Pareiškimo Nr. DOK-1120/2023
Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00005-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistųjų K. N. ir A. Z. gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžiu nuteisti:
1.1. K. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
1.2. A. Z. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atmestas nuteistųjų K. N., A. Z. ir jų gynėjo (taip pat ir prokuroro) apeliacinis skundas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 6 d. nutartimi atmestas nuteistųjų K. N., A. Z. ir jų gynėjo advokato D. Raulušaičio kasacinis skundas.
4. K. N. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule UAB „D“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę: jis, nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2014 m. spalio 1 d. būdamas UAB „D“ direktorius, veikdamas bendrai su UAB „D“ buhaltere A. Z., turėdamas bendrą nusikalstamą tikslą apgaule panaikinti didelės vertės PVM sumokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui turtinę prievolę imituojant tariamą dyzelino eksportą, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje A. Z. surašius tikrovės neatitinkančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras su jose nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad UAB „D“ pardavė bendros 1 225 837,26 Eur vertės, o įmonės „C“, „F“ ir „C“ pirko dyzeliną, nors realiai įmonės dyzelino iš UAB „D“ nepirko, ir šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus A. Z. įtraukus į UAB „D“ buhalterinę apskaitą, o 2014 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių PVM deklaracijose neįtraukus mokėtino PVM 21 proc. nuo Lietuvoje parduotų 1 225 837,26 Eur vertės prekių, nes dyzelinas buvo parduotas ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiais veiksmais 257 425,83 Eur sumažinus mokėtiną PVM, jo nedeklaravus ir elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) būdu pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „D“ PVM deklaracijas: 2014 m. rugpjūčio 25 d. už 2014 m. liepos mėn., 2014 m. rugsėjo 25 d. už 2014 m. rugpjūčio mėn., 2014 m. spalio 28 d. už 2014 m. rugsėjo mėn., 2014 m. lapkričio 25 d. už 2014 m. spalio mėn., apgaule UAB „D“ naudai panaikino didelės – 257 425,83 Eur vertės turtinę prievolę sumokėti PVM ir padarė valstybės biudžetui to paties dydžio didelę turtinę žalą.
5. A. Z. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule UAB „D“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę: ji, nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2015 m. sausio 19 d. būdama UAB „D“ buhalterė, nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2014 m. spalio 1 d. veikdama bendrai su UAB „D“ direktoriumi K. N., turėdama bendrą nusikalstamą tikslą apgaule panaikinti didelės vertės PVM sumokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui turtinę prievolę imituojant tariamą dyzelino eksportą, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras su jose nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad UAB „D“ pardavė bendros 2 636 944,89 Eur vertės, o įmonės „C“, „F“ ir „C“ pirko dyzeliną, nors realiai įmonės dyzelino iš UAB „D“ nepirko, ir vykdydama UAB „D“ direktoriaus K. N. nurodymus šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukė į UAB „D“ buhalterinę apskaitą, o į 2014 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesių PVM deklaracijas neįtraukė mokėtino PVM 21 proc. nuo Lietuvoje parduotų 2 636 944,89 Eur vertės, nes dyzelinas buvo parduotas ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiais veiksmais 553 758,43 Eur sumažino mokėtiną PVM, jo nedeklaravo ir elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) būdu pateikė UAB „D“ PVM deklaracijas: 2014 m. rugpjūčio 25 d. už 2014 m. liepos mėn., 2014 m. rugsėjo 25 d. už 2014 m. rugpjūčio mėn., 2014 m. spalio 28 d. už 2014 m. rugsėjo mėn., 2014 m. lapkričio 25 d. už 2014 m. spalio mėn., 2014 m. gruodžio 29 d. už 2014 m. lapkričio mėn., 2015 m. sausio 26 d. už 2014 m. gruodžio mėn., 2015 m. vasario 25 d. už 2015 m. sausio mėn. – Valstybinei mokesčių inspekcijai.
5.1. A. Z., nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. birželio 22 d. būdama UAB „D“ direktorė, turėdama bendrą nusikalstamą tikslą apgaule panaikinti didelės vertės PVM sumokėjimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui turtinę prievolę imituodama tariamą dyzelino eksportą, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras su jose nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad UAB „D“ pardavė bendros 302 998,64 Eur vertės, o įmonė „F“ pirko dyzeliną, nors realiai įmonė dyzelino nepirko, pati būdama UAB „D“ buhalterė įtraukė šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus į bendrovės buhalterinę apskaitą, o į 2015 metų sausio, vasario, kovo mėnesių PVM deklaracijas neįtraukė nuo Lietuvoje parduotų 302 998,64 Eur vertės prekių mokėtino 21 proc. PVM, tokiais veiksmais 63 629,71 Eur sumažinus mokėtiną PVM, jo nedeklaravus ir elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) būdu pateikus PVM deklaracijas: 2015 m. vasario 25 d. už 2015 m. sausio mėn., 2015 m. kovo 17 d. už 2015 m. vasario mėn., 2015 m. balandžio 12 d. už 2015 m. kovo mėn. – Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno apskrities skyriui, apgaule UAB „D“ naudai panaikino didelės – 63 629,71 Eur vertės turtinę prievolę. Savo veiksmais A. Z. apgaule UAB „D“ naudai panaikino didelės – 617 388,14 Eur vertės turtinę prievolę ir padarė valstybės biudžetui to paties dydžio didelę turtinę žalą.
6. K. N. ir A. Z. taip pat nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau paduotu pareiškimu neprašoma atnaujinti šios bylos dalies.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
7. Nuteistųjų K. N. ir A. Z. gynėjas advokatas D. Raulušaitis prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 2K-31-654/2023; atnaujintą bylą perduoti nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nuosprendžio, Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 6 d. nutarties dalis dėl K. N. ir A. Z. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti. Pareiškėjas nurodo:
7.1. Pagal nuosprendyje ir nutartyse nurodytas aplinkybes buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir dėl to reikia panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 1 punktas).
7.2. Teismai neteisingai sprendė dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymio – turtinės žalos. Pagal nuosprendyje ir nutartyse nustatytas aplinkybes matyti, kad nuteistieji yra nuteisti už tai, kad „imitavo tariamą dyzelino eksportą“, neįtraukė į PVM deklaracijas „mokėtino 21 proc. PVM nuo Lietuvoje parduotų prekių“, taip,,panaikino didelės vertės turtinę prievolę“ ir „padarė valstybės biudžetui didelę turtinę žalą“. Pagal nuosprendyje ir nutartyse nurodomas aplinkybes matyti, kad dyzelinas buvo išvežtas iš Lietuvos į Lenkijos bei Vokietijos akcizinius sandėlius ir vėliau šiose valstybėse kelis kartus perparduotas. Teismai nenustatinėjo, ar dyzelinas vėliau buvo pargabentas atgal į Lietuvą ir čia parduotas. Kasacinėje nutartyje (12 punkte) nurodoma: „Teisėjų kolegija sutinka, kad teismai nenustatė ir nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti, kad dyzelinas iš užsienio valstybių buvo pargabentas atgal į Lietuvą.“ Teismų sprendimuose nurodoma, kad UAB „D“ prievolė Lietuvoje mokėti PVM (ir atitinkamai turtinė žala šios prievolės nevykdant) kyla iš teismų nustatytos aplinkybės, kad dyzelino įgijėjai užsienio valstybėse „pagal UAB „D“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras neįgijo realios teisės disponuoti dyzelinu“ (kasacinės instancijos teismo nutarties 22 punktas).
7.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 182 straipsnio prasme turtinės naudos įgijimas apgaule kartu reiškia ir atitinkamos turtinės žalos padarymą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, valstybei, savivaldybei, Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai ir kt. (materialioji sudėtis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-976/2022">2K-218-976/2022</a>).
7.4. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolė skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Pagal PVM įstatymo 3 straipsnį PVM objektas yra už atlygį vykdomas realus prekių tiekimas, kuris vyksta šalies teritorijoje.
7.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad prievolė mokėti PVM gali būti konstatuojama tik tuo atveju, kai prekės parduodamos ir iš pirkėjo gaunama prekių kaina su PVM, kurį reikia sumokėti į valstybės biudžetą: „Būtent parduodamas prekę ar paslaugą, PVM mokėtojas iš pirkėjo (vartotojo) gauna ir tą pinigų sumą, kurią kaip PVM privalo sumokėti į valstybės biudžetą“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-322/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-322/2013">2K-7-322/2013</a>).
7.6. Taigi prievolė į valstybės biudžetą mokėti PVM kyla tik tuo atveju, kai prekės yra tiekiamos (parduodamos) šalies teritorijoje. Sutiktina, kad tokios prievolės panaikinimas apgaule galėtų būti siejamas su veiksmais, kuriais siekiama nuslėpti prekių pardavimo šalies teritorijoje faktą (pvz., imituojant prekių eksportą) ir taip išvengti prievolės mokėti PVM. Tačiau nenustačius prekių pardavimo šalies teritorijoje fakto (esant neginčijamai nustatytai aplinkybei, kad prekės buvo išvežtos iš Lietuvos, ir netyrus, ar jos buvo parvežtos atgal) nėra pagrindo teigti, kad Lietuvoje kilo prievolė mokėti PVM ir buvo padaryta turtinė žala valstybės biudžetui tokios prievolės išvengus.
7.7. Tuo tarpu, jei prekės parduodamos kitoje Europos Bendrijos (toliau – Bendrija) valstybėje, PVM turi būti mokamas į tos Bendrijos valstybės biudžetą, o tokios prievolės vengiant, turtinė žala daroma tos Bendrijos valstybės mokesčių sistemai. Pažymėtina, kad ir kasacinėje nutartyje cituojamoje Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nurodoma sąlyga, prekių eksporto atveju draudžianti taikyti 0 proc. PVM, – prekių įgijėjas neįgijo realios teisės disponuoti dyzelinu, – yra siejama su aplinkybe, kad prekių eksportas nebuvo realus (mokesčių mokėtojas neįrodė, kad prekes tikrai išvežė į kitą Bendrijos valstybę).
7.8. Taigi net ir konstatavus, kad dyzelino įgijėjai Lenkijoje ir Vokietijoje pagal UAB „D“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras neįgijo realios teisės disponuoti dyzelinu, tačiau nesant nustatytai aplinkybei, kad dyzelinas buvo parduotas Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad Lietuvoje kilo prievolė mokėti PVM ir buvo padaryta žala Lietuvos mokesčių sistemai. Pažymėtina, kad teismai nenustatė, jog prekės buvo parduotos ir kitose Bendrijos valstybėse, taigi negalima teigti, kad žala buvo padaryta ir užsienio valstybių mokesčių sistemoms.
7.9. Teismų sprendimuose nurodoma aplinkybė, kad dyzelino pirkėjai užsienio valstybėse neįgijo realios teisės disponuoti dyzelinu, priešingai nei nurodoma teismų sprendimuose, būtent lemia tai, kad prievolė mokėti PVM nekilo ir nebuvo padaryta turtinė žala tokios prievolės išvengus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija faktinėmis aplinkybėmis labai panašioje byloje (dėl dyzelino eksporto į Lenkiją) konstatavo: „pripažinus, kad prekių tiekimas, t. y. teisės disponuoti ginčo prekėmis kaip savininkui perdavimas įgijėjui, neįvyko, reikštų, kad nėra apmokestinamojo sandorio ir pareiškėjui neatsirado pareiga mokėti PVM“ (56 punktas). Toje pat nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad „mokesčių administratorius, spręsdamas dėl asmens pareigos mokėti PVM ir nustatęs, jog ginčo tiekimai įvyko, negali dėl tos pačios faktinės situacijos kartu daryti išvados, kad prekių gavėjas neįgijo teisės disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas, nors tiekimas galbūt ir įvyko ne tarp tų asmenų, kurie nurodyti dokumentuose“ (58 punktas) (nutartis administracinėje byloje Nr. A-276-602/2019).
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistųjų K. N. ir A. Z. gynėjo advokato D. Raulušaičio pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
9. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Taigi baudžiamoji byla BPK 451 straipsnio pagrindu gali būti atnaujinta tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, antra, reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nustatytus sprendimus. Jeigu nėra nors vienos iš šių sąlygų, byla negali būti atnaujinta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, ar atnaujinti baudžiamąją bylą dėl akivaizdžiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, yra vertinamas tik baudžiamojo įstatymo pritaikymas konkrečioms teismų nuosprendžiais ir (ar) nutartimis nustatytoms bylos aplinkybėms, o byloje surinkti įrodymai nėra tiriami ir vertinami, išvados apie bylos aplinkybes, jų teisingumą nėra daromos.
10. Pareiškėjas pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu teigdamas, kad bylą išnagrinėję teismai neteisingai sprendė dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymio – turtinės žalos. Pareiškėjo teigimu, nors ir nustačius, kad dyzelino įgijėjai Lenkijoje ir Vokietijoje pagal UAB „D“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras neįgijo realios teisės disponuoti dyzelinu, tačiau nenustačius, jog dyzelinas buvo parduotas Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad kilo prievolė mokėti PVM ir buvo padaryta žala Lietuvos mokesčių sistemai.
11. Susipažinusi su pareiškimu atnaujinti baudžiamąją bylą ir priimtais teismų sprendimais (nuosprendžiu, nutartimis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškime nėra argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog nagrinėjamoje byloje buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pareiškime iš esmės deklaratyviai nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų padarytomis išvadomis, kad dėl nuteistųjų veiksmų apgaule UAB „D“ naudai buvo panaikinta didelės vertės turtinė prievolė sumokėti PVM į valstybės biudžetą. Pareiškėjas, nekreipdamas dėmesio į teismų sprendimuose pateiktus įrodymus ir argumentaciją, savaip vertina byloje nustatytą aplinkybę, jog dyzelino pirkėjai užsienio valstybėse pagal UAB „D“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras neįgijo realios teisės disponuoti dyzelinu, pateikdamas savą išvadą, kitokią, nei padarė teismai, t. y. kad ši aplinkybė lemia, jog prievolė mokėti PVM nekilo ir turtinė žala Lietuvos valstybės biudžetui tokios prievolės išvengus nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad pareiškime prieštaringai interpretuojamos byloje nustatytos aplinkybės. Antai teigiama, kad pagal nuosprendyje ir nutartyse nurodomas aplinkybes matyti, jog dyzelinas buvo išvežtas iš Lietuvos ir vėliau Lenkijoje bei Vokietijoje kelis kartus perparduotas (8-as pareiškimo punktas), nors kartu teigiama ir tai, kad teismai nenustatė, jog prekės buvo parduotos ir kitose Europos Bendrijos valstybėse (14-as pareiškimo punktas), bei, remiantis tuo, pateikiama subjektyvi išvada, kad nagrinėjamu atveju žala nepadaryta ne tik Lietuvos valstybės biudžetui, bet ir užsienio valstybių mokesčių sistemoms. Pareiškime akcentuojama, jog prekės (dyzelinas) tikrai buvo išvežtos iš Lietuvos, ignoruojant teismų nustatytą aplinkybę, kad nuteistųjų atliktais veiksmais buvo imituojamas tariamas dyzelino eksportas, bei nustatytą sudėtingą nusikalstamo veikimo schemą.
12. Pažymėtina, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama visų instancijų teismuose. Bylų atnaujinimas BPK 451 straipsnio pagrindu nėra ketvirtoji, einanti po kasacijos, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadija (ar instancija). Nuteistųjų teisė apskųsti, jų vertinimu, nepagrįstus žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžius buvo įgyvendinta, o baudžiamoji byla, kaip minėta, gali būti atnaujinama tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra be papildomo tyrimo ir vertinimo aiški nuosprendžiu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai. Paduotame pareiškime išdėstyti teiginiai, kuriais savaip interpretuojamos bylos aplinkybės, nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl nuteistųjų K. N. ir A. Z. veiksmų atitikties BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiams, pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nesudaro.
13. Pareiškime išdėstyti argumentai, kad byloje nebuvo tiriama, ar prekės (dyzelinas) buvo pargabentos atgal į Lietuvą ir čia parduotos, buvo išdėstyti nuteistųjų gynėjo kasaciniame skunde, dėl jų pasisakyta kasacinės instancijos teismo nutarties 12, 13, 15 punktuose. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad argumentai dėl galimai padarytų BPK pažeidimų (pvz., neištirtų tam tikrų aplinkybių ar pan.) teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nesudaro.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal teismų sprendimuose (nuosprendyje, nutartyse) nustatytas aplinkybes ir paduotame pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnio 1 punkte nurodytą sprendimą, todėl baudžiamoji byla neatnaujinama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistųjų K. N. ir A. Z. gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Albinas Antanaitis
Sigita Jokimaitė
