Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-515/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04689-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.2; 44.5.2;

44.8; 95.3; 129.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio A. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. M. ieškinį atsakovui antstoliui A. Z., tretiesiems asmenims akcinei draudimo bendrovei „BTA“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 29 688,74 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad atsakovas, vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0017/02/05779, jam 2005 m. gegužės 26 d. pardavė iš varžytynių už 108 000 Lt nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto pardavimo iš varžytynių 2005 m. gegužės 26 d. aktas teismo sprendimu panaikintas, todėl jis prarado nuosavybės teisę į jį. Ieškovas nurodė, kad, būdamas nurodyto buto savininkas, nuo 2005 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. neturėjo galimybės disponuoti lėšomis, sumokėtomis už įsigytą varžytynėse butą. Antstolio veiksmai, vykdant varžytynes, pripažinti neteisėtais teismo sprendimu, kuris turi prejudicinę galią, įrodo atsakovo (antstolio) neteisėtus veiksmus. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negalėjimo naudotis lėšomis, sumokėtomis už nekilnojamąjį turtą, ieškovas patyrė žalą, kurią apskaičiuota pinigine išraiška sudaro 29 688,74 Lt minimalūs nuostoliai už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. Ieškovas pažymėjo, kad, atsakovui tinkamai vykdant antstolio pareigas, jis nebūtų patyręs šių nuostolių.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydamas, kad byloje dėl ieškovo patirtos žalos atsakovais turėtų būti patraukti skolininkai, kurie ginčijamu laikotarpiu neišsikėlė iš buto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 29 688,74 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 m. balandžio 9 d., H. M. ieškinio atsakovams V. G., J. G. pateikimo teismui dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2391 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas antstolis A. Z. 2005 m. gegužės 26 d. už 108 000 Lt pardavė iš varžytynių ieškovui butą (duomenys neskelbtini), šio turto pardavimo iš varžytynių 2005 m. gegužės 26 d. aktas patvirtintas teisėjo rezoliucija. Butas turto pardavimo iš varžytynių 2005 m. gegužės 26 d. akto pagrindu registruotas nuosavybės teise ieškovo vardu. Šis aktas įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas negaliojančiu civilinėje byloje Nr. 2-33-370/2009. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal buvusių nurodyto buto savininkų ieškovų V. G., J. G. ieškinį atsakovams H. M., antstoliui A. Z., tretiesiems asmenims K. G., Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, AAS „BTA“, UAB DK PZU Lietuva“, dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir teisinių padarinių taikymo, atsakovo antstolio A. Z. 2005 m. gegužės 26 d. surašytas ir 2006 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo parduotas butas (duomenys neskelbtini), už 108 000 Lt, pripažintas negaliojančiu, taikyta restitucija natūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi, nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Teismo sprendime nurodytoje civilinėje byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, kad antstolis A. Z. vykdė priverstinį skolininkams V. G., J. G. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), išieškojimą, parduodant šį butą iš varžytynių H. M.. Teismo sprendime konstatuota, kad antstolis A. Z., vykdymo procese parduodamas butą H. M., nesilaikė griežtos priverstinio sprendimo vykdymą reglamentuojančios tvarkos, pažeidė skolininko teises ir teisėtus interesus, nes turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti antstolio nustatyta pagal įstatymą, ir gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei. Antstoliui neproporcingai suvaržius skolininko teises, padarytas esminis CPK 602 straipsnio 6 punkto pažeidimas, dėl kurio 2005 m. gegužės 26 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys asmenys, nors ir skirtingu statusu, išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais, kurie išnagrinėtoje byloje buvo įrodinėjimo dalykas, o nustatyti faktai yra reikšmingi abiejose bylose. Kadangi atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių priežastinis ryšys yra tiesioginis, o atsakovas šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, tai teismas jas laikė nustatytomis ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pateikė minimalių nuostolių apskaičiavimą, vadovaudamasis CK 6.210 straipsniu, darė išvadą, jog ieškinys pagrįstas.

Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį pagal atsakovo nurodymą, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Turto pardavimo iš varžytynių 2005 m. gegužės 26 d. akto patvirtinimo, t. y. nuo 2005 m. birželio 16 d., nes tada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimą atsakovo padarytą ieškovui žalą, teismas, įvertinęs ieškovo veiksmus po Turto pardavimo iš varžytynių 2005 m. gegužės 26 d. akto patvirtinimo – bandymą įstatymų nustatyta tvarka iškeldinti iš jo vardu registruoto buto ten gyvenančius asmenis iki Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo priėmimo, padarė išvadą, jog ieškovas apie savo pažeistas atsakovo veiksmais teises sužinojo tik paskelbus Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 30 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad civilinėje byloje, kurioje varžytynių aktas pripažintas neteisėtu, nustatyti faktai turi prejudicinę galią ir įrodinėti priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti žalos faktą bei jos dydį. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas, įsigijęs iš varžytynių butą ir sumokėjęs už įsigytą turtą 108 000 Lt, negalėjo naudotis nei 108 000 Lt vertės nekilnojamuoju turtu, nei investuotais 108 000 Lt, tai teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas patyrė žalą ir įrodė jos faktą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija sutiko su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas ir įrodytas, bei atkreipė dėmesį į tai, kad palūkanos atlieka dvi funkcijas: mokėjimo ir kompensavimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas negalėjo naudotis nei jam priklausančiais pinigais, nei įsigytu turtu, patyrė nuostolių, susidariusių dėl infliacijos, prarastos galimybės pinigus investuoti ar kitaip panaudoti, padarė išvadą, kad ieškovo žalos skaičiavimas yra pagrįstas, nes jis sietinas su CK 6.210 straipsnio 1 dalies įtvirtinta 5 procentų metinių palūkanų norma (CPK 185 straipsnis).

Kadangi byloje buvo keliamas ieškinio senaties klausimas, tai teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kada ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, nes iki to laiko ieškovui nebuvo pagrindo abejoti varžytynių akto teisėtumu bei ieškovo teise į įgytą nekilnojamąjį turtą. Be to, teisėjų kolegija sprendė, kad neturinčio pagrindo abejoti varžytynių akto teisėtumu ieškovo siekis iškeldinti buvusius buto savininkus iš įsigyto buto patvirtina, kad jis apie savo pažeistą teisę sužinojo tik Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus, jog varžytynių aktas, kurio pagrindu jis įsigijo nekilnojamąjį turtą, yra negaliojantis.

Dėl teismo (teisėjo) veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) tvirtinant turto pardavimo iš varžytynių aktą teisėjų kolegija sutiko su ieškovo teiginiais, kad civilinės bylos nagrinėjimo ribas ir apimtį pasirenka ieškovas, todėl sprendė, kad kai ieškovas, pasirinkdamas savo pažeistų teisių gynimo būdą, pareiškė ieškinį atsakovui antstoliui A. Z., pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo revizuoti kitų asmenų civilinės atsakomybės klausimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisėjui, tvirtinusiam turto pardavimo iš varžytynių aktą, nebuvo pagrindo jo netvirtinti, nes nebuvo tokių duomenų, kad turtas parduotas už akivaizdžiai mažesnę kainą. Be to, skolininkai nebuvo pateikę skundo dėl antstolio veiksmo nustatant parduodamo iš varžytynių turto kainą.

Dėl trečiojo asmens teiginių, kad teismas nepagrįstai priteisė palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o ne nuo atsakovų J. G. ir V. G. pakeitimo atsakovu antstoliu A. Z., teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymas numato procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o ne nuo šalies pakeitimo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis.).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas antstolis A. Z. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 kovo 30 d. nutartį panaikinti, ieškinį atmesti bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio (materialiosios (CK 6.247, 6.249 straipsniai) ir proceso (CPK 182, 185 straipsniai) teisės normų pažeidimo). Teismai, nustatę, kad tarp kasatoriaus neteisėtų veiksmų ir ieškovo atsiradusių nuostolių yra tiesioginis priežastinis, pažeidė CK 6.247 ir CPK 185 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad jei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzcxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-371/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-371/2010">2A-371/2010</a> nustatyta, jog antstolis, parduodamas turtą, pažeidė nustatytus teisės aktų reikalavimus dėl turto realizavimo, tai įrodinėti priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių nereikia, o ieškovui byloje pakanka įrodyti žalos faktą ir jos dydį. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu konstatavo tik kasatoriaus neteisėtus veiksmus (neteisingai įkainojant parduodamą butą) parduodant butą varžytynėse ieškovui ir pripažino turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu prejudiciniu faktu turėtų būti laikomi tik neteisėti kasatoriaus veiksmai organizuojant buto varžytynes, o priežastinis ryšys įrodinėtinas visais atvejais pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius (CK 6.247, CPK 178 straipsniai). Teismai nepagrįstai kaip kasatoriaus neteisėtų veiksmų padarinį konstatavo ieškovo teisių apribojimą – negalėjimą naudotis butu ir 108 000 Lt suma, kaip vieną ir tą patį ieškovo praradimą. Teismai nepagrįstai nevertino ir netyrė tiesioginio priežastinio ryšio tarp kasatoriaus neteisėtų veiksmų ir kiekvieno šių padarinių atskirai, netinkamai taikė CK 6.247, CPK 185 straipsnius, todėl nepagrįstai nenustatė žalos atsiradimo priežasties. Teisės naudotis 108 000 Lt vertės pinigais apribojimas atsirado ne dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad ginčo laikotarpiu ieškovas negalėjo naudotis butu, kuris jam priklausė nuosavybės teise. Taigi laikotarpiu, už kurį ieškovas reikalauja priteisti žalą dėl kasatoriaus veiksmų, jis nebuvo patyręs jokio praradimo – vietoje 108 000 Lt sumos valdė 108 000 Lt vertės butą. Teisės naudotis butu apribojimą lėmė ne kasatoriaus neteisėti veiksmai, o trečiųjų asmenų – skolininkų J. G. ir V. G. veiksmai, ką patvirtina ieškovo reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-180-625/2006 iškeldinti J. G. ir V. G. iš ieškovui priklausančio buto. Dėl to nuostolių atsiradimas galėjo būti nulemtas neįgyvendintos teisės naudotis butu ginčo laikotarpiu, o tokių nuostolių atsiradimo priežastis – trečiųjų asmenų veiksmai. Ieškovas, atsakovu traukdamas kasatorių, o ne trečiuosius asmenis, pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą. Skundžiami teismų procesiniai sprendimai sudarė prielaidas neteisėtam ieškovo praturtėjimui ateityje pareiškiant reikalavimus buto savininkams dėl tuo pačiu ginčo laikotarpiu neįgyvendintos nuosavybės teisės į butą reikalaujant atlyginti nuostolius. Teismai, nepagrįstai konstatavę kasatoriaus neteisėtų veiksmų ir ieškovo atsiradusios žalos priežastinį ryšį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią būtina nustatyti ne tik faktinį, bet ir teisinį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B., I. V., I. Z. A. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis”, UAB „Telšių šilumos tinklai”, bylos Nr. 3K-7-345/2007). Kasatoriaus neteisėti veiksmai, netinkamai įkainojant butą varžytynių procese, pernelyg nutolę nuo ieškovo nuostolių atsiradimo, todėl pagal teismų praktiką konstatuotinas teisinio ryšio nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., J. A. P. v. Lietuvos Respublika, V. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518/2006">3K-3-518/2006</a>).

2. Dėl žalos dydžio ir fakto (materialiosios teisės normų (CK 6.210 straipsnio) pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2005 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d.) ieškovo ir kasatoriaus nesiejo ne tik mokestinė prievolė, bet ir kitoks teisinis santykis, nes kasatorius neturėjo prievolės grąžinti ieškovui 108 000 Lt. Antstoliui A. Z. piniginė prievolė grąžinti ieškovui 34 733,55 Lt atsirado tik šią sumą priteisus Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu, t. y. po ginčo laikotarpio pabaigos. Šios aplinkybės neteikia pagrindo spręsti, kad kasatorius praleido prievolės grąžinti ieškovui varžytynėse sumokėtą kainos dalies įvykdymo terminą ginčo laikotarpiu, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas už 5 metus 6 mėnesius ir 6 dienas laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymo dienos iki jo pripažinimo negaliojančiu antstolis teisėtai disponuoja pirkėjo įneštais pinigais kaip skolininko, o piniginė prievolė atsiranda tik turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu. Teismai, tenkinę ieškinį, pažeidė CK 6.210 straipsnį, nepagrįstai kasatoriui taikė civilinę atsakomybę, kildinamą iš piniginės prievolės pažeidimo, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G., G. I. v. antstolė A. R.-Žičkuvienė, bylos Nr. 3K-3-373/2006; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą, v. BUAB „Geomatas“, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, A. B., R. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2011">3K-3-398/2011</a>).

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo antstolio A. Z. kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad palaiko kasatoriaus poziciją, prašo kasacinį skundą tenkinti, panaikinti teismų procesinius sprendimus, ieškinį atmesti.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo antstolio A. Z. kasacinio skundo trečiasis asmuo „BTA INSURANCE COMPANY“ SE filialas Lietuvoje, atstovaujantis Latvijos draudimo bendrovei „BTA INSURANCE COMPANY“ SE (UAB „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjas), nurodo, kad palaiko kasatoriaus poziciją, prašo kasacinį skundą tenkinti, panaikinti teismų procesinius sprendimus, ieškinį atmesti.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovo antstolio A. Z. kasacinio skundo trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos valstybei, nurodo, kad palaiko kasatoriaus poziciją, prašo kasacinį skundą tenkinti, panaikinti teismų procesinius sprendimus, ieškinį atmesti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas H. M. prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistus, iš atsakovo priteisti ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Priteista žala atsirado dėl to, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, iš varžytynių ieškovui pardavė nekilnojamąjį turtą. Šiam turtui įsigyti ieškovas įnešė į atsakovo depozitinę sąskaitą reikiamas lėšas. Nors po turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo tapo oficialiu nekilnojamojo turto savininku, tačiau tai buvo tik fikcija, nes po Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo priėmimo šis aktas buvo pripažintas niekiniu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką sandoriai, prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-4/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-4/2006">3K-7-4/2006</a>). Dėl nurodytų priežasčių Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu pripažintas niekiniu turto pardavimo iš varžytynių aktas niekada nebuvo sukėlęs ne tik faktinių, bet ir teisinių padarinių. Ieškovas, formaliai tapęs turto savininku, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nekilnojamojo turto nei teisiškai, nei faktiškai neturėjo. Be to, sumokėjęs atsakovui į depozitinę sąskaitą lėšas, ieškovas neteko galimybės jomis naudotis. Negalėjimas naudotis nuosavybės teise, kad ir kokia forma ji egzistuoja, tęsiasi nuo 2005 m. gegužės 26 d. iki šiol. Kasatoriaus argumentas, kad prašomus priteisti nuostolius lėmė skolininkų veiksmai, kurie neišsikėlė iš formaliai parduoto buto ir taip neleido ieškovui šiuo turtu naudotis, yra nepagrįstas. Kadangi antstolio priimtų teisės aktų teisėtumas preziumuojamas, tai ieškovas kreipėsi į skolininkus dėl žalos atlyginimo. Tačiau po Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo paaiškėjo, kad skolininkai tiesiog gynė savo teises ir teisėtus interesus. Konstatuotina, kad nei V. G., nei ieškovas nepadarė nieko neteisėto – kiekvienas įgyvendino savo teises bei gynė teisėtus interesus, kurie pažeisti dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų. Jei ieškovas patirtus nuostolius prisiteistų iš skolininkų, tai jie įgytų regresinio reikalavimo teisę kasatoriaus atžvilgiu, tai prieštarautų teisingumo, protingumo be sąžiningumo principams. Atsakovo neteisėti veiksmai atliekant realizuojamo turto įkainojimą lėmė turto realizavimo neteisėtumą, dėl kurio ieškovas iki šiol neturi galimybės naudotis priklausančiu didelės vertės turtu. Konstatuotina, kad kasatoriaus neteisėti veiksmai sudarė prielaidas nurodomai žalai kilti (netiesioginis priežastinis ryšys), todėl jis privalo už tai atlyginti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką civilinei atsakomybei kilti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170/2010">3K-3-170/2010</a>). Pažymėtina, kad priežastinis ryšys konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendime, todėl jis laikytinas prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

2. Dėl žalos dydžio ir fakto. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė argumentus, kodėl negalėjimas naudotis lėšomis, o ne nekilnojamuoju turtu, lėmė žalos atsiradimą. Kadangi pardavimo iš varžytynių aktas buvo panaikintas, tai laikytina, kad ieškovas nebuvo tapęs nekilnojamojo turto savininku ir šiuo turtu teisiškai negalėjo naudotis, o tikrasis turto savininkas juo naudojosi teisėtai ir pagrįstai. Vadinasi, ieškovas žalą patyrė negalėdamas naudotis 108 000 Lt vertės turtu, nepriklausomai nuo turto materialiosios išraiškos formos. Ieškovas, negalėdamas naudotis pinigais, patyrė nuostolių dėl infliacijos, prarado galimybes pinigus investuoti ar kitaip panaudoti. Dėl to nuo 2005 m. gegužės 26 d. ieškovui iš kasatoriaus nuo 108 000 Lt sumos priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, kurios minimaliai kompensuotų patirtus nuostolius. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 5 procentų dydžio metinių palūkanų norma nurodo minimalų asmens patiriamų nuostolių dydį jam negalint naudotis savo pinigais. Šia teisės norma ieškovas pagrindė patiriamų nuostolių dydį, nors jis galėtų būti apskaičiuojamas ir taikant vartotojų kainų indeksą. Ieškovo patirta žala ir turto praradimas dėl infliacijos yra akivaizdus, todėl kasacinio skundo tenkinimo atveju ieškovui dėl atsakovo kaltės patirtų nuostolių niekas neatlygintų, tai prieštarautų bendriesiems teisės principams, būtų pažeistas civilinės atsakomybės institutui, taip pat ieškovo, kaip dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų žalą patyrusio asmens, teisės ir teisėti interesai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žalos, teismo sprendimu pripažinus antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, atlyginimo pagrindo

Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino ginčo santykiams taikę civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso normas (CK 6. 246–6.249, 6.263 straipsniai). Kasatorius skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadą, kuria atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės pagrindu laikoma ieškovui padaryta žala, nors, kasatoriaus teigimu, nebuvo įrodinėjamas kasatoriaus neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių priežastinis ryšys.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje arba administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2008">3K-3-37/2008</a>; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., A. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2008">3K-3-337/2008</a>; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97/2009">3K-3-97/2009</a>; kt.).

Byloje nustatyta, kad teismai kaip prejudiciniu faktu remiasi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu, kuriuo išnagrinėta civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzcxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-371/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-371/2010">2A-371/2010</a> pagal ieškovų V. G., J. G. ieškinį atsakovams H. M., antstoliui A. Z., tretiesiems asmenims K. G. ir kt., dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir teisinių padarinių taikymo. Šiuo sprendimu antstolio A. Z. 2005 m. gegužės 26 d. surašytas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2006 m. birželio 16 d. patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo parduotas butas (duomenys neskelbtini), už 108 000 Lt, pripažintas negaliojančiu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. sprendime konstatuota, kad antstolis, parduodamas turtą, pažeidė nustatytus teisės aktų reikalavimus dėl turto realizavimo, įsiteisėjęs sprendimas priimtas kitoje, o ne nagrinėjamoje byloje, išnagrinėtoje byloje dalyvavo visi šios bylos dalyviai, joje buvo įrodinėjami antstolio neteisėti veiksmai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, jog civilinėje byloje, kurioje varžytynių aktas pripažintas neteisėtu, nustatyti faktai turi prejudicinę galią.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad civilinėje byloje, kurioje varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu, nustatyti faktai turi prejudicinę galią, todėl įrodinėti priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 185 straipsnis). Kasatorius, nesutikdamas su šiais teismų procesinių sprendimų argumentais, nurodo, kad prejudiciniu faktu laikytini tik jo neteisėti veiksmai, todėl priežastinį ryšį nagrinėjamoje byloje įrodinėti reikia, be to, teigia, kad ieškovui atsiradusi žala yra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl kilusius nuostolius privalo atlyginti ne kasatorius, o kiti asmenys.

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išmintis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką civilinei atsakomybei kilti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-197/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-197/2007">3K-3-197/2007</a>; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170/2010">3K-3-170/2010</a>).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu kasatoriaus veiksmai, įkainojant turtą, pripažinti neteisėtais, o turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šiam turtui įsigyti ieškovas į atsakovo depozitinę sąskaitą įnešė lėšas. Kadangi niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento – ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tai, teismui konstatavus turto pardavimo iš varžytinių aktą niekiniu, kartu konstatuotina, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys. Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. gruodžio 2 d. sprendime, taikius restituciją natūra, ieškovas nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo turto. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad ieškovo nuostolių atsiradimą lėmė neįgyvendinta teisė naudotis butu, nes tokios teisės jis nebuvo įgijęs. Be to, ieškovas, įnešęs atsakovui į depozitinę sąskaitą pinigus, neteko galimybės jais naudotis. Taigi konstatuotina, kad kasatoriaus, o ne kitų asmenų neteisėti veiksmai sudarė prielaidas žalai kilti (netiesioginis priežastinis ryšys). Kadangi nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – žala (ieškovo varžytynėse sumokėta suma, už kurią jis neįgijo turto) ir priežastinis ryšys tarp žalos fakto ir neteisėtų veiksmų (žala atsirado antstoliui netinkamai vykdant pareigą parduoti iš varžytynių skolininkų turtą) – antstolio kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo žalos priteisimo tik iš kasatoriaus klausimą.

Pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas v. P. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00OTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-496/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-496/2008">3K-7-496/2008</a>). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. antstolė R. M., A. K., byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2008">3K-3-46/2008</a>; 2010 vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. K., S. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33/2010">3K-3-33/2010</a>). Tais atvejais, kai restitucijos nepakanka pažeistoms asmenų teisėms ar viešajam interesui apginti, gali būti taikomi subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, nepagrįsto praturtėjimo išreikalavimas ir pan.; subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai taikomi laikantis dispozityviškumo principo suinteresuotų asmenų prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija, politinė partija,,Naujoji sąjunga“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-532/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-532/2009">3K-3-532/2009</a>).

Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovas nuo 2005 m. gegužės 26 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. negalėjo naudotis nei 108 000 Lt vertės nekilnojamuoju turtu, nei investuotomis 108 000 Lt lėšomis. Vadinasi, ieškovas gali reikalauti atlyginti negautas pajamas (netiesioginius nuostolius), kurių iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei varžytynių aktas nebūtų pripažintas negaliojančiu. Taip užtikrinamas vieno civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzcxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-371/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-371/2010">2A-371/2010</a> išspręstas ieškovo nuostolių dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ta apimtimi, kiek išspręstas tiesioginių nuostolių atlyginimo klausimas, t. y. ieškovui grąžinti 108 000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikyta restitucija nepakankama ieškovo pažeistoms teisėms apginti, nes ieškovas, negalėdamas disponuoti nekilnojamuoju turtu, patyrė ir netiesioginių nuostolių.

Dėl žalos dydžio nustatymo

Kasatorius nagrinėjamoje byloje skundžia teismų procesinių sprendimų dalį, kuria ieškovo patirtai žalai atlyginti priteista 29 688,74 Lt, t. y. 5 procentai metinių palūkanų nuo 108 000 Lt.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166/2009">3K-3-166/2009</a>; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. P. ir D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-281/2012).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, skaičiuodamas padarytos žalos dydį, rėmėsi CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 5 procentų metinių palūkanų norma, taikoma piniginėms prievolėms. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas ir įrodytas. Kasatorius nepateikė alternatyvaus žalos skaičiavimo būdo. Konstatuotina, kad teismai tinkamai taikė 5 procentų metinių palūkanų normą 108 000 Lt patirtai žalai atlyginti. Vadinasi, teismai pagrįstai priteisė 29 688,74 Lt žalos atlyginimą (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų taikymo

Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-56/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-56/2007">3K-3-56/2007</a>). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje. Tokiu atveju netinkama bylos šalis gali būti pakeičiama. Nuo to momento, kai asmuo įtraukiamas į bylą atsakovu, vertinama, kad prieš jį iškelta civilinė byla. Pagal CK 6.37 straipsnį prievolė mokėti palūkanas, kurios vadinamos procesinėmis, atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme konkrečiam skolininkui dienos. Taigi, jeigu į bylą dėl nuostolių atlyginimo įtraukiamas pinigų negrąžinęs asmuo, t. y. neįvykdęs piniginės prievolės skolininkas, ir iš jo reikalaujama procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai jos pradedamos skaičiuoti nuo šio asmens įtraukimo į bylą dienos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas H. M. 2010 m. balandžio 4 d. pareiškė ieškinį atsakovams J. G. ir V. G., tačiau, nustačius, kad nėra teisinio pagrindo juos vertinti kaip tinkamus atsakovus, ieškovas 2010 m. gruodžio 20 d. pareiškė ieškinį atsakovui A. Z., kasatoriui šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.37 straipsnio nustatytos procesinės palūkanos iš atsakovo priteisiamos, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir tenkinamas ieškinys. Kadangi kasatorius į civilinį procesą įstojo tik 2010 m. gruodžio 20 d., tai procesinės teisės ir pareigos jam atsirado nuo šios datos. Apeliacinės instancijos teismo procesinio nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo, tikslinama priteisiant 5 procentų dydžio palūkanas nuo atsakovų pakeitimo, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir byloje aktualių teisės normų aiškinimą ir taikymą, konstatuoja, kad kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir jos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidos jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš kasatoriaus 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ir pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Netenkinus kasacinio skundo, ieškovui iš kasatoriaus priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacijoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 2 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 95,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. lapkričio 22 d. pažyma). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 30 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad iš atsakovo A. Z. ieškovo H. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 29 688,74 Lt sumos nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. Z. 1000 (tūkstantį) Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ieškovo H. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. Z. 95,18 Lt (devyniasdešimt penkis litus 18 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas