Civilinė byla Nr. 3K-3-160/2013
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00052-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei L. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo – AB „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje, – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas R. N. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1998 m. rugpjūčio 12 d., dėl kito sutuoktinio kaltės, šalims paliekant pavardes N. ir J.; 2) priteisti iš ieškovo dukterims S. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienai po 300 Lt kas mėnesį; 3) nustatyti dukterų S. N. ir K. N. gyvenamąją vietą su atsakove; 4) pripažinti įsiskolinimą pagal vartojimo kredito sutartį su AB „Swedbank“ ieškovo prievole; 5) priteisti atsakovei automobilį „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 6) padalyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po ½ dalį; 7) nustatyti ieškovo ir dukterų bendravimo tvarką; 8) priteisti iš atsakovės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad su atsakove L. N. (toliau – atsakovė) susituokė 1998 m. gegužės 2 d., šeima nuomojosi butą Kauno mieste, atsakovė tuo metu nedirbo. Norėdamas įgyti nekilnojamąjį turtą (butą), ieškovas 2001–2006 m. dirbo Anglijoje, už uždirbtus pinigus įsigijo butą (duomenys neskelbtini), baldus bei kitus būtinus namų apyvokos daiktus. 2007 m. ieškovas pradėjo dirbti Lietuvoje, už mažesnį atlyginimą nei Anglijoje, todėl sulaukdavo sutuoktinės priekaištų. Ieškovas teigia, kad nuo 2008 m. su atsakove negyvena ir bendro ūkio netvarko, atsakovė jam nelojali, jo negerbia, išryškėjo jų nesuderinami charakteriai.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama teismo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, šalims paliekant santuokines pavardes; 2) nustatyti dukterų S. N. ir K. N. gyvenamąją vietą su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo dukterims S. N. ir K. N. išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienai po 500 Lt kas mėnesį; 4) priteisti iš ieškovo 4000 Lt dukterų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d.; 5) priteisti iš ieškovo 450 Lt dukterų papildomas išlaikymo išlaidas; 6) padalyti santuokoje įgytą turtą, atsakovei priteisiant trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 9000 Lt kompensaciją už kilnojamuosius daiktus, o ieškovui – kilnojamuosius daiktus, 30 900 Lt kompensaciją už jam tenkančias 30/100 dalių trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini); 8) priteisti iš ieškovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimu nutraukti santuoką, tačiau pažymėjo, kad jo nurodytos aplinkybės dėl santuokos iširimo priežasčių neatitinka tikrovės, nurodydama, jog ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas; po dukterų gimimo jai nuolat teko taikytis su atsakovo pykčio priepuoliais, jo nepasitenkinimu; 2008 m. atsakovei susirgus onkologine liga, ieškovas ja visiškai nesirūpino, tik žemino ir tyčiojosi, vadino necenzūriniais žodžiais, rašė žeminamo pobūdžio žinutes telefonu, grasino jai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės, šalims paliko santuokines pavardes; padalijo santuokoje įgytą turtą: atsakovei priteisė butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Lt kompensaciją už kilnojamuosius daiktus; ieškovui priteisė kilnojamuosius daiktus, 30 000 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančias 30/100 dalių buto; nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; priteisė iš ieškovo dukterų išlaikymui kiekvienai po 300 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukterų pilnametystės; priteisė iš ieškovo dukterų išlaikymo įsiskolinimą, kiekvienai po 1500 Lt; priteisė atsakovei iš ieškovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nustatė nepilnamečių dukterų bendravimo su ieškovu tvarką; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Nustatęs faktines aplinkybes, kad ieškovas išsikėlė iš bendro būsto, išsivežė daiktus, neteikė išlaikymo dukterims (buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš jo priteistas laikinas išlaikymas), ieškovui iškelta baudžiamoji byla pagal BK 224–226 straipsnius, jis keturis kartus baustas administracine tvarka, Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (atsakovės), įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus dėl ieškovo netinkamo elgesio šeimoje, teismas darė išvadą, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl ją nutraukė (CK 3.60 straipsnis), šalims palikdamas santuokines pavardes N., N. (CK 3.69 straipsnis). Teismas sprendė, kad dėl ieškovo elgesio (ieškovas ją paliko sunkioje padėtyje, susirgus, tai prieštarauja moralės normoms) atsakovė patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 20 000 Lt, ir šią sumą priteisė iš ieškovo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad dėl ieškovo netinkamo elgesio ir jam pritaikytų kardomųjų priemonių šalys negali gyventi bendrame bute, teismas butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei, o ieškovui už jam tenkančias 30/100 dalių buto – 30 000 Lt kompensaciją (CK 3.123 straipsnis). Nesant ginčo tarp šalių dėl automobilio „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis teismo priteistas atsakovei. Kadangi ieškovas iš buto išsivežė kilnojamuosius daiktus, atsakovė jų nepageidauja, tai teismas už šį turtą jai priteisė 9000 Lt kompensaciją iš ieškovo. Atsižvelgęs į tai, kad buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kiekvienos dukters išlaikymui iš ieškovo priteista po 300 Lt, išlaikymo išieškojimas yra vykdomas, pažymėjęs, jog dalijant turtą atsakovei teko didesnė jo dalis, teismas plačiau neanalizavo abiejų dukterų poreikių ir kiekvienos jų išlaikymui iš atsakovo priteisė po 300 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Nurodęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d. jis teikė išlaikymą dukterims, įvertinęs, kad atsakovės prašomas priteisti dydis, įskaitant papildomas išlaidas ortodonto paslaugoms bei akiniams, yra per didelis, nes 2008 m. abiejų mergaičių poreikiai buvo mažesni nei bylos nagrinėjimo metu, teismas nustatė išlaikymo įsiskolinimo dydį konkrečia suma – 3000 Lt, kiekvienai po 1500 Lt (CK 3.200, 3.196 straipsniai). Spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su dukterimis tvarkos, atsižvelgęs į tai, kad konfliktiniai santykiai tarp šalių turi įtakos mergaičių norui bendrauti su tėvu, jam iškelta baudžiamoji byla, mergaitės užimtos mokykloje ir popamokinėje veikloje, o ieškovas dirba pamainomis, teismas įpareigojo ieškovą bendrauti su dukterimis pirmą ir trečią mėnesio penktadienį po vieną valandą Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, Kipro Petrausko g. 19A, pažymėdamas, jog mergaitės yra įbaugintos ir tokia tvarka nustatytina laikinai, iki jų ir tėvo santykių pagerėjimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo R. N. apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 7 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeitė – pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir priešieškinio reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė; panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalis, kuriomis išspręsti klausimai dėl ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo ir perdavė šiuos klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija pripažino reikšmingomis aplinkybes, kad ieškovas iš bendro būsto išsikraustė 2008 m. rugsėjo mėn., o į teismą dėl santuokos nutraukimo šalys kreipėsi 2009 m. sausio–vasario mėnesiais, atsakovė neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį iki išsikraustymo, kurios prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama jam palikus šeimą ir nesirūpinant ja ilgiau kaip metus. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, kurie įrodytų netinkamą ieškovo elgesį iki jo išsikraustymo iš bendro buto, t. y. datos, kurią šalys sieja su faktiniu santuokos iširimo momentu; ieškovo veiksmai, atlikti jam gyvenant skyrium nuo atsakovės, taip pat civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti pagrindas ieškovui taikyti teisės aktuose nustatytą atsakomybę, tačiau negali turėti įtakos sprendžiant klausimą, dėl ko iširo ieškovo ir atsakovės santuoka. Kadangi apklausti liudytojai teismui pateikė prieštaringus, kitą šalį kaltinančius parodymus, tai teisėjų kolegija konstatavo, kad, net ir pasitvirtinus faktui dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų ieškovo veiksmų, jie nenulėmė santuokos iširimo. Nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, teisėjų kolegija, remdamasi CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdama į tai, kad pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu dėl santuokos iširimo yra kalta priešinga šalis, teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista neturtinė žala, ir atmetė priešieškinyje suformuluotus reikalavimus priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog nuo išsikraustymo gyventi skyrium iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jis teikė išlaikymą dukterims. Nurodžiusi, kad spręsdamas dėl bendravimo su dukterimis tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas padarė formalią, neišsamią, todėl pagrįstų abejonių dėl teisėtumo keliančią išvadą (nepasisakė dėl tvarkos parinkimo, jos laikinumo, neklausė šalių pozicijos dėl tokio bendravimo užtikrinimo perspektyvų), teisėjų kolegija šią teismo sprendimo dalį panaikino ir klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutikdama su teismo atliktu santuokoje įgyto turto padalijimu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien faktas, jog su atsakove lieka gyventi ieškovo ir atsakovės nepilnametės dukterys, nelaikytinas pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nustatė, kad teismas nesilaikė CK 3.118 straipsnyje įtvirtintos pareigos sudaryti turto balansą; kilnojamuosius daiktus tarp šalių skirstė neatsižvelgdamas į visą turtą kaip visumą (nesiaiškino automobilio vertės ir jos neįtraukė į turto balansą; atsakovei priteisė kompensaciją už ieškovui tenkančius daiktus, o ieškovui nekompensavo atsakovei tenkančios turto vertės dalies; nepagrindė mokėtinų kompensacijų sumų). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija panaikino atitinkamą teismo sprendimo dalį ir klausimą dėl santuokoje įgyto padalijimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė L. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties dalį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kasatorė nesutinka su teisėjų kolegijos išvada, kad byloje nėra akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nurodydama, jog ji prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl sutuoktinių pareigų ir jų pažeidimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Jos manymu, byloje pakako aplinkybių, įrodančių, kad ieškovas žiauriai elgėsi su savo sutuoktine ir šeimos nariais (nepilnamečiais vaikais) ir dėl to iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: ieškovas nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams dėl terorizavimo grasinant padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai bauginant žmogų naudojant psichinę prievartą (BK 145 straipsnio 2 dalis), bausmės vykdymą atidedant, jam pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie atsakovės ir dukterų, uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su jomis, lankytis jų gyvenamojoje vietoje; ieškovas baustas administracine tvarka. Kasatorė pažymi, kad ieškovas nepaneigė jos nurodytų ir baudžiamojoje byloje nustatytų netinkamo elgesio šeimos atžvilgiu aplinkybių, todėl teisėjų kolegija turėjo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytą prezumpciją dėl santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjų kolegija nenurodė argumentų, kodėl atmetė liudytojų parodymus dėl ieškovo smurto šeimoje ir rėmėsi vien ieškovo liudytojų parodymais. Kasatorės įsitikinimu, atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo negalima konstatuoti vien remiantis konfliktavimo faktu, būtina nustatyti konkrečius sutuoktinio pareigų pažeidimo faktus; to nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta. Kasatorė nurodo, kad įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytumas turi būti vertinamas visos bylos medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus, CPK 185 straipsnis įtvirtina visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių išnagrinėjimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasatorė teigia, kad teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio įtvirtinta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą; nustatęs neturtinės žalos atsiradimo faktą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008). Kasatorės manymu, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, neatsižvelgė į tai, kad dėl ieškovo nusikalstamų veiksmų, kurie tęsėsi ilgą laiką, kasatorė su dukterimis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stiprų sukrėtimą, pažeminimą ir baimę dėl savo gyvybės, buvo sistemingai bauginamos. Kasatorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, pagrįstai kasatorei priteisė neturtinės žalos atlyginimą, todėl ši Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas R. N. prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovas nesutinka su kasatorės argumentais dėl CK 3.60 straipsnio 3 dalies taikymo, nurodydamas, kad byloje nenustatytos kasacinio teismo praktikoje išskirtos šios teisės normos taikymo sąlygos – šeimos palikimas ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009). Ieškovo teigimu, į teismą buvo kreiptasi 2009 m. sausio–vasario mėn., nepraėjus vieneriems metams nuo faktinio santuokos nutraukimo (2008 m. rugsėjo mėn.), todėl neegzistuoja viena iš CK 3.60 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų – nesirūpinimas šeima daugiau kaip vienerius metus. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas objektyviai įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie jo netinkamą elgesį su sutuoktine ar vaikais iki civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Ieškovo teigimu, kasaciniame skunde nurodyta baudžiamoji byla, kasatorės iniciatyva, šiai siekiant gauti ieškovui priklausančią buto dalį, buvo iškelta jau po santuokos iširimo (šalims kartu negyvenant), todėl negali būti vertinama sprendžiant dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo; atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo metu baudžiamoji byla dar buvo nagrinėjama (priimtas ieškovo apeliacinis skundas), nuosprendis joje nėra įsiteisėjęs ir gali būti pakeistas; kol ieškovo kaltė neįrodyta, galioja sąžiningumo prezumpcija. Ieškovas nurodo, kad, be ieškovės žodinių paaiškinimų apie savo ligą ir ieškovo nesirūpinimą ja, byloje nėra duomenų, įrodančių ieškovės gydymą, operaciją.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas įsitikinęs, kad, priimdamas kasatorės prašomą palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, teismas netinkamai taikė CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, rėmėsi aplinkybe apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (kuris apėmė ieškovo veiksmus po santuokos iširimo, todėl jame nustatyti faktai negalėjo lemti santuokos iširimo), kasatorės palikimu jai susirgus (nors ligos faktas neįrodytas jokiais rašytiniais įrodymais). Ieškovas pažymi, kad baudžiamojoje byloje kasatorė yra pareiškusi reikalavimą priteisti jai padarytą neturtinę žalą (pirmosios instancijos teismas priteisė 30 000 Lt žalos atlyginimą), kuris teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl nuosprendžio bus išspręstas iš esmės. Kadangi aplinkybių apie padarytos neturtinės žalos pobūdį, padarinius, sveikatos sutrikdymus kasatorė šioje byloje neįrodinėjo, tai, ieškovo nuomone, nebuvo teisinio pagrindo šios žalos atlyginimą priteisti.
Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a>; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Š. v. B. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-625/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-625/2012">3K-3-625/2012</a>).
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Kasatorė skunde nurodo, kad, spręsdami ginčą dėl atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, teismai turėjo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, nes ieškovas nuteistas už tyčinį nusikaltimą, žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu (kasatore) ir šeimos nariais.
Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamoje byloje – kasatorei) tenka įrodyti faktą (ieškovo padaryto tyčinio nusikaltimo faktą, žiaurų elgesį su kasatore, šeimos palikimą ir visišką nesirūpinimą ja), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-2/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-2/2011">3K-3-2/2011</a>). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).
Byloje nustatyta, kad kasatorės ir ieškovo šeima faktiškai iširo 2008 m. rugsėjo mėn., kai ieškovas paliko kasatorę ir išsikėlė gyventi pas savo tėvą. 2009 m. vasario mėn. ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, kuris Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas (apeliacinis skundas atmestas), ieškovas nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl terorizavimo grasinant padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai bauginant žmogų naudojant psichinę prievartą už 2009 m. sausio mėn.–2011 m. vasario mėn. prieš kasatorę ir dukteris atliktus nusikalstamus veiksmus. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant, kasatorei ir dukterims priteista po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2008">3K-3-49/2008</a>), tinkamai įvertino aplinkybę, jog nusikalstamus veiksmus ieškovas atliko po kelių mėnesių, jam palikus šeimą ir pradėjus gyventi skyrium, todėl ieškovo veiksmai, už kuriuos jis buvo nuteistas, nebegalėjo turėti jokios įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai ir neįrodo jo kaltės dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismai nenustatė ir kasatorė neįrodė aplinkybės, kad ieškovas žiauriai elgėsi su ja ar šeimos nariais iki faktinio santuokos iširimo, todėl atmestinas kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CK 3.60 straipsnio 3 dalies taikymo.
Spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė, kad jų nurodyti liudytojai teisme davė prieštaringus, dėl santuokos (šeimos) iširimo kitą (priešingą) sutuoktinį kaltinančius parodymus, todėl, vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, jog byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas tinkamai taikė pirmiau nurodytų CK trečiosios knygos normų išaiškinimus ir, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai netenkino kasatorės reikalavimo pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pažymėtina, kad kasatorės teiginiai, jog gyvendamas kartu ieškovas keturis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis nepatvirtina ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo, nes iš pridėtos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad iki faktinio santuokos iširimo sutuoktinis administracine tvarka buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie neturi priežastinio ryšio su sutuoktinių tarpusavio santykiais; tėvų valdžios panaudojimo priešingai dukterų S. N. ir K. N. interesams faktas užfiksuotas tik 2011 m. sausio mėn. (paskirtas įspėjimas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį).
Teisės taikymo aspektu peržiūrėjusi apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus ir įvertinusi, kaip pagal nustatytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus buvo taikytos proceso teisės normos dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgusi į tai, kad tiek ieškovo, tiek kasatorės liudytojų parodymai nebuvo pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti, abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai ar netinkamai vertino su sprendžiamu klausimu susijusius įrodymus ar pažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, todėl atmeta kasatorės argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo sprendžiant kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo klausimą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-24/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-24/2010">3K-3-24/2010</a>).
Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, tai, pripažinusi, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasatorės argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri šioje byloje negali būti priteisiama.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamo teismo procesinio sprendimo, todėl kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas R. N., pateikęs atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1500 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą. Ieškovas prašo šias išlaidas priteisti iš kasatorės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi klausimai, reikalaujantys daug laiko sąnaudų, ieškovo advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 750 Lt (CK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8 punktai).
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 53,43 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 53,43 Lt (penkiasdešimt tris Lt 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Janina Stripeikienė
Vincas Verseckas
