Civilinė byla Nr. 3K-3-195/2014
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07453-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 118.1; 128.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. T., R. T., V. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. A. pareiškimu teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė pirminį prašymą dėl M. M. iki 1940 m. turėto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat visus kitus būtinus nuosavybės teisių atkūrimui Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjas nurodė, kad jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelio M. M. iki turto nacionalizacijos Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus–Trakų apskrityje, Mickūnų valsčiuje, Popeska–Veršuba kaime (dabar – Vilniaus miestas), nuosavybės teise valdytą 1,2168 ha žemės sklypą. Jo teigimu, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 1992 m. sausio 30 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, Lietuvos Respublikos pasą ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, kurie dingo, kaip paaiškėjo, pareiškėjui kreipusis 2005 m. kovo 1 d. su skundu (pranešimu) į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Sužinojęs apie dokumentų dingimą pareiškėjas 2005 m. kovo 30 d. pateikė papildomą prašymą atkurti nuosavybės teises. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija 2005 m. gegužės 30 d. aktu konstatavo, kad pareiškėjo pirminis prašymas ir kiti dingę nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai nebuvo surasti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartyje sutiko su nurodytame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotu faktu, kad pareiškėjas 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises. Šio sprendimo dalį, nustačiusią juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. A. vardu 1992 m. sausio 30 d. buvo pateikti jo pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai, panaikino Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. priimta nutartimi nutraukė civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2008">3K-7-24/2008</a>, išaiškinimu, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Įvertinęs tai, kad pareiškėjo nurodyti dokumentai dingo iš nuosavybės atkūrimo bylos, teismas nurodė, kad šių dokumentų juridinę reikšmę turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. prašymą, bylos Nr. A6-1052/2006, atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą dėl prašymo atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad nėra pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad pareiškėjas V. A. dokumentus buvo pateikęs įstatymo nustatytais terminais. Kadangi administracinis teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą pateikti dokumentus nuosavybės teisėms atkurti, tai bendrosios kompetencijos teismo sprendimas civilinėje byloje nesukurs pareiškėjui subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises.
Bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį.
Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis Lietuvos Respublikos pilietybę bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus pateikė 1992 m. kartu su prašymu atkurti nuosavybės teisę, t. y. prašo nustatyti ne tik dokumentų pateikimo faktą, bet ir jų turinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neatitinka CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų tokiems faktams nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrosios kompetencijos teismas nenustatinėja faktų, jog pilietis tam tikra data pateikė dokumentus, ir tų dokumentų turinio bei pobūdžio. Dokumentų pateikimo tam tikru laiku faktą ir jų pobūdį bei turinį vertina ir klausimus dėl to sprendžia pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašomas nustatyti dokumentų pareiškimo ir jų turinio nustatymo faktas nesuteiktų pareiškėjui teisės atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko (pareiškėjo senelio) žemę. Pilietis, siekdamas atkurti nuosavybės teises į žemę, turimus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus turi pateikti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus nagrinėjančiai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Net ir turint galimybę nustatyti faktą, kad kartu su 1992 m. pateiktu prašymu atkurti nuosavybės teises buvo pateikti ir dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybę bei giminystės ryšį su buvusiu turto savininku, pareiškėjas galėtų siekti įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, tačiau galimybė tokiu procesu pasinaudoti nereiškia subjektinės teisės atkurti nuosavybę į žemę atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos. Dėl to dokumentų pateikimo faktas nenustatytinas, nes vien tik jis nesuteiks pareiškėjui teisės atkurti nuosavybę į žemę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas V. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:
Teismai skundžiamose nutartyse nekonstatavo prašomo nustatyti pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo fakto juridiniu, nors ir apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad dokumentų pateikimo faktas sudarytų galimybę pareiškėjui pasinaudoti nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Faktui juridinę reikšmę suteikia teisės aktas. Remdamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu kasatorius save vertina tinkamu pretendentu į senelio M. M. iki 1940 m. Lietuvoje nuosavybės teise valdyto žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą piliečio prašymas atitinkamai institucijai turėjo būti paduotas iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Byloje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimu nustatyta, kad 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto valdybai V. A. vardu pateiktas pirminis prašymas atkurti nuosavybės teises į M. M. iki 1940 m. turėtą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą). Kasatorius byloje įrodinėjo, kad kartu su prašymu jis atsakingai institucijai pateikė ir pilietybę bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, tačiau nurodytų dokumentų nėra nuosavybės teisių atkūrimo byloje, todėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija šių dokumentų pateikimo datą laiko vėlesnę, jau po įstatymo nustatyto termino, kai pareiškėjas dokumentus pateikė pakartotinai. Kasatoriaus nurodytų dokumentų padavimo fakto nustatymas turi juridinę reikšmę jo teisei atkurti nuosavybės teisę į žemę įgyvendinti, nes, nustačius, kad kasatorius, nepažeisdamas įstatymo nustatyto termino, pateikė reikalingus dokumentus, jis galėtų dalyvauti nuosavybės teisų atkūrimo procese. Kasatorius negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka patvirtinti dokumentų pateikimo institucijai faktą, nes pirminiai dokumentai iš bylos yra dingę. Šią aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisių atkūrimą vykdančios institucijos atliktas vidinis patikrinimas. Galimybę ypatingosios teisenos tvarka nustatinėti dokumento padavimo atsakingai institucijai laiką, t. y. kad toks faktas laikytinas juridiniu, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421/2008">3K-3-421/2008</a>, kurioje konstatuota, kad pareiškėjos dokumento padavimo fakto datos nustatymas turi juridinę reikšmę jos teisei atkurti nuosavybės teisę į žemę įgyvendinti, nes, nustačius, kad pareiškėja, nepažeisdama įstatymo nustatyto naikinamojo termino, pateikė atitinkamą dokumentą, ji galėtų gauti šią žemę natūra).
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad 1992 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto valdybai V. A. vardu pateiktas pirminis prašymas atkurti nuosavybės teises, įsiteisėjo. Tačiau iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl kitų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku pateikimo. Taip skundžiamas nutartis priėmę teismai pažeidė CPK 18 straipsnyje nustatytą teismo sprendimo privalomumo principą, įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo dalis šioje byloje dėl prašymo padavimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taip pat prarado juridinę reikšmę – vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsniu tik prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatytais terminais pateikę, bet nepateikę likusių įstatyme nustatytų dokumentų, piliečiai praranda teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys K. T., R. T. ir V. T. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartis. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai); kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-388/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-388/2010">3K-3-388/2010</a>).
Kasatoriaus teiginiai, kad jo pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai buvo pateikti kartu su prašymu Vilniaus miesto valdybai, tačiau yra dingę, neatitinka tikrovės. Nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos patikrinimas iš esmės buvo atliktas tik dėl kasatoriaus pirminio prašymo atkurti nuosavybės teises suradimo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005 m. spalio 6 d. dokumentų patikrinimo akte nurodytas tik kasatoriaus prašymas ir pažymėta, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, o ne yra prarasti ar dingę. Ikiteisminis tyrimas taip pat buvo atliekamas tik ta apimtimi, ar kasatorius apskritai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, o aplinkybės, ar su prašymu kartu buvo pateikti ir kiti dokumentai, nebuvo tiriamos. Kasatorius kartu su neva 1992 m. sausio 30 d. pateiktu prašymu jokių kitų dokumentų nepateikė. Dėl to jo pareiškimu prašomi nustatyti faktai, kurie realiai neegzistuoja ir kurių egzistavimas nebuvo įrodinėjamas bylos nagrinėjimo metu, negalėjo būti nustatinėjami teismo ir byla pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Kasatorius į tokių asmenų sąrašą nepatenka. Jo motinos mergautinė pavardė nurodoma,,M.“ arba,,M.“; mirties liudijime –,,M.“, o nuosavybės teisė atkuriama asmeniui pavarde,,M.“. M. M. giminystės ryšys su vaikais galėjo būti nustatytas tik teismo, nes jokių dokumentų nėra išlikę. Trečiųjų asmenų prašymo atkurti nuosavybės teises atveju Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 22 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-7843-10/2002) nustatė juridinį faktą, kad C. T. (ikisantuokinė pavardė – M.) yra M. M. duktė ir trečiųjų asmenų senelė. Jeigu kasatorius būtų pateikęs giminystės ryšį pagrindžiančius dokumentus Vilniaus miesto valdybai, jis irgi būtų turėjęs priimtą analogišką teismo sprendimą dėl giminystės ryšio nustatymo, tačiau kasatoriaus giminystės ryšį su M. M. patvirtinančio dokumento ar duomenų apie tokį ryšį byloje nėra.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyta, kad piliečių pateiktus prašymus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima įstatyme nurodytos institucijos (18 straipsnis). Kompetenciją dėl kasatoriaus pareiškimu prašomų nustatyti faktų turi ne teismas, bet prašymus nagrinėjanti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas faktų dėl tam tikro turinio dokumentų pateikimo ir jų pakankamumo nenustatinėja, nes tokio pobūdžio vertinimą atlieka institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Net ir nustačius neva buvus pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises ar visus kitus būtinus dokumentus, galimybė pasinaudoti nuosavybės teisių atkūrimo procesu dar nereiškia asmens nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atsiradimo. Tokio prašymo pagrįstumo klausimą ir galimybę įgyti subjektinę teisę, remiantis teisės aktais, nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tik jeigu nuosavybės teises atkurianti institucija konstatuotų, kad kasatoriaus pateiktų dokumentų nepakanka tam tikroms aplinkybėms patvirtinti, ir tokių dokumentų jis neturėtų galimybių gauti, tik tuo atveju kasatorius galėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 445 straipsnio tvarka ir termino šiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Nuosavybės teisių atkūrimas per juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo institutą nėra galimas išvengiant nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu.
Tiek Vilniaus miesto apylinkės, tiek Vilniaus apygardos teismams nustačius, kad pareiškėjo prašomi nustatyti faktai dėl visų kitų būtinų dokumentų pateikimo neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, buvo padaryta išvada, kad faktas dėl prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo savaime nereiškia kasatoriui subjektinės teisės atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos. Dėl šios priežasties teismai bylą pagrįstai nutraukė, nes vien faktas dėl prašymo Vilniaus miesto valdybai pateikimo nelaikytinas juridinę reikšmę turinčiu faktu. Juolab kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A6-1052/2006, atmetė kasatoriaus prašymą atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti. Net ir nustačius faktą dėl prašymo pateikimo, kasatorius subjektinių teisių atkurti nuosavybės teises neįgytų, nes kitų privalomų dokumentų pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai jau neturi galimybės, tokių dokumentų pateikimo terminas jam neatnaujintas nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nuosavybės teisių atkūrimui juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421/2008">3K-3-421/2008</a>).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. Taigi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas yra procesinis pagrindas nustatyti visus kitokius, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nenumatytus, juridinę reikšmę turinčius faktus. Sprendžiant dėl tokių faktų nustatymo, taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir nustatant teisiškai reikšmingus faktus, išvardytus CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pirmiau nurodyta, kad viena būtinųjų sąlygų prašomam faktui teismo tvarka nustatyti – kad toks faktas turėtų juridinę reikšmę, t. y. nuo jo priklausytų asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai, ar faktas turi teisinę reikšmę, lemia materialusis teisinis reglamentavimas. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę.
Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, šiuo tikslu ir prašo nustatyti, jo manymu, juridinę reikšmę turinčius faktus. Nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reglamentavo Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, nuo 1997 m. liepos 9 d. jį pakeitė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu teisės aktai (jų 10 straipsniai) nustatė, kad asmuo, siekiantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalo pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius jo, kaip pretendento, tinkamumą bei nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis šią teisę įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikęs pilietybę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2008">3K-7-24/2008</a>; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-385/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-385/2010">3K-7-385/2010</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z., B. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-390/2010; kt.).
Šių nuosavybės teisių atkūrimo prielaidų (prašymo ir dokumentų pateikimo) įgyvendinimo teisė apibrėžta atitinkamais terminais: prašymo atitinkamai institucijai padavimo terminas nustatytas iki 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys). 2004 m. spalio 12 d. priimtame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme nustatyta galimybė teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti. Pareiškėjas bandė pasinaudoti šia galimybe, tačiau jo prašymas atnaujinti prieš tai aptartus terminus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimu atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla V. A. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr.A6-1052/2006). Tame sprendime teismas, be kita ko, nurodė, kad byloje yra nemažai įrodymų, įskaitant ir paties pareiškėjo paaiškinimą, kurie sudaro pagrindą rimtai suabejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais nebuvo padavęs prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. M. turėtą nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšius su šiuo asmeniu patvirtinančių dokumentų. Be to, šiuo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas 1992 m. sausio 30 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į M. M. iki 1940 m. turėtą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą). Taigi teismo tvarka pripažinta, kad vieną iš prielaidų, būtinų subjektinės teisės įgyvendinimui, pareiškėjas yra įgyvendinęs – laiku padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Kita teismo sprendimo dalis, kuria buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad kartu su prašymu pateikti dokumentai, patvirtinantys Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavus, kad pareiškimo dalykas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas 1992 m. sausio 20 d. pateikė visus kitus būtinus nuosavybės teisių atkūrimui Lietuvos Respublikos pilietybę ir giminystės ryšį su būsimu savininku patvirtinančius dokumentus, yra nekonkretus ir neaiškus. Nutartyje taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas šios kategorijos bylose turi būti aktyvus ir imtis priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, sudarančios pareiškimo dalyką ir pagrindą. Iš nutarties turinio matyti, kad pareiškimas turėtų būti sukonkretintas, nurodant konkrečius su prašymu pateiktus dokumentus ir jų pateikimo faktą patvirtinančius įrodymus. Taigi nutartimi, kuria byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažįstama, kad iš esmės tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo tvarka galimas.
Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiais apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais ir nurodymais, bylą nutraukė, pripažinęs, kad ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Savo išvadą teismas grindė tuo, kad: teismai tokio pobūdžio faktų (dėl piliečio dokumentų pateikimo valstybės institucijai tam tikrą dieną bei tų dokumentų turinio ir pobūdžio) nenustatinėja; įvertinti tokių dokumentų juridinę reikšmę ir (ne)pakankamumą nuosavybės teisių atkūrimui yra nuosavybės teises atkuriančių institucijų kompetencija; prašomas nustatyti faktas nesukurs pareiškėjui subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tokios pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas.
Sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad dėl pateiktų dokumentų reikšmės ir pakankamumo nuosavybės teisių atkūrimui turi spręsti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimanti institucija. Tačiau ši institucija tiek prašymus atkurti nuosavybės teisę nagrinėja, tiek pateiktus kitus dokumentus jų pakankamumo aspektu vertina tik tokiu atveju, jei jie pateikti įstatymų nustatytu laiku arba terminas jiems pateikti yra atnaujintas teismo (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys, 17 straipsnis). Pirmiau nurodyta, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą teismo sprendimu atmestas. Dėl to šiuo atveju tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad prašymas ir dokumentai buvo pateikti nepraleidus įstatymo nustatytų terminų, galimos tolesnės procedūros dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme vartojamas žodžių junginys,,pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai“ nustato dokumentų paskirtį, tačiau nereiškia, kad kiekvienas šios paskirties dokumentas pakankamas patvirtinti asmens statusą ar ryšius, reikšmingus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme. Dėl to fakto, kad pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinantys konkretūs dokumentai pateikti nepažeidžiant įstatymu apibrėžtų terminų, nustatymas savaime nereikštų, kad šie dokumentai pakankami nuosavybės teisėms atkurti. Nustačius, kad pareiškėjas, nepažeisdamas įstatymo nustatyto termino, išreiškė valią atkurti nuosavybės teises bei pateikė tam tikrus įstatymo reikalaujamus dokumentus, juos konkrečiai įvardydamas, galėtų būti tęsiamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, būtinos subjektinei teisei į nuosavybės grąžinimą įgyvendinti. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumento, patvirtinančio, kad jis kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikė ir tam tikrus dokumentus. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymo originalas ir galbūt su juo pateikti kiti dokumentai institucijos, kuriai dokumentai buvo teikiami, neišsaugoti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybė, jog tam tikrų valstybės institucijų pareigūnai netinkamai atlieka savo pareigas, negali sukelti neigiamų padarinių į šias institucijas besikreipiančių asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Dar ir dėl to pareiškėjui turėtų būti suteikta galimybė įrodyti, kad jis atliko pradinius nuosavybės teisėms atkurti būtinus veiksmus.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisių atkūrimą bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, priėmė neteisėtas nutartis, todėl apeliacinės ir pirmosios instancijos teismo nutartys naikintinos (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi naikinamomis nutartimis byla buvo nutraukta ir nenagrinėta iš esmės, šis pažeidimas negali būti pašalinamas apeliacinės instancijos teisme, tai byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 28,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. balandžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
