Civilinė byla Nr. 3K-3-143/2013
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06099-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 18.4 (S)
2013 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus lopšelio–darželio „Vėtrungė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. prašymą dėl teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1056-78/2009 pagal ieškovo A. J. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo, pareikštą atsakovui Vilniaus lopšeliui–darželiui „Vėtrungė“, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu panaikino Vilniaus lopšelio–darželio „Vėtrungė“ direktorės 2008 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. V-52 dėl drausminės nuobaudos A. J. skyrimo; pripažino A. J. Vilniaus atleidimą iš darbo lopšelio–darželio „Vėtrungė“ direktorės 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 304 neteisėtu; negrąžino A. J. į darbą bei A. J. ir Vilniaus lopšelio–darželio „Vėtrungė“ 2008 m. kovo 30 d. sudarytą darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovo Vilniaus lopšelio–darželio „Vėtrungė“ 19 116,28 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 2400 Lt išeitinę išmoką, 297,45 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 92,97 Lt delspinigių, iš viso – 21 906,70 Lt, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, bei 1000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ieškovo A. J. naudai; priteisė iš atsakovo Vilniaus lopšelio–darželio „Vėtrungė“ po 55,88 Lt, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną bei po 0,18 Lt, neatskaičius įstatymų nustatytų mokesčių, delspinigių už kiekvieną kalendorinę dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2009 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovo A. J. naudai; priteisė iš atsakovo Vilniaus lopšelio–darželio „Vėtrungė“ 656,99 Lt žyminio mokesčio, 11,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 668,54 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeitė: priteisė ieškovui A. J. iš atsakovo Vilniaus lopšelio–darželio „Vėtrungė“ 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteistą iš atsakovo Vilniaus lopšelio–darželio „Vėtrungė“ valstybei žyminio mokesčio išlaidų sumą padidino iki 722,99 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo Vilniaus lopšelio–darželio „Vėtrungė“ 9,95 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei.
Ieškovas A. J. prašė išieškoti iš atsakovo atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad, teismui pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu ir nutraukus darbo sutartį teismo sprendimu, atsakovas privalėjo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir apie tai pranešti VSDFV Vilniaus skyriui, tačiau iki šiol atleidimo pagrindas nepakeistas. Ieškovo teigimu, atsakovo neveikimas pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, trukdo susirasti kitą darbą ir turėti pajamų šaltinį, nes, norint įsidarbinti, kiekvienas darbdavys reikalauja nurodyti išėjimo iš ankstesnių darboviečių pagrindus, pateikti apie tai duomenis, taip pat charakteristiką; dauguma darbdavių, išsiaiškinę, kokiu pagrindu ieškovas buvo atleistas iš darbo, nepriima jo į darbą. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, tačiau jokio atsakymo negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB Vilniaus lopšelis–darželis „Vėtrungė“ ieškovo A. J. naudai 4414,52 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2012 m. vasario 6 d. ir po 55,88 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2012 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; išaiškino atsakovui UAB Vilniaus lopšelis–darželis „Vėtrungė“, kad, vykdydamas teismo sprendimą bei nutartį, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, papildomai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas; priteisė iš atsakovo UAB Vilniaus lopšelis–darželis „Vėtrungė“ valstybės naudai 10,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Teismas konstatavo, kad atsakovui 2010 m. spalio 7 d. atsirado pareiga vykdyti teismo sprendimą; kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos; taikant DK 300 straipsnį, būtina atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 straipsnis), esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 straipsnio 1 dalis), sprendžiant dėl išmokos pagal DK 300 straipsnį trukmės, gali būti atsižvelgta į darbuotojo aktyvumą: ar kreiptasi dėl lėšų atgavimo, ar inicijuotas sprendimo vykdymas.
Iš civilinėje byloje Nr. 2-1056-78/2009 esančio Vilniaus apygardos teismo lydraščio teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties nuorašas atsakovui išsiųstas 2010 m. spalio 14 d.; iš civilinėje byloje Nr. 2-1056-78/2009 esančios pažymos, patvirtinančios apie vykdomojo rašto išdavimą, ir 2010 m. spalio 22 d. ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą – kad ieškovas nedelsdamas kreipėsi į teismą tam, jog galėtų inicijuoti priverstinį teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas, nurodydamas, kad sprendimas yra vykdomas per antstolį, patvirtino, kad jis teismo sprendimą dėl išmokų priteisimo vykdo priverstine tvarka. Kadangi piniginio pobūdžio sprendimas vykdomas priverstine tvarka, o ieškovas prašymą dėl darbo užmokesčio už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos išieškojimo pareiškė dėl to, kad atsakovas nepranešė VSDFV Vilniaus skyriui apie jo atleidimo iš darbo pagrindo pasikeitimą, teismas vertino tik šalių elgesį, susijusį su nepiniginio pobūdžio sprendimo dalies vykdymu.
Teismas nustatė, kad ieškovas į atsakovą dėl nepiniginio pobūdžio sprendimo dalies vykdymo kreipėsi praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; iš teismui pateikto rašto nėra galimybės daryti išvados, kada atsakovas gavo šį ieškovo raštą ir ar gavo, nes nepateiktas joks įrodymas, patvirtinantis, jog šis ieškovas raštas buvo išsiųstas. Kadangi atsakovas pateiktame atsiliepime neneigė šios ieškovo nurodytos aplinkybės, tai teismas padarė išvadą, jog į atsakovą ieškovas kreipėsi būtent 2011 m. lapkričio 18 d.
Teismas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 buvo patvirtintos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), įsigaliojo 2010 m. birželio 24 d. Teismo sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2010 m. spalio 7 d., todėl atsakovas teismo sprendimo įsiteisėjimo metu, kaip darbdavys, turintis pareigą žinoti ir vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių privalomuosius socialinio draudimo santykius, reikalavimus, galėjo tikėtis, kad ieškovas, inicijavęs priverstinį piniginio pobūdžio sprendimo dalies vykdymą, kreipsis teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Tačiau tokia situacija neatleido atsakovo nuo pareigos, įtvirtintos Taisyklių 4.2 punkte – pranešti apie apdraustųjų draudimo pabaigą, nes, priėmus teismo sprendimą, buvo pakeistas ne tik atleidimo iš darbo pagrindas, bet ir draudimo santykių laikotarpis. Be to, Taisyklių 83 punkte būtent draudėjui – atsakovui – įtvirtinta pareiga tikslinti pateiktus duomenis apie apdraustąjį, teikiant SAM pranešimą. Teismas konstatavo, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis nepateikė duomenų VSDFV Vilniaus skyriui, nes neturėjo tokios pareigos.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, įsiteisėjus teismo sprendimui, įgijo pareigą teisės aktų nustatyta tvarka informuoti VSDFV Vilniaus skyrių apie darbo santykių su atsakovu pasibaigimą; kad tiek ieškovas, tiek atsakovas laiku nesiėmė aktyvių veiksmų dėl nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovui, kaip darbdaviui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai dėl teismo sprendimo buvusiam darbuotojui tinkamo ir greito įvykdymo; be to, atsakovas, neinformuodamas VSDFV Vilniaus skyriaus apie tai, kad su darbuotoju darbo santykiai nutrūko ne jau nurodytu pagrindu ir laiku, o kitu pagrindu ir laiku, nevykdė ne tik teismo sprendimo, bet ir teisės aktų jam nustatytos pareigos, todėl ieškovo prašymas taikyti DK 303 straipsnyje įtvirtintas sprendimo nevykdymo padarinius yra pagrįstas.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas vykdo piniginio pobūdžio reikalavimą, kuriuo ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki įsiteisėjimo dienos, į tai, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl nepiniginio pobūdžio reikalavimo vykdymo tik 2011 m. lapkričio 18 d., į tai, kad vien tik suma nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. vasario 6 d. būtų 43 418,76 Lt (55,88 Lt x 777) ir būtų neproporcinga atsakovo neveikimui, ieškovo prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį po 55,88 Lt už kiekvieną dieną nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2012 m. vasario 6 d., t. y. 4414,52 Lt (55,88 Lt x 79), ir po 55,88 Lt už kiekvieną dieną nuo 2012 m. vasario 7 d. iki Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutarties visiško įvykdymo dienos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-238-862/2012 paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad teisės aktuose nustatyta atsakovui pareiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikti patikslintus SD pranešimus, kurios apeliantas geranoriškai savo iniciatyva nevykdė.
Teisėjų kolegija nurodė, kad iki prašymo priimti nutartį pagal DK 300 straipsnį pateikimo darbdavys nevykdė teismo sprendimo, o darbuotojas (ieškovas) sąlygiškai buvo aktyvus – domėjosi sprendimo vykdymo eiga, atsakovui nevykdant Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo, taip pat (nors ir po metų) – į VSDFV Vilniaus skyrių dėl duomenų patikslinimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-851-275/2010. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis; nei Darbo kodekso normos, nei kiti teisės aktai, susiję su socialiniu draudimu, nedraudžia darbuotojui kreiptis tiek į darbdavį, tiek į Sodrą dėl savo duomenų patikslinimo, todėl apelianto argumentas, jog ieškovas buvo nesąžiningas, kreipdamasis tiek į darbdavį, tiek į VSDFV Vilniaus skyrių dėl duomenų patikslinimo, nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių kliūčių ar kitų svarbių priežasčių, trukdančių ar varžančių darbdavį (atsakovą) nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo dalį.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo prašymą atmesti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu remdamasis CPK LVII skyriuje nustatyta tvarka, kuriame reglamentuojami nepiniginio pobūdžio sprendimų nevykdymo teisiniai padariniai darbo bylose dėl atskirų rūšių reikalavimų. CPK 772 straipsnyje reglamentuojama, kad tais atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą, tai teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Teismai vadovavosi tik DK 300 straipsniu, nors privalėjo vadovautis ir CPK 772 straipsniu, kuris šio ginčo atveju yra specialiosios normos, konkretizuoja DK 300 straipsnį, taikant šį nepiniginio pobūdžio sprendimų įvykdymui užtikrinti.
2. Teismai turėjo nustatyti visas sąlygas, būtinas DK 300 straipsniui ir CPK 772 straipsniui taikyti, taip pat ar atsakovo neįvykdymas teismo sprendimo dalies pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę sukliudė ieškovui stoti į kitą darbą. Teismai tokių aplinkybių nenustatė, nes manė, kad tai nebūtina. To nenustatę, teismai negalėjo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už pravaikštos laiką, nes dėl nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo dalies nevykdymo ieškovas realiai neigiamų padarinių ir nuostolių nepatyrė. Teismams priteisus ieškovui vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo kreipimosi į atsakovą dienos iki sprendimo įvykdymo datos, ieškovas nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita, darbdavio interesai neproporcingai nukentėjo. Tokia situacija nesuderinama su darbo teisėje nustatytais darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais, draudimu piktnaudžiauti teise ir esminėmis darbo teisių gynimo nuostatomis.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buvo pasyvus – daugiau kaip metus nesikreipė į atsakovą, kad šis pakeistų darbo sutartyje nurodytą formuluotę, ir į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu pakeisti darbo sutarties formuluotę, nors tokią teisę turėjo. Teismai taip pat nenustatė, kad per šį laikotarpį ieškovas mėgino įsidarbinti. Šios aplinkybės patvirtina, kad neįvykdyto nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo dalis ieškovui nesukėlė neigiamų padarinių.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo kasacinį skundą, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Ieškovas 2011 m. lapkričio 4 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą patikslinti apie ieškovą kaupiamus duomenis pagal priimtas teismo nutartis, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tokie duomenys gali būti tikslinami draudėjui, t. y. atsakovui, pateikus patikslintus SAM pranešimus apie apdraustuosius. Dėl to, siekdamas apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, remdamasis DK 300 straipsniu ir CPK 772 straipsniu, ieškovas kreipėsi į teismą.
2. Atsakovas klaidingai nurodo, kad nagrinėjamu atveju CPK 772 straipsnyje įtvirtinta norma yra specialioji norma DK 300 straipsnio atžvilgiu. DK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis Darbo kodekso viršenybės kitiems įstatymams ir norminiams darbo teisės aktams principas, todėl Darbo kodekso normos yra specialiosios normos kitų įstatymų ir norminių aktų atžvilgiu. Civilinio proceso kodeksas šiuo atveju suteikia pirmenybę Darbo kodekso normoms, reguliuojančioms specifinę teisės sritį (CPK 1 straipsnio 2 dalis). DK 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad, esant normų kolizijai, turi būti taikoma ta teisės norma, kuri naudingesnė darbuotojui. Dėl to teismai, priimdami nutartis, teisingai vadovavosi DK 300 straipsnio normomis.
3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 96 punkte nustatyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą ir draudėjo (jeigu draudėjas nelikviduotas) pateiktus patikslintus SD pranešimus. Dėl to teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovui 2010 m. spalio 7 d. atsirado pareiga vykdyti teismo sprendimą, kad atsakovas, gavęs ieškovo 2011 m. lapkričio 18 d. raštą, privalėjo pateikti duomenis VSDFV Vilniaus skyriui.
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl DK 300 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Bylą pagal ieškovo prašymą nagrinėję teismai nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, reikalingas DK 300 straipsnio taikymui, pastarąją teisės normą aiškino ir jos pagrindu sprendė ieškovo prašymą. Dėl to kolegija, kasacine tvarka tikrindama bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, turi pasisakyti būtent dėl DK 300 straipsnio aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje.
Darbo kodekso 300 straipsnyje nustatyta, kad kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši norma skirta skatinti darbdavius laiku vykdyti prievoles darbuotojams, šiems kompensuojant už darbdavio prievolių nevykdymo laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikydamas DK 300 straipsnį teismas turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 straipsnis) bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad, teismui išnagrinėjus ieškinį ir priimtu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nenurodžius įpareigojimo darbdaviui pranešti apie pasikeitusius darbuotojo atleidimo iš darbo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, toks pranešimas neįeina į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo apimtį. Įsiteisėjus nurodyto turinio teismo procesiniam sprendimui, DK 300 straipsnio pagrindu iš darbdavio priteistinas darbuotojui darbo užmokestis už įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nevykdymo laikotarpį, apimantį nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo datos iki tos datos, kai darbdavys visiškai atsiskaito su darbuotoju už priteistas pinigines išmokas. Darbdaviui visiškai išmokėjus pinigines sumas darbuotojui pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir priteistos nurodytos sumos bei nespręsta dėl kitų atleidimo iš darbo teisinių padarinių, laikytina, kad toks teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas, dėl to pagal DK 300 straipsnį darbdaviui tenka pareiga mokėti darbuotojui darbo užmokestį už nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį iki jo visiško įvykdymo, t. y. atsiskaitymo su darbuotoju pagal jo naudai priteistas pinigines išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. J. v. UAB,,Statoil Fuel & Retail Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-76/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB „Ginestra“, bylos Nr. 3K-3-77/2013).
Nagrinėjamo ginčo atveju nekeliamas klausimas dėl ieškovo grąžinimo į darbą byloje priimtų teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis ieškovui priteistos piniginės išmokos, susijusios su darbo santykiais, tinkamo vykdymo. Ieškovo pareikšto reikalavimo pagrindas yra netinkamas, jo teigimu, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutarties vykdymas tuo aspektu, kad darbdavys nepranešė apie pasikeitusius jo atleidimo iš darbo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, dėl ko DK 300 straipsnio pagrindu ieškovas siekia darbo užmokesčio išieškojimo. Tačiau kolegija konstatuoja, kad pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką teismui išnagrinėjus ieškinį ir priimtu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nenurodžius įpareigojimo darbdaviui pranešti apie pasikeitusius darbuotojo atleidimo iš darbo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, toks pranešimas neįeina į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo apimtį. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartimi, t. y. procesiniais sprendimais, kuriais buvo išspręstas ieškovo darbo santykių su atsakovu nutraukimo teisėtumo klausimas, darbdavys nebuvo įpareigotas pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo duomenų pakeitimo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 74.2 punktą darbuotojas pats gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl duomenų tikslinimo. Pagal Taisyklių 97 punktą, darbdaviui nepateikus tokių duomenų, o darbuotojui juos pateikus, duomenys registro duomenų bazėje tikslinami pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus priimamą sprendimą. Pranešti apie apdraustojo asmens duomenų pasikeitimą yra ne tik darbdavio pareiga, bet ir darbuotojo teisė. Darbuotojui prireikus jis pats gali būti aktyvus, įgyvendindamas šią teisę, t. y. pranešdamas apie pasikeitusius duomenis registro valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. J. v. UAB,,Statoil Fuel & Retail Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-76/2013).
Jau buvo minėta, kad taikydamas DK 300 straipsnį teismas turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 straipsnis) bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Taigi asmuo – bylos atveju ieškovas, norėdamas įgyvendinti savo teisę, tokiu atveju, kada šios teisės įgyvendinimas nėra teismo sprendimu nustatytas darbdaviui, turi pozityviąją pareigą veikti aktyviai, atlikti veiksmus, reikalingus teisei įgyvendinti, o šių veiksmų, kuriuos gali atlikti pats darbuotojas, neatlikimas negali suponuoti darbdavio atsakomybės. Vadinasi ta aplinkybė, kad darbdavys nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo duomenų pakeitimo (tokia pareiga jam teismo sprendimu ir nebuvo nustatyta), nesudaro pagrindo taikyti DK 300 straipsnį ir priteisti darbuotojui darbo užmokestį, kaip kompensaciją už darbdavio prievolių nevykdymą.
Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą, atitinkamai nebuvo pagrindo taikyti atsakomybę atsakovui. Taigi bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai naikintini, ieškovo pareiškimas atmestinas (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi išsprendė ieškovo prašymą, nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, kurie, minėta, žyminiu mokesčiu neapmokami. Ginčo nagrinėjimą tęsiant kasacinės instancijos teisme žyminis mokestis už kasacinį skundą atitinkamai taip pat neturi būti mokamas. Dėl to kasatoriui grąžintinas 133 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinio skundo padavimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. J. prašymą dėl teismo priimto sprendimo vykdymo atmesti.
Grąžinti kasatoriui atsakovui Vilniaus lopšeliui–darželiui „Vėtrungė“ (j. a. k. 190028096) 133 (šimtą trisdešimt tris) Lt žyminio mokesčio, 2012 m. rugpjūčio 31 d. sumokėto AB,,Swedbank“ už kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Algis Norkūnas
