Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-171/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00325-2013-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 94.1; 94.5; 132

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ir atsakovo N. N. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovams N. N. ir uždarajai akcinei bendrovei VP GRUPĖ (pavadinimas pakeistas į uždaroji akcinė bendrovė „Veldė“) dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: V. N., uždaroji akcinė bendrovė „EAE“, uždaroji akcinė bendrovė „RYT“, uždaroji akcinė bendrovė „M.M.M. Projektai“, uždaroji akcinė bendrovė „EVA GRUPĖ“, AKSO, uždaroji akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Peronas“, J. B., M. K., V. N., M. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ginčo priskirtinumo teismo arba arbitražo kompetencijai.

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti V. N. ir N. N. 2010 m. kovo 18 d. akcijų dovanojimo sutartį (toliau – ir Dovanojimo sutartis Nr. 4) bei J. N. ir N. N. 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartį dėl gautinų sumų iš UAB „EAE“ ir UAB „RYT“ pagal 2009 m. sausio 6 d. ir 2009 m. vasario 6 d. paskolos sutartis (toliau – ir Dovanojimo sutartis Nr. 5) niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio kaip apsimestinius sandorius arba kaip sandorius, sudarytus dėl apgaulės, arba kaip sandorius, sudarytus dėl suklydimo; pripažinti, kad šios dovanojimo sutartys buvo sudarytos siekiant pridengti N. N., V. N. ir J. N. susitarimą dėl sutartyse nurodyto turto perdavimo V. N. laikinam neatlygintinam valdymui; pripažinti, kad UAB VP GRUPĖ (pavadinimas nuo 2014 m. vasario 17 d. pakeistas į UAB „Veldė“) pažeidė 2006 m. rugsėjo 1 d. Paslaugų teikimo sutartį, konsultuodama dėl dovanojimo sutarčių sudarymo išskirtinai N. N. naudai (J. N. nenaudai); atsižvelgiant į tai, kad N. N. natūra nevykdo tikrojo J. N., V. N. ir N. N. susitarimo, o UAB VP GRUPĖ pažeidė 2006 m. rugsėjo 1 d. Paslaugų teikimo sutartį konsultuodama dėl dovanojimo sutarčių sudarymo, nutraukti tikrąjį J. N., V. N. ir N. N. susitarimą bei taikyti restituciją natūra arba piniginiu ekvivalentu kartu su iš turto gautų pajamų grąžinimu iš dovanojimo sutartyse nurodyto turto; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų turtinės žalos atlyginimą (minimalius nuostolius) už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 24 d. iki 2013 m. vasario 14 d. 29 721 085,82 Lt arba lygius teismo įvertintą sumą, taip pat 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 7,34 procento dydžio metines procesines palūkanas.

Atsakovas N. N. prašė ieškinį palikti nenagrinėtą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Jis nurodė, kad ginčijamose dovanojimo sutartyse yra arbitražinė išlyga, pagal kurią visi ginčai, reikalavimai ar nesutarimai, jų neišsprendus taikiu būdu, turi būti sprendžiami arbitraže pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą. Ieškovas nepagrįstai visų ieškinyje keliamų reikalavimų priskyrimą teismo kompetencijai grindžia CPK 24 straipsniu, kuris reglamentuoja bylos priskyrimą teisminėms ir neteisminėms institucijoms, tačiau netaikomas arbitražui ar arbitražiniam susitarimui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir paliko nenagrinėtą ieškovo ieškinio dalį dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; priteisė iš ieškovo atsakovui N. N. 10 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikino šio atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, įvertinęs Dovanojimo sutarties Nr. 5 14 punkto ir Dovanojimo sutarties Nr. 4 8 punkto nuostatas, reglamentuojančias ginčų dėl šių sutarčių sprendimo būdus, padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą, nes iškėlus bylą teisme paaiškėjo, jog šalys yra sudariusios sutartį perduoti ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas reikalauja šio susitarimo laikytis. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad teismas apskritai negali spręsti prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą dėl to, jog šį klausimą jau yra išsprendęs rezoliucija ieškinio priėmimo stadijoje; pažymėjo, kad paaiškėjus atsakovo pozicijai dėl arbitražinio susitarimo laikymosi, tai nėra procesinė kliūtis spręsti teismo jurisdikcijos klausimą. Teismo vertinimu, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai nuginčyti dovanojimo sutartis ir priteisti žalos atlyginimą nėra taip glaudžiai susiję, jog jų negalima būtų nagrinėti atskirai; pažymėjo, kad žalos atlyginimo siekiama ne tik iš atsakovo N. N., bet ir iš atsakovo UAB VP GRUPĖ; žala grindžiama skirtingais atsakovų neteisėtais veiksmais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo N. N. atskiruosius skundus, 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį nepakeistą. Kolegija, įvertinusi Dovanojimo sutarties Nr. 5 14 punkto ir Dovanojimo sutarties Nr. 4 8 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad jų šalys aiškiai išreiškė savo poziciją visus ginčus, kylančius iš šių sutarčių, spręsti ne teisme, bet arbitraže; pažymėjo, kad arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitražine, o ne teismine tvarka; galiojantis arbitražinis susitarimas šalims yra privalomas ir jo būtina laikytis (lot. pacta sunt servanda) (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo dėl arbitražinio susitarimo nėra, o atsakovas reikalauja jo laikytis, sprendė, jog sudarytas arbitražinis susitarimas šalims yra privalomas. Atsižvelgusi į tai, kad abi dovanojimo sutartys yra susijusios – tas pats dalykas, tos pačios sudarymo aplinkybės, glaudžios sąsajos tarp J. ir N. N., kolegija padarė išvadą, jog ieškovas, neigdamas, kad jam taikytina Dovanojimo sutarties Nr. 4 arbitražinė išlyga, nes jis šios sutarties nepasirašė, prieštarauja ieškinyje pasirinktai pozicijai. Pažymėjusi, kad ieškovas, nors ir nebūdamas Dovanojimo sutarties Nr. 4 šalimi, vis tik ginčija šią sutartį ieškinyje nurodytais pagrindais, kolegija sprendė, jog ieškovas, ginčydamas šią sutartį, turi prisiimti ir joje nustatytą ginčų nagrinėjimo jurisdikciją, nes savo veiksmais perėmė Dovanojimo sutartyje Nr. 4 nustatytą įsipareigojimą ginčą spręsti arbitraže. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad arbitražinio susitarimo turinys ieškinio priėmimo stadijoje neturi būti tiriamas ir vertinamas taip, kaip tai daroma bylos nagrinėjimo iš esmės metu, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo N. N. prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, pagrįstai jį nagrinėjo. Pažymėjusi, kad prioritetas turėtų būti skiriamas teisingam bei teisėtam bylos išnagrinėjimui, nepažeidžiant šalių sudarytų susitarimų, kolegija sprendė, jog klausimas dėl jurisdikcijos pagrįstai spręstas pakartotinai. Kolegija konstatavo, kad inicijuojamas ginčas neprieštarauja Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui perduoti tam tikros kategorijos ginčus spręsti arbitražui. Įvertinusi ieškinio turinį, reiškiamus reikalavimus, aplinkybę, kad žalą prašomą atlyginti ir iš atsakovo UAB VP GRUPĖ dėl netinkamo Paslaugų sutarties vykdymo, kurioje arbitražinė išlyga nenumatyta, kolegija sprendė, jog reikalavimai nuginčyti Dovanojimo sutartis ir atlyginti žalą nėra tiek susiję, kad jų nebūtų galima nagrinėti skyrium; kiekvienas iš jų galėtų būti nagrinėjamas atskirai vienas nuo kito kaip savarankiško ieškinio reikalavimas; Paslaugų teikimo sutartis nepatenka į Dovanojimo sutartimis Nr. 4 ir Nr. 5 nustatytų arbitražinių išlygų taikymo sritį. Dėl šios priežasties kolegija taip pat netaikė CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo dėl bylų priskirtinumo teismo kompetencijai. Kolegija nurodė, kad arbitražinio susitarimo atveju, ieškovui pareiškus keletą reikalavimų, kurie gali būti nagrinėjami atskirai vienas nuo kito ir iš kurių ne visi šalių sutarimu perduoti nagrinėti arbitražui, teismas turėtų imtis nagrinėti tik tuos ieškovo reikalavimus, kurie pagal įstatymą turi būti nagrinėjami teisme, o reikalavimus, dėl kurių šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, palikti nenagrinėtus. Kitoks CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos aiškinimas, kolegijos vertinimu, iškreiptų jos esmę ir sudarytų prielaidas vienai iš šalių formaliai sujungiant viename ieškinyje keletą reikalavimų vienam arba keliems atsakovams nepaisyti šalių sudaryto arbitražinio susitarimo bei pažeisti teisės principą, reikalaujantį laikytis šalių sudarytų sutarčių.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo N. N. prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta nesilaikant Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis) ir netinkamai aiškinant ir taikant CPK (2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą, Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnį, 11 straipsnio 1, 2 dalį bei teisės doktrinos nuostatas dėl arbitražinės išlygos galiojimo ne arbitražinio susitarimo šalims ir galimo prisijungimo prie arbitražinės išlygos. Arbitražinės išlygos sudarymo padariniai sieja tik tas šalis, kurios yra sudariusios arbitražinį susitarimą, o prisijungimas prie arbitražinės išlygos negalimas be aiškiai išreikštos prisijungiančiosios šalies valios. Kitoks aiškinimas būtų contra legem, sukurtų prielaidas piktnaudžiauti šalims, siekiančioms pasunkinti sutarties ginčijimą teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra Dovanojimo sutarties Nr. 4 šalis, jis niekada neišreiškė valios nei žodžiu, nei raštu prisijungti prie šios sutarties arbitražinės išlygos, todėl jo negali saistyti Dovanojimo sutarties Nr. 4 arbitražinė išlyga. Be to, galiojančiu arbitražiniu susitarimu pripažįstamas tik rašytinis susitarimas (Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis, 11 straipsnio 2 dalis), kurio, minėta, nagrinėjamu atveju nebuvo. Nesant šalies valios ir įstatymo reikalaujamos formos, sutartis ar prisijungimas prie jos laikomi nesudarytais ir negalioja (CK 6.159 straipsnis). Kadangi ieškovas nėra Dovanojimo sutarties Nr. 4 šalis ir jam arbitražinė išlyga netaikoma, tai jis, šią sutartį ginčydamas, neturi teisės ir galimybės inicijuoti arbitražinio teismo. Dėl šios priežasties teismams ieškinį dėl šios dalies palikus nenagrinėtą, o arbitražo teismui konstatavus, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovo reikalavimą nuginčyti Dovanojimo sutartį Nr. 4, ieškovo atžvilgiu susidarytų „jurisdikcijos vakuumo“ situacija, kas pažeistų jo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis).

2. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismui nesilaikant savo praktikos, nepakankamai motyvuojant nutartį ir netinkamai aiškinant ir taikant CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną tarpusavyje susijusių prašymų, iš kurių vienas nagrinėtinas teisme, teismingumo teismams prioriteto taisyklę. Lietuvos apeliacinio teismo praktika ir teisės doktrina patvirtina, kad tarpusavyje susijusių reikalavimų, iš kurių vienas nagrinėtinas teisme, teismingumo teismams prioriteto taisyklė, įtvirtinta CPK 24 straipsnio 1 dalyje, privalo būti taikoma ir arbitražo atveju. Ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai visiškai atitinka šios teisės normos dispoziciją, t. y. reikalavimai panaikinti Dovanojimo sutartis ir atlyginti žalą tarpusavyje yra taip neatskiriamai susiję (tas pats abiejų sutarčių dalykas (perleistas ieškovo turtas – akcijos ir reikalavimo teisės), sudarymo aplinkybės ir sąsajos tarp ieškovo ir atsakovo), kad negali būti išskaidyti be esminės žalos ieškovo pasirinktam teisių gynimo būdui. Be to, prašymas priteisti žalos atlyginimą iš UAB VP GRUPĖ dėl netinkamo Paslaugų sutarčių vykdymo taip pat yra glaudžiai susijęs su reikalavimais nuginčyti dovanojimo sutartis, todėl negali būti nagrinėjamas atskirai. Visus reikalavimus nagrinėjant teisme būtų užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai (CPK 7 straipsnis), taip pat būtų galima objektyviau ir išsamiau nustatyti ginčo aplinkybes bei jį teisingiau išspręsti. Be to, tikėtina, kad reikalavimai nuginčyti Dovanojimo sutartis arbitražo teisme būtų nagrinėjami dviejose atskirose bylose, dėl ko galimi du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visi nagrinėjamu ginču suinteresuoti dalyviai yra saistomi arbitražinio susitarimo, todėl bylą nagrinėjant arbitražo teisme jie nedalyvautų, taip pat pasunkėtų taikos tarp šalių atkūrimas (CPK 228 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pakartotinai spręsti ieškinio priskirtinumo teismui klausimą po to, kai ieškinys jau buvo priimtas, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, galiojančias nuo 2012 m. birželio 30 d., draudžiančias teismui pakartotinai spręsti jurisdikcinio pobūdžio klausimus po to, kai teismas jau priėmė ieškinį nagrinėti teisme. Ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį. Nagrinėjamu atveju arbitražinio susitarimo faktas buvo atskleistas ieškinyje, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šią aplinkybę jau buvo įvertinęs.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas N. N. prašo kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

1. Teismai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, pripažindami, kad ieškovą taip pat saisto arbitražinis susitarimas ir dėl ginčo, susijusio su Dovanojimo sutartimi Nr. 4. Tokios teismų išvados atitinka užsienio teismų praktiką ir doktriną, o priešingos išvados prieštarautų sąžiningumo principui. Aplinkybė, kad ieškovas nėra pasirašęs Dovanojimo sutarties Nr. 4, neturi lemiamos teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, ar jį saisto šioje sutartyje esantis arbitražinis susitarimas, nes jis savo elgesiu, byloje pareikštu reikalavimu ir procesiniuose dokumentuose išdėstytais ieškinio pagrindą sudarančiais teiginiais elgiasi taip, tarsi būtų Dovanojimo sutarties Nr. 4 šalis. Tuo atveju, kai yra keliamas klausimas dėl to, ar arbitražinio susitarimo nepasirašiusi šalis yra saistoma arbitražinio susitarimo, rašytinės arbitražinio susitarimo formos reikalavimas netaikytinas. Rašytinės formos reikalavimas taikomas vadinamajam „pradiniam“ (ang. initial) arbitražiniam susitarimui, kurio galiojimo klausimas jo nepasirašiusiam asmeniui ir yra sprendžiamas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Dovanojimo sutartyse įtvirtintas arbitražinis susitarimas yra rašytinės formos. Ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio ieškovo teisių gynybai. Kadangi ieškovą saisto Dovanojimo sutartyje Nr. 4 įtvirtintas arbitražinis susitarimas, tai arbitražas neturėtų atsisakyti nagrinėti jo reikalavimų dėl Dovanojimo sutarties Nr. 4. Tuo atveju, jeigu ir arbitražas atsisakytų savo jurisdikcijos, tai teismai privalėtų priimti ieškovo ieškinį, nes toks arbitražo sprendimas būtų privalomas ne tik šalims, bet ir teismui, todėl „jurisdikcijos vakuumo“ situacijos nesusidarytų (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

2. Teismai tinkamai taikė ir aiškino CPK 24 straipsnio 1 dalį. Ši teisės norma negali būti aiškinama ieškovo siūlomu būdu, kad, esant pareikštiems keliems reikalavimams, kai tik dėl vieno iš jų yra sudarytas arbitražinis susitarimas, visi reikalavimai priskirtini nagrinėti teismui. Šią išvadą pagrindžia CPK, Komercinio arbitražo įstatymo ir Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Niujorko konvencija) nuostatų analizė, o priešingas aiškinimas paneigtų arbitražinio susitarimo privalomumo šalims (pacta sunt servanda) bei teismui principą, taip pat sudarytų prielaidas šalims piktnaudžiauti, vengiant iš arbitražinio susitarimo kylančių įsipareigojimų vykdymo. CPK 24 straipsnyje įtvirtinta prioriteto teismams taisyklė netaikytina tuo atveju, kai yra sudarytas arbitražinis susitarimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo ieškovas, pakankamai motyvavo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

3. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad ieškinys jau buvo priimtas, turėjo teisę spręsti ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą, nes tokią jo teisę ir pareigą tiesiogiai įtvirtina CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB VP GRUPĖ prašo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad teismai, palikdami nenagrinėtą ieškinio dalį dėl dovanojimo sutarčių nuginčijimo, tinkamai taikė ir aiškino tiek CPK, tiek Komercinio arbitražo įstatymo nuostatas.

Kasaciniu skundu atsakovas N. N. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos nutarties, ir palikti nenagrinėtą ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dovanojimo sutartyse įtvirtintos arbitražinės išlygos analizė patvirtina, kad arbitražinis susitarimas apima bet kokius ginčus, nesutarimus ar reikalavimus, kurie yra susiję su šiomis sutartimis. Ieškovo pareikštas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra išvestinis iš reikalavimo dėl Dovanojimo sutarčių (jeigu nebūtų pareikšta reikalavimo dėl Dovanojimo sutarčių, nebūtų pareikštas ir reikalavimas atlyginti žalą). Taigi jis yra neabejotinai susijęs su dovanojimo sutartimis, taip pat gali būti laikomas kylančiu iš jų, todėl laikytinas patenkančiu į arbitražinio susitarimo taikymo apimtį.

2. Teismai, atsisakydami tenkinti atsakovo prašymą palikti nenagrinėtą ieškinio reikalavimą atlyginti žalą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes arbitražinei išlygai suteikė prasmę, priešingą šalių ketinimams ir neatitinkančią prasmės, kurią tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; taip pat CK 6.193 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes ignoravo arbitražinės išlygos dalį, pagal kurią susitarta arbitražui perduoti visus ginčus, susijusius su sutartimis. Tuo atveju, kai šalys susitaria dėl arbitražo, jeigu tokiame susitarime nėra aiškiai susitarta dėl išimties, t. y. ginčų, kurie neperduodami arbitražui, arbitražinis susitarimas yra aiškinamas kuo plačiau, t. y. kaip apimantis bet kokius ginčus, susijusius su šalių sudaryta sutartimi. Šalių susitarimas perduoti visus ginčus arbitražui akivaizdžiai liudija jų valią perduoti arbitražui kuo daugiau ginčų, netaikant jokių išimčių. Šalys arbitražiniame susitarime tik išvardijo pavyzdinius galimus kilti ginčus, tačiau nenurodė, kad visi likę ginčai yra sprendžiami teisme. Jeigu šalys būtų norėjusios susitarti dėl tam tikrų ginčų sprendimo teisme, tai taip jos ir būtų nurodžiusios arbitražinėje išlygoje. Arbitražinės išlygos formuluotė „ginčai, susiję su sutartimi“ yra aiškinama, kaip apimanti bet kokius ginčus, kurie yra teisine prasme susiję su sutartimi, nepriklausomai nuo to, kaip reikalavimai yra formuluojami. Be to, Dovanojimo sutartyse įtvirtinta arbitražinė išlyga suformuluota tiek pagal Lietuvos, tiek pagal užsienio arbitražo institucijų siūlomus arbitražinių išlygų pavyzdžius, kurie suformuluoti taip, kad apimtų kuo daugiau galimų ginčų ir nesutarimų.

3. Teismai, atsisakydami palikti nenagrinėtą reikalavimą atlyginti žalą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos arbitražinių išlygų aiškinimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VICI logistika“ v. AB „Axis Industries“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-545/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-545/2009">3K-3-545/2009</a>; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERVIN“ v. AGERATEC AB, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB AK „Aviabaltika“ v. FLIGHT TEST AEROSPACE INC., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2013">3K-3-431/2013</a>; kt.).

Atsakovas UAB VP GRUPĖ prisidėjo prie atsakovo N. N. kasacinio skundo.

Atsiliepimu į atsakovo N. N. kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

1. Dovanojimo sutarties Nr. 4 arbitražinė išlyga nesaisto ieškovo, todėl ji taip pat negali būti taikoma ieškinio reikalavimui atlyginti žalą.

2. Šalys, sudarydamos Dovanojimo sutartį Nr. 5, neturėjo valios sudaryti arbitražinės išlygos, kuria remiantis reikalavimai atlyginti žalą, kildinami iš Paslaugų sutarties (t. y. kitos sutarties, sudarytos su kitu subjektu) pažeidimo (delikto) būtų automatiškai sprendžiami arbitraže, o ne teisme. Priešingas arbitražinės išlygos aiškinimas iš esmės pažeidžia šalių valios autonomijos principą. Dovanojimo sutarties Nr. 5 8 punkte nustatyta arbitražinė išlyga yra suformuluota kaip taikoma išimtinai ginčams, kylantiems Dovanojimo sutarties Nr. 5 ribose, spręsti. Sąvoka ginčai, kylantys iš šios sutarties ar susiję su ja, negali būti taikoma absoliučiai visiems ir bet kokiems ginčams, kurie kokiu nors būdu susiję su konkrečiomis dovanojimo sutartimis ar kuriuose tokios dovanojimo sutartys paminėtos. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių dėl žalos atlyginimo yra kilęs iš delikto, pažeidžiant ieškovo ir UAB VP GRUPĖ sudarytą Paslaugų sutartį, kurioje arbitražinės išlygos nenumatyta. Dėl šios priežasties toks reikalavimas negali patekti į Dovanojimo sutarties Nr. 5 arbitražinės išlygos apimtį. Be to, Dovanojimo sutartis Nr. 5 buvo parengta atsakovo UAB VP GRUPĖ, todėl, remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutarties sąlygas parengusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Pažymėtina, kad ieškovas ir trečiasis asmuo V. N. 2013 m. lapkričio 20 d. susitarė dėl ankstesnių arbitražinių susitarimų negaliojimo. Kadangi Dovanojimo sutartis Nr. 4 tarp N. N. ir V. N. buvo sudaryta dėl to paties turto, kurį ieškovas perleido V. N., ši aplinkybė taip pat pagrindžia ieškovo valios nagrinėti bet kokius su Dovanojimo sutartimis susijusius ginčus arbitraže nebuvimą.

3. Dovanojimo sutarties Nr. 5 formuluotė „susiję su“ Lietuvos teismų praktikoje nėra aiškinama plečiamai kaip apimanti visus ginčus, bet kokiu aspektu susijusius su konkrečia sutartimi, dėl kurios sudaryta arbitražinė išlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Švedijos bendrovės,,Volvo Truck Corporation“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-22/2001; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02OTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-692/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-692/2006">2-692/2006</a>; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis priimat civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNjEwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1610/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1610/2010">2-1610/2010</a>; 2012 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlQtMTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2T-16/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2T-16/2012">2T-16/2012</a>; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-135/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-135/2012">2-135/2012</a>; kt.).

Atsiliepimu į kasacinius skundus trečiasis asmuo V. N. prašo ieškovo kasacinį skundą tenkinti, o atsakovo kasacinį skundą atmesti. Trečiasis asmuo sutiko su ieškovo kasacinio skundo argumentais ir papildomai nurodė, kad jis ir ieškovas 2012 m. gruodžio 12 d. pasirašė taikos susitarimą, kurį papildomai patvirtino 2013 m. lapkričio 20 d. patvirtinimu dėl ankstesniu arbitražinių susitarimu negaliojimo, kuriuo susitarė, kad visi ieškovo ir trečiojo asmens ginčai dėl Lietuvoje registruotų įmonių akcijų ir su jomis susiję ginčai turi būti sprendžiami Lietuvos teismuose. Nagrinėjamu atveju ginčo pagal ieškovo ieškinį išskaidymas į arbitražinį ir teisminį yra neįmanomas, nes ginčuose dėl kelių sutarčių ieškovas, atsakovai ir tretieji asmenys yra susaistyti painių įsipareigojimų, kurių atskiras nagrinėjimas pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, neatitiktų nė vienos šalies interesų.

Kiti byloje dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į kasacinius skundus nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir iš naujo faktų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamais teisės taikymo klausimais. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 356 straipsnio 1 dalyje, kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas išimties tvarka, teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžia argumentu, kad žodiniame teismo posėdyje būtų išsamiau įvertintos teisinės aplinkybės teismų nustatytų faktų kontekste, teisingai nustatyta šalių valia ir jos turinys dėl arbitražinio susitarimo. Minėta, kad kasacinis teismas neturi diskrecijos nagrinėti faktinių bylos aplinkybių, teisės klausimų ieškovas prašyme nenurodo, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir ieškovo prašymą atmeta.

Dėl arbitražinės išlygos galiojimo ne arbitražinio susitarimo šalims ir galimo prisijungimo prie arbitražinės išlygos

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad Dovanojimo sutarties Nr. 4 8 punkte ir Dovanojimo sutarties Nr. 5 14 punkte įtvirtintos galiojančios arbitražinės išlygos, kuriomis sutarčių šalys yra tarpusavyje susitarusios ginčą perduoti spręsti arbitražo teismui. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl arbitražinių išlygų galiojimo sutarčių šalims, tačiau keliamas klausimas dėl Dovanojimo sutartyje Nr. 4 nustatytos arbitražinės išlygos galiojimo ieškovui. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad arbitražinės išlygos sudarymo padariniai sieja tik arbitražinį susitarimą sudariusias šalis, o prisijungimas prie arbitražinės išlygos negalimas be aiškiai išreikštos prisijungiančiosios šalies valios. Teisėjų kolegija su šiais kasatoriaus argumentais iš esmės sutinka.

Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstantis arbitražinis nagrinėjimas, arbitražinio susitarimo formos ir turinio reikalavimai, taip pat kiti su arbitražu susiję klausimai reglamentuojami Komercinio arbitražo įstatymo ir CPK nuostatų. Priešingai nei teismų jurisdikcija, arbitražo teismo jurisdikcija yra grindžiama šalių susitarimu perduoti konkretaus ginčo nagrinėjimą arbitražo teismui, todėl pagrindinė taisyklė, kurią ne kartą savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad arbitražinė išlyga galioja sutarties šalims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Jungtinių Amerikos Valstijų ribotos atsakomybės bendrovės „Main Bridge, L.L.C.“ v. UAB „Lakvita“, bylos Nr. 3K-3-681/2002; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „VICI logistika“ v. Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-545/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-545/2009">3K-3-545/2009</a>; kt.). Pažymėtina, kad arbitražiniam susitarimui, kaip ir kiekvienai sutarčiai, galioja bendrasis principas, kad susitarimas taikomas jo šalims. Tai, kad arbitražinio susitarimo galiojimas nukreiptas konkrečiai į tokio susitarimo šalių tarpusavio ginčų sprendimą, rodo ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatų analizė. Komercinio arbitražo įstatyme nustatyta, kad arbitražiniu susitarimu laikomas šalių susitarimas perduoti tam tikrų kilusių ar galinčių kilti ginčų sprendimą arbitražo teismui, taip pat nustatyta, kad komerciniu arbitražu laikomas ginčo sprendimo būdas, kai asmenys savo susitarimu tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis į Komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 5 ir 10 dalys). Nuostatos, kad susitarimo perduoti ginčus nagrinėti arbitražo teismui galiojimas nukreiptas į šio susitarimo šalis, yra nustatytos ir CPK 23 straipsnyje, 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte, reglamentuojančiuose šalių teisę savo susitarimu perduoti ginčą spręsti arbitražo teismui ir teismo procesinius veiksmus esant tokiam šalių susitarimui.

Kaip savo nutartyse teisingai pažymėjo teismai, taisyklė, kad arbitražinis susitarimas saisto tik jį pasirašiusius asmenis, turi išimčių, tačiau šios tiek teisės doktrinoje, tiek užsienio ir arbitražo teismų sprendimuose laikomos siauromis ir nesuteikia teismui diskrecijosjas plėsti. Teisės doktrinoje pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra pasirašęs arbitražinį susitarimą, šalies sutikimas nagrinėti ginčą arbitraže išlieka esmine arbitražo teismo jurisdikcijos sąlyga, nes ginčų sprendimas arbitražo teisme savo prigimtimi yra sutartinis. Vis dėlto tam tikrais atvejais asmuo gali būti laikomas sutikusiu nagrinėti ginčą arbitraže ne tik pasirašius arbitražinį susitarimą, bet ir savo elgesiu, iš kurio sutikimas nagrinėti ginčą arbitraže yra aiškiai numanomas. Asmens sutikimas nagrinėti ginčą arbitraže gali būti laikomas aiškiai numanomu, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad dėl savo elgesio bus susaistytas arbitražinio susitarimo.

Apibendrinant teisės doktriną galima pažymėti, kad iš esmės yra tik keletas atvejų, kai asmuo gali būti laikomas savo elgesiu sutikusiu su arbitražiniu susitarimu, kurio nepasirašė. Pirma, toks sutikimas galimas, kai asmuo atskiru susitarimu perima vienos iš sutarties šalių teises ir pareigas konkrečioje sutartyje, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga. Bendrąjį principą, kad perleidžiant teises pagal pagrindinę sutartį, pagrindinės sutarties šalį pakeičiantis asmuo yra saistomas ir sutarties sąlygos, nustatančios iš sutarties kylančių ginčų teismingumą, savo praktikoje yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-199/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-199/2008">3K-3-199/2008</a>). Antra, numanomu asmens sutikimu su konkretaus ginčo nagrinėjimu teisme galima laikyti atvejus, kai asmuo vėlesniu savo elgesiu sutiko su ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme. Pavyzdžiui, asmuo gali būti laikomas sutikusiu su ginčo nagrinėjimu arbitraže, kai, inicijavus su asmens interesais susijusį arbitražo procesą, asmuo paskyrė atstovą ir dalyvavo arbitražo teismo posėdyje. Toks asmuo netektų teisės vėliau ginčyti arbitražo teismo sprendimo tuo pagrindu, kad arbitražo teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti ginčą. Trečia, arbitražinio susitarimo nepasirašęs asmuo gali būti laikomas sutikusiu su ginčo nagrinėjimu arbitraže, kai arbitražinį susitarimą ar sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, sudarė teisėtas asmens atstovas ir šis atstovas veikė pagal savo įgaliojimus. Ketvirta, kai arbitražinis susitarimas saisto vieną juridinį asmenį, gali būti laikoma, kad kitas itin glaudžiai su juo susijęs asmuo taip pat sutiko su konkretaus ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme. Šios bylos kontekste arbitražinio susitarimo galiojimo išplėtimas juridiniam asmeniui nėra aktualus, todėl apie tai plačiau nepasisakoma.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad arbitražinio susitarimo išplėtimas jo nepasirašiusiems asmenims galimas tik išskirtiniais atvejais. Nurodyti išskirtiniai atvejai yra išimtys iš Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl rašytinės arbitražinio susitarimo formos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl galimo arbitražinio susitarimo galiojimo išplėtimo jo nepasirašiusiems asmenims, visais atvejais turi būti vertinama, ar nebus apribota tokių asmenų konstitucinė teisė į teisminę gynybą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir kitų nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Ši konstitucinė teisė negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai iš svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, kuri reiškia, kad kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė, kad negalimas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. liepos 2 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui, taigi arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2007">3K-3-62/2007</a>; kt.). Taigi, sprendžiant arbitražinio susitarimo išplėtimo jo nepasirašiusiems asmenims klausimą, turi būti analizuojama tikroji susitarimo nepasirašiusio asmens valia dėl arbitražinio susitarimo taikymo ir aplinkybės, rodančios faktinį asmens sutikimą būti arbitražinio susitarimo šalimi, arba pagrįstą numatymą, kad jam bus taikomas arbitražinis susitarimas.

Šios bylos atveju ieškovas yra fizinis asmuo, ginantis savo kaip galimo turto savininko teises. Ieškovas nėra Dovanojimo sutarties Nr. 4 šalis, taip pat jis neišreiškė valios prisijungti prie arbitražinės išlygos ir nuosekliai ginčija šios išlygos jam galiojimą, nesutinka ir neigia perėmęs vienos iš Dovanojimo sutarties Nr. 4 šalių (dovanotojo) teises ir pareigas. Dovanojimo sutartį Nr. 4 ieškovas ginčija kaip tretysis asmuo, kurio teises ji galimai pažeidžia. Teismų argumentas, kad ginčydamas Dovanojimo sutartį Nr. 4 bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ieškovas turėtų būti laikomas perėmusiu Dovanojimo sutarties Nr. 4 šalies teises ir pareigas, nėra pakankamas pripažinti ieškovą susaistytu sutartyje įtvirtinta arbitražine išlyga. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, ginčydamas Dovanojimo sutartį Nr. 4, nepatenka į nurodytus išskirtinius atvejus, kai yra galimas arbitražinio susitarimo išplėtimas jo nepasirašiusiems asmenims.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis, pripažįsta pagrįstu ieškovo kasacinio skundo argumentą, kad jis negali būti laikomas sutikusiu su Dovanojimo sutartyje Nr. 4 pasirinktu ginčų nagrinėjimo arbitraže būdu.

Dėl CPK 24 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tarpusavyje susijusių ginčų teismingumo teismams prioriteto taisyklę. Jo nuomone, ši nuostata turėtų būti aiškinama taip, kad tais atvejais, kai byloje keliami tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių vienas priskirtinas teismo, o kitas – arbitražo kompetencijai, visi jie turi būti nagrinėjami teisme. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo agumentus atmeta kaip nepagrįstus.

CPK 23 straipsnio ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis įtvirtinta šalių teisė savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokius ginčus dėl teisės, išskyrus tokius ginčus, kurie įstatymų nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami arbitraže. Arbitražo teismo jurisdikcija, kaip jau pirmiau nurodyta, grindžiama šalių susitarimu, t. y. savo teisės kreiptis į teismą dėl konkrečių ginčų nagrinėjimo atsisakymu, todėl kiekvienu atveju šalys pačios sprendžia, kurių ginčų nagrinėjimą jos nori perduoti arbitražo teismui ir šį savo sprendimą išdėsto arbitražiniame susitarime. Rengdamos arbitražinį susitarimą šalys turi būti atidžios ir įvertinti riziką, kad kai kurių susijusių ginčų, kylančių iš to paties sandorio ar susijusių sandorių, nagrinėjimas gali būti padalytas tarp teismų ir arbitražo teismo, nes, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, arbitražinis susitarimas saisto ne tik jo šalis, bet ir teismą. Teismas negali paneigti šalių valios, kurią jos išreiškė sudarydamos arbitražinį susitarimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2007">3K-3-62/2007</a>; kt.). Taigi, esant šalių sudarytam galiojančiam arbitražiniam susitarimui, dėl konkretaus ginčo nagrinėjimo turi būti sprendžiama atsižvelgiant į arbitražinio susitarimo apimtį, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis dėl ginčų, kurie nearbitruotini. Reikalavimų, kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti aiškiai patenka į šalių sudaryto arbitražinio susitarimo sritį, sujungimas reikštų tiek teismo, tiek arbitražo teismo kompetencijos ribų peržengimą, kurį šalys apibrėžė arbitražiniame susitarime. Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnyje išdėstytų bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų negalima aiškinti taip, kad jais vadovaujantis būtų galima paneigti šalių valią ir nagrinėti teisme ginčus dėl reikalavimų, kuriuos šalys susitarė nagrinėti arbitraže. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia situacija, kai tam tikri šalių reikalavimai patenka į teismo, o kiti į arbitražo teismo kompetenciją, aptarta ir Komercinio arbitražo įstatyme. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyti teismo procesiniai veiksmai tokiais atvejais ir nustatyta, kad kai bylos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta arbitražo byla, teismas privalo bylą sustabdyti. CPK 24 straipsnio nuostatos, priešingai nei 23 straipsnio, 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto, nėra skirtos teismo ir arbitražo teismo santykiui reguliuoti. CPK 24 straipsniu, reglamentuojančiu bylos priskyrimo teismui prioritetą, siekiama užtikrinti asmenų teisę į teisminę gynybą ir jis taikytinas tais atvejais, kai dalis reikalavimų priskirtini teismo, o dalis kitų institucijų kompetencijai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad tais atvejais, kai dėl dalies byloje reiškiamų reikalavimų yra galiojanti arbitražinė išlyga, o dėl dalies tokios išlygos nėra ir šiuos reikalavimus galima faktiškai ir teisiškai atskirti (jie kyla iš skirtingų sandorių, tarp skirtingų asmenų ir pan.), jie turi būti nagrinėjami atskirai. Jei bylos teisme nebus galima nagrinėti, kol nebus išnagrinėtas ginčas arbitraže, bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas. Priešingas CPK 23 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies aiškinimas paneigtų arbitražinio susitarimo privalomumą (pacta sunt servanda) sutarties šalims, sutarčių laisvės principą, galbūt sudarytų prielaidas šalims piktnaudžiauti, vengiant iš arbitražinio susitarimo kylančių prievolių vykdymo, byloje pareiškiant keletą reikalavimų, kurių bent vienas būtų priskirtas teismo kompetencijai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nagrinėjamu atveju tinkamai taikė ir aiškino CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog ji nėra taikoma tuo atveju, kai dėl konkretaus ginčo nagrinėjimo šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą.

Dėl Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Ieškovas kasaciniame skunde taip pat teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Komercinio arbitražo įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. birželio 30 d., 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti; jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, tai ieškinį dėl klausimo, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas, teismas palieka nenagrinėtą. Ieškovo nuomone, ši Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata aiškintina taip, kad kai ieškinio priėmimo metu yra aišku, jog šalys sudariusios arbitražinį susitarimą, teismas, priėmęs ieškinį, nebegali vėliau spręsti dėl ginčo priskirtinumo arbitražui. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nurodyti Komercinio arbitražinio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Taigi, vadovaujantis šiomis įstatymų nuostatomis, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas, ir atsisakyti priimti ieškinį dėl tų reikalavimų, dėl kurių nagrinėjimo arbitraže šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio iškėlimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek Komercinio arbitražo įstatyme, tiek CPK nustatyta galimybė ir pareiga teismui palikti ieškinį nenagrinėtą tuo atveju, kai byla jau iškelta teisme, sprendžia, kad Komercinio arbitražo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos negalima aiškinti taip, jog teismas privalo nagrinėti ieškinį tuo atveju, jei ieškinyje buvo atskleistas arbitražinio susitarimo sudarymo faktas ir teismas tokį ieškinį priėmė. Teismai savo procesiniuose sprendimuose teisingai nurodė, kad Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama taip, kad teismui draudžiama palikti ieškinį nenagrinėtą po to, kai iškėlus bylą teisme paaiškėja, jog šalys yra sudariusios galiojantį susitarimą perduoti bylą nagrinėti arbitražo teismui ir dėl to teismas neturi prioriteto CPK 24 straipsnio tvarka. Toks aiškinimas paneigtų tikrąją šalių valią, išreikštą susitarime perduoti ginčus spręsti arbitražui. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai iš esmės tinkamai taikė ir aiškino Komercinio arbitražo įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2012 m. birželio 30 d., 11 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą

Ieškovas ieškiniu taip pat reiškia solidarų reikalavimą abiems atsakovams – N. N. ir UAB „Veldė“ (ankstesnis pavadinimas – UAB VP GRUPĖ), Dovanojimo sutartis pripažinus negaliojančiomis dėl apgaulės, atlyginti atsakovų bendrais neteisėtais veiksmais jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovas N. N., nesutikdamas su teismų išvada, kad reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą priklauso teismo jurisdikcijai, kasaciniame skunde teigia, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo dėl Dovanojimo sutarčių, su jomis susijęs, todėl patenka į arbitražinio susitarimo taikymo apimtį. Jo teigimu, teismai, padarydami priešingą išvadą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas, nes arbitražinei išlygai suteikė prasmę, priešingą šalių ketinimams.

Dovanojimo sutartyje Nr. 5 šalių įtvirtintas tokio turinio arbitražinis susitarimas: „Visi ginčai, reikalavimai ar nesutarimai, kylantys iš šios Sutarties ar susiję su ja, taip pat ginčai dėl šios Sutarties galiojimo, aiškinimo ar pažeidimo turi būti sprendžiami taikiu būdu. Jei tokių ginčų, reikalavimų ar nesutarimų nepavyksta išspręsti tarpusavio derybomis, visi tokie ginčai sprendžiami arbitraže pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą“.

Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą, ar ieškovo reiškiamas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovo N. N. patenka į tokio arbitražinio susitarimo taikymo apimtį, t. y. aiškindama šios sutarties sąlygos esmę ir turinį, vadovaujasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis ir nuoseklioje teismų praktikoje ne kartą išaiškintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurias taikant turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2007">3K-3-62/2007</a>; 2013 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB AK „Aviabaltika“ v. FLIGHT TEST AEROSPACE INC, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2013">3K-3-431/2013</a>; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminė ir lingvistinė nurodyto šalių sudaryto arbitražinio susitarimo, jo apimties, analizė leidžia daryti išvadą, kad susitarimo tekste ginčų sprendimas arbitražo tvarka suformuluotas aiškiai – visi ginčai, reikalavimai ar nesutarimai, kylantys iš Dovanojimo sutarties Nr. 5 ar susiję su ja, taip pat ginčai dėl sutarties galiojimo, aiškinimo ar pažeidimo – ir apima bet kuriuos įmanomus potencialiai kilti ginčus, t. y. nustatytas platus ginčų priskirtinumas arbitražui.

Nagrinėjamu atveju ginčo esmė – dvi Dovanojimo sutartys, o reikalavimas atlyginti žalą yra su šiomis sutartimis susijęs (reikalaujama palūkanų už negalėjimą naudotis Dovanojimo sutartimis perduotu ir galbūt atsakovo neteisėtai negrąžintu turtu bei su šių sutarčių sudarymu susijusios neturtinės žalos), išvestinis iš ginčo dėl šių sutarčių nuginčijimo. Netenkinus reikalavimo pripažinti ginčijamas sutartis negaliojančiomis, taip pat negalėtų būti tenkinamas ir reikalavimas atlyginti žalą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas atlyginti žalą iš atsakovo N. N., kuris yra susijęs su Dovanojimo sutartimi Nr. 5, jos sudarymu ir vykdymu, taip pat šia sutartimi perduotu turtu, patenka į šalių arbitražinio susitarimo taikymo apimtį ir turi būti nagrinėjamas arbitražo teisme kartu su ginču dėl Dovanojimo sutarties Nr. 5 nuginčijimo.

Dovanojimo sutartyje Nr. 4 susitarta dėl analogiško pirmiau nurodytam arbitražinio susitarimo turinio ir apimties. Kaip šioje nutartyje jau nurodyta, ieškovas nėra Dovanojimo sutarties Nr. 4 šalis, jis taip pat nesutiko su Dovanojimo sutartyje Nr. 4 pasirinktu ginčų nagrinėjimo arbitraže būdu ir neprisijungė prie arbitražinės išlygos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas atlyginti žalą iš atsakovo N. N., susijęs su Dovanojimo sutartimi Nr. 4, jos sudarymu, vykdymu ir šia sutartimi perduotu turtu, nepriskirtinas arbitražo teismo jurisdikcijai ir nagrinėtinas teisme kartu su reikalavimu nuginčyti Dovanojimo sutartį Nr. 4.

Arbitražinis susitarimas, minėta, galioja ir taikomas jį sudariusioms šalims, o jo išplėtimas tokio susitarimo nepasirašiusiems asmenims galimas tik išskirtiniais atvejais. Reikalavimą atsakovui UAB „Veldė“ atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ieškovas grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais, pažeidžiant Paslaugų teikimo sutartį ir netinkamai konsultuojant ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo klausimais. Ieškovo ir UAB „Veldė“ sudarytoje Paslaugų teikimo sutartyje arbitražinės išlygos nėra, byloje taip pat nenustatyta kitokio šalių arbitražinio susitarimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas atlyginti žalą iš atsakovo UAB „Veldė“ priskirtinas teismo jurisdikcijai.

Dėl tinkamo nutarties motyvavimo

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų, nepateikiant išsamios teisinės argumentacijos, laikytini bylos dalyvio nuomone dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema. Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindas išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, kad jie yra ne teisinio turinio, arba kad jie yra neišsamūs, arba kad yra nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Palangos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2012">3K-3-559/2012</a>).

Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, nes neįvertino visų ieškovo apeliacinio skundo argumentų. Taip teigdamas ieškovas kasaciniame skunde nenurodo išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl skundžiama teismo nutartis dėl to yra nepagrįsta ir neteisėta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacijos dalyko, todėl dėl jų nepasisako (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui bei apskųstų teismų nutarčių teisėtumui, todė teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, pažeisdami materialiosios ir proceso teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas dėl reikalavimų pripažinti niekine ir negaliojančia Dovanojimo sutartį Nr. 4 bei atlyginti žalą priskirtinumo, todėl apskųstos nutartys keistinos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Apskųstų nutarčių dalys, kuriomis ieškinio dalis dėl Dovanojimo sutarties Nr. 4 pripažinimo niekine ir negaliojančia palikta nenagrinėta, naikintinos, o atsakovo N. N. prašymas palikti šią ieškinio dalį nenagrinėtą atmestinas (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

Taip pat naikintinos apskųstų nutarčių dalys, kuriomis atmestas atsakovo N. N. prašymas palikti nenagrinėtą reikalavimą atlyginti žalą. Kaip jau konstatuota šioje nutartyje, ieškovo reikalavimas atsakovui N. N. atlyginti žalą, susijusią su Dovanojimo sutartimi Nr. 5, priskirtinas arbitražo jurisdikcijai, o kiti ieškovo reikalavimai atlyginti žalą priskirtini teismo jurisdikcijai. Ieškovas ieškiniu iš abiejų atsakovu prašo priteisti bendrą žalą, jos nedetalizuodamas ir nekonkretizuodamas, iš ieškinio turinio nėra aiškus ieškovo požiūris į tai, kokią konkrečią turtinę ir neturtinę žalą jis sieja su kiekviena iš ginčijamų sutarčių bei su kiekvienu iš atsakovų. Dėl to kasacinis teismas negali konkrečiai nustatyti, kokia reikalavimo atlyginti žalą dalis pinigine išraiška priskirtina teismo, o kokia – arbitražo kompetencijai. Kadangi, atsižvelgiant į pareikštą ieškinį bei CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių taip pat negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme, tai atsakovo N. N. prašymo dalis palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grąžintina spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris turi teisę reikalauti ieškovo patikslinti ieškinį (CPK 360 straipsnis).

Dėl to naikintinos ir apskųstų teismų nutarčių dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Jų paskirtymo klausimas iš naujo spręstinas pirmosios instancijos teismo.

Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl Dovanojimo sutarties Nr. 5 pripažinimo niekine ir negaliojančia, paliktina nepakeista.

Taip pat paliktinos nepakeistomis apskųstų teismų nutarčių dalys dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Laikinosios apsaugos priemonės byloje gali būti taikomos atsižvelgiant į nutartyje jau nurodytas jurisdikcijos taisykles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Kasacinis teismas turėjo 305,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalis, kuriomis palikta nenagrinėta ieškovo J. N. ieškinio dalis dėl 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties, sudarytos V. N. ir N. N., pripažinimo niekine ir negaliojančia. Atmesti atsakovo N. N. prašymą palikti šią ieškinio dalį nenagrinėtą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas atsakovo N. N. prašymas palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šį atsakovo N. N. prašymą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalis, kuriomis išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Likusias Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė

Dalia Vasarienė