Dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo

Nr. DOK-1583

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00838-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 22 d. paduotu atsakovų I. V. ir Ž. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovai I. V. ir Ž. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei UAB „Mano būstas NPC“ iš atsakovų I. V. ir Ž. V. 126,14 Eur skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas.

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį.

Atsakovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, konkrečiai, įrodymų pakankamumo principą bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (t. y. įrodyti, kad gedimas kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ar gali sukelti didelę žalą, buvo ieškovės, o ne atsakovų pareiga) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, nėra pateikti motyvai dėl esminės aplinkybės, t. y. dėl to, kad šaltojo vandens vamzdžio gedimas kėlė grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ar dėl jo galėjo atsirasti didelė žala. Defektavimo aktas negali būti laikomas patikimu įrodymu šioje byloje. Ieškovė, atlikdama gedimo apžiūrą bei priimdama sprendimą, nesivadovavo jos pačios nustatyta tvarka, t. y. nesudarė 3 asmenų komisijos, kaip nurodyta ieškovės defektavimo akto formoje, o sprendimą priėmė vienas asmuo.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI5NzktNTk5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-12979-599/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-12979-599/2022">e2-12979-599/2022</a> ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE5NTMtMzkyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1953-392/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1953-392/2022">e2A-1953-392/2022</a>, kurioje buvo išnagrinėtas iš esmės tapatus ginčas tarp tų pačių šalių.

3. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu formuojama ydinga praktika, kadangi pagal sprendime esančius išaiškinimus, daugiabučio namo administratorius gali iš esmės nesilaikyti jam teisės aktų bei jo paties nustatytos vidinės tvarkos, t. y. nesudaryti komisijos gedimui identifikuoti, apie gedimą kaip avarinį nepranešti daugiabučio namo bendraturčiams, Vilniaus miesto savivaldybei, o vienasmeniškai nuspręsti dėl gedimo (ne)avaringumo, šio gedimo būdo pašalinimo, jį pašalinti, o tik vėliau iš visų daugiabučio namo gyventojų surinkti šio gedimo šalinimo išlaidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti APB „Noilex“ (j. a. k. 304443423) 22 (dvidešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 22 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 2952, kodas ZO23296.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė