Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Klevas“

Civilinė byla Nr. 3K-3-457/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 73.2.6.2; 73.2.5.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Klevas“, UAB „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys UAB „Jurpeta“, UAB „ERGO Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2004 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad AB „Klaipėdos kartonas“ ir V. P. IĮ (dabar – UAB „Juperta“) 2003 m. sausio 7 d. sudarė krovinių pervežimo sutartį, kuria vežėjas (ekspeditorius) V. P. IĮ įsipareigojo pervežti užsakovui AB „Klaipėdos kartonas“ priklausančius krovinius. AB „Klaipėdos kartonas“ 2004 m. sausio 19 d. pateikė užsakymą V. P. IĮ pervežti krovinį. Ši įmonė organizavo krovinio pervežimą ir 2004 m. sausio 20 d. sudarė sutartį su vežėju UAB „Klevas“. 2004 m. sausio 20 d. buvo surašytas Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštis (CMR važtaraštis), kurį pasirašė siuntėjo AB „Klaipėdos kartonas“ ir vežėjo UAB „Klevas“ atstovai. UAB „Klevas“ 2004 m. sausio 23 d. atvežė krovinį gavėjui Lenkijos įmonei, ir priimant krovinį nustatyta, kad jo dalis – penki ritiniai litlainerio – sušlapo transportavimo metu. Dėl krovinio sugadinimo AB „Klaipėdos kartonas“ patyrė 2182,75 euro (7536,60 Lt) nuostolių ir dėl jų pareiškė pretenziją V. P. IĮ. Ieškovas nurodė, kad AB „Klaipėdos kartonas“ krovinys buvo V. P. IĮ apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, ir už pervežimo metu sugadintą krovinį draudikas sumokėjo AB „Klaipėdos kartonas“ 7236,60 Lt draudimo išmoką (iš nuostolių sumos išskaičiuota 300 Lt frančizė). Draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, 2004 m. gegužės 31 d. pateikė dėl krovinio sugadinimo kaltam vežėjui UAB „Klevas“ pretenziją, prašydamas atlyginti krovinio pervežimo metu padarytus nuostolius, tačiau UAB „Klevas“ į pretenziją neatsakė, nuostolių neatlygino. Ieškovas taip pat nurodė, kad UAB „Klevas“ buvo apdraudęs vežėjo civilinę atsakomybę UAB „PZU Lietuva“, ir draudikas išmokėjo UAB „Klevas“ 4947 Lt draudimo išmoką (iš 2182,75 euro sumos buvo išskaičiuota 750 eurų besąlyginė išskaita) už AB „Klaipėdos kartonas“ krovinio sugadinimą pervežimo metu. Ieškovo teigimu, UAB „Klevas“ nepatyrė nuostolių dėl krovinio sugadinimo, todėl jis privalo iš UAB „PZU Lietuva“ gautą nuostolių atlyginimą pervesti ieškovui. Ieškovas, remdamasis CK 6.37, 6.210, 6.256, 6.1015 straipsniais, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, prašė teismą jam priteisti: iš atsakovo UAB „Klevas“ 2589,60 Lt nuostolių atlyginimo, 77,69 Lt žyminio mokesčio, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų UAB „Klevas“ ir UAB „PZU Lietuva“ solidariai 4647 Lt nuostolių, 93 Lt vertimo išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 69,70 Lt žyminio mokesčio ir 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas pareiškė pretenziją ir ieškinį UAB „Klevas“, nurodydamas, jog būtent ši bendrovė CMR važtaraštyje nurodyta krovinio vežėju, tačiau ginčo atveju tarptautinio krovinio pervežimo sutartis buvo įforminta ne tik CMR važtaraščiu, bet taip pat AB „Klaipėdos kartonas“ ir V. P. IĮ sudaryta sutartimi bei 2004 m. sausio 5 d. UAB „Klevas“ ir V. P. IĮ sutartimi, todėl tikrieji šalių ketinimai dėl sutarties ir konkretaus vežėjo bei jo atsakomybės gali būti atskleisti tik išanalizavus dokumentų, patvirtinančių sutarties sudarymą, visumą. Tokia praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Vanik Armeniakian Eksport Import v. Surgont įmonė, UAB „Marika“, Nr. 3K-3-1283/2001. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog krovinio siuntėjas AB „Klaipėdos kartonas“ krovinio pervežimo sutartį sudarė su V. P. IĮ, įsipareigojusia gabenti užsakovo krovinius. V. P. IĮ ir UAB „Klevas“ sudarė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią V. P. IĮ prisiėmė atsakomybę už žalą krovinio siuntėjui. Paaiškėjus, kad dalis krovinio yra sugadinta, krovinio siuntėjas AB „Klaipėdos kartonas“ pretenzijas pareiškė V. P. IĮ. Teismas konstatavo, kad AB „Klaipėdos kartonas“ krovinio vežėju laikė V. P. IĮ, nes su ja sudarė sutartį ir jai pareiškė pretenziją dėl krovinio sugadinimo, taigi ši įmonė pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 3 straipsnį buvo atsakinga krovinio siuntėjui ne tik už savo veiksmus, bet taip pat už veiksmus tų, kurių paslaugomis naudojosi, šiuo atveju – UAB „Klevas“. Teismas pažymėjo, kad CMR konvencijos 36 straipsnyje krovinio siuntėjui suteikta alternatyvi galimybė pasirinkti, kuriam vežėjui reikšti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“, UAB „Ekapetra“ v. UAB „Transekspedicija“, Nr. 3K-3-1333/2002), ir ginčo atveju krovinio siuntėjas AB „Klaipėdos kartonas“ pareiškė pretenziją pirmajam vežėjui, t. y. V. P. IĮ. Dėl to, teismo nuomone, ieškovas neturi galimybės, remdamasis CMR konvencijos nuostatomis, reikšti ieškinio kitam vežėjui, t. y. UAB „Klevas“, nurodytam krovinio važtaraštyje. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), ir ginčo atveju ieškovas galėtų reikalauti iš UAB „Klevas“ atlyginti žalą pagal tas pačias taisykles kaip draudėjas V. P. IĮ arba naudos gavėjas AB „Klaipėdos kartonas“. AB „Klaipėdos kartonas“ pasinaudojo alternatyvia galimybe ir pareiškė pretenziją ne UAB Klevas“, bet V. P. IĮ, o ši įmonė ir UAB Klevas“ yra sudariusios 2004 m. sausio 5 d. sutartį, pagal kurią V. P. IĮ prisiėmė visą atsakomybę už žalą prieš krovinio siuntėją ar gavėją, jei ši žala atsirastų dėl jai priklausančios transporto priemonės (puspriekabės) netinkamos techninės būklės. Šalys, remdamosi CMR konvencijos 40 straipsniu, turėjo teisę taip susitarti. Teismas pažymėjo, kad žalos atsiradimo priežastis – netvarkingas autofurgonas – nurodomas AB „Klaipėdos kartonas“ prašyme ieškovui atlyginti nuostolius. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kaip ir V. P. IĮ, kai nėra kitų duomenų apie sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti, visetą, neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš UAB „Klevas“. Kartu teismas pažymėjo, kad draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas, nepriklausomai nuo sumokėtos draudimo išmokos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. I. Z. N., Nr. 3K-7-397/2001). Taigi, reiškiant regresinį ieškinį, būtina įrodyti žalos dydį, tačiau iš byloje esančių dokumentų neaišku, prekės buvo sugadintos visiškai ar prarado tik dalį vertės, sugadintą krovinį pasiliko naudoti gavėjas ar šis buvo perdirbtas, ir kai nėra duomenų apie krovinio likutinę vertę, negalima teigti, kad dėl krovinio sugadinimo padarytos žalos dydis yra įrodytas. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė teisės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius iš atsakovų, taip pat krovinio siuntėjui padarytos žalos realaus dydžio, taip pat kai nėra duomenų apie sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti, visetą, ieškinys negali būti tenkinamas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad AB „Klaipėdos kartonas“ 2003 m. sausio 7 d. sudarė krovinių pervežimo sutartį su V. P. IĮ (dabar – UAB „Juperta“), o ši įmonė ir UAB Klevas“ 2004 m. sausio 5 d. pasirašė sutartį dėl tarpusavio bendradarbiavimo, pagal kurią V. P. IĮ prisiėmė atsakomybę už žalą krovinio siuntėjui. Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį krovinio siuntėjas turi teisę pasirinkti, kuriam vežėjui reikšti ieškinį, ir ginčo atveju AB „Klaipėdos kartonas“ pareiškė pretenziją V. P. IĮ, kuri buvo apdraudusi krovinį AB „Lietuvos draudimas“, sumokėjusioje už sugadintą krovinį draudimo išmoką krovinio gavėjui. CK 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kartu kolegija pažymėjo, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, neturi galimybės reikšti ieškinio vežėjui CMR konvencijos pagrindu. Kolegija taip pat nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas žalos priteisimo iš UAB „Klevas“, privalėjo įrodyti, jog yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, tačiau to neįrodė, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinys negali būti tenkinamas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti:

1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį, 36 straipsnį, taip pat CK 6.256 straipsnio 2 dalį. Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį ieškinys dėl krovinio sugadinimo gali būti pateiktas pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio praradimą. Ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą krovinį. AB „Klaipėdos kartonas“ sutartį dėl krovinio pervežimo sudarė tiesiogiai su UAB „Klevas“, sutarties sudarymą šalys patvirtino savo parašais ir antspaudais CMR važtaraštyje (CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalis). Krovinys sugadintas tuo metu, kai jį vežė UAB „Klevas“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinis vežėjas atsakingas nuostolius patyrusiam asmeniui nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo turi reikalavimo teisę ir į kitus vežėjus ar ekspeditorius. Taigi nuostolių patyręs AB „Klaipėdos kartonas“ turi reikalavimo teisę į UAB „Klevas“ netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad reikalauti nuostolių galima ir iš ekspedijavimo paslaugas suteikusios V. P. IĮ. AB „Lietuvos draudimas“ yra UAB „Klaipėdos kartonas“ turėtos teisės perėmėja.

2. Teismai pažeidė CMR konvencijos 41 straipsnį, CK 6.116 straipsnio 1 dalį. Visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais (CMR konvencijos 41 straipsnis), o perkelti skolą kitam asmeniui galima tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Taigi teismai nepagrįstai rėmėsi 2004 m. sausio 5 d. V. P. IĮ ir UAB „Klevas“ sutartimi, pagal kurią V. P. IĮ prisiėmė atsakomybę už žalą krovinio siuntėjui. Ši sutartis negali turėti jokios įtakos UAB „Klaipėdos kartonas“ teisėms ir pareigoms.

3. Teismai, nurodę, kad nėra sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti, viseto ir ieškovas neįrodė šių sąlygų buvimo, pažeidė CMR konvencijos 17 straipsnio 1, 3 dalis, 18 straipsnio 1 dalį, taip pat CPK 178 straipsnį. Ginčo atveju atsakovų atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai (CMR konvencijos 17 straipsnio 3 dalis). UAB „Klevas“ negali išvengti atsakomybės dėl to, kad vežė krovinį kitam asmeniui priklausančia puspriekabe.

4. Kai byla buvo perduota nagrinėti kitam teismui ir kitam teisėjui, kai buvo pareikštas ieškinys naujam atsakovui, nebuvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, nebuvo pasirengta nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 225 straipsnio 6 punktas), nepriimta CPK 232 straipsnyje nurodyta nutartis. Teismo sprendimo teisėtumui galėjo turėti įtakos atsakovų ir trečiųjų asmenų padaryti CPK 226 straipsnio pažeidimai: visi atsikirtimai į ieškinį buvo suformuluoti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, prieš baigiamąsias kalbas, taigi ieškovas neturėjo galimybės pasiruošti pateikti paaiškinimų dėl šių atsikirtimų ar naujų įrodymų.

5. Teismai, atmetę ieškinį dėl to, kad neįrodytas tikslus realiai patirtos žalos dydis, pažeidė CK 6.249 straipsnį – jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomų įrodymų.

6. Byla buvo teisminga Klaipėdos miesto arba Vilniaus miesto 1–ajam apylinkės teismui, tačiau ji buvo perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui, įtraukus atsakovu V. P. IĮ, nors šiai įmonei ieškovas nereiškė jokio reikalavimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsakovas UAB „Klevas“ pateikė atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti šį atsiliepimą kaip neatitinkantį įstatymo keliamų reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

AB „Klaipėdos kartonas“ ir V. P. IĮ 2003 m. sausio 7 d. sudarė sutartį, pagal kurią V. P. IĮ įsipareigojo pervežti AB „Klaipėdos kartonas“ priklausančius krovinius. Vykdant šią sutartį, AB „Klaipėdos kartonas“ 2004 m. sausio 19 d. pateikė užsakymą V. P. IĮ dėl krovinio pervežimo, o V. P. IĮ 2004 m. sausio 20 d. sudarė sutartį su UAB „Klevas“, kuri įsipareigojo pervežti krovinį. Ta pačią dieną UAB „Klevas“ pristatė transporto priemonę pakrauti, AB „Klaipėdos kartonas“ į šią transporto priemonę pakrovė krovinį, taip pat buvo surašytas CMR važtaraštis, kuriame siuntėju įvardytas AB „Klaipėdos kartonas“, o vežėju – UAB „Klevas“. Vežėjas UAB „Klevas“ 2004 m. sausio 23 d. pristatė krovinį jo gavėjui – Lenkijos įmonei, ir buvo nustatyta, kad dalis krovinio sugadinta. Krovinio siuntėjas UAB „Klaipėdos kartonas“ 2004 m. vasario 23 d. pateikė pretenziją V. P. IĮ, prašydamas atlyginti dėl krovinio sugadinimo patirtą 7536,60 Lt žalą. V. P. įmonė buvo apdraudusi krovinį AB „Lietuvos draudimas“, ir ši sumokėjo UAB „Klaipėdos kartonas“ 7236,60 Lt draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi draudimo išmoką už sugadintą krovinį krovinio siuntėjui, 2004 m. gegužės 31 d. pareiškė pretenziją krovinio vežėjui UAB „Klevas“, prašydama atlyginti dėl išmokėtos draudimo išmokos patirtą šios išmokos dydžio žalą. UAB „Klevas“ atsisakė patenkinti šį krovinio draudiko reikalavimą, nurodžiusi, kad pagal UAB „Klevas“ ir V. P. IĮ 2004 m. sausio 5 d. sudarytos sutarties 7 punktą V. P. įmonė prisiėmė visą atsakomybę už žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šioje byloje keliamas teisės normų, reglamentuojančių krovinio draudiko, išmokėjusio krovinio siuntėjui (naudos gavėjui) draudimo išmoką už dėl sugadinto krovinio patirtą žalą, teisę reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingų asmenų, aiškinimo ir taikymo klausimas. Pagal CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, t. y. subrogaciją, 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas iš krovinio draudimo sutarties, kurioje nenustatyta kitokių taisyklių dėl teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui, taigi subrogacija yra galima. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad krovinio draudikas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką už pervežimo metu sugadintą krovinį šio krovinio siuntėjui – AB „Klaipėdos kartonas“, taigi krovinio draudikui pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį perėjo naudos gavėjo, t. y. krovinio siuntėjo, teisė reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingo asmens, įgyvendinama laikantis taisyklių, pagal kurias naudos gavėjas, t. y. AB „Klaipėdos kartonas“, būtų galėjęs reikalauti žalos atlyginimo iš už šią žalą atsakingo asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje draudėjas V. P. IĮ buvo apdraudusi krovinį, kuris turėjo būti pervežtas tarptautiniu maršrutu, šio tarptautinio vežimo santykiuose dalyvavo keli asmenys. Dėl to šioje byloje, sprendžiant dėl krovinio draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką už pervežimo metu sugadintą krovinį, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingo asmens ar asmenų, būtina aiškintis su šiuo tarptautiniu krovinio pervežimu, kuriam taikytinos CMR konvencijos nuostatos, susijusius teisės klausimus, nes, minėta, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp AB „Klaipėdos kartonas“, V. P. IĮ ir UAB „Klevas“, kvalifikavimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius šalių teisinius santykius, privalu turėti omenyje tai, jog krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors V. P. IĮ 2003 m. sausio 7 d. sutartimi, sudaryta su AB „Klaipėdos kartonas“, buvo įsipareigojusi gabenti šios krovinius, o 2004 m. sausio 19 d. priėmė AB „Klaipėdos kartono“ užsakymą dėl konkretaus krovinio – penkių ritinių popieriaus – pervežimo, tačiau šio krovinio nevežė – šiai prievolei įvykdyti pasitelkė UAB „Klevas“. Taigi tokius faktinius šalių veiksmus galima būtų kvalifikuoti kaip krovinių ekspedijavimą (CK 6.824 straipsnis).

Antra vertus, iš AB „Klaipėdos kartonas“ ir V. P. IĮ sudarytos 2003 m. sausio 7 d. krovinių pervežimo sutarties turinio matyti, kad pagrindinė paslauga, kurią įsipareigojo suteikti V. P. IĮ, yra ne krovinio pervežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, bet krovinio nugabenimas į paskirties punktą ir jo perdavimas turinčiam teisę jį gauti asmeniui, t. y. krovinio pervežimas (T. 1, b. l. 8–11). Tokią išvadą taip pat patvirtina susitarimas dėl mokėjimo už krovinio vežimo paslaugas (T. 1, b. l. 9–10), sąskaita-faktūra Nr. PV-039 (T. 1, b. l. 41), kurioje nurodoma tik įmoka už krovinio pervežimą, neišskiriant atskirai mokesčio už krovinio ekspedijavimo paslaugas, o taip pat tarp V. P. IĮ bei UAB „Klevas“ sudaryta sutartis dėl krovinio pervežimo. Taigi, nepaisant to, kad V. P. IĮ faktiškai atliko tik krovinio ekspedijavimo veiksmus, AB „Klaipėdos kartonas“ ir V. P. IĮ 2003 m. sausio 7 d. sudaryta sutartis ir vykdant šią sutartį AB „Klaipėdos kartonas“ pateiktas 2004 m. sausio 19 d. užsakymas konkrečiam kroviniui pervežti patvirtina, jog susiklostę AB „Klaipėdos kartonas“ ir V. P. IĮ teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, nes iš tikrųjų tarp šių subjektų buvo sudaryta krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Be to, netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas.

Minėta, kad byloje nustatyta, jog ne V. P. IĮ vežė AB „Klaipėdos kartonas“ krovinį pagal jų sudarytą krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu sutartį, o dėl šio krovinio pervežimo sudarė sutartį su kitu vežėju – UAB „Klevas“, kuris savo vardu priėmė krovinį pervežti, pasirašė CMR važtaraštį, pagaliau faktiškai pristatė krovinį gavėjui, kai buvo nustatyta, jog UAB „Klevas“ gabentas krovinys yra sugadintas.

Bylą nagrinėję teismai faktinį vežėją UAB „Klevas“ laikė V. P. IĮ agentu CMR konvencijos 3 straipsnio prasme ir dėl to sprendė, kad už UAB „Klevas“ veiksmus ir aplaidumą turi atsakyti V. P. IĮ, nes ji ginčo krovinio vežimo atveju buvo vežėjas, o UAB „Klevas“ – tik vežėjo agentas.

CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta vežėjo atsakomybė ne tik už savo veiksmus ar aplaidumą, bet taip pat už veiksmus ir aplaidumą savo agentų, tarnautojų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant CMR konvencijos 3 straipsnį atkreiptinas dėmesys į tai, jog vežėjas už kitus asmenis yra atsakingas tik tada, jeigu:

vežėjo agentai ar jo darbuotojai veikė ne savo, o vežėjo vardu, ir krovinys buvo vežėjo prižiūrimas ir kontroliuojamas;

arba

kiti asmenys, kurių paslaugomis vežimo procese vežėjas naudojosi, teikė vežėjui paslaugas, kurios susijusios su pagalba gabenant ar prižiūrint krovinį, tačiau visais atvejais teisine prasme krovinio kontrolė ir priežiūra liko pagrindinio vežėjo žinioje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Klevas“, vykdydama sutartį su V. P. IĮ, priėmė krovinį pervežti iš UAB „Klaipėdos kartonas“ ir jį faktiškai gabeno savo vardu bei rizika. Dėl to darytina išvada, kad krovinio kontrolė teisine prasme buvo perėjusi UAB „Klevas“, taigi ji laikytina kitu (antruoju) vežėju CMR konvencijos 34 straipsnio prasme.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad galima daryti išvadą, jog teisiniai santykiai, susiklostę tarp UAB „Klaipėdos kartonas“ iš vienos pusės ir V. P. IĮ bei UAB „Klevas“ iš kitos pusės, kvalifikuotini kaip krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais, kur UAB „Klaipėdos kartonas“ yra krovinio siuntėjas, V. P. IĮ – pirmasis vežėjas, o UAB „Klevas“ – kitas (antrasis) vežėjas. Dėl nurodytų motyvų bylą nagrinėję teismai neteisingai kvalifikavo ginčo atveju susiklosčiusius teisinius santykius.

Dėl krovinio siuntėjo teisės reikšti ieškinį, kai vežimą vykdė keli vežėjai

Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, kai vežimą vykdė keli vežėjai ir jo metu buvo padaryta kroviniui žala, tai reikalavimo teisę turintis asmuo gali pareikšti ieškinį tik pirmam ar paskutiniam vežėjui arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą. Be to, ieškinys gali būti pareikštas ir keliems to krovinio vežėjams.

Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju vežimą CMR konvencijos prasme vykdė du vežėjai ir nesant šalių ginčo dėl to, jog krovinys buvo sugadintas tuo metu, kai jis buvo UAB „Klevas“ žinioje, darytina išvada, kad šio krovinio siuntėjas – AB „Klaipėdos kartonas“ – turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos už krovinio sugadinimą atlyginimo tiek pirmajam vežėjui, t. y. V. P. IĮ, tiek tiesiogiai vežėjui, kuris atliko vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio sugadinimą, t. y. UAB „Klevas“.

Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad CMR konvencijos 36 straipsnyje krovinio siuntėjui suteikta alternatyvi galimybė pasirinkti, kuriam vežėjui reikšti ieškinį, ginčo atveju krovinio siuntėjas – AB „Klaipėdos kartonas“ – pasirinko pirmąjį vežėją, t. y. V. P. IĮ, dėl to, teismų nuomone, ieškovas, teigdamas, jog reikalavimo teisę įgijo iš AB „Klaipėdos kartonas“, neturi galimybės, remdamasis CMR konvencijos nuostatomis, reikšti ieškinio kitam vežėjui – UAB „Klevas“. Taigi bylą nagrinėję teismai pripažino, kad krovinio draudikas – AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką krovinio siuntėjui – AB „Klaipėdos kartonas“, perėmė iš šio teisę reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingo asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), tačiau nusprendė, kad jis negali reikalauti šios žalos atlyginimo iš UAB „Klevas“, nes naudos gavėjas – AB „Klaipėdos kartonas“– už žalą atsakingu asmeniu laikė V. P. IĮ, jai pareiškė reikalavimą dėl šios žalos, kurią ir atlygino draudikas, t. y. ieškovas. Minėta, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi krovinio draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką už krovinio sugadinimą krovinio siuntėjui (naudos gavėjui) ir perėmęs iš šio reikalavimo teisę, turi teisę pats spręsti, kuris iš vežėjų, jo nuomone, yra atsakingas už žalą ir kuriam iš jų pareikšti reikalavimą. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, manydamas, kad dėl ginčo atveju sugadinto krovinio yra atsakinga UAB „Klevas“, jai ir pareiškė ieškinį. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje teisinėje situacijoje ieškinys negalėjo būti pareikštas UAB „Klevas“.

Dėl vieną krovinio vežimą atlikusių kelių vežėjų teisės savo susitarimu pakeisti CMR konvencijos nuostatas dėl atsakomybės tarp jų paskirstymo ir vežėjų susitarimo sąlygų taikymo tretiesiems asmenims

Teisėjų kolegija pažymi, kad, skirtingai nuo kitų privatinės vežimų teisės srities konvencijų, kurios leidžia vežėjui siūlyti savo klientams geresnes sąlygas, palyginus su tomis, kurios nustatytos šių konvencijų, CMR konvencijos nuostatos yra privalomos sutarties šalims. Visi susitarimai, kuriais tiesiogiai arba netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais (CMR konvencijos 41 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 40 straipsnyje yra padaryta išimtis, suteikianti teisę vežėjams, vežusiems tą patį krovinį, susitarti dėl nuostolių tarp jų paskirstymo ir šių atlyginimo kitaip, negu nurodyta CMR konvencijos 37 ir 38 straipsniuose.

Nagrinėjamoje byloje V. P. IĮ ir UAB „Klevas“ 2004 m. sausio 5 d. sutartyje sutarė būtent dėl nuostolių, kurie atsirastų vykdant to paties krovinio vežimą, paskirstymo, numatydamos, kad V. P. IĮ prisiima atsakomybę už žalą prieš krovinio siuntėją ar gavėją, jeigu žala atsirastų dėl jai priklausančios transporto priemonės (puspriekabės) netinkamos būklės (T. 1, b. l. 163).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šis V. P. IĮ ir UAB „Klevas“ sudarytas susitarimas dėl atsakomybės prieš krovinio siuntėją galioja tik šių dviejų vežėjų santykiams, tačiau šis susitarimas negali paveikti krovinio siuntėjo ar gavėjo teisių, pareigų ar teisėtų interesų, taigi taip pat negali būti laikomas ribojančiu krovinio siuntėjo teisę pasirinkti, kuriam vežėjui – pirmajam ar tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio sugadinimą – reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Priešingu atveju tokio vežėjų tarpusavio susitarimo taikymas krovinio siuntėjui ar gavėjui reikštų nukrypimą nuo CMR konvencijos nuostatų, todėl jis pagal Konvencijos 41 straipsnį būtų niekinis ir negaliotų.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad krovinio draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką krovinio siuntėjui ir perėmusio iš šio teisę reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingo asmens, šis dviejų vežėjų susitarimas dėl jų tarpusavio atsakomybės paskirstymo nesaisto. Minėta, kad šis susitarimas reikšmingas ir galioja tik pačių vežėjų tarpusavio atsakomybės santykiams.

Dėl vežėjų atsakomybės prieš AB „Lietuvos draudimas“

Pagal CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktą reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudėjo (naudos gavėjo) teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija).

Šių dviejų normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad subrogacija, pagal kurią draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo (naudos gavėjo) turėtą reikalavimo teisę, yra ne kas kita, o reikalavimo teisės perėjimas pagal įstatymą (cessio legis). Dėl to nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimo teisiniame santykyje krovinio draudikas – AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką už sugadintą krovinį šio krovinio siuntėjui, įgijo visas šio reikalavimo į vežėjus teises, kurias gali įgyvendinti laikydamasis taisyklių, nustatančių naudos gavėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Minėta, kad ieškovas – AB „Lietuvos draudimas“, įgyvendindamas jam perėjusią reikalavimo teisę, turėjo teisę reikšti ieškinį tam vežėjui, kurį manė esant atsakingą už krovinio sugadinimą, t. y. UAB „Klevas“. Taigi ginčo atveju esminis klausimas, kurį turėjo išspręsti bylą nagrinėję teismai, buvo nustatyti, ar UAB „Klevas“ iš tiesų yra atsakinga už sugadintą krovinį; aiškindamiesi šį klausimą, teismai privalėjo vadovautis CMR konvencijos nuostatomis. Pažymėtina, kad vežėjų atsakomybė pagal CMR konvenciją yra ne deliktinė, kaip nurodė bylą nagrinėję teismai, bet sutartinė civilinė atsakomybė, kurios sąlygos nustatytos CMR konvencijoje. Be to, pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo yra preziumuojama (Konvencijos 17, 18 straipsniai). Taigi vežėjas, kuriam pareikštas ieškinys, turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vežėjas UAB „Klevas“ yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę UAB „PZU Lietuva“. Pažymėtina, kad pagal Draudimo įstatymą, esant civilinės atsakomybės draudimui, draudimo išmoka mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o draudėjui mokama tik tuo atveju, kai jis atlygino nukentėjusiam trečiajam asmeniui šio patirtą žalą. Dėl to ginčo atveju ta aplinkybė, kad UAB „Klevas“ civilinės atsakomybės draudikas išmokėjo UAB „Klevas“ draudimo išmoką, neturėtų teisinės reikšmės, ir tuo atveju, jeigu vežėjas UAB „Klevas“ neįrodytų bent vienos iš CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte išvardytų aplinkybių, dėl kurių jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės, draudikas UAB „PZU Lietuva“ atsakytų solidariai su šiuo vežėju, priteistina dėl krovinio sugadinimo padaryta žala.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai detaliai nesiaiškino ir netyrė krovinio sugadinimo aplinkybių, o remdamiesi tik AB „Klaipėdos kartonas“ prašyme draudikui AB „Lietuvos draudimas“ (T. 1, b. l. 14) nurodyta aplinkybe, nusprendė, jog popierius sušlapo dėl netvarkingo autofurgono. Tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta, nes ji padaryta nenustačius teisingam ginčo išsprendimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių: byloje nėra surinkta jokių faktinių duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių krovinio gavėjui pristatyto krovinio dalis buvo sugadinta. Sistemiškai aiškinant CMR konvencijos 17 straipsnį akivaizdu, kad vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo yra preziumuojama, todėl teismai nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, bylą nagrinėjusiems teismams neatskleidus bylos faktų, būtinų teisingam bylos išsprendimui, dėl šių esminių pažeidimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis naikinami, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nurodyti pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis).

Dėl žalos

Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad ieškinys atmestinas ir dėl to, kad neįrodytas realiai patirtos žalos dydis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog atlygintinos žalos dydis ne visada sutampa su draudimo išmokos, apskaičiuotos pagal krovinio draudimo sutartį, dydžiu. Krovinio draudimo sutartimi draudžiami krovinio savininko ar kito suinteresuoto kroviniu asmens turtiniai interesai, susiję su galimybe valdyti, naudoti ar disponuoti kroviniu paskirties vietoje, taip pat dėl šių veiksmų galima nauda. Tuo tarpu pagal CMR konvencijos nuostatas krovinio vertė nustatoma pagal krovinio priėmimo vietos ir laiko kainas, o žala krovinio sugadinimo atveju yra lygi krovinio nuvertėjimo sumai (CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punktas).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde nurodoma, kad, perdavus šią bylą nagrinėti kitam teismui ir kitam teisėjui po to, kai į bylą buvo patrauktas atsakovu prieš tai trečiuoju asmeniu dalyvavęs asmuo, nebuvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, nebuvo pasirengta nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 225 straipsnio 6 punktas), ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui: visi atsikirtimai į ieškinį buvo suformuluoti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, prieš baigiamąsias kalbas, ir ieškovas neturėjo galimybės pasiruošti pateikti paaiškinimų ar naujų įrodymų dėl šių atsikirtimų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais kasatoriaus argumentais. Perdavus bylą nagrinėti kitam teismui ir įtraukus į procesą naują byloje dalyvaujantį asmenį, bylos nagrinėjimas turi būti pradėtas iš pradžių, išskyrus atvejį, jeigu naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo pareiškia prašymą, kad byla būtų nagrinėjama toliau (CPK 45 straipsnio 4 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai prieš asmenį, dalyvaujantį byloje, nepriimta negatyvaus teismo sprendimo, atsižvelgiant į CPK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas, pažeidimas apskritai nekonstatuotinas. Tokiu motyvu skundą galėtų argumentuoti tik asmuo, dėl kurio toks procesinis pažeidimas yra padaromas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad perdavus šią bylą nagrinėti iš naujo, procesas prasidės iš pradžių, t. y. nuo pasirengimo teisminiam nagrinėjimui.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad ši byla buvo teisminga Klaipėdos miesto arba Vilniaus miesto 1–ajam apylinkės teismui, tačiau ji buvo perduota nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui, įtraukus atsakovu V. P. IĮ, nors šiai įmonei ieškovas nereiškė jokio reikalavimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoji byla buvo perduota iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad byloje dalyvaujantis asmuo V. P. yra šio teismo teisėjos Z. Romanovaitės sutuoktinis (T. 1, b. l. 88). CPK 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), sutuoktinis (sugyventinis), aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus nurodytai aplinkybei, siekiant išvengti proceso dalyvių abejonių dėl teismo nešališkumo, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė perdavė šią bylą nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Šito nepadarius, būtų galimas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – dėl neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai buvo nuspręsta, kad Klaipėdos apylinkės teismas negali nagrinėti šios bylos, jos perdavimas kitam teismui buvo objektyviai būtinas ir negali būti vertinamas kaip teritorinio teismingumo pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Palangos miesto apylinkės teismui naujos sudėties.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius