Dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos bankrutavusios įmonės kreditoriams iš tos įmonės vadovo atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-526-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01005-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GL Ideas“ ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių žalos bankrutavusios įmonės kreditoriams iš tos įmonės vadovo atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė BUAB „GL Ideas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Sprendimų parkas“, ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5583-794/2015 UAB „GL Ideas“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė iš VĮ Registrų centro duomenų nustatė, kad nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2014 m. birželio 30 d. UAB „GL Ideas“ direktoriumi buvo G. V., o nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. – G. N. Bankroto administratorė peržiūrėjo 2012 m. sausio 28 d. – 2016 m. sausio 28 d. UAB „GL Ideas“ banko sąskaitos išrašus ir nustatė, kad pirmasis UAB „GL Ideas“ direktorius G. V. netinkamai vykdė įmonės vadovo pareigas, dėl to prašė priteisti iš vadovo įmonei ir jos kreditoriams atsiradusios žalos atlyginimą. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo G. V. 8968,13 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą.

3. 2013 m. gegužės 8 d. UAB „GL Ideas“ iš parduotuvės „Vynoteka“ įsigijo 515,85 Lt (149,40 Eur) vertės prekių. 2013 m. gegužės 28 d. iš UAB „GL Ideas“ lėšų buvo nupirkta 373,79 Lt (108,26 Eur) vertės pramoga „Dinner in the sky“ 373,79 Lt. 2013 m. birželio 4 d. bendrovė „GL Ideas“ įsigijo pirkinį iš UAB „Teniso pasaulis“ už 75 Lt (21,72 Eur), o 2013 m. rugsėjo 17 d. įmonei „Teniso pasaulis“ sumokėjo 50 Lt (14,48 Eur) už paslaugas pagal užsakymą. 2013 m. liepos 27 d. UAB „GL Ideas“ sumokėjo UAB „TICKETPRO Baltics“ (teikiančiai laisvalaikio ir poilsio paslaugas) 174 Lt (50,39 Eur). 2013 m. gruodžio 30 d. bendrovė pervedė UAB „Nemuno slėnis“ (teikiančiai apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas) 798 Lt (231,12 Eur) už rezervavimą L. V. vardu. 2014 m. balandžio 10 d. bendrovė sumokėjo 492 Lt (142,49 Eur) įmonės „SPA & Sport Travel“ (teikiančios kelionių į sanatorijas ir SPA organizavimo paslaugas) naudai. 2013 m. rugpjūčio 2 d. UAB „GL Ideas“ pervedė UAB „Baltic Tours“, kuri užsiima kelionių ir lėktuvų bilietų prekyba, 4876,72 Lt (1412,40 Eur) už įmonės darbuotojo L. V. lėktuvo bilietus bei viešbučio rezervavimą. 2013 m. rugsėjo 2 d. ir 2014 m. kovo 10 d. UAB „GL Ideas“ sumokėjo UAB „Interneto partneris“, kuri užsiima kelionių ir lėktuvų bilietų prekyba, atitinkamai 977 Lt (282,96 Eur) ir 1089 Lt (315,40 Eur) už L. V. ir G. V. 2013 m. rugsėjo 6 d. skrydį maršrutu Vilnius–Berlynas, 2013 m. rugsėjo 8 d. skrydį maršrutu Berlynas–Vilnius ir 2014 m. kovo 12 d. skrydį maršrutu Vilnius–Praha. 2014 m. sausio 28 d. UAB „GL Ideas“ sumokėjo UAB „Kortas“, kuri teikia pastatų projektavimo ir statybos paslaugas, 348 Lt (100,79 Eur). Nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. liepos mėn. UAB „GL Ideas“ įmonės „LUKOIL Baltija“ naudai atliko mokėjimų už 20 560 Lt (5954,59 Eur).

4. Dėl šių prekių ir paslaugų įsigijimo tikslo ir panaudojimo įmonės veikloje bankroto administratorė kreipėsi į buvusį vadovą G. V., tačiau jis jokių paaiškinimų nepateikė dėl šių prekių bei paslaugų įsigijimo. Iš banko sąskaitos išrašo nebuvo galima nustatyti, už kokias konkrečias prekes ir paslaugas buvo atlikti mokėjimai. G. V. vadovavimo laikotarpiu bendrovėje „GL Ideas“ nebuvo transporto degalų sąnaudų apskaitos. Bankroto administratorei nebuvo perduota nė viena komandiruočių ataskaita.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad UAB „GL ideas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. vasario 15 d., o jos vadovu ir akcininku nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. birželio 30 d. buvo atsakovas G. V. Įmonė vertėsi buitinės technikos pardavimu. Nuo 2014 m. birželio 30 d. įmonės akcininku ir vadovu tapo G. N. G. V. 2014 m. birželio 30 d. perdavimo–priėmimo aktu bendrovės „GL Ideas“ dokumentus ir turtą perdavė naujai išrinktam direktoriui G. N.

7. 2015 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5583-794/2015 UAB „GL Ideas“ iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratore paskirta UAB „Sprendimų parkas“. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 22 d..

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2011">3K-3-130/2011</a> ir kt.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

9. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-420/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-420/2013">3K-3-420/2013</a>; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-581/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-581/2013">3K-3-581/2013</a>). Paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.

10. Fiduciarinės pareigos apima lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt. pareigas įmonei, o, suprastėjus įmonės būklei, ir jos kreditoriams, jos išdėstytos CK 2.87 straipsnyje. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarė tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimą sudaryti žalą nulėmusį sandorį priėmė akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkęs pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinęs ir pan.), taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką.

11. Teismo vertinimu, esant byloje pasirašytam 2014 m. birželio 30 d. perdavimo–priėmimo aktui tarp atsakovo ir G. N. (naujojo akcininko ir vadovo), objektyvios galimybės pagrįsti sandorių reikalingumą įmonės veikloje atsakovui neliko. Kita vertus, net jei įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-420/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-420/2013">3K-3-420/2013</a>).

12. Spręsti dėl įmonės vadovo veiksmų neteisėtumo, sudarius pirkimo sandorius, vykdant įmonės veiklą, tuo aspektu, kad buvęs įmonės vadovas, pardavęs įmonę kitam savininkui, po kurio laiko negali pagrįsti savo veiklos tikslingumo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to, ieškinys nagrinėjamu atveju yra reiškiamas dėl žalos atlyginimo, atsakovui sudarius įmonei nenaudingus sandorius, praradus turtą, bet ne pažeidus pareigą perduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus bei turtą, įmonei iškėlus bankroto bylą. Didelė dalis pirkimo sandorių, kuriuos sudarius įmonė patyrė išlaidas ir kuriais grindžiama atsakovo civilinė atsakomybė, kaip įmonės patirta žala, buvo mažareikšmės vertės.

13. Aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytu sandoriu įmonė patyrė išlaidas, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-420/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-420/2013">3K-3-420/2013</a>). Nagrinėjamu atveju jokios komercinės rizikos įsigyjant minėtas prekes ir paslaugas patirta nebuvo. Sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje.

14. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide (sąžiningai, visiškai atvirai) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta bendrovės vadovams nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus, apsaugoti. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>).

15. Teismo vertinimu, byloje nepaneigtas atsakovo įrodinėtas rūpestingas ir verslo santykiams būdingas jo, kaip įmonės vadovo, veikimas, sudarant prekių ir paslaugų sandorius, reikalingus tiek verslo plėtrai, tiek verslo partnerių paieškai ir pan., nepažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarinių (lojalumo, sąžiningumo, protingumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.) pareigų bei neperžengiant protingos ūkinės komercinės rizikos.

16. Sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Ne tik pelningų sandorių sudarymas yra pateisinamas vadovo veikimas įmonės veikloje. Akivaizdu, kad įmonės verslui plėtoti ir naudai – pelnui gauti neišvengiamai yra patiriamos veiklos išlaidos, kurios kiekvienoje veikloje gali būti skirtingo pobūdžio. UAB „GL Ideas“ vykdytas veiklos pobūdis – buitinių prekių tiekimas, „Samsung“ firmos atstovavimas Lietuvoje bei jos gaminių importas į Lietuvą, ko byloje neginčijo bankroto administratorė, neleidžia teismui abejoti išlaidų, sudarant sandorius dėl kelionės bilietų ir viešbučių paslaugų įsigijimo, įmonės interesais pagrįstumu ir sąsajumu su įmonės veikla. Atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose išsamiai išdėstytas buvusios veiklos pobūdis, verslo partnerių paieškos specifika teismui leido labiau tikėti, kad skrydžio bilietų bei viešbučių rezervavimo išlaidos įmonės darbuotojo (tai patvirtino ir ieškovė) L. V. vardu buvo nulemtos įmonės veiklos specifikos. Nėra pagrindo spręsti, kad šiek tiek daugiau nei 2000 Eur išlaidos lėktuvo bilietui bei viešbučio rezervavimui darbuotojo L. V. ir G. V. vardu lėmė žalą įmonei, atsakovui pažeidus protingos ūkinės komercinės riziką, veikus aiškiai aplaidžiai.

17. Įmonės veikloje panaudos pagrindu buvo naudoti du automobiliai. Įmonės veikloje galimai nebuvo pildyti kelionės lapai, tačiau tai nesuponuoja vertinimo, kad įmonės vardu įgyti degalai buvo naudojami išimtinai vadovo asmeniniais, bet ne įmonės interesais. Ieškovės pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimas dėl sunaudotų degalų įmonės veikloje įforminimo aktualus siekiant sumažinti apmokestinamąjį pelną, tačiau jokiu būdu nepagrindžia vadovo veiksmų neteisėtumo, sudarant sandorį degalams įsigyti. Įmonės veiklos pobūdis – prekyba – lemia, kad transporto priemonių aktualumas, būtinumas yra akivaizdus.

18. Byloje nėra įrodyti atsakovo, vadovavusio įmonei, neteisėti veiksmai bei žala, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurias privalėjo įrodyti ieškovė. UAB „GL Ideas“ direktorius, veikęs nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2014 m. birželio 30 d., nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.247 straipsniai).

19. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės BUAB „GL Ideas“ apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimas panaikintas ir ieškinys tenkintas: priteista ieškovei BUAB „GL Ideas“ iš atsakovo G. V. 8968,13 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo 2017 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

20. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad BUAB „GL Ideas“ bankroto byloje 2017 m. sausio 16 d. nutartimi buvo patikslintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, pagal kurį bendra kreditorių reikalavimų suma yra 22 272,91 Eur, tarp jų antros eilės kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir VĮ Turto banko reikalavimai sudaro 14 197,49 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija, pateikusi prašymą iškelti bankroto bylą šiai bendrovei, nurodė, kad bendrovės skola biudžetui sudaro 12 514,45 Eur, jokio registruoto turto ir lėšų įmonė neturėjo.

21. CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Atsakovo sprendimu juridinio asmens lėšos buvo panaudotos poilsio paslaugoms, pramogoms, turizmo, apgyvendinimo paslaugoms apmokėti, tai leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog lėšos buvo naudojamos ne įmonės reikmėms, o fizinių asmenų poilsiui ir pramogoms apmokėti. Atsakovas turėjo pareigą ir galimybę teikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovės nurodytų lėšų naudojimą bendrovės tikslams, tačiau tokių įrodymų dėl visų ieškovės nurodytų sumų nepateikė.

22. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2017 m. spalio 16 d., kuriuose nurodyta, kad kaip bendrovės vadovas nuo 2014 m. gegužės 30 d. įregistruotas G. N. bankroto administratorės atstovui paaiškino, jog jis sutiko tapti BUAB „GL Ideas“ direktoriumi už 500 Lt atlygį, paaiškino, kad bendrovės dokumentų neturi, nes jų negavo. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškė, kad bendrovės vadovas ir akcininkas atsakovas perleido bendrovės akcijas, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės kreditoriams, o bendrovės dokumentai naujam vadovui nebuvo perduoti, 2014 m. birželio 30 d. perdavimo–priėmimo aktas yra fiktyvus. Tai, kad atsakovas perleido jau nebeveikiančią įmonę, įrodo faktas, jog po UAB „GL Ideas“ perleidimo G. N. įmonė nustojo vykdyti veiklą, nebesudarė jokių sandorių, nevyko jokių banko pavedimų, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai – PVM deklaracijų.

23. Atsakovas G. V. neįrodė, kad perdavė naujam akcininkui ir direktoriui G. N. dokumentus, patvirtinančius ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimą įmonės veikloje, nepagrindė ieškinyje nurodytų pirkinių panaudojimo įmonės veikloje, t. y. nepateikė komandiruočių ataskaitų, degalų apskaitos dokumentų, reprezentacinių išlaidų suvestinės, paskatinimų skyrimo tvarkos, lėšų panaudojimo reprezentacijai.

24. Atsakovas G. V. pažeidė teisės aktuose įtvirtintas įmonės vadovo pareigas, t. y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „GL Ideas“ veikloje ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimas buvo grindžiamas apskaitos dokumentais. Ieškovė įrodė savo reikalavimus, todėl CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu ieškinys tenkintas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu atsakovas G. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą arba bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo nurodytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2013">3K-3-484/2013</a>). Apeliacinės instancijos teisme ribojama naujų įrodymų pateikimo galimybė, negali būti šalių keičiamas ieškinio dalykas ar pagrindas, negali būti remiamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą ne tik grindė ieškovės apeliaciniame skunde naujai iškeltomis prielaidomis (kurių nenurodė ir kurios nebuvo tiriamos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme), bet ir nepatikimais, neištirtais, byloje nesančiais duomenimis.

25.2. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Būtent tik pateiktame apeliaciniame skunde (o vėliau ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose) ieškovė pateikė naują versiją, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritarė ieškovės apeliaciniame skunde bei 2017 m. spalio 11 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose („Lydraštis dėl papildomo įrodymų pateikimo“) iškeltai versijai, kad 2014 m. birželio 30 d. perdavimo–priėmimo aktas neva buvo sudarytas dėl akių, neva fiktyvus ar net galimai suklastotas, o atsakovas neva neįrodė, kad perdavė naujam akcininkui ir direktoriui G. N. dokumentus ir įmonės turtą.

25.3. Jokie objektyvūs ir patikimi bylos įrodymai nepatvirtina ieškovės teiginių bei apeliacinės instancijos teismo išvadų, kad įmonė jos pardavimo ir perdavimo metu buvo nelikvidi, visiškai nevykdė veiklos ar neva buvo visiškai nuostolinga. Priešingai, įmonė turėjo turto, buvo atidariusi parduotuvę, turėjo sukūrusi verslo ryšius, potencialius užsakovus, vykdė projektus, prekybą, tą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos nuodugniai ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

25.4. Apribojimas priimti naujus įrodymus įtvirtintas CPK 314 straipsnyje, reglamentuojančiame naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas tik tada, jeigu apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą taikyti draudimo priimti naujus įrodymus išlygą, suteikia priešingai bylos šaliai galimybę pasisakyti dėl naujų įrodymų. Nors kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus (nenurodydamas jokių tokio vėlyvo pateikimo argumentų), tačiau tiek iš bylos elektroninės kortelės, tiek ir iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo nėra aišku, ar šie įrodymai buvo teismo pridėti prie bylos, ar buvo sprendžiamas šių naujų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas.

25.5. Papildomi ieškovės paaiškinimai ir dokumentai teismui buvo pateikti 2017 m. spalio 16 d., tačiau apie šių dokumentų pateikimą atsakovas nebuvo teismo informuotas; nors teismas 2018 m. gegužės 24 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie paskirtą apeliacinės bylos nagrinėjimą, tačiau teismas neinformavo atsakovo apie naujai gautus ieškovės paaiškinimus ir dokumentus, nepasiūlė pateikti dėl jų savo pozicijos; šie papildomi paaiškinimai ir dokumentai teismo rezoliucija buvo priimti bylos nagrinėjimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2018 m. birželio 7 d., kai realiai atsakovas ir sužinojo apie tokių naujai pateiktų paaiškinimų egzistavimą byloje. Teismas turėjo pareigą informuoti atsakovą apie šiuos dokumentus ir apie savo ketinimą priimti šiuos įrodymus bei atitinkamai nustatyti atsakovui protingą terminą savo paaiškinimams dėl tokių įrodymų pateikti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas to neįgyvendino ir tokiu procesiniu neveikimu pažeidė rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Kasacinis teismas analogišku atveju yra nurodęs, kad konstatavus, jog pateikti nauji įrodymai (dėl kurių kitai šaliai nebuvo suteikta galimybė atsiliepti) daugiausia lėmė apeliacinio teismo pateiktą apeliacinio skundo argumentų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimą, CPK normų pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-325/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-325/2014">3K-3-325/2014</a>; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC0zNzgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18-378/2015">3K-3-18-378/2015</a>, kt.).

25.6. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį bylos faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Šios minimos civilinio proceso įrodinėjimo priemonės yra aptartos ir joms keliami reikalavimai yra reglamentuoti CPK 186–220 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė ir iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kuriai konkrečiai įrodinėjimo priemonei teismas priskyrė ieškovės 2017 m. rugpjūčio 14 d. pranešimą: ar liudytojo rašytiniams parodymams (tokiu atveju šis „dokumentas“ neatitinka jam keliamų turinio ir formos reikalavimų, nes pagal CPK 192 straipsnio 8 dalies nuostatas turi būti fiksuota liudytojo priesaika, o parodymai patvirtinti notaro, todėl toks „asmens liudijimas“ apskritai negalėjo būti priimtas ir vertinamas byloje kaip įrodymas), ar rašytiniams įrodymams (tokiu atveju teismas turėjo laikytis CPK 200 straipsnyje nustatytos rašytinių įrodymų tyrimo tvarkos).

25.7. Pagal CPK 200 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią rašytinių įrodymų tyrimą, rašytiniai įrodymai privalo būti balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios. Be to, rašytinius įrodymus balsu perskaičius ir su jais susipažinus, dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymas garantuoja teisę pateikti paaiškinimus (CPK 200 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (nors buvo visos sąlygos siekiant išsamaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka), apie naujai gautus įrodymus atsakovo neinformavo, neišsiuntė atsakovui ieškovės papildomai pateiktų dokumentų kopijų, neužtikrino atsakovui įstatymo garantuojamos teisės dėl naujai pateiktų dokumentų pateikti savo paaiškinimus.

25.8. Minimo 2017 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo apeliacinės instancijos teismas neįvertino tikrumo ir patikimumo aspektais. Nors minėtame pranešime kaip pasirašantis asmuo nurodomas G. N., tačiau jį pateikė suinteresuota bylos baigtimi ieškovė; iš rašto nėra aišku, kas iš tikrųjų surašė šį raštą, kada jis buvo surašytas; nėra jokių duomenų, jog prieš surašant šį raštą buvo patikrinta asmens tapatybė; rašte nėra jokių identifikavimo duomenų, kurie leistų patikimai teigti, kad šis raštas surašytas G. N., kuriam buvo perleistos įmonės akcijos. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino.

25.9. CPK 270 ir 331 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios galutinio teismo procesinio sprendimo turinį, imperatyviai reikalauja, kad toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis), teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti įrodymus ir konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas dėl šios dalies ir kt. (CPK 265 straipsnio 1 dalis), teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK keliamus reikalavimus (CPK 268 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo iš esmės nemotyvavo, tai pripažintina esminiu proceso nuostatų pažeidimu bei absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

25.10. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tik ieškovės naujai pateiktu 2017 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu, padarė skundžiamo sprendimo esmines išvadas, kad 2014 m. birželio 30 d. perdavimo–priėmimo aktas yra neva fiktyvus, jog atsakovas neva neperdavė naujajam įmonės akcininkui ir vadovui dokumentų, o šių dokumentų nepateikus dėl visų nurodomų sumų ieškinys atsakovui turi būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl kitų byloje pateiktų atsakovo paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų (susirašinėjimo elektroniniais laiškais dėl susitikimų su potencialiais užsienio partneriais, dalyvavimo tarptautinėje parodoje, kas yra tiesiogiai susiję su patirtomis išlaidomis lėktuvų bilietams, apgyvendinimui; dėl patirtų išlaidų parduotuvės atidarymo proga, kas tiesiogiai susiję su patirtomis išlaidomis parduotuvėje „Vynoteka“ ir kt.; patirtų degalų įgijimo išlaidų), objektyviai patvirtinančių turėtas sąnaudas būtent įmonės veikloje ir jos interesais.

25.11. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo 2017 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „GL Ideas“ bankroto byloje patvirtintą bendrą kreditorių reikalavimų sumą (22 272,91 Eur), teigdamas, kad bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė sandorius, dėl kurių atsirado kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nenustatė, ar buvo ir kokios konkrečiai skolos kreditoriams ginčo prekių ir paslaugų įgijimo metu ir ar ginčo sandoriai turėjo realios įtakos atsiskaitymams su kreditoriais.

25.12. Jokia valstybės institucija ar kiti tretieji asmenys oficialiai (remiantis įrodymais, tyrimais, o ne deklaratyviomis prielaidomis) nėra nustatę ar konstatavę, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma neva pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenurodė jokių konkrečių norminių teisės aktų nuostatų, dėl kurių pažeidimo atsakovas galėtų būti pripažintas netinkamai tvarkęs įmonės buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokio konkretaus norminio reglamentavimo, kuris įpareigotų įmonės vadovą kaupti bei pateikti komandiruočių ataskaitas, degalų apskaitos dokumentus, reprezentacinių išlaidų suvestines, paskatinimų skyrimų tvarkas.

25.13. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovei teko pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. įrodyti, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, kad įmonė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė realios žalos, kad ieškovės nurodomos išlaidos nebuvo panaudotos įmonės interesais ir veikloje.

25.14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2006">3K-3-604/2006</a>). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad net jei įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir galimai padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-420/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-420/2013">3K-3-420/2013</a>).

25.15. Apeliacinės instancijos teismas sprendime neanalizavo ir visiškai nepasisakė dėl atsakovo tariamo neteisėto elgesio (kaip civilinės atsakomybės sąlygos), neva lėmusio ieškovės reikalaujamos priteisti žalos kilimą. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė jokiais įrodymais, kokie konkretūs atsakovo veiksmai, kokie konkretūs sudaryti sandoriai tariamai sukėlė įmonei konkrečią žalą. Žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Šių aplinkybių ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė. Ieškovė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad nurodomi sandoriai (įmonės patirtos išlaidos) turėjo įtakos tuo metu įmonės atsiskaitymui su kreditoriais ar įmonės mokumui, kad tokie sandoriai nebuvo suderinami su įmonės veikla ir jos interesais.

25.16. Byloje buvo iškelta versija, kad ieškinyje nurodomų prekių ir paslaugų įgijimas savaime yra žalingas įmonei, tokios išlaidos savaime yra nuostolingos ir pan. Teismų praktikoje laikomasi akivaizdžios nuomonės, kad sandorių, kurie galimai nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas ir kt. savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03My8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-73/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-73/2008">3K-3-73/2008</a>, kt.).

25.17. Apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas, teismo išvados, kad ginčo sandoriai nebuvo susiję su įmonės interesais, jos veikla, kad atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, tenka atlyginti dėl ginčo sandorių įmonės patirtas išlaidas ir kt., paneigia įmonės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, teisę, vykdant veiklą, patirti įvairių išlaidų, galimai tiesiogiai nesusijusių su pagrindine įmonės veikla, bet skirtas įmonės reprezentacijai, įmonės verslo ryšiams sukurti, užmegzti, įmonės siekiui išplėsti vykdomo verslo ribas, apimtį, gauti pelningus užsakymus ir pan. Įprastoje verslo praktikoje įmonės paprastai patiria tokias išlaidas, tikėdamosi sukurti tvirtus ir ilgalaikius verslo, partnerystės ryšius, gauti didesnį pelną, tačiau ne visuomet tokios išlaidos pasiteisina, bet tai negali būti laikoma įmonės vadovo neteisėtu, nesąžiningu elgesiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonė intensyviai vykdė veiklą, pirko prekes, jas pardavė, buvo gautos nemažos pajamos, buvo sudaryti didelės apimties užsakymai, įmonė turėjo daug partnerių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, su kuriais dažnai tekdavo susitikti ir neformalioje aplinkoje, prisijungti prie jų leidžiamo laisvalaikio kituose miestuose, kviesti į pramoginio pobūdžio renginius, kur nuolatos būdavo derinami su verslu susiję klausimai. Apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad vien įgytų paslaugų (prekių) pobūdis (poilsio, pramogų, turizmo, apgyvendinimo paslaugos ir prekės) neva suponuoja vienareikšmę išvadą, jog šios paslaugos ir prekės buvo panaudotos ne įmonės, o asmeniniams interesams tenkinti, yra akivaizdžiai nepagrįsta, neatitinka versle paprastai susiklostančių realių aplinkybių, santykių, įprastos verslo praktikos.

25.18. Byloje jokiais įrodymais nebuvo nustatytas ir įrodytas realios žalos faktas bei dydis. Pagal CK nuostatas atlyginami turi būti tik padaryti, o ne spėjami nuostoliai; byloje turi būti įrodytas ir nustatytas tikrasis, realus žalos dydis. Realūs nuostoliai deliktinėse prievolėse yra ne tik atsakomybės sąlyga, bet ir jos dydžio matas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2001, kt.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netyrė ir nenustatė nei aplinkybių, ar įmonei ginčo sandoriais buvo padaryta žala (ir jei tokia padaryta, tai kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais ir sandoriais), nei konkretaus neva patirtos žalos dydžio.

25.19. Pareikštu ieškiniu ieškovė reikalavo priteisti 8968,13 Eur tariamai patirtų nuostolių atlyginimo dėl neva ne įmonės interesais įgytų prekių ir paslaugų. Didžiąją reikalaujamos priteisti sumos dalį sudaro išlaidos degalams – apie 6000 Eur. Kitą reikalaujamos priteisti sumos dalį sudaro išlaidos prekėms ir paslaugoms įgyti, kurios, priešingai nei teigė ieškovė, ir konstatavo apeliacinės instancijos teismas, buvo įgytos ir panaudotos įmonės interesams, ką patvirtina byloje pateikti išsamūs atsakovo paaiškinimai kartu su rašytiniais įrodymais (banko sąskaitos išrašas, susirašinėjimai elektroniniais laiškais, kt.), nuotraukos.

25.20. Ginčo dėl automobilių naudojimo įmonės veikloje byloje nekilo; įmonė vykdė realią veiklą, didžiąją dalį produkcijos importavo iš įvairių Europos valstybių. Siekiant įgyvendinti įmonės iškeltus tikslus, siekiant pelno bei pelningų užsakymų, atsakovui (kaip įmonės vadovui) ir darbuotojams teko nuolatos vykti į susitikimus su klientais, partneriais ne tik Vilniaus mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose ir šalyse kaimynėse. Degalai buvo naudojami išskirtinai įmonės reikmėms, interesais – važiuoti į susitikimus su klientais, tiekėjais, ieškant papildomų patalpų parduotuvei kituose miestuose, susitinkant su patalpų nuomotojais ir pan., visos degalų išlaidos buvo tinkamai fiksuotos įmonės dokumentuose.

26. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė BUAB „GL Ideas“ prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 7 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma:

26.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTgtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-218-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-218-916/2016">3K-3-218-916/2016</a>). Teismas turi taikyti įstatymus tik iš patikimų duomenų nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOC05NjkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-38-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-38-969/2015">3K-3-38-969/2015</a>).

26.2. Tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovės atstovui, t. y. bankroto administratorei, tapo žinomos aplinkybės, kurių pagrindu buvo galima daryti išvadą, kad 2014 m. birželio 30 d. d. perdavimo–priėmimo aktas yra fiktyvus, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tiek vertinti šią versiją, tiek ja remtis, priimdamas sprendimą. Tik 2017 m. rugpjūčio 14 dieną, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, susisiekus su G. N., bankroto administratorei tapo žinoma, kad faktiškai bendrovė „GL Ideas“ nebuvo perleista G. N., nes nei jokie UAB „GL Ideas“ dokumentai, nei joks UAB „GL Ideas“ turtas nebuvo perduotas G. N. ir liko G. V. žinioje. Tai reiškia, kad 2014 m. birželio 30 d. d. perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo G. V. G. N. perduoda UAB „GL Ideas“ dokumentus ir turtą, yra fiktyvus, sudarytas tik dėl akių. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo šių naujų aplinkybių ir naujų įrodymų nepridėti prie bylos medžiagos, nes, kaip jau minėta, jos bankroto administratoriui tapo žinomos tik 2017 m. rugpjūčio 14 d., t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir naujai gautais įrodymais, kurie turėjo esminę reikšmę ginčui išspręsti, pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio nuostatas.

26.3. 2017 m. spalio 16 d. UAB „GL Ideas“ bankroto administratorė apeliacinės instancijos teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė lydraštį dėl papildomo įrodymų pateikimo, kuriuo buvo teikiamas 2017 m. rugpjūčio 14 d. G. N. pranešimas. 2018 m. birželio 7 d. lydraštis dėl papildomo įrodymų pateikimo buvo priimtas teisėjos Danutės Kutrienės rezoliucija. Bankroto administratorei nėra žinoma, ar laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. birželio 7 d. lydraštis dėl papildomo įrodymų pateikimo ir jo priedai Lietuvos elektroninių paslaugų portale buvo matomi atsakovui G. V., ar atsakovas turėjo galimybę susipažinti su lydraščiu ir jo priedais, pateikti naujai išaiškėjusių aplinkybių bei įrodymų vertinimą. Net ir pasitvirtinus aplinkybėms, jog atsakovui nebuvo suteikta teisė laiku ir tinkamai susipažinti su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis bei įrodymais, toks CPK nuostatų pažeidimas neturėtų būti pripažįstamas esminiu, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas galėjo priimti neteisingą sprendimą.

26.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismui priimant naujus įrodymus nesilaikyta CPK nuostatų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir ją naikinti. Būtina išsiaiškinti, ar proceso teisės normų pažeidimas (naujų įrodymų pridėjimas ir teismo rėmimasis jais priimant skundžiamą nutartį) buvo esminis, t. y. ar dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-325/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-325/2014">3K-3-325/2014</a>; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC0zNzgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18-378/2015">3K-3-18-378/2015</a>; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130-611/2015">3K-3-130-611/2015</a>).

26.5. Konstatavus, kad pateikti nauji ir teismo įvertinti įrodymai didele dalimi lėmė apeliacinio teismo pateiktą apeliacinio skundo argumentų vertinimą, CPK normų pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-325/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-325/2014">3K-3-325/2014</a>; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC0zNzgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18-378/2015">3K-3-18-378/2015</a>; kt.).

26.6. Apeliacinės instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių pareigas įrodinėti. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovo pareigos įrodyti, kad ginčo prekės ir paslaugos buvo panaudotos įmonės veikloje, bei neįvertino to fakto, kad atsakovas neįrodė ginčo prekių ir paslaugų panaudojimo įmonės veikloje.

26.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, nes turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzYtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-276-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-276-248/2016">3K-3-276-248/2016</a>).

26.8. Atsakovas G. V. neįrodė, kad perdavė naujam akcininkui ir direktoriui G. N. dokumentus, patvirtinančius ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimą įmonės veikloje, nes 2014 m. birželio 30 d. d. perdavimo–priėmimo akto turinys įrodo, jog G. V. perdavė G. N. UAB „GL Ideas“ buhalterinius dokumentus tik už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. birželio 30 d. ir iš viso neperdavė jokių dokumentų, galinčių pagrįsti ieškinyje nurodytų pirkinių panaudojimą įmonės veikloje, t. y. komandiruočių ataskaitų, degalų apskaitos dokumentų, reprezentacinių išlaidų suvestinės, paskatinimų skyrimo tvarkos. Iki šiol atsakovas nėra pateikęs jokių apskaitos dokumentų, tik elektroninius laiškus, dvi nuotraukas ir įmonės naudotų patalpų plano nuorašą, kurie neįrodo, kad ginčo prekės ir paslaugos buvo panaudotos įmonės veikloje.

26.9. CPK 331 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Bankroto administratorė mano, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma yra nurodyta: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės – „<...> byloje nustatyti faktai, jog atsakovo sprendimu juridinio asmens lėšos buvo panaudotos poilsio paslaugoms, pramogoms, turizmo, apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms apmokėti leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog lėšos buvo naudojamos ne įmonės reikmėms, o fizinių asmenų poilsiui ir pramogoms apmokėti“; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, – tai net tik 2017 m. rugpjūčio 14 d. G. N. pranešimas, bet taip pat faktai, jog po UAB „GL Ideas“ perleidimo G. N. įmonė nustojo vykdyti veiklą, nebesudarė jokių sandorių, nevyko jokių banko pavedimų, įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijų; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, – „kolegija daro išvadą, kad atsakovas G. V. neįrodė, kad perdavė naujam akcininkui ir direktoriui G. N. dokumentus, patvirtinančius ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimą įmonės veikloje, t. y. nepateikė komandiruočių ataskaitų, kuro apskaitos dokumentų, reprezentacinių išlaidų suvestinės, paskatinimų skyrimo tvarkos, lėšų panaudojimo reprezentacijai“; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas, – „atsakovas G. V. pažeidė teisės aktuose įtvirtintas įmonės vadovo pareigas, t. y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „GL Ideas“ veikloje ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimas buvo grindžiamas apskaitos dokumentais“.

26.10. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „GL Ideas“ veikloje ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimas buvo grindžiamas apskaitos dokumentais, dėl to pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnis, kuriame nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais, ir 12 straipsnis, kuriame nurodoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

26.11. Ieškinyje nurodytų įsigytų prekių ir paslaugų panaudojimas nebuvo apskaitytas įmonės veikloje, tai reiškia, kad įmonės lėšomis įsigytos prekės ir paslaugos nebuvo panaudotos įmonės interesais. Jei iš tiesų ginčo prekės ir paslaugos būtų panaudotos verslo ryšiams kurti, jų panaudojimas būtų apskaitytas įmonės veikloje. Atsakovas nepateikė dokumentų, t. y. kelionės lapų, degalų nurašymo aktų, kuriuose būtų atvaizduotas degalų sunaudojimas įmonės reikmėms. Tokios aplinkybės įrodo, kad atsakovas netinkamai tvarkė įmonės degalų apskaitą, todėl jis yra atsakingas už nepagrįstą mokėjimą už ne įmonės veikloje sunaudotus degalus. UAB „GL Ideas“ dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 8968,13 Eur žalą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės už fiduciarinių pareigų bendrovei ir jos kreditoriams pažeidimą

27. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-266/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-266/2006">3K-7-266/2006</a>; kt.).

29. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>).

30. Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais juridinio asmens ir jo dalyvių interesais. Vadovo lojalumo pareigą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui.

31. Kasacinis teismas išaiškino, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64-248/2016">3K-3-64-248/2016</a>, 23 punktas). Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis), tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2010">3K-3-334/2010</a>). Įmonės vadovo lojalumo pareiga jo vadovaujamai įmonei reiškia ir pareigą imtis priemonių, kad dėl sandorio su įmonės vadovu jo vadovaujama įmonė ar jos kreditoriai nepatirtų žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>).

32. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, būdamas bendrovės vadovas.

Dėl bendrovės vadovo veiksmų, sudarius bendrovės finansuojamus sandorius, pagal kuriuos nupirktos prekės ir paslaugos, naudojamos vadovo ir jo šeimos narių asmeninio vartojimo tikslais

33. Byloje nustatyta, kad prekės ir paslaugos, kurių vertę prašo atlyginti bendrovės kreditoriai iš jos vadovo, buvo nupirktos ir panaudotos asmeniniams vartojimo tikslams. Prekių ir paslaugų pobūdis – degalų įsigijimas, jų įsigyto kiekio neapskaičius buhalterinės apskaitos dokumentais – kelionės lapais, degalų nurašymo aktais, kuriuose būtų atvaizduotas degalų sunaudojimas įmonės reikmėms, prekių iš parduotuvės, parduodančios alkoholinius gėrimus, įsigijimas, taip pat pramogų, sporto, kelionių pirkimas – rodo jų vartojimą fizinių asmenų asmeniniams, ne su bendrovės veikla susijusiems poreikiams. Atsakovas turėjo pareigą ir galimybę teikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovės nurodytų lėšų naudojimą bendrovės tikslams, tačiau tokių įrodymų dėl visų ieškovės nurodytų sumų nepateikė. Byloje nepateikta dokumentų, patvirtinančių ieškinyje nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimą įmonės veikloje, dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendime darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog lėšos buvo naudojamos ne įmonės reikmėms, o fizinių asmenų poilsiui ir pramogoms apmokėti.

34. Atsakovo kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo ir skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl kitų byloje pateiktų atsakovo paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų (susirašinėjimo elektroniniais laiškais dėl susitikimų su potencialiais užsienio partneriais, dalyvavimo tarptautinėje parodoje, parduotuvės atidarymo). Šie įrodymai apeliacinės instancijos teismo įvertinti kaip nereikšmingi, nepatvirtinantys, kad bendrovės lėšos prekėms ir paslaugoms įsigyti buvo iš tiesų panaudotos įmonės veikloje. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktas vienkartinis elektroninis laiškas, gautas iš Turkijos įmonės, kuriuo atsiunčiamas prekių sąrašas ir kainoraštis, taip pat elektroninis laiškas dėl ketinimo pirkti bilietus dalyvauti 2013 m. rugsėjo 6–11 d. Berlyno mugėje (vok. Messe Berlin) nepagrindžia, kad išlaidos visoms prekėms ir paslaugoms pirkti buvo iš tikrųjų skirtos bendrovės verslo reikalams ir susijusios su būtent bendrovės verslu, šios išlaidos akivaizdžiai susijusios su bendrovės vadovo ir jo šeimos narių kaip privačių fizinių asmenų vartojimo reikmėmis.

35. 2013 m. gegužės – 2014 m. birželio mėnesių laikotarpiu sandorių, nesusijusių su bendrovės veikla, skirtų finansuoti asmenines išlaidas bendrovės lėšomis, sudarymas, po to fiktyvus bendrovės 2014 m. birželio 30 d. perleidimas naujam akcininkui ir direktoriui A. N. už 500 Lt (144,81 Eur) buvo tie veiksmai, kurie paskatino bendrovės nemokumą. Bankroto byla bendrovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi.

36. Nutarties 28 ir 32 punktuose pažymėta, kad CK 2.87 straipsnyje nurodytos bendrovės vadovo fiduciarinės pareigos: veikti išimtinai įmonės interesais, tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Pagal nurodytus sandorius veikdamas atsakovas kaip bendrovės vadovas pirko prekes ir paslaugas asmeniniams vartojimo poreikiams ir taip pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei. Sandorių sudarymas, o ne jų buhalterinės apskaitos įforminimo trūkumai, buvo tie neteisėti veiksmai, nulėmę padarytą žalą bendrovės kreditoriams, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl sandoriais įformintų ūkinių operacijų atitikties Buhalterinės apskaitos įstatymui. BUAB „GL Ideas“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi buvo patikslintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, pagal kurį bendra kreditorių reikalavimų suma yra 22 272,91 Eur, jokio registruoto turto ir lėšų bendrovė neturėjo, su kreditoriais pagal teismo patvirtintus jų finansinius reikalavimus bendrovė liko neatskaičiusi.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismui nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-701/2016">3K-3-298-701/2016</a>, 36 punktas).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-699/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-699/2013">3K-3-699/2013</a>). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Jei vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai, išskyrus atvejus, kai laikomasi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>).

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a> konstatuota, kad, vertinant įmonės vadovo veiklą, taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią, siekiant išvengti įmonių plėtros lėtėjimo, smukimo, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama išplėsta verslo sprendimų apimtis (angl. a widened scope of business judgment), tai reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė skirta bendrovės vadovams nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus, apsaugoti. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. kad, siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti. Svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013 nurodyta, kad bendrovės vadovo atsakomybės prasme svarbu įvertinti, ar bendrovės bankrotą nulėmė būtent verslo nesėkmė, o ne tyčiniai įmonės vadovo veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

40. Kadangi atsakovas, būdamas bendrovės vadovas, pirko bendrovės lėšomis savo asmeniniams poreikiams, nesuderinamiems su bendrovės verslo veikla, prekes ir paslaugas, jam kyla civilinė atsakomybė už bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Nutarties 33–36 punktuose nustatyta vadovo tyčia sudarius ekonomiškai nenaudingus sandorius bendrovei, žalingus bendrovei ir jos kreditoriams, todėl, esant nustatytai tyčiai, nėra taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė kaip pagrindas netaikyti atsakovui civilinės atsakomybės. Kadangi nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kaltė, žala, jų priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas sprendimu pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo žalos, padarytos sudarytais sandoriais, bendrovės kreditoriams atlyginimą.

Dėl naujų įrodymų proceso apeliacinės instancijos teisme metu priėmimo ir teismo sprendimo turinio

41. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

42. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. Apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOC05NjkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-38-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-38-969/2015">3K-3-38-969/2015</a>; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTgtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-218-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-218-916/2016">3K-3-218-916/2016</a> 14, 15 punktus).

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine rašytinio proceso tvarka, po to, kai šalys pateikė apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį, priėmė ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais taip pat 2017 m. rugpjūčio 14 d. G. N. pasirašytą pranešimą, skirtą ieškovės bankroto administratoriui, šiuo pranešimu paaiškinama, kad G. N. perėmė UAB „GL Ideas“, bet jis nepažįsta bei nebuvo matęs buvusio bendrovės vadovo G. V. ir nėra gavęs iš jo bendrovės turto ir (ar) dokumentų.

44. Atsižvelgiant į nurodyto pranešimo surašymo datą, jis atsirado vėliau, negu byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir dėl šio teismo sprendimo buvo pateiktas apeliacinis skundas. Šis įrodymas susijęs su byla, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad atsirado šio įrodymo priėmimo būtinybė ir pagal šio dokumento datą jis negalėjo būti pateiktas ir priimtas byloje anksčiau. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neinformavo atsakovo apie ketinimą priimti naują įrodymą (ir juo remtis) ir nenustatė atsakovui protingo termino paaiškinimams dėl naujo įrodymo pateikti.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK nuostatų priimant naujus įrodymus nesilaikymas savaime nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą neteisėtu ir jį naikinti. Būtina išsiaiškinti, ar proceso teisės normų pažeidimas (naujų įrodymų pridėjimas ir teismo rėmimasis jais priimant skundžiamą procesinį sprendimą) buvo esminis, t. y. ar dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą, ar tokio pobūdžio pažeidimas buvo esminis, būtina įvertinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, ištirti, ar, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, juo ginčijamoms aplinkybėms nustatyti pakako pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų, ar reikėjo remtis pateiktais naujais įrodymais, taip pat kokia apimtimi naujais įrodymais apeliacinės instancijos teisme remtasi atsakant į apeliacinio skundo argumentus ir patvirtinant ar paneigiant pirmosios instancijos teismo nustatytas bei apelianto ginčytas faktines aplinkybes. Konstatavus, kad pateikti nauji ir teismo įvertinti įrodymai daugiausia lėmė apeliacinės instancijos teismo pateiktą apeliacinio skundo argumentų vertinimą, CPK normų pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-325/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-325/2014">3K-3-325/2014</a>; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC0zNzgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18-378/2015">3K-3-18-378/2015</a>).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad sprendimo išvados priteisti žalos atlyginimą iš buvusio bendrovės vadovo nebuvo išimtinai grindžiamos vien tik nurodytu rašytiniu įrodymu – pranešimu, nes teismas vertino sudarytų atsakovo sandorių sudarymo aplinkybes ir dėl jų padarytą žalą bendrovės kreditoriams, būtent sudaryti žalingi sandoriai buvo pakankami įrodymai, sudarę faktinį pagrindą tenkinti ieškinį priteisiant žalos atlyginimą iš atsakovo. Tai, kad, priimdamas naują rašytinį įrodymą, neturintį esminės reikšmės bylos ginčo teisiniam vertinimui, apeliacinės instancijos teismas neinformavo atsakovo apie ketinimą priimti naują įrodymą (ir juo remtis) ir nenustatė atsakovui protingo termino paaiškinimams dėl naujo įrodymo pateikti, nereiškia esminio proceso teisės pažeidimo, kuris sudarytų savarankišką pagrindą naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

47. Įvertinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą jo motyvavimo aspektu, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis sprendimas atitinka CPK 270 ir 331 straipsnių reikalavimus, nes jame pateikta įrodymų ir ginčo teisinių santykių analizė bei jų pagrindu padarytos išvados. Aplinkybė, kad atsakovas kasaciniame skunde nesutinka su byloje pateiktų įrodymų vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 353 straipsnio 3 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas