Nr. DOK-1639
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00653-2022-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 24 d. paduotu atsakovų R. K. ir R. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovai R. K. ir R. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams R. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo.
Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė solidariai iš atsakovų R. K. ir R. K. ieškovei R. S. 45 750 Eur skolą, 16 470 Eur delspinigius, iš viso 62 220 Eur, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (62 220 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą.
Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Atsakovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Vertindami į bylą pateiktą tik ieškovės pasirašytą nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki rugsėjo 20 d. atliktų darbų aktą (dėl betonavimo darbų (140 kv. m), polistirolo sudėjimo, vandentiekio ir kanalizacijos išvedžiojimo į taškus, šildymo sistemos, langų, lauko durų, garažo vartų, lauko sienų apšiltinimo polistirolu, užarmavimo, apšiltinto stogo uždaromis ir atviromis poromis, išlyginto sklypo, atliktų nustatytų segmentinių tvoros darbų), dėl kurio ieškovė nurodė, kad užsakovė pasirašyti atsisakė, teismai pasisakė, kad vien tai nepaneigia atliktų ir atsakovų faktiškai priimtų darbų. Teismai rėmėsi į bylą pateiktomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis ir kitais duomenis bei konstatavo, kad tai pavirtina, kad rangovė darbus, įskaitant ir nurodytus minėtame darbų perdavimo priėmimo akte, vykdė, dalies darbų atlikimo fakto atsakovai neneigia ir neginčija, todėl šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovai faktiškai priėmė darbus, nurodytus ieškovės vienašališkai pasirašytame darbų perdavimo priėmimo akte, ir jais naudojasi. Teismai prioritetiškai visai nevertino šalių sudarytos rangos sutarties sąlygų ir nesiaiškino aplinkybių, ar šiuo konkrečiu atveju taikytina CK 6.679 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi rangovo pareiga raštu įspėti užsakovus (atsakovus) apie jų pareigą atsiimti darbų rezultatą, nevertino atsakovų šiuo klausimu pateiktų paaiškinimų, kuriais jie teigė, kad apie tokio atliktų darbų akto buvimą sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu ir nesutinka su akte nurodytais rangovės atliktais darbais. Todėl teismai netinkamai vertino šalių nurodytas aplinkybes, vadovavosi tik ieškovės parodymais nesiaiškindami jos realiai atliktų darbų, jų apimties, mokėtinų sumų, netinkamai taikė CK 6.679 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo rangovo pareigai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos analogiškose situacijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzItMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-672-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-672-313/2015">3K-3-672-313/2015</a>).
2. Atsakovai visą laiką nuosekliai teigė dėl darbų kainos nuolaidos bei nurodė, kad bendra žemės sklypo ir pastatyto gyvenamojo namo darbų ir medžiagų kaina pagal sąmatą, sudarant 2019 m. spalio 31 d. statybos rangos sutartį, buvo iš karto sumažinta nuo 151 250 Eur iki 146 250 Eur, nes sudėjus 2.1 punkte nurodytas mokėtinas sumas ir išeina 146 250 Eur. Teismai atsakovų nurodytų aplinkybių, pateiktų įrodymų dėl realios ieškovės neatliktų rangos sutarties sąmatos 4, 8, 12 ir 18 punktuose nurodytų darbų kainos netyrė, dėl jų nepasisakė. Taip pat teismai nevertino ieškovės pozicijos, t. y. kad ji pateiktuose procesiniuose dokumentuose teigė iš atsakovų gavusi kitokią sumą, t. y. 104 001 Eur, o kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 19 d. Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, jos fiksuotais paaiškinimais ji iš atsakovų gavo 106 000 Eur. Be to, pirmame teismo posėdyje teisėjui paklausus, kokią sumą avansu ji gavo iš atsakovų, pati ieškovė nurodė, jog gavo 18 000 Eur (2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 5 min. 30 sek.). Taigi, ieškovės paaiškinimai apie jos gautą sumą iš esmės skiriasi. Todėl teismai šiurkščiai pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias CPK 12, 176, 177, 183, 185 straipsniuose įtvirtintas proceso teisės normas, įrodymų pakankamumo taisyklę, tikimybių pusiausvyros principą, neatsižvelgė į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus ir nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2011">3K-3-371/2011</a>; kt.).
3. Teismai nesivadovavo sutarčių aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, numatytomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, neatsižvelgė į vartojimo statybų rangos sutarčių teisinius santykius ir esminius požymius, kurie reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį, o esant abejonių dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (contra proferentem taisyklė) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-430/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-430/2013">3K-7-430/2013</a>). Teismo argumentas, kad sąmatos 7 eilutėje nurodyta, kad ne lubos turi būti įrengtos, o tik nurodyta, koks turi būti jų aukštis, yra nelogiškas. Teismai nevisapusiškai ir netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir reikšmingas faktines aplinkybes.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas dėl teismo nutarties vykdymo sustabdymo nenagrinėjimas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti R. K. 1000 (vieną tūkstantį) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 23 d. Perlas Finance terminale, kodas ZO26650.
Grąžinti R. K. 158 (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 23 d. Perlas Finance terminale, kodas ZO24859.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
