Kasacinio skundo Nr. DOK-1848/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60295-2018-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžio išteisintojo V. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Žukauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 293 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus, kurie kliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022 m. kovo 10 d. nutartimi panaikindamas apeliacinės instancijos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavo, kad teismas turi išsamiai patikrinti bylos aplinkybes, susijusias su nuteistajam V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviaisiais požymiais, ir padaryti bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl tiesioginės tyčios buvimo ar nebuvimo V. K. veiksmuose, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, šio klausimo tinkamai ir išsamiai nesprendė – išsamiai ir nešališkai bylos įrodymų neištyrė, nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neiškvietė ir neapklausė V. K., be jo apklausos netinkamai įvertinto V. K. psichinį santykį su tiriama nusikalstama veika.
Apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į V. K. gynėjo paaiškinimus, kodėl jo ginamasis negali būti apklausiamas, nepatikrinęs gynėjo išsakytų teiginių, nepagrįstai nusprendė dėl sveikatos būklės V. K. į teismo posėdį nekviesti ir jo pakartotinai neapklausti, argumentuodamas tuo, kad V. K. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme V. K. iš esmės nebuvo apklaustas, savo parodymus jis pateikė raštu. Teisėjų kolegijai, pirmą kartą išnagrinėjusiai bylą apeliacine tvarka, kilo abejonių dėl šių parodymų turinio, tačiau V. K. atsisakius duoti parodymus tiesiogiai teisme, nebuvo galimybės patikrinti jų patikimumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išteisinamajame nuosprendyje analizuodamas V. K. psichinę būklę, rėmėsi tik ta teismo psichiatrijos ekspertizės akto dalimi, kurioje nurodoma, kad socialinėse situacijose V. K. sunkiai orientuojasi. Tačiau kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad V. K. konstatuotas įgimtas intelekto deficitas, lengvas (ne vidutinis ar sunkus) protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, geba skirti leistiną elgesį nuo neleistino. Pagal turimus gebėjimus žinios apie lytinius santykius, seksualinę prievartą yra pakankamos, pakankamai suvokia tokių veiksmų esmę, galimas pasekmes pagrįsdamas savo konkrečia patirtimi. Taip pat ekspertizės akte nurodoma, kad V. K. gali būti apklausiamas ikiteisminiame tyrime ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu V. K. dirba, yra dirbęs ir užsienio valstybėse, savarankiškai disponuoja piniginėmis lėšomis ir pan. Tai paneigia išteisinamajame nuosprendyje nurodytus teiginius, kad V. K. pakartotinai nekviestinas į teismo posėdį dėl sveikatos būklės.
Be to, apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje padarė nepagrįstą prielaidą, kad nukentėjusioji į ikiteisminio tyrimo instituciją kreipėsi praėjus dviem dienoms po įvykio, galimai paveikta liudytojo V. S. ir kilusių nesutarimų dėl paskolos. To nepatvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo V. S. parodymai. Priešingai, ši aplinkybė buvo paneigta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose.
Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 293 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2022 m. gruodžio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu nustatė prokurorui baigiamosios kalbos trukmę. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip teisėjo šališkumas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų (išteisintojo, nukentėjusiosios, liudytojo V. S. parodymų) vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl jų vertinimo bei išreiškia pritarimą pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo, pirmą kartą nagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, atliktam įrodymų vertinimui bei išvadoms, kad V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų nepagrindžia ir prokuroro nurodomas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neapklausti teismo posėdyje V. K., atsižvelgiant į jo poziciją šiuo klausimu. Pažymėtina, kad įtariamasis, kaltinamasis turi teisę atsisakyti duoti parodymus – duoti parodymus yra įtariamojo, kaltinamojo teisė, o ne pareiga. Be to, prokuroras deklaratyviai nurodo BPK 293 straipsnio 6 dalies pažeidimą. Iš garso įrašo nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas būtų ribojęs prokurorės pasisakymą baigiamųjų kalbų metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arūno Žukausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Sigita Jokimaitė
Tomas Šeškauskas
