūtų pažeidusi bendros rūpestingumo pareigos, minėta žala nebūtų atsiradusi.

22. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinių sąlygų taikyti atsakovei netiesioginę deliktinę atsakomybę, tačiau sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie sudarė pagrindą taikyti atsakovei atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo pareigą gauti visus būtinus leidimus ar sutikimus atlikti darbus apsaugos zonose, garantuoti saugų darbą, gretimos aplinkos apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų, laikytis darbams taikomų teisės aktų reikalavimų, prisiimti visą atsakomybę ir visiškai atlyginti patirtą žalą. Atsakovė nebuvo perdavusi trečiajam asmeniui pareigų gauti visus būtinus leidimus ir suderinimus, susijusius su atliekamais darbais arti veikiančių požeminių komunikacijų; patikslinti padėtį ir, esant būtinybei, atlikti visų egzistuojančių požeminių komunikacijų šurfavimą. Pagal Rangos sutarties 1.3 punktą atsakovė buvo atsakinga už šios pareigos įgyvendinimą. Tačiau atsakovė, neturėdama leidimo, vykdė statybos darbus ginčo objekte ir, nors žinojo apie tai, kad faktinis pakloto vandentiekio vamzdžio po asfaltu gylis skyrėsi nuo nurodyto darbo projekte, tačiau nesiėmė priemonių avarijai išvengti. Atsakovė 2019 m. vasario 5 d. atkasė du šurfus, tačiau abu šurfai atkasti ne šilumos tiekimo tinklų ir lietaus nuotekų tinklų susikirtimo vietoje, kas būtų leidę tiksliai nustatyti šilumos tiekimo tinklų altitudę susikirtimo vietoje, o kitose vietose. Toks atsakovės atliktas šurfavimas neleido tinkamai įsitikinti vamzdžių paklojimo faktiniu gyliu ir konkrečia vieta.

24. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento atsakovei išduotame Leidime aptverti, kasti Nr. AK-2058/42/2018, kuriuo atsakovei leista (duomenys neskelbtini) g. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g.) atlikti lietaus nuotekų vamzdyno įrengimo darbus, buvo nurodyta, kad prieš darbų pradžią turi būti iškviestos visos projekte nurodytos tinklus eksploatuojančios organizacijos, bei ieškovės 2019 m. sausio 25 d. Akte-sutikime Nr. 3 nurodyta, kad, prieš vykdant žemės kasimo darbus, reikalinga iškviesti ieškovės atstovus, byloje nebuvo duomenų apie tai, kad atsakovė prieš ginčo darbų pradžią iškvietė ieškovės atstovą, derino šurfų atkasimo vietas, konsultavosi su ieškove, kokių atsargumo priemonių imtis, kad šilumos tinklai nebūtų pažeisti atliekant darbus.

25. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad atsakovė į trečiojo asmens 2019 m. vasario 4 d., vasario 7 d. elektroniniu paštu išreikštą susirūpinimą dėl to, kad reikia patikslinti faktinį veikiančių šilumos trasų gylį, būtina atidaryti tinklų susikirtimo vietą su tiesiama kanalizacija, kad būtų patikrintas faktinis skirtumas šilumos trasos gylio ir gręžimo štangos, esančios po žeme, reikia padaryti nuotraukas susikirtimo vietoje, reagavo 2019 m. vasario 5 d. atkasdama nepakankamai informatyvius šurfus ir 2019 m. vasario 7 d. ir vasario 12 d. elektroniniu paštu ragindama trečiąjį asmenį tęsti darbus, nesiimdama kitų priemonių šilumos tinklų pažeidimo pavojui sumažinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys neatitiko rūpestingo, apdairaus ir atidaus kontrahento elgesio standarto.

26. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pagal byloje surinktus įrodymus buvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai vykdant žemės kasimo darbus, apie tai nepranešus ieškovei, nesuderinus su ja ir neturint jos Leidimo vykdyti statybos darbus apsaugos zonoje, nesiėmus pakankamai priemonių šilumos tinklų pažeidimo pavojui sumažinti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė tinkamai, padarė pagrįstą išvadą apie atsakovės veiksmų neteisėtumą.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors darbus vykdė ne tiesiogiai atsakovė, o jos pasitelktas subrangovas, tačiau būtent atsakovės neteisėti veiksmai sudarė sąlygas žalai atsirasti. Atsakovės neteisėti veiksmai netiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susiję su atsiradusia žala.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

28. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai santykiai, taip pat jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo ieškovės ir trečiojo asmens Estijos bendrovės „OÜ AGIO Ehitus“; ieškovė buvo išdavusi atsakovei sutikimus vykdyti kasimo (gręžimo) darbus šilumos tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. apsaugos zonoje nuo 2019 m. sausio 22 d. 13 val. iki 2019 m. vasario 8 d. 16 val. ir nuo 2019 m. vasario 15 d. 15 val. iki 2019 m. kovo 1 d. 16 val. Ieškovei nuosavybės teise priklausančių šilumos tiekimo tinklų dalys buvo pažeistos 2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. vasario 13 d., t. y. ne tomis dienomis, kuriomis ieškovė buvo leidusi vykdyti kasimo (gręžimo) darbus. Ginčo dienomis apsaugos zonoje kasimo (gręžimo) darbus vykdė trečiasis asmuo Estijos bendrovė „OÜ AGIO Ehitus“, bet ne atsakovė. Dėl to teismai, kvalifikuodami ieškovę ir atsakovę siejusius teisinius santykius ginčo dienomis, turėjo įvertinti, ar ginčo dienomis, kai ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai santykiai ir ieškovė nebuvo išdavusi sutikimo atsakovei vykdyti kasimo (gręžimo) darbus apsaugos zonoje, trečiojo asmens vykdyti kasimo (gręžimo) darbai apsaugos zonoje, galėjo būti teisinis pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovei, o ne kasimo (gręžimo) darbus vykdžiusiam trečiajam asmeniui. Byloje nebuvo jokių teisinių sąlygų pripažinti atsakovės netiesioginę civilinę atsakomybę už trečiojo asmens veiksmus, nes ginčo dienomis, neturint ieškovės išduoto sutikimo vykdyti kasimo (gręžimo) darbus apsaugos zonoje, teisiniai santykiai dėl šilumos tiekimo tinklams padarytos žalos atlyginimo galėjo kilti tik tarp žalą patyrusio asmens (ieškovės) ir asmens (Estijos bendrovės), ginčo dienomis vykdžiusio kasimo (gręžimo) darbus apsaugos zonoje.

28.2. Teismai nepagrįstai atsakovei taikė netiesioginę atsakomybę už trečiojo asmens veiksmus, nors byloje ir nebuvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Teismai, nustatę, kad ginčo dienomis ieškovės ir atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai, nepagrįstai nusprendė, jog atsakovei taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Byloje buvo nustatyta, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl kasimo (gręžimo) darbų vykdymo apsaugos zonoje, tačiau nebuvo nustatyta teisinių sąlygų taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už trečiojo asmens (subrangovo) veiksmus. Taip pat byloje nebuvo įrodytos visos būtinosios atsakovės atsakomybei atsirasti sąlygos. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad pagal atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytą statybos rangos sutartį atsakovei kilo pareiga gauti ieškovės sutikimą vykdyti kasimo (gręžimo) darbus apsaugos zonoje, tačiau pagal šios rangos sutarties 6.2 punktą būtent trečiasis asmuo įsipareigojo užtikrinti, jog kasimo (gręžimo) darbai apsaugos zonoje būtų vykdomai pagal normatyvinius statybos dokumentus, vadinasi, kasimo (gręžimo) darbus apsaugos zonoje trečiasis asmuo galėjo vykdyti tik gavęs ieškovės sutikimą. Byloje buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo žinojo apie tai, jog ieškovė nebuvo davusi sutikimo vykdyti kasimo (gręžimo) darbus apsaugos zonoje ginčo dienomis, todėl negalėjo vykdyti jokių kasimo (gręžimo) darbų. Trečiajam asmeniui, vis dėlto vykdžiusiam pirmiau aptartus darbus, turėjo būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-176 patvirtintų Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklių 20 punktą, organizacija, įmonė ar asmuo, apgadinęs ar pažeidęs šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jų įrenginius, apsaugos nuo korozijos įrenginius, vamzdynų telemechanikos priemones, elektros teikimo linijas, vamzdyno žymėjimo ženklus ir kitus statinius bei įrenginius, susijusius su šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklais, privalo atlyginti nuostolius. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami nurodytas teisės normas, nepagrįstai pripažino esant rangovo netiesioginę civilinę atsakomybę už subrangovo veiksmais (deliktą) padarytą žalą ieškovei.

28.3. Teismai nepagrįstai nusprendė tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovei padarytos žalos buvus priežastinį ryšį. Nors apeliacinės instancijos teismas atsakovės neteisėtais veiksmais pripažino atsakovės pareigos gauti ieškovės sutikimą nevykdymą, tačiau teismas nenustatė, kad būtent tokie atsakovės veiksmai (neveikimas) galėjo turėti įtakos žalai atsirasti, kai kasimo (gręžimo) darbus ginčo dienomis vykdė ne atsakovė. Atsakovės pareigos gauti ieškovės sutikimą nevykdymas negalėjo būti teisėtas pagrindas trečiajam asmeniui vykdyti kasimo (gręžimo) darbus. Dėl to byloje turėjo būti konstatuota, kad tik trečiojo asmens tiesioginiai veiksmai nulėmė ieškovės patirtos žalos atsiradimą.

29. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo atsakovei taikyti netiesioginę deliktinę atsakomybę, byloje atsakovei atsakomybė taikyta tik nustačius bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas ne tik už konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymą, bet ir už bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius tarp ieškovės ir atsakovės ir nustatė visas sąlygas deliktinei atsakovės atsakomybei kilti. Atsakovės neteisėti veiksmai buvo tie, kad ji nurodė subrangovui vykdyti darbus be ieškovės sutikimo; prieš darbų pradžią nepatikslino šilumos tinklų faktinio gylio ir privalomai neatliko šurfų tinklų susikirtimų vietose; žinojo apie tai, kad faktinis pakloto vandentiekio vamzdžio po asfaltu gylis skiriasi nuo nurodyto darbo projekte, tačiau nesiėmė priemonių avarijai išvengti; prieš darbų pradžią neiškvietė ieškovės atstovo. Tokie atsakovės veiksmai pagrįstai buvo pripažinti neteisėtais, sudarę sąlygas žalai atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas nekildino atsakovės atsakomybės iš atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos rangos sutarties, pagrįstai nurodė, kad atsakovė, būdama atsakinga už leidimų ir sutikimų gavimą, negavo reikiamo sutikimo, neatliko šurfų, vadinasi, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.

29.2. Teismai taip pat teisingai nustatė netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Tam, kad darbai šilumos tinklų apsaugos zonoje galėtų būti pradedami vykdyti, buvo reikalingi atitinkami leidimai, ieškovės atstovo dalyvavimas, taip pat šilumos tinklų faktinės padėties nustatymas. Neįvykdžius šių sąlygų, jokie darbai negalėjo būti pradedami. Pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą Rangos sutartį būtent atsakovė buvo atsakinga už visus būtinus leidimus ir suderinimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, šių pareigų buvimo atsakovė byloje neneigė.

30. Trečiasis asmuo Estijos bendrovė „OÜ AGIO Ehitus“ atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

30.1. Bylą nagrinėję teismai, kvalifikuodami ieškovę ir atsakovę siejusius teisinius santykius, pagrįstai nustatė, kad nors šių šalių nesiejo sutartiniai santykiai, tačiau ieškovė buvo išdavusi atsakovei AB Vilniaus šilumos tinklų leidimą vykdyti statybos (gręžimo) darbus šilumos tiekimo tinklų apsaugos zonoje, o atsakovė, užuot laikiusis AB Vilniaus šilumos tinklų leidime nustatytų taisyklių ir terminų, juos pažeidė, šioje apsaugos zonoje pati vykdydama ir organizuodama bei primygtinai nurodydama trečiajam asmeniui vykdyti kasimo (gręžimo) darbus. Dėl to teismų konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai galėjo būti teisinis pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovei, tiek kaip vykdžiusiai kasimo (gręžimo) darbus, tiek kaip organizavusiai šių darbų vykdymą.

30.2. Teismai ištyrė ir išsamiai aptarė aplinkybes, kurios patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai laikėsi CK 6.659 straipsnyje rangovui nustatytos pareigos įspėti atsakovę apie konkrečias aplinkybes, kėlusias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui: iki gręžimo darbų pradžios (2019 m. sausio 8 d.) elektroniniu paštu nurodė, kad laukia atsakovės patvirtinimo, ar vandentiekio vamzdžiai yra tiksliai toje vietoje, kaip pažymėta projekto brėžinio profilyje, ir įspėjo, kad, esant klaidai projekte, yra labai didelis pavojus, jog vamzdžiai gali būti pažeisti, taip pat paprašė patikslinti tikslią vamzdžio vietą atkasant arba patvirtinti, kad atsakomybę prisiims atsakovė; 2019 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei, kad 9 val. šilumos tinklų atstovų reikalavimu darbai objekte buvo sustabdyti, nes nebuvo gautas leidimas darbams vykdyti veikiančios šiluminės trasos apsaugos zonoje, taip pat informavo atsakovę, kad atlikus faktinių duomenų analizę paaiškėjo, jog tikrasis vandentiekio vamzdžių atstumas yra kitoks nei nurodytas darbo projekte; 2019 m. sausio 22 d. elektroniniu paštu priminė atsakovei, kad prašė atsiųsti projektą atitinkamu formatu, dar kartą pranešė, kad vandentiekio avarijos priežastimi tapo neteisingi projektiniai duomenys ir trečiojo asmens pasiūlymo atkasti vamzdyną prieš pradedant darbus nepaisymas; 2019 m. vasario 7 d. elektroniniu pranešimu nurodė atsakovei, kad gavus galutinę informaciją apie antrą šiluminės trasos kirtimo vietą, bus galima tęsti gręžimo darbus; trečiasis asmuo 2019 m. vasario 12 d. gavo atsakovės patvirtinimą kitą dieną tęsti darbus. Dėl to atsakovei galėjo būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė.

30.3. Teismai išsamiai ir plačiai atskleidė priežastinio ryšio aplinkybes, teisingai nustatė, kad žalos atsiradimą lėmė ne tai, jog atsakovė negavo ieškovės leidimo vykdyti darbus, o tai, kad atsakovė, nesilaikydama rangos sutarčių nuostatų, davė trečiajam asmeniui nurodymus tęsti dėl ankstesnės avarijos sustabdytus gręžimo darbus, ragindama trečiąjį asmenį kuo greičiau atnaujinti darbus, elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir neatidžiai. Būtent tokie atsakovės neteisėti veiksmai (rangos sutarčių nuostatų, ieškovę ir atsakovę siejančio sutikimo sąlygų nesilaikymas, atsakovės nerūpestingumas, neapdairumas ir neatidumas) buvo pagrindinės sąlygos žalai atsirasti ir tokie atsakovės veiksmai netiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusia žala.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nukentėjusio trečiojo asmens galimybės reikalauti nuostolių atlyginimo iš sutartiniais santykiais su juo nesusijusios rangovės

31. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė ginčo šalis siejusius materialinius teisinius santykius, todėl nepagrįstai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Atsakovės teigimu, teismams nebuvo teisinio pagrindo pripažinti atsakovės netiesioginę deliktinę civilinę atsakomybę už trečiojo asmens atliktus veiksmus, nes teisiniai santykiai galėjo kilti tik tarp žalą patyrusio asmens (ieškovės) ir trečiojo asmens, vykdžiusio kasimo darbus apsaugos zonoje, neturint ieškovės išduoto sutikimo. Kasaciniu skundu atsakovė grindžia, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš jos žalos atlyginimo, nes tarp jos ir ieškovės nėra teisinio santykio: atsakovę, kaip rangovę, pagal sutartį siejo teisiniai santykiai su UAB „Saulės kopos“. Atsakovė skunde nurodo, kad žalą ieškovės turtui padarė subrangovė (trečiasis asmuo), todėl ieškovė, nebūdama sutartinių santykių su rangove dalyvė, turėtų žalos atlyginimo reikalauti iš trečiojo asmens, kuris tiesiogiai sugadino ieškovei priklausantį turtą.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje susiklostė vadinamojo objektyvaus bendrininkavimo situacija.

33. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvi bendrininkavimo atmainos: subjektyvusis ir objektyvusis. Nagrinėjamu atveju tampa aktuali objektyviojo bendrininkavimo apibrėžtis. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Tokiu atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>).

34. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad subrangovė žinojo, jog gręžti nurodytoje vietoje yra rizikinga ir galima pažeisti vamzdyną, tačiau tai darė, gavusi rangovės paliepimą vis tiek atlikti šiuos darbus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. sausio 7 d. davė trečiajam asmeniui Estijos bendrovei „OÜ AGIO Ehitus“ leidimą traukti vamzdį ir tuo prisiėmė visą atsakomybę už šio leidimo vykdymo pasekmes. Trečiasis asmuo Estijos bendrovė „OÜ AGIO Ehitus“ 2019 m. sausio 8 d. elektroniniu paštu pranešė atsakovei, kad gręžėjų brigada, negavusi nei apmokėjimo patvirtinimo, nei paties mokėjimo, nevyks į Vilnių baigti darbų, be to, laukė atsakovės patvirtinimo, ar vandentiekio vamzdžiai buvo tiksliai toje vietoje, kaip pažymėta projekto brėžinio profilyje, ir įspėjo, kad esant klaidai projekte yra labai didelis pavojus, jog vamzdžiai gali būti pažeisti, taip pat paprašė patikslinti tikslią vamzdžio vietą atkasant arba patvirtinti, kad atsakomybę prisiims atsakovė. Trečiasis asmuo 2019 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei, kad 9 val. šilumos tinklų atstovų reikalavimu darbai objekte (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyti, nes nebuvo gautas leidimas darbams vykdyti veikiančios šiluminės trasos apsaugos zonoje (5 m), taip pat informavo atsakovę, kad atlikus faktinių duomenų analizę paaiškėjo, jog tikrasis vandentiekio vamzdžių atstumas yra kitoks nei nurodytas darbo projekte. Taigi, atsakovė, būdama informuota apie nurodytas aplinkybes, vis tiek neatšaukė pagal rangos sutartį duoto trečiajam asmeniui leidimo vykdyti darbus. Trečiasis asmuo 2019 m. sausio 22 d. elektroniniu paštu priminė atsakovei, kad jau prašė atsiųsti projektą atitinkamu formatu, dar kartą pranešė, jog vandentiekio avarijos priežastimi tapo neteisingi projektiniai duomenys ir trečiojo asmens pasiūlymo atkasti vamzdyną prieš pradedant darbus ignoravimas, taip pat priminė, kad nuo 2019 m. sausio 18 d. gręžimo įranga nedirba, nes nėra Vilniaus miesto šilumos tinklų įmonės leidimo. Atsakovė 2019 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku atsiuntė trečiajam asmeniui darbų vietoje atkasto šurfo nuotraukas, kuriose buvo nurodyta, kad pirmoji šiluminė trasa yra mažesniame gylyje ir labiau nutolusi nuo gręžimo zonos. Trečiasis asmuo 2019 m. vasario 7 d. elektroniniu pranešimu nurodė atsakovei, kad, gavus galutinę informaciją apie antrą šiluminės trasos kirtimo vietą, bus galima tęsti gręžimo darbus. Atsakovė 2019 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku patvirtino trečiajam asmeniui, kad atkas šurfą, pratęs leidimą ir galima dirbti, taip pat kad jau atidavė dokumentus draudikui. Trečiasis asmuo 2019 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku atsakė atsakovei, kad yra pasiruošęs atvykti ateinančią dieną į susitikimą, o darbus tęsti nuo pirmadienio, t. y. 2019 m. vasario 11 d. Atsakovė 2019 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku atsakė trečiajam asmeniui, kad darbas iki galo nepadarytas ir reikia greičiau jį padaryti. Kadangi pagal rangos sutartį visų leidimų ir patvirtinimų gavimas buvo atsakovės atsakomybė, trečiojo asmens Estijos bendrovės „OÜ AGIO Ehitus“ direktorius neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir 2019 m. vasario 12 d. 16.40 val. išsiuntė elektroniniu laišku atsakovei sąskaitą, o 16.48 val. gavo atsakovės patvirtinimą tęsti darbus (šulinio remontą, drenažą ir kt.).

35. Iš šių teismų nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovei buvo žinoma apie subrangovės (trečiojo asmens Estijos bendrovės „OÜ AGIO Ehitus“) vykdomus statybos darbus, negana to, jų atlikimas buvo suderintas su atsakove. Taigi iš šių teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nors tiesiogiai ieškovei žalą padarė subrangovė, tačiau pati atsakovė (rangovė) reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taip pat pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kuri įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

36. Tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su žalos ieškovei atsiradimu, t. y. atsakovė buvo įspėta apie gręžimo riziką, tačiau vis tiek liepė subrangovei atlikti gręžimo darbus.

37. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmiausia nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Toliau nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA4LTM4MS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-108-381/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-108-381/2023">e3K-3-108-381/2023</a>, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad subrangovė nenorėjo atlikti gręžimo darbų, juos darė iš esmės rangovės paliepimu. Taigi faktinis priežastinis ryšys egzistuoja. Dėl to toliau vertintina antroji priežastinio ryšio nustatymo sąlyga – teisinis priežastinis ryšys, dėl kurio egzistavimo sprendžiant turi būti nustatyta, ar situacijoje, kai egzistuoja faktinis priežastinis ryšys, būtų racionalu ir teisinga iš žalą padariusio asmens priteisti nuostolių atlyginimą nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pati atsakovė kaip rangovė reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo; tokia žala galėjo atsakovės būti protingai numatoma kaip tikėtinas jos veiksmų rezultatas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme.

39. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad objektyvusis bendrininkavimas padarinių prasme sukuria solidariąją skolininkų atsakomybę. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

40. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>).

41. Atsižvelgiant į šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas objektyvusis bendrininkavimas siaurąja prasme, bei į šios nutarties 40 punkte pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, pabrėžtina, kad atsakovę (rangovę) ir trečiąjį asmenį (subrangovę) siejo bendri veiksmai dėl kilusių padarinių, t. y. tiek rangovė, tiek subrangovė savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie ieškovei atsiradusios žalos; taip pat šių abiejų subjektų neteisėti veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei atsiradusia žala. Dėl to spręstina, kad šioje byloje buvo visos pagal įstatymą nustatytos sąlygos, reikalingos rangovės ir subrangovės solidariajai atsakomybei kilti.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nors ir remdamasis netinkamais teisiniais argumentais, tačiau bylą išsprendė iš esmės teisingai. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas konstatuoti atsakovės ir trečiojo asmens bendrais veiksmais padarytos žalos nedalomumą ir šių asmenų veiksmų bendrumą objektyviąja prasme. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, kaip nukentėjęs asmuo, turėdama pasirinkimo laisvę, kuriam iš žalą padariusių asmenų reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo bei reikalauti žalos atlyginimo, ieškinį reiškė rangovei kaip solidariajai atsakovei. Pažymėtina, kad subrangovė byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, todėl turėjo visas galimybes gintis šioje byloje nuo pareikšto reikalavimo, jeigu toks ieškinys būtų buvęs pareikštas.

43. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad teisinio pagrindo ją naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

44. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

46. Šiuo atveju, netenkinus atsakovės kasacinio skundo, konstatuotina, kad atsakovė neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokią teisę turi ieškovė ir trečiasis asmuo.

47. Ieškovė prašo priteisti 3024,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 7, 8.14 punktuose nurodyto dydžio. Bylinėjimosi išlaidų realumą, pagrįstumą pagrindžiantys dokumentai teismui pateikti. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.

48. Trečiasis asmuo Estijos bendrovė „OÜ AGIO Ehitus“ prašo priteisti 3204,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 7, 8.14 ir 8.19 punktuose nurodyto dydžio. Bylinėjimosi išlaidų realumą, pagrįstumą pagrindžiantys dokumentai teismui pateikti. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.

49. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ (j. a. k. 302625612) 3024,52 Eur (tris tūkstančius dvidešimt keturis Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui Estijos bendrovei „OÜ AGIO Ehitus“ (j. a. k. 10233248) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ (j. a. k. 302625612) 3204,90 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturis Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Egidija Tamošiūnienė