Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-575/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06294-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5; 11.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Andžej Maciejevski,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, ir nustatančių atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, aiškinimo bei taikymo klausimai.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį; taikyti DK 300 straipsnio 3 dalį ir grąžinti ją į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos vyriausiosios specialistės pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2010 m. gegužės 14 d. dirbo atsakovo Informacijos valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste. Pagrindinės jos darbo funkcijos buvo užtikrinti, kad atsakovo rengiami teisės aktai, įstatymų, kitų teisės aktų projektai ir kiti atsakovo naudojami dokumentai, viešai skelbiama informacija atitiktų lietuvių kalbos, dokumentų tvarkymo, apskaitos bei rengimo taisyklių reikalavimus. Ieškinyje nurodoma, kad 2012 m. rugsėjo mėn. atsakovas pradėjo daryti psichologinį spaudimą ieškovei (nurodė atlikti darbus, nesusijusius su ieškovės pareigybės aprašyme nustatytomis darbo funkcijomis – po 2 valandas per dieną skenuoti atsakovo veiklos dokumentus), siekdamas, jog ji savo noru nutrauktų darbo sutartį. 2012 m. spalio 16 d. ieškovė gavo atsakovo pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau su juo nesutiko. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1-212 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pareigybės panaikinimo, naujos pareigybės įsteigimo ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų patvirtinimo“ panaikinta ieškovės pareigybė ir įsteigta karjeros valstybės tarnautojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė. Šio įsakymo pagrindu parengtu 2012 m. spalio 30 d. įspėjimu ieškovei pranešta, kad darbo sutartis su ja DK 129 straipsnio pagrindu bus nutraukta po dviejų mėnesių nuo įspėjimo įteikimo dienos, įspėjime pažymėta, jog, esant galimybei, iki ieškovės atleidimo jai bus siūlomos kitos jos kvalifikaciją atitinkančios pareigos. Energetikos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8-203 „Dėl R. G. atleidimo iš pareigų“ su ieškove sudaryta darbo sutartis nutraukta 2012 m. lapkričio 5 d. dėl pareigybės panaikinimo, ieškovės atleidimo iš darbo dieną perkeliant į 2013 m. sausio 2 d. Dėl ieškovės nedarbingumo jos atleidimo iš darbo diena pakeista į 2013 m. sausio 22 d.

Ieškovė nurodo, kad jai buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas dėl kitų pareigų – Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto, kurio ji atsisakė, nes toks pasiūlymas visiškai neatitiko anksčiau eitų pareigų pobūdžio ir turimų žinių apie transportą. Ieškovės vertinimu, jai pateikto 2012 m. spalio 30 d. įspėjimo tekstas neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų – jame nenurodyta pareigybės naikinimo priežastis, kaip vyks struktūriniai pertvarkymai, kokios pareigybės bus panaikintos ir kokios išliks, todėl toks atsakovo nurodymas negali būti laikomas tinkamu darbdavio pareigos įspėti darbuotoją apie atleidimą iš darbo vykdymu. Ieškovės manymu, atsakovas negali likti be darbuotojų, vykdančių jos darbo funkcijas, taigi jos atleidimo iš darbo metu neegzistavo DK 129 straipsnyje nustatytos svarbios priežastys. Ieškovės teigimu, atsakovo pasiūlymas dėl kito darbo buvo fiktyvus, nes jis numanė, kad ji tokio darbo atsisakys; atsakovas nepasiūlė ieškovei jos įspėjimo apie atleidimą iš darbo galiojimo laikotarpiu turėtų laisvų darbo vietų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus (Energetikos ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, Energetikos ministerijos pažymą, energetikos ministro įsakymus), sprendė, kad atsakovas vykdė realius struktūrinius pertvarkymus, taip pat ir skyriuje, kuriame dirbo ieškovė. Atsižvelgus į atsakovo veiklos specifiką, įvertinus institucijai keliamus uždavinius, sumažėjusį redaguojamų dokumentų skaičių (šių aplinkybių ieškovė nepaneigė), buvo panaikintos redaktoriaus pareigos ir įsteigtas Europos Sąjungos paramos skyrius Europos Sąjungos paramai programuoti ir administruoti. Teismas įvertino aplinkybes, kad ieškovės funkcijos atsakovo Terminijos komisijoje buvo paskirstytos kitiems komisijos nariams, bendrinės kalbos specialistas neprivalėjo dalyvauti komisijos veikloje, atsakovas, siekdamas pagerinti rengiamų dokumentų kokybę, patvirtino redaguojamų teisės aktų ir kitų dokumentų sąrašą. Įvertinęs šį sąrašą, teismas konstatavo nesant pagrindo teigti, kad atsakovas privalėjo turėti kalbos redaktorių, ir pripažino įrodyta aplinkybę, jog ieškovė, pasikeitus darbo apimčiai, negalėjo tęsti darbo, nes jos užimamos pareigybės nepanaikinimas būtų ekonomiškai nenaudingas atsakovui ir pažeistų jo interesus. Atsakovo atlikti struktūriniai pertvarkymai teismo buvo pripažinti svarbia priežastimi, sudariusia pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškove (DK 129 straipsnio 1 dalis). Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad 2012 m. spalio 30 d. įspėjimas neatitinka įstatymo reikalavimų, pažymėdamas, jog jame aiškiai nurodyta atleidimo iš darbo priežastis, data ir atsiskaitymo su atleidžiama darbuotoja tvarka (DK 130 straipsnio 2 dalis). Iš Energetikos ministerijos pažymos teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 31 d. ministerijoje buvo laisvos 6 karjeros valstybės tarnautojų pareigybės ir viena Informacijos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuri pasiūlyta ieškovei, tačiau ši su pasiūlymu nesutiko. Atsakovas nesiūlė ieškovei Informacijos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, kuriam nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pareigų, nes ieškovė neturėjo tokio išsilavinimo ir sugebėjimų. Teismas konstatavo, kad atsakovas neprivalėjo pasiūlyti ieškovei nėštumo ir gimdymo atostogų išėjusios vyriausiosios specialistės pareigų, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų reiškusi norą ir sutikusi dirbti pagal terminuotą darbo sutartį, be to, ši darbo vieta nebuvo laisva. Dėl galiojančio teisinio reguliavimo ieškovei negalėjo būti siūlomos nei karjeros valstybės tarnautojų, nei pakaitinio tarnautojo pareigos; ieškovė galėjo dalyvauti viešai skelbiamuose konkursuose į šias pareigas, o to nepadariusi pati atsisakė įgyvendinti savo subjektines teises. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad, ieškovei atsisakius dirbti kitą siūlomą darbą, atsakovas turėjo teisę atleisti ją iš darbo 2012 m. spalio 31 d. įsakyme nurodytu pagrindu, ir atmetė ieškovės reikalavimus grąžinti į darbą bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas nenustatė, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį buvo neteisingai pritaikyti teisės aktai, todėl atmetė ieškovės argumentą, jog vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012 m. spalio 31 d. įsakymo priėmimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2013 m. balandžio 19 d. pažymoje apie vidutinį darbo užmokestį netiksliai nurodė vidutinį dienos darbo užmokestį (2012 m. rugpjūčio mėnesį ieškovei priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro ne 2196 Lt, o 2421,84 Lt), tačiau darbuotojo darbo kortelėje esantys duomenys patvirtina, jog priedas buvo įskaičiuotas, todėl nenustatęs, kad su atleidžiama darbuotoja nebuvo visiškai atsiskaityta, teismas atmetė prašymą priteisti vidutinį darbo užmokestį. Kadangi teismas atmetė ieškovės reikalavimą atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, tai nesvarstė ir jos argumentų dėl neturtinės žalos dėl nepagrįsto ir neteisėto atleidimo iš darbo atlyginimo priteisimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. vasario 24 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį – priteisė ieškovei iš atsakovo 547,27 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad jokiame teisės akte nenustatyta pareiga institucijoje įsteigti kalbos redaktoriaus etatą, atsakovas, nuspręsdamas, kaip efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas, įgyvendino savo diskrecijos teisę. Dėl to faktas, kad išliko dalis ieškovės vykdytų darbo funkcijų, neįrodė, jog jos pareigybė panaikinta neteisėtai. Byloje nustatyta, kad nuo rugpjūčio mėn. pradėjo mažėti redaguojamų dokumentų skaičius, ieškovei priskirtos dokumentų skenavimo funkcijos, ji darbo apimties sumažėjimo fakto neginčijo. Kadangi naujai atsakovo funkcijai vykdyti – pasirengti programuoti ir administruoti 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramą – reikėjo įsteigti Europos Sąjungos paramos skyrių, tai, kolegijos nuomone, atsakovas turėjo teisę atlikti struktūrinius pertvarkymus, naujai paskirstyti darbo funkcijas ir panaikinti atskiras pareigybes. Kolegija sprendė, kad ieškovė netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo 8 straipsnio 4 dalį kaip įpareigojimą turėti bendrinės kalbos specialistą atsakovo Terminų komisijoje, sudarant su ja neterminuotą darbo sutartį. Ši norma, priešingai, leidžia institucijos vadovui pasirinkti kalbininko dalyvavimo komisijoje formą ir jį kviesti esant poreikiui. Kolegija atmetė ieškovės argumentą, kad ji turi socialinių mokslų srities diplomą, be kitų, jai buvo dėstomas teisės dalykas, taigi ji turi minimalių žinių ir jai galėjo bei turėjo būti pasiūlyta Teisės skyriaus vedėjo vieta. Kolegija pažymėjo, kad nurodytas pareigas užimsiantis darbuotojas turėjo turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jam priskirtoms funkcijoms vykdyti neužtektų minimalių teisės žinių, todėl atsakovas neprivalėjo siūlyti ieškovei teisininko, kuriam keliamų kvalifikacijos reikalavimų ji neatitiko, pareigų. Kolegija nesutiko su atsakovo pozicija, kad laikinas darbas (kitos darbuotojos nėštumo ir gimdymo atostogų metu) neturėjo būti siūlomas ieškovei, pažymėdama, jog spręsti, ar laikinas darbas atitinka atleidžiamo darbuotojo interesus, turėtų pats darbuotojas. Kolegija nustatė, kad apie terminuotą darbo vietą Informacijos valdymo skyriuje buvo skelbiama viešai (Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje) ir Energetikos ministerijos intraneto svetainėje, kuri prieinama visiems darbuotojams, todėl aplinkybės, jog laisva terminuota darbo vieta nebuvo pasiūlyta ieškovei individualiai, nepripažino DK 129 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės darbo sutarties nutraukimas atitiko visus įstatyme keliamus reikalavimus, todėl atmetė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, jog atsakovas nepažeidė teisės normų, todėl nėra sąlygų jo atsakomybei kilti. Kolegija, vertindama ieškovės argumentus dėl netinkamo atsiskaitymo su ja atleidžiant iš darbo, nustatė, kad ieškovė atleista 2012 m. lapkričio 5 d., įspėjimo laikotarpiu atleidimas nukeltas dviem mėnesiams. Dėl to pagal Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (toliau – Aprašas), 6.1 punktą vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas pagal 2012 m. spalio, rugsėjo ir rugpjūčio mėn. duomenis. Atsakovas ieškovės atleidimo data laikė 2013 m. sausio 22 d. (įspėjimo laikotarpį prilygino faktiškai dirbtam laikui), todėl vidutinį darbo užmokestį skaičiavo už gruodžio, lapkričio, spalio mėnesius. Tokį skaičiavimą kolegija pripažino nepagrįstu, nurodė, kad už faktiškai dirbtus mėnesius (spalį, rugsėjį, rugpjūtį) apskaičiuotas vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro ne 108,06 Lt bet 111,64 Lt. Perskaičiavusi atleidžiant iš darbo ieškovei išmokėtas sumas, kolegija konstatavo, kad jai nebuvo išmokėta 547,27 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų (CPK 414 straipsnio 3 dalis), todėl jas priteisė iš atsakovo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovo 36 059,72 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti vidutinį darbo užmokestį už vėlavimą išmokėti 547,27 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl DK 129 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorė mano, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, privalėjo išnaudoti visas galimybes perkelti ją į kitą darbą jos sutikimu (DK 129 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos vykdymas (kito darbo siūlymas) aiškintinas pagal DK 35 straipsnyje įtvirtintus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2009">3K-3-102/2009</a>). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad informacija apie laisvą Informacijos valdymo skyriaus specialisto vietą buvo skelbiama Valstybės tarnybos departamento interneto ir atsakovo intraneto svetainėse, tačiau kasatorė atkreipia dėmesį į tai, jog ji nebuvo informuota, kad apie laisvas darbo vietas bus skelbiama viešai, vieną atsakovo pasiūlymą ji gavo individualiai raštu. Be to, nuo 2012 m. spalio 31 d. ji nevyko į darbą (atsakovo valia), todėl negalėjo naudotis darbuotojams skirtu vidiniu tinklu (intranetu). Kasaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika, pagal kurią laisvų pareigybių siūlymas viešo paskelbimo būdu pripažintas tinkamu tuo atveju, kai darbuotojai su laisvų pareigybių sąrašu buvo supažindinti ne tik viešai (pateikiant jį skelbimų lentoje), bet ir pasirašytinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2009">3K-3-102/2009</a>). Kasatorės įsitikinimu, teismai neįvertino paskelbimo apie laisvą darbo vietą aplinkybių DK 35 straipsnio kontekste, nepagristai nekonstatavo, kad darbdavys nedėjo visų pastangų DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytai pareigai įgyvendinti.

Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo bei aktyvaus teismo vaidmens nagrinėjant darbo bylas. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 414 straipsnio 1 dalimi, priteisė jai neišmokėtų išmokų dalį iš atsakovo, tačiau nesprendė dėl sankcijos už vėluotą atsiskaityti laiką taikymo (DK 141 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustatę, jog su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2012">3K-3-130/2012</a>). Atsižvelgdama į DK nuostatas ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, kasatorė daro išvadą, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga teismui, konstatavus darbo užmokesčio nesumokėjimo faktą, taikyti šiame straipsnyje nurodytą sankciją. CPK 414 straipsnyje nustatytas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant darbo bylas, be kitų, suteikta teisė viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatyme nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 414 straipsnio 3 dalis). Dėl to teismas, nustatęs, kad su kasatore nebuvo visiškai atsiskaityta, jos teigimu, turėjo pasisakyti ir dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo bei ex officio priteisti vidutinį darbo užmokestį (proporcingą sumai, kuria buvo neatsiskaityta) už vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, o to nepadaręs pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo atmesti kasacinį skundą ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria kasatorei iš atsakovo priteista 547,27 Lt ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Dėl DK 129 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Atsakovo manymu, teisėjų kolegija pagrįstai konstatavo, kad jis vykdė realius struktūros pertvarkymus, o kasatorei atsisakius dirbti kitą siūlomą darbą, teisėtai atleido ją iš darbo. Atsakovas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką DK 129 straipsnio 1 dalies pažeidimas konstatuojamas ne tada, kai darbdavys nepasiūlo atleidžiamam darbuotojui kito darbo, bet kai neperkelia darbuotojo į kitą darbą, nors tokią galimybę turi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005). Atsakovas teigia kasatorės įspėjimo laikotarpiu neturėjęs laisvų darbo vietų, į kurias būtų galėjęs ją perkelti (ji neatitiko keliamų reikalavimų, laikino darbo siūlymas pagal terminuotą darbo sutartį būtų neadekvatus įstatyme nustatytai garantijai; be to, tai nėra laisva darbo vieta, nes į ją bet kuriuo metu turi teisę grįžti nuolatinis darbuotojas). Atsiliepime nurodoma, kad DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į sąžiningumo ir protingumo reikalavimus. Jei per įspėjimo laiką darbuotojas informuojamas apie darbdavio turimas laisvas darbo vietas kitu būdu, tai aplinkybė, kad kiekviena laisva darbo vieta darbuotojui nepasiūlyta individualiai, nelaikoma DK 129 straipsnio 1 dalies pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2009">3K-3-102/2009</a>). Pasak atsakovo, apie darbo vietą pagal terminuotą darbo sutartį buvo skelbiama viešoje (išorinėje) atsakovo interneto svetainėje, kuri prieinama visiems suinteresuotiems asmenims; kasatorė neišreiškė valios būti įdarbinta pagal tokią sutartį.

Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo bei aktyvaus teismo vaidmens nagrinėjant darbo bylas. Atsakovo įsitikinimu, darbo užmokestis kasatorei apskaičiuotas ir išmokėtas teisingai, įspėjimo laikotarpis pagrįstai prilygintas faktiškai išdirbtam laikui, nes jo metu kasatorei buvo užtikrintos visos socialinės garantijos. Perskaičiuodama išmokėtas išmokas kolegija netinkamai taikė Aprašo 6.2 punktą, nes į vidutinį darbo užmokestį įtraukė darbo užmokestį už kasmetines atostogas, kuris pagal Aprašo 5.1 punktą į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas, taip pat Aprašo 8 punktą, nes nepagrįstai paskaičiavo nepriemoką už laiką, kai atleidimo iš darbo terminas buvo nukeltas dėl kasatorės nedarbingumo (kasatorės įspėjimo terminas buvo nustatytas konkrečia data, todėl Aprašo 8 punktas negalėjo būti taikomas). Atsakovo nuomone, vidutinis darbo užmokestis už įspėjimo laikotarpį apskaičiuotinas kaip kasatorės vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio ir įspėjimo laikotarpio darbo dienų (atėmus nedarbingumo dienas) sandauga. Atsakovas nurodo, kad DK 141 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tais atvejais, kai darbdavys nevisiškai atsiskaito su darbuotoju jo atleidimo dieną ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis nevengė pareigos atsiskaityti su kasatore, išmokėjo visas jai priklausančias sumas, todėl reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką nepagrįstas ir teismo turėtų būti atmestas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami, nauji faktai nenustatinėjami, o atsiliepime į kasacinį skundą keliami savarankiški reikalavimai dėl ginčo dalyko nesprendžiami (CPK 351 straipsnis).

Dėl darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą

Ginčydama atleidimo iš darbo teisėtumą, kasatorė pateikia argumentus, kad atsakovas, atleisdamas iš darbo, neišnaudojo visų galimybių perkelti ją į kitą darbą jos sutikimu (DK 129 straipsnio 1 dalis) – nesiūlė darbo pagal terminuotą darbo sutartį, informaciją apie laisvą darbo vietą skelbė tokiu būdu, kuris apribojo kasatorės galimybes su ja susipažinti.

Kasacinis teismas, aiškindamas DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojams taikymo galimybes, yra konstatavęs, kad darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą pas darbdavį. Ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu pas darbdavį tuo metu apskritai yra arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti laisva darbo vieta yra tokia, kad joje galėtų būti įdarbintas (perkeltas) darbuotojas, t. y. ji atitinka darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o reikiamais atvejais – ir sveikatos būklę; jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-617/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-617/2012">3K-3-617/2012</a>). Įstatymas nenustato privalomos rašytinės kito darbo pasiūlymo formos, taip pat darbuotojo atsisakymui nuo pasiūlymo. Esant ginčui dėl su kito darbo siūlymu susijusių faktų buvimo, jie teisme gali būti įrodinėjami visomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. D. v. Alytaus Vidzgirio vidurinė mokykla, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzAvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-330/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-330/2005">3K-3-330/2005</a>; 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v AB „Vilniaus pergalė“, bylos Nr. 3K-3-158/2008). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad kitas darbas darbuotojui gali būti siūlomas individualiai, bet gali būti siūlomas ir suteikiant darbuotojui informaciją apie laisvas darbo vietas įmonėje ir sudarant sąlygas įspėtam apie atleidimą darbuotojui pareikšti norą būti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvą dėl perkėlimo. Ne visos tinkamos darbo vietos darbuotojui gali būti individualiai siūlomos tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas kitu būdu, pvz., viešu skelbimu, informuojamas apie visas turimas tinkamas darbuotojui laisvas darbo vietas. DK 129 straipsnio pažeidimu būtų laikoma, jeigu darbuotojui nebūtų suteikta visa informacija apie laisvas darbo vietas įmonėje, nebūtų svarstomi jo pageidavimai dėl perėjimo dirbti į kitą darbą arba be pagrindo jis nebūtų suteiktas ar panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2009">3K-3-102/2009</a>).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorės įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpiu jai buvo pateiktas vienas pasiūlymas (raštu) eiti Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kurio ji atsisakė. Atsakovas turėjo laisvą Informacijos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto darbo vietą, tačiau šių pareigų kasatorei nesiūlė, nes ji neatitiko reikalavimo turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Argumentų dėl šių darbo vietų siūlymo kasaciniame skunde neteikiama. Kasatorė laikosi pozicijos, kad jos teisės pažeistos, kai atsakovas, įspėjimo laikotarpiu neinformavęs jos apie turimą laisvą darbo vietą, į Informacijos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas pagal terminuotą darbo sutartį priėmė naują darbuotoją, kol darbuotoja, išėjusi kasmetinių bei nėštumo ir gimdymo atostogų nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gegužės 19 d., grįš į savo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad informacija apie šią laisvą darbo vietą pagal terminuotą darbo sutartį buvo skelbiama viešai Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje (skelbimas buvo paskelbtas ir matomas nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d.) ir atsakovo intraneto svetainėje, kur buvo prieinama visiems darbuotojams. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas, kasatorei individualiai nepasiūlęs laisvos darbo vietos, nepažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada pagrįsta, ji padaryta nenukrypus nuo kasacinio teismo praktikos.

Pirmiau šioje nutartyje buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, informacija apie turimas laisvas darbo vietas atleidžiamam darbuotojui gali būti pateikta ne tik individualiai, bet ir viešo paskelbimo būdu. Išvada, kad toks skelbimas buvo pakankamas ir juo nepažeisti DK 35 straipsnyje įtvirtinti darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principai, gali būti padaryta atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pasiūlė kasatorei (individualiai) dirbti kitą darbą, kuris, darbdavio vertinimu, jai tiko pagal išsilavinimą ir kvalifikaciją. Teismai nekonstatavo, kad pasiūlymas buvo netinkamas, tačiau kasatorė jo atsisakė. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas asmeniškai kasatorei neįteikė pasiūlymo užimti laisvą darbo vietą pagal terminuotą darbo sutartį (kuris, jo nuomone, blogintų kasatorės padėtį), tačiau tokia informacija buvo skelbiama Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje, be to, ne tik atsakovo intraneto svetainėje, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, bet ir jo interneto svetainėje, kuri yra vieša ir kurioje esanti informacija prieinama visiems besidomintiems (T. 2, b. l. 135). Ši aplinkybė svarbi atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta (to neneigia ir kasatorė), jog darbdavio pageidavimu nuo 2012 m. spalio 31 d. ji į darbą nevyko. Taigi darbdavys, nors ir neįteikęs pasiūlymo tiesiogiai atleidžiamai darbuotojai, sudarė galimybes šiai sužinoti apie laisvą darbo vietą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog viešas skelbimas apie laisvas darbo vietas gali būti vertinamas kaip neindividualaus pobūdžio siūlymas dėl darbo sutarties sudarymo, kuriuo gali pasinaudoti ir gavę įspėjimus apie galimą atleidimą iš darbo darbuotojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2009">3K-3-102/2009</a>). Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms (nuo įspėjimo apie atleidimą dienos kasatorei nevykstant į darbą), pranešimas apie laisvas darbo vietas internete (darbdavio ir Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėse) pripažintinas tinkamu darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą įvykdymu. Toks atsakovo pasirinktas darbuotojo informavimo būdas laikytinas labiau atitinkančiu šio interesus, negu, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2009">3K-3-102/2009</a>, nurodytas paskelbimas darbdavio įmonėje skelbimų lentoje, kuri į darbą neatvykusiam darbuotojui būtų nepasiekiama.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl DK 129 straipsnio 1 dalies pažeidimo nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką, kai dėl to nėra darbuotojo kaltės

Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas, apskaičiuodamas atleidžiamai kasatorei priklausančias sumas, nepagrįstai vidutinį darbo užmokestį skaičiavo už gruodžio, lapkričio, spalio mėnesius ir dėl to neišmokėjo kasatorei priklausančių 547,27 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, priteisė šią sumą iš atsakovo. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas, remdamasis CPK 414 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai priteisė kasatorei neišmokėtų išmokų dalį iš atsakovo, tačiau nesprendė dėl sankcijos už vėluotą atsiskaityti laiką taikymo, taip pažeisdamas DK 141 straipsnio 3 dalį ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos.

DK 141 straipsnyje, reglamentuojančiame atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis) (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1702 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. gruodžio 1 d.). Toks teisinis reguliavimas nustato pareigą darbdaviui mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, jei nekonstatuojama šią pareigą pašalinanti sąlyga – darbuotojo kaltė. Jei darbdavys tokios pareigos nevykdo arba nagrinėjant ginčą dėl išmokos, mokėtinos atleidžiamam darbuotojui, dydžio, paaiškėja, kad, atleidžiant darbuotoją, šiam nebuvo išmokėta visa priklausanti suma, teismas turi spręsti jo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo klausimą. Tokia pareiga jam kyla DK 141 straipsnio 1 dalies ir CPK 414 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas priteisė kasatorei 547,27 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, tačiau neišsprendė klausimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo. Dėl to ši skundžiamos nutarties dalis keistina ir spręstinas klausimas dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyto vidutinio darbo užmokesčio priteisimo kasatorei.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. v. UAB „Keltecha“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-443/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-443/2014">3K-3-443/2014</a>; kt.). Kasacinio teismo konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. AB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-66/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-66/2011">3K-3-66/2011</a>).

Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas atsiskaitymo su kasatore klausimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ją atleidžiant iš darbo buvo priskaičiuota 2087,14 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 4430,80 Lt išeitinė išmoka (neatskaičius mokesčių). Teismas sprendė, kad dėl netinkamai apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kasatorei nebuvo priskaičiuota 547,27 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų (neatskaičius mokesčių). Taigi, kasatorei nebuvo išmokėta 7,75 proc. jai atleidimo iš darbo dieną priklausiusių išmokų. Dėl to, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kasatorei skaičiuotinas ne vidutinis darbo užmokestis už pradelstą atsiskaityti laiką (2333,28 Lt), bet jo dalis (7,75 proc.) – 180,83 Lt (neatskaičius mokesčių) per mėnesį nuo atleidimo iš darbo (2013 m. sausio 22 d.) iki visiško atsiskaitymo (DK 2, 35 straipsniai, 141 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsiliepimo į kasacinį skundą reikalavimų

Pagal CPK 351 straipsnio 1 dalį atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Teisėjų kolegija nenagrinėja atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą pateikto prašymo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria kasatorei iš atsakovo priteista 547,27 Lt, ir plačiau nepasisako dėl jį pagrindžiant išdėstytų motyvų, nes toks reikalavimas išeina už atsiliepimo į kasacinį skundą ribų, nustatytų CPK 351 straipsnio 1 dalyje, todėl jis nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 351, 353 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė, pateikdama kasacinį skundą, turėjo 1815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo. Prašomų atlyginti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.13 punkte nurodyto dydžio. Patenkinus vieną iš keturių kasacinio skundo reikalavimų, kasatorei iš atsakovo priteistinas 453,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimą iš dalies pakeisti: priteisti R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (j. a. k. 302308327) 547,27 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt septynis Lt 27 ct) (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų ir 180,83 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt Lt 83 ct) (neatskaičius mokesčių) per mėnesį vidutinio darbo užmokesčio dalį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo (2013 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (j. a. k. 302308327) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.“

Priteisti R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (j. a. k. 302308327) 453,75 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt tris Lt 75 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Andžej Maciejevski