A. G. pagal ANK 61 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-48-303/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02658-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjos A. G. ir jos atstovo advokato Modesto Sriubo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VASPVT) 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu UAB „A“ direktorei A. G. dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) 16 straipsnio 2 dalies pažeidimo pagal ANK 61 straipsnį paskirta 944 Eur bauda. Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 12.40 val. ant UAB „A“, esančios (duomenys neskelbtini), pastato ir vidaus patalpų durų kabojo skelbimas su dėlių procedūrų individualios gydymo schemos kainomis. Vienoje patalpoje ant procedūrinio gulto už širmos gulėjo pacientė, ji, kaip pati teigė, į UAB „A“ atvyko pakartotiniam gydymo dėlėmis seansui; procedūros su medicininėmis dėlėmis jai pagerino sveikatą. Pacientė A. P. buvo pasirašiusi sutikimą dėl gydymo dėlėmis, taip pat kad ji supažindinta su galimomis komplikacijomis. Patikrinimo metu UAB „A“ direktorė A. G. neneigė pacientams atliekanti gydymo dėlėmis procedūras. Kadangi UAB „A“ atlieka su dėlėmis pacientams procedūras, kurių tikslas gydyti ligas arba pagerinti sveikatą, tokia veikla pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.725 straipsnio 2 dalį priskiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikintas VASPVT 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimas ir byla grąžinta šiai institucijai, kad būtų atliktas papildomas aplinkybių tyrimas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byloje priimtas naujas nutarimas – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimas, kuriuo UAB „A“ direktorė A. G. nubausta pagal ANK 61 straipsnį ir jai paskirta 944 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad VASPVT nutarimas yra ydingas dėl jame pateiktos informacijos aprašymo formos (aprašyta tai, ką matė pareigūnai, atliekantys UAB „A“ patikrinimą), tačiau, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad ši aplinkybė gynybai nesutrukdė suprasti kaltinimo pobūdžio ir nuo jo gintis. Todėl teismas nerado pagrindo pripažinti, kad dėl pasirinktos kaltinimo aprašymo formos A. G. buvo suvaržyta jos teisė į gynybą ir teisingą teismą. Teismas konstatavo, kad UAB „A“ ir A. G. teikiamos paslaugos yra skirtos asmenų sveikatai gerinti, jiems gydyti, todėl šios procedūros patenka į sveikatinimo veiklos sampratą. Pažymėdamas, kad paslaugų teikimo subjektas ir įmonės vadovas yra tas pats asmuo, teismas padarė išvadą, kad A. G., kaip UAB „A“ direktorei, ANK 61 straipsnio nuostatos taikytos pagrįstai.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. ir jos atstovas advokatas M. Sriubas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimą dėl padarytų materialiosios ir proceso teisės pažeidimų ir bylą nutraukti. Pareiškėjai nurodo:

4.1. Teismai netinkamai aiškino sveikatinimo veiklos sampratą, nesivadovavo sveikatinimo veiklą nustatančiomis teisės normomis, jas klaidingai taikė. Sveikatinimo veiklos sampratą nustato Sveikatos sistemos įstatymas (2 straipsnio 29 punktas), o ne Civilinis kodeksas; ne bet kokia veikla laikoma sveikatinimo veikla, o tik ta veikla (iš jos ir asmens sveikatos priežiūra), kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras. Asmens sveikatos priežiūra apibrėžiama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Tik valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla laikoma asmens sveikatos priežiūra. Baigtinės valstybės licencijuotos juridinių asmenų galimos veiklos (paslaugų) rūšys nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Ambulatorinių, stacionarinių ir bendrųjų licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašuose. Galimos licencijuojamos veiklos sąrašai taikytini, norint juridiniam asmeniui (įstaigai) gauti licenciją teikti atitinkamą sveikatos priežiūros paslaugą Lietuvoje. Kadangi šis ministro įsakymas nenumato hirudoterapijos paslaugų, tai nėra laikytina sveikatinimo veikla. Valstybės licencijuotos fizinių asmenų galimos veiklos rūšys taip pat nustatytos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu patvirtintuose Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašuose, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme. Fizinis asmuo, gavęs medicinos praktikos licenciją ar slaugos praktikos licenciją, įgyja teises, pareigas ir atsakomybę pagal savo profesinę kvalifikaciją ir kartu vadovaujasi Įstaigos licencijoje teikiamai paslaugai keliamais reikalavimais. Akreditavimo tarnyba nenurodo teisės akto, suteikiančio teisę bet kokios profesinės kvalifikacijos specialistui teikti hirudoterapijos paslaugas. Dėlių terapija nepriskiriama valstybės licencijuojamai sveikatinimo veiklai, kurios specialistams būtų nustatyta konkreti kompetencija skirti gydymą dėlėmis ir jomis gydyti.

4.2. Teismų sprendimuose nenurodyta, kokią valstybės licencijuotą asmens sveikatos priežiūros veiklą kaip fizinis asmuo vykdė A. G. ir kokią veiklą kaip juridinis asmuo vykdė UAB „A“ tam, kad būtų galima nustatyti sveikatinimo veiklos, kaip ANK 61 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymio, buvimą. Teismai nenurodė, kokiai licencijuojamai paslaugai UAB „A“ turėjo turėti Įstaigos licenciją, taip pat kokiai profesinei kvalifikacijai A. G. turėjo turėti licenciją tam, kad galėtų teikti hirudoterapijos paslaugas.

4.3. Pareiškime akcentuojama, kad sprendžiant, ar hirudoterapija priskirtina prie sveikatinimo veiklos, teismui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo ir Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas ir aiškinamasis raštas. Minėtame dokumente nurodyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 29 dalies sąvoka „sveikatinimo veikla“ – asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, medicinos priemonių (prietaisų) rinkos subjektų veikla, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija, neapima įstatymų projektais siūlomos reglamentuoti veiklos, t. y. neapima papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų, į kurių apimtį įeina tiek hirudoterapija, tiek ir delfinų terapija, kaniterapija, hipoterapija, „Watsu“ terapija, piešimo terapija, šokio ir judesio terapija ir kt. Akreditavimo tarnyba teisme teigė, kad hirudoterapija yra netradicinė (alternatyvi) medicina, kuri nėra Lietuvoje reguliuojama teisės aktais ir uždrausta. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra teisės aktų, reguliuojančių hirudoterapijos paslaugas ar jas uždraudžiančių. A. G. realizavo laisvę užsiimti verslu, kurio nedraudžia įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnis).

4.4. Teismai taip pažeidė procesinės teisės nuostatas, nes nesivadovavo ANK 563, 566, 567 straipsniuose nustatytais principais ir reikalavimais, kad administracinis nusižengimas privalo būti ištirtas greitai, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai bei tinkamai taikant įstatymus, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo, teisingo proceso ir operatyvumo principais. Nenustatyti visi ANK 61 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinė, taip pat ji taikytina juridiniam asmeniui, tačiau negali būti taikoma fiziniam asmeniui. Fiziniam asmeniui taikytina Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, jog teisę verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika turi fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją ir sertifikatą, tačiau nebuvo nurodyta, kad A. G. veika buvo pažeista Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, nuo tokio kaltinimo ji nesigynė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, be to, netyrė, kokie konkretūs teisės normų reikalavimai, įtvirtinantys įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos nesilaikymą, buvo pažeisti ir kokie privalo būti taikytini.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas netyrė, dėl kokių konkrečių A. G. veiksmų ir tuo pasireiškusios kaltės jai atsirado pagrindas taikyti ANK 61 straipsnyje numatytą atsakomybę. A. G. neaišku, kuo pasireiškė jos veikos neteisėtumas, nes iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad neteisėta veika galimai pasireiškė tik ambulatorinio paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo gydymo bei informacijos apie jį teikimo lapo pateikimu asmeniui susipažinti ir pasirašyti; tačiau šis lapas pateikiamas nuo UAB „A“, bet ne A. G. vardu, tai tik informacijos pateikimas, traktuotinas kaip rūpestingumo ir atsakingumo prieš pacientus išraiška. Byloje nėra jokių duomenų apie A. G. atliktą kito asmens sveikatos būklės vertinimą, nustatymą, tyrimų atlikimą ar vertinimą ir pan. A. G. elgesys atitiko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimu nustatytas, išaiškintas ir taikytas faktines aplinkybes, kad tada neteisėtai teikė ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, skiriant gydymą dėlėmis, tačiau ne už dėlių dėjimą ir gydymą jomis. 2016 m. tiek Akreditavimo tarnyba, tiek teismas nelaikė, kad UAB „A“ vykdoma veikla – dėlių dėjimas ir gydymas jomis, keltų administracinę atsakomybę.

4.6. Pareiškime pabrėžiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes sprendė apie A. G. kaltumą, neištyrę bylos įrodymų, nenustatę, kaip pasireiškė A. G. kaltė, ar ji atsakinga kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinio asmens atstovė, nes nuo to priklauso ir ANK 61 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų blanketinių teisės normų taikymas. Turi būti konkretizuota, kokia licencija A. G. kaip fiziniam asmeniui ar UAB „A“ (kaip juridiniam asmeniui) būtina.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. ir jos atstovo advokato M. Sriubo pareiškimą dėl bylos atnaujinimo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Nora Ribokienė prašo pareiškimą atmesti. Institucija atsiliepime nurodo:

5.1. Asmens sveikatos būklės tikrinimas, ligų diagnozavimas ir gydymas priskirtinas gydytojo kompetencijai (Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Argumentas, kad sveikatinimo veiklos apibrėžtį nustato Sveikatos sistemos įstatymas, o ne Civilinis kodeksas, neteisingas, nes asmens sveikatos priežiūra yra viena iš sveikatinimo veiklos sudėtinių dalių, ją apibrėžia tiek Sveikatos sistemos įstatymas, ties CK. CK šeštosios knygos XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ 2 skirsnio „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas“ straipsniai taikomi asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos nėra apmokamos (kompensuojamos) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų (CK 6.725 straipsnio 3 dalis), o Sveikatos sistemos įstatymas, reglamentuodamas visos nacionalinės sveikatos sistemos struktūrą, jos organizavimą, įtvirtina valstybės ir savivaldybių laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros užtikrinimo pagrindus reglamentuojančias normas. Nagrinėjamu atveju A. G. teikė mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taigi jų teikimą reglamentuoja CK.

5.2. Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu. Nors šie sąrašai baigtiniai, tačiau kiekviena juose įvardyta asmens sveikatos priežiūros paslauga yra plati medicinos sritis, į kurios sudėtį patenka įvairių diagnostinių tyrimų bei gydomųjų procedūrų atlikimas. Dėl medicinos mokslo pažangos ne visos diagnostinės ir gydomosios procedūros yra reglamentuotos teisės aktuose, todėl gydytojas, diagnozuodamas ir gydydamas jo kompetencijai priskirtas ligas ir būkles, gali pasirinkti ir kitus gydymo metodus, tačiau jis turi pareigą taikyti Lietuvos Respublikoje tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus.

5.3. Taip pat tol, kol hirudoterapija nėra reglamentuota kaip papildomoji ar alternatyvioji sveikatos priežiūra, galiojantis teisinis reglamentavimas ją priskiria asmens sveikatos priežiūros sričiai ir jai taikomi būtent asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui keliami reikalavimai. Lietuvos medicinos normos detaliai nereglamentuoja, kokiais metodais, vaistiniais preparatais, gydomaisiais veiksmais ar kt. turi būti gydomos atitinkamos ligos bei sveikatos sutrikimai, tai nusprendžia gydantis gydytojas, vadovaudamasis teisės aktų, konkrečios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus dokumentų nuostatomis bei medicinos mokslo teorija ir praktika. Taigi dėlėmis pagal savo kompetenciją galėtų gydyti atitinkamas medicinos gydytojas atitinkamą įstaigos asmens priežiūros licenciją turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje.

5.4. Pareiškime nepagrįstai teigiama, kad neaišku, kuo pasireiškė pareiškėjos veika. Akreditavimo tarnybos atlikto patikrinimo metu 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo nustatyta ir protokole užfiksuota, kad „<...> vienoje patalpoje ant procedūrinio gulto už širmos gulėjo pacientė, kuri teigė, kad atvyko pakartotiniam gydymo dėlėmis seansui į UAB „A“ (patikrinimo akte minėta pacientė ranka įrašė: „Aš, A. P., UAB „A“ klientė. Medicininių dėlių procedūros metu 2017 m. rugpjūčio 9 d. <...>“). Prie protokolo buvo pridėtas minėtos pacientės patikrinimo dieną pasirašytas ambulatorinio paciento supažindinimo ir sutikimo dėl jo gydymo bei informacijos apie jį teikimo lapas, kuriame pacientė supažindinta su gydymo dėlėmis kontraindikacijomis ir galimomis komplikacijomis. Šias organizmo būkles įvardyti kaip kontraindikuotinas, skirti gydymą, gydyti bei valdyti tokias komplikacijas yra gydytojo prerogatyva. A. G. tiek protokolo surašymo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad gydo dėlėmis. A. G. procese suvokė, kad jai yra taikoma atsakomybė už hirudoterapijos taikymą, ji siekė paneigti ne šią aplinkybę, o tai, kad minėta terapijos rūšis apskritai teisiškai negali būti laikoma sveikatinimo veikla.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. ir jos atstovo advokato M. Sriubo prašymas atmestinas.

Dėl ANK 61 straipsnio taikymo

7. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. 12.40 val., dalyvaujant UAB „A“ direktorei A. G., VASPVT atliko patikrinimą dėl UAB „A“ galimo vertimosi neteisėta asmens sveikatos priežiūros veikla. Patikrinimo objektas: pacientų gydymas dėlėmis, t. y. veiksmai, kuriais siekiama išgydyti ligas arba pagerinti sveikatą. Sprendžiant iš surašyto patikrinimo akto turinio, šio patikrinimo metu ant procedūrinio gulto buvo rasta gulinti pacientė; ji patvirtino, jog yra atvykusi pakartotiniam gydymo dėlėmis seansui; nurodė, jog UAB „A“ gydosi ne pirmą kartą, taip pat kad jos sveikata pagerėjusi; bendrovės direktorė A. G. taip pat neneigė, jog pacientams atlieka gydymo dėlėmis procedūras. Prie patikrinimo akto komisija pridėjo: skelbimo, kabojusio ant durų, nuotrauką su nurodytomis dėlės pirkimo (2,30 Eur), dėlės procedūros (5,00 eur) bei individualios gydymo schemos (30,00 Eur) kainomis; atmintinę pacientui, ką jis turi žinoti po hirudoterapijos procedūros; ambulatorinio paciento (šiuo konkrečiu atveju A. P.) supažindinimo ir sutikimo dėl jo gydymo bei informacijos apie jį teikimo lapą, iš kurio matyti, kad pacientas, be kita ko, prieš procedūrą supažindinamas su jam taikomo gydymo dėlėmis eiga, galimais rezultatais ir komplikacijomis (kraujavimu, niežuliu, žaizdelių supūliavimu nesilaikant sterilumo, vietine ar bendrine alergine reakcija, hematoma dėlės įkandimo vietoje), iš paciento paimant sutikimą dėl jo gydymo licencijos neturinčio hirudologo gydymo įmonėje, kuri nėra licencijuota Sveikatos apsaugos ministerijos valstybinės akreditacijos tarnybos. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „A“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbia, jog veisia medicinines dėles, jas parduoda ir medicininėmis dėlėmis gydo įvairias ligas; taip pat kad UAB „A“ neturi įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos užsiimti asmens sveikatos priežiūros veikla, kai pacientas tiriamas ir / arba gydomas.

8. Prieš tai aptarto patikrinimo akto pagrindu VASPVT 2017 m. rugpjūčio 9 d. UAB „A“ direktorei A. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 61 straipsnį dėl SSĮ 16 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo, t. y. už tai, kad UAB „A“, neturėdama teisės verstis sveikatos priežiūros veikla, pacientams atliko gydymo dėlėmis procedūras, priskiriamas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms (CK 6.725 straipsnio 2 dalis). Už nusižengimo, numatyto ANK 61 straipsnyje, padarymą VASPVT 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu buvo nubausta UAB „A“ direktorė A. G. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimu, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apygardos teismas konstatavo, kad UAB „A“ vardu veikiančios vadovės A. G. teikiamos paslaugos (gydymas dėlėmis) yra skirtos asmenų savijautai gerinti, jiems gydyti, todėl jos neabejotinai patenka į sveikatinimo sampratą.

9. Pagal ANK 61 straipsnį atsako tas, kas vertėsi sveikatinimo veikla, nesilaikydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos. Sveikatinimo veiklos organizavimo ir valstybinio valdymo pagrindus bei šios veiklos subjektų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 29 punktą sveikatinimo veikla – tai asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, medicinos priemonių (prietaisų) rinkos subjektų veikla, farmacinė ir kita veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras. Asmens sveikatos priežiūra pagal SSĮ – tai valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (SSĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal SSĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą viena iš būtinųjų sveikatinimo veiklos sąlygų yra teisės verstis tam tikrų rūšių sveikatinimo veikla įgijimas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sveikatinimo veiklos būtinąsias sąlygas turi užtikrinti visi sveikatinimo veiklos subjektai.

10. Byloje nustatyta, kad UAB „A“, kurios vardu veikė jos vadovė (direktorė) A. G., savo veiksmais pažeidė SSĮ 16 straipsnio 2 dalį, pagal kurią įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad analogiška sąlyga keliama ir fiziniams asmenims. Taigi, pagal SSĮ 16 straipsnio 1 dalį teisę verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika turi fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją ir sertifikatą <...>. Fizinių asmenų <...> vykdoma sveikatos priežiūros veikla neturint licencijos yra neteisėta (SSĮ 16 straipsnio 5 dalis). Teisę verstis kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ja besiverčiantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras, turi tik tos įmonės ir įstaigos, kuriose dirba gydytojai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgiję teisę tokiai veiklai. Fiziniai asmenys, kurie nėra sveikatos priežiūros specialistai ar neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų, neturi teisės verstis sveikatinimo veikla (SSĮ 16 straipsnio 7 dalis).

11. Asmens sveikatos būklės tikrinimas, ligų profilaktika ir jų diagnozavimas, taip pat ligonių gydymas Lietuvoje pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriami gydytojo kompetencijai. Tačiau verstis medicinos praktika (sveikatos priežiūra) gydytojas gali taip pat tik turėdamas įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją; be to, gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas (Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal bylos duomenis nei UAB „A“, nei šios bendrovės vardu veikusi vadovė A. G. įstatymo keliamų reikalavimų VASPVT komisijos patikrinimo metu neatitiko, t. y. reikiamų licencijų verstis asmens sveikatos priežiūros (hirudoterapijos (gydymo dėlėmis)) paslaugomis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įgiję, vadinasi, ir teisės verstis sveikatinimo veikla neturėjo (nors A. G. mokėsi Rusijoje, turi medicinos sesers kvalifikaciją, tačiau teisės verstis gydytojos ar slaugytojos praktika Lietuvoje taip pat neturi).

12. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjais, kad licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“, yra baigtiniai ir hirudoterapija (gydymas dėlėmis), kaip savarankiška sveikatos priežiūros paslauga, juose expressis verbis (tiesiogiai) nenumatyta. Tačiau, kaip pagrįstai pažymi ir VASPVT, kiekviena šiuose sąrašuose įvardyta asmens sveikatos priežiūros paslauga yra plati medicinos sritis, į kurios sudėtį patenka įvairių diagnostinių tyrimų bei gydomųjų procedūrų atlikimas, taigi ne išimtis ir gydymas dėlėmis. Nekyla abejonių, kad tai supranta ir patys pareiškėjai. Pavyzdžiui, UAB „A“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) nurodyta pakankamai išsami informacija apie dėlių gydomąjį poveikį gerinant ligonių, kurie serga odos, akių, LOR, širdies ir kraujagyslių sistemos, ginekologinėmis ligomis ir pan., savijautą. Vadinasi, saugiai gydyti dėlėmis (teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas) galėtų tik atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistas (gydytojas), įstatymų nustatyta tvarka tokiai veiklai įgijęs teisę (medicinos praktikos licenciją), taip pat įmonė (įstaiga), turinti teisę (nustatyta tvarka gavusi licenciją) verstis asmens sveikatos priežiūros veikla. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tokios medicinos paslaugos kaip dermatovenorologija, oftalmologija, otorinolaringologija, ginekologija, kardiologija ir kt., kuriomis atliekama vienų ar kitų ligų diagnostika, gydymas ir procedūros, ir, kaip jau minėta, savijautą dėl šių ligų (interneto svetainė (duomenys neskelbtini) UAB „A“ gerina taikydama dėlių gydymo metodą, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 14 d. įsakymu patvirtintą licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą yra licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

13. Pareiškėjų argumentas, kad teismas aiškindamas sveikatinimo veiklos sampratą nesivadovavo sveikatinimo veiklą nustatančiomis teisės normomis, teigiant, jog sveikatinimo veiklos sampratą nustato ne Civilinis kodeksas, o Sveikatos sistemos įstatymas (2 straipsnis 29 punktas), taip pat yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens sveikatos priežiūra yra viena iš sveikatinimo veiklos, nustatytos Sveikatos sistemos įstatyme (SSĮ 2 straipsnis 29 punktas), sudėtinių dalių. Jos sąvoka, kaip minėta, apibrėžta Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 punkte. Tuo tarpu CK 6.725 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „asmens sveikatos priežiūros paslaugos“, kurios yra teikiamos CK šeštosios knygos XXXV skyriuje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šio skyriaus antrojo skirsnio taisyklės yra taikomos tik toms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos nėra apmokamos (kompensuojamos) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų (CK 6.725 straipsnio 3 dalis, SSĮ 2 straipsnio 36 punktas). Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, UAB „A“, atstovaujama direktorės A. G., teikė mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas – gydymą dėlėmis, todėl šių paslaugų teikimą, priešingai nei mano pareiškėjai, reglamentuoja Civilinis kodeksas.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „A“ direktorė A. G. 2016 m. rugpjūčio 25 d. VASPVT raštu jau buvo įspėta, jog ji, neturėdama Lietuvoje pripažinto medicininio išsilavinimo ir galiojančios licencijos medicinos praktikai, neturi teisės teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Taip pat informuota, jog jei juridinis asmuo siekia tapti asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir pradėti teikti kokias nors asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turi kreiptis į Akreditavimo tarnybą dėl Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos išdavimo.

15. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad apygardos teismas, laikydamasis ANK 563, 566, 567 straipsniuose nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, UAB „A“ direktorės veikoje teisingai nustatė ANK 61 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyvųjį požymį – tyčią ir pagrįstai ją dėl šio administracinio nusižengimo nubaudė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Pranas Kuconis

Vytautas Masiokas

Audronė Kartanienė