Dėl atliktų darbų pripažinimo baigtais, skolos ir delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-388/2012

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00860-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 52.4

2012 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko,

sekretoriaujant Gražinai Kestauskei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eurometras“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Eurometras“ ieškinį atsakovei Tauragės apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atliktų darbų pripažinimo baigtais, skolos ir delspinigių priteisimo; tretieji asmenys – Šilalės rajono savivaldybės taryba ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami klausimai, susiję su šalių netinkamo bendradarbiavimo vykdant projektavimo rangos sutartį teisiniais padariniais.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pagal Valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo paslaugų pirkimo sutartį atliktus darbus pripažinti baigtais (perduotais–priimtais); iš atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos priteisti už atliktus darbus 57 477,36 Lt, 9656,20 Lt delspinigius už pavėluotą atsiskaityti laikotarpį, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ji nurodė, kad Tauragės apskrities viršininko administracija, remiantis viešojo supaprastinto atvirojo konkurso sąlygomis, 2008 m. birželio 13 d. su UAB „Eurometras“ sudarė Valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo paslaugų pirkimo sutartį. Pagal sudarytą sutartį ieškovė UAB „Eurometras“ įsipareigojo atlikti valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų darbus siekiant suformuoti Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, numatomus perduoti patikėjimo ar panaudos teise esantiems valstybės institucijų ir įstaigų valdomiems statiniams, esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdiniams eksploatuoti. 2008 m. spalio 2 d. atsakovė raštu, vykdydama sutarties 5.1.1 punktą, ieškovei perdavė turimą medžiagą, pagal ją ieškovė turėjo atlikti kadastrinius matavimus. Atsakovė už dalį atliktų darbų ieškovei apmokėjo ir pretenzijų nepareiškė. 2008 m. gruodžio 22 d. teikimu ieškovė perdavė likusių darbų dalį – parengtas valstybinės žemės sklypų, esančių Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, kadastrinių matavimų bylas ir pateikė papildomą informaciją, susijusią su atliktais darbais, kurią, jos manymu, turėjo žinoti atsakovė. Anot ieškovės, atsakovė neturėjo jokių pretenzijų dėl atliktų darbų apimties bei kokybės, be pastabų priėmė darbus, todėl prisiėmė pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Ieškovė teigė, kad turėtų būti pripažinta, kad 2008 m. gruodžio 22 d. ji atliktus darbus perdavė atsakovei, o ši darbus priėmė 2009 m. sausio 8 d., t. y dešimtą darbo dieną po perdavimo, todėl privalo apmokėti atliktų darbų vertę. 2009 m. vasario 17 d. ieškovė grąžino visą gautą dokumentaciją, pateiktą atsakovės kadastrinių matavimų darbams atlikti. 2009 m. balandžio 3 d. raštu atsakovė sugrąžino ieškovės 2009 m. kovo 23 d. atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir nurodė, kad šios išrašytos nepagrįstai, nepateikus pasirašyto paslaugų priėmimo–perdavimo akto.

Ieškovė teigė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė apmokėti už atliktus darbus, yra nesąžininga ir sąmoningai vengia atsiskaityti už atliktus darbus. Sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad užsakovė (atsakovė) nustatytu laiku neatsiskaičiusi su vykdytoja (ieškove) už kiekvieną dieną sumoka užsakovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo priklausančios jai sumokėti sumos, todėl ieškovė, skaičiuodama terminą delspinigiams priteisti po trijų dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išsiuntimo atsakovei dienos, prašė priteisti iš atsakovės 9 656,20 Lt delspinigių.

Byloje pateiktuose šalių susirašinėjimo dokumentuose yra duomenų, kad nagrinėjamas šalių ginčas kilo po to, kai rangovė pranešė užsakovei apie kliūtis derinti formuojamų sklypų ribas dėl rangovės pateiktoje medžiagoje nurodytų ribų nesutapimo ir perdavė faktiškai atliktus darbus. Vėliau rangovė nurodė, kad yra galimybė per papildomą terminą ribas suderinti. Užsakovei nurodžius, kad rangovė darbus atliko ne pagal tam skirtus dokumentus, rangovė pažymėjo, kad ji matavimus atliko vadovaudamasi Sutartimi pagal užsakovės pateiktą netinkamą medžiagą. Užsakovė 2009 m. balandžio 3 d. raštu nurodė, kad rangovės sąskaita išrašyta be pagrindo, nes ši nepateikė paslaugų perdavimo–priėmimo akto.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog bandė atliktus darbus aktais perduoti užsakovei, o ši jų nepasirašė. Pagal Sutarties 4.2 punktą užsakovė priima tik tinkamai atliktus darbus, o ieškovė Teikime pripažino, kad visi darbai, dėl kurių kyla ginčas, atlikti netinkamai. Atsakovės teismui pateiktos 171 ir 172 bylos nederintos su suinteresuotais asmenimis (kviestiniais), nepasirašytos vadovo, inžinieriaus, kviestiniams asmenims neįteikti kvietimai. Kultūros paveldo departamento Tauragės teritoriniam padaliniui nurodžius, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 punktais kultūros paveldo objektų sklypai turėtų būti formuojami taip, kad sutaptų su nustatytomis kultūros paveldo objektų teritorijų ribomis, ieškovė dėl planų derinimo pakartotinai nesikreipė. Teismas sprendė, kad ieškovė suprato konkurso nuostatų ir Sutarties sąlygas dėl žemės sklypų formavimo – tai patvirtina dalies darbų pagal Sutartį įvykdymas. Be to, darbai, priskirti sklypo kadastro duomenų nustatymui, išvardyti Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkte. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atliko didžiąją dalį darbų pagal Sutartį, tačiau pagal jos pateiktus dokumentus įregistruoti sklypų negalima. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritoriniam padaliniui atsisakius derinti formuojamų sklypų ribas ir Tauragės apskrities viršininko administracijai atsisakius pratęsti sutarties vykdymo terminą, ieškovė šio atsisakymo teisme neginčijo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 12 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovei reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovei sutikus. Užduotį ir kitus pradinius duomenis perduoti rangovei privalo užsakovė. Tačiau įstatyme nustatyta, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovės pavedimu gali parengti ir rangovė, o užduotis tokiu atveju tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovė. Šios teisinio reguliavimo nuostatos leidžia teigti, kad užduoties ir kitų pradinių duomenų, būtinų techniniams dokumentams parengti, pateikimas rangovei yra privaloma projektavimo darbų rangos sutartinių santykių dalis. 2009 m. sausio 26 d. rašto turinys Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įrodo, kad ieškovė suprato sutarties dalyką – atlikti kadastrinius matavimus suformuojant valstybinės žemės sklypus.

Teismas nurodė, kad ieškovė darbus turėjo atlikti per 4 savaites, tai yra iki 2008 m. lapkričio 2 d., tačiau šių darbų per nurodytą terminą nebaigė. Ieškovė darbus turėjo atlikti vadovaudamasi Sutarties 2.2 punkte numatyta teisine šių darbų reglamentacija, tarp jų ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ nuostatomis. Taisyklių 16 punktas numato, su kuo turi būti suderintas žemės sklypo planas (užsakovu, institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, teritoriniu žemėtvarkos skyriumi), taisyklių V skyrius nustato, kad turi būti suformuota kadastrinių matavimų byla. Tai rodo, kad į ieškovės pareigas įėjo ir plano projekto derinimas su Kultūros paveldo departamento institucijomis, o ne tik iš atsakovės gautuose dokumentuose esančių duomenų atkartojimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dalį darbų ieškovė atsakovei perdavė sutarties 4.1 punkte numatytais perdavimo–priėmimo aktais ir už tuos darbus buvo sumokėta, likusių darbų ieškovė atlikti nebaigė. Nors ieškovė teigia, kad pagal perduotą dokumentaciją ji negalėjo iki galo atlikti darbų, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, dalį darbų ieškovė pagal pateiktą dokumentaciją atliko, be to, kaip jau buvo minėta, suprato sutarties dalyką – atlikti kadastrinius matavimus suformuojant valstybinės žemės sklypus, tačiau darbus atliko netinkamai ir tai pati nurodė 2008 m. gruodžio 22 d.

Teismas nurodė, kad projektas nebuvo derintas, t. y. ant projektų nėra vykdytojų parašų. Ieškovės pareiga ir buvo, kad atlikti darbai atitiktų paveldosaugos reikalavimus, ji turėjo tuo pasirūpinti ir pagal sutartį tai buvo jos darbo dalis. Ieškovės darbo rezultatas turėjo būti pagrindas atsakovei rengiant Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuojamus teritorijų tvarkymo dokumentus. Iš dalies atliktas darbas negali būti panaudotas tam tikslui, kuriam jis buvo skirtas. Tiek įstatyme, tiek šalių sudarytos sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad priimami tik kokybiškai atlikti darbai, o sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad lėšos už tinkamai atliktus darbus pervedamos per 7 darbo dienas po atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo pagal PVM sąskaitą faktūrą. Šalių pasirašytos sutarties 4.1 punktas nustato, kad atlikti darbai perduodami perdavimo–priėmimo aktu. Pagal sutarties 4.2 punktą užsakovė (atsakovė) aktu perėmusi darbą per 10 dienų turi patikrinti atliktų darbų kokybę ir nustačiusi darbų trūkumus sutarties 5.2.3 punkto pagrindu grąžina jau perduotus darbus trūkumams ištaisyti. Ieškovė nustatyta tvarka darbų neperdavė, nebaigtus darbus pateikusi atsakovei siekė gauti atlyginimą už neatliktą darbą, kurio atsakovė negalėtų panaudoti, todėl konstatavus, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl, anot teisėjų kolegijos, darytina išvada, kad atsakovė (užsakovė) pagrįstai nesumokėjo už netinkamai atliktus darbus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar pagal sutartį ieškovė privalėjo atlikti valstybinės žemės sklypų suformavimo ar tik kadastrinių matavimų ir individualaus turto vertinimo paslaugas. Tauragės rajono apylinkės teismas, nurodęs, kad žemės sklypų formavimo klausimas aptartas konkurso nuostatuose ir Sutartyje, neva taip šį klausimą suprato ir ieškovė, įvykdžiusi dalį užsakymo pagal sutartį, be to, tokia Sutarties aiškinimo nuostata įtvirtinta CK 6.193 straipsnio 1 dalyje (šalių tikrieji ketinimai), padarė neteisingą išvadą, jog žemės sklypų suformavimas patenka į kadastrinių matavimų turinio sąvoką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutarties netyrė, minėtų jos sąlygų visiškai neanalizavo, dėl jų nepasisakė, o sutarties dalyką nustatė iš vienintelio dokumento – atsakovės 2008 m. spalio 2 d. rašto.

2. Tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismai spręsdami dėl sutarties dalyko nesuteikė deramos reikšmės aplinkybei, kad ginčo sutartis yra viešojo pirkimo–pardavimo sutartis ir akivaizdu, kad šalių sudarytos sutarties dalykui nustatyti buvo būtina analizuoti pirkimų dokumentus. Supaprastinto atvirojo konkurso sąlygų bendrųjų nuostatų 1.1 punkte nustatyta, kad „Tauragės apskrities viršininko administracija numato atlikti valstybinės žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypų individualaus turto vertinimo paslaugos pirkimą“. Sąlygų 2 punktas vadinasi „Pirkimo objektas“, jame nustatyta, kad „pirkimo objekto pavadinimas: valstybinės žemės sklypu kadastrinių matavimų atlikimas ir žemės sklypų individualaus turto vertinimo paslaugos pirkimas <...>.„ Teismų plečiamam konkurso ir sutarties sąlygų sąvokų aiškinimui, kurį pasiūlė atsakovė mėgindama pateisinti savo netinkamą sutarties sąlygų vykdymą ir įnešti neaiškumo dėl sutarties dalyko, nesuteikia pagrindo nei pirmiau nurodyti teisiniai motyvai, nei konkurso ar sutarties sąlygos, nei teismų praktika, pagal kurią perkančiosios organizacijos prisiima netikslių, neaiškių konkurso sąlygų riziką ir jomis negali naudotis pateisindamos savo neteisėtus veiksmus.

3. Sprendžiant klausimą dėl sutarties dalyko, buvo būtina išsiaiškinti žemės sklypų kadastrinių matavimų ir žemės sklypų suformavimo sąvokų ir jas reglamentuojančių teisės normų turinį. Žemės sklypų formavimas yra tik sudėtingo teritorijų planavimo proceso viena iš dalių, o kadastriniai matavimai – tik viena iš žemės sklypo formavimo procedūrų, kaip minėta, apimančių žemės sklypų projektavimą, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymą, sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Prieš atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus jau turi būti parengti teritorijos detalieji planai, naujų žemės sklypų suformavimo planai, žemės reformos žemėtvarkos, kaimo plėtros žemėtvarkos ar kiti žemėvaldų projektai (planai). Atsakovė vykdė žemės sklypų formavimo procedūrą, kurios metu reikėjo atlikti ir kadastrinius matavimus, ką ieškovė ir padarė pagal užsakovės pateiktą medžiagą – planus, kuriuose nustatyti plotai ir ribos ir kurių ieškovė neturėjo teisės savo nuožiūra keisti, nes žemėtvarkos projektų ir kitų žemėtvarkos planavimo dokumentų derinimas pagal įstatymą yra priskirtas atsakovės kompetencijai. Teismai vieną iš žemės sklypo formavimo procedūrų – kadastrinius matavimus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 8 straipsniai) – nepagrįstai sutapatino su žemės sklypo suformavimu.

4. Ieškovė 2008 m. gruodžio 22 d. informavo atsakovę, kad pateikta medžiaga netinkama, nes pagal atsakovės pateiktą medžiagą žemės sklypų ribos skiriasi nuo kultūros paveldo objektų ribų. Užduotį ir kitus pradinius duomenis perduoti rangovei privalo užsakovė. Sutartimi atsakovė nepavedė ieškovei pačiai parengti užduotį ir kitus pradinius duomenis. Užduoties ir kitų pradinių duomenų, būtinų techniniams dokumentams parengti, pateikimas rangovei yra privaloma projektavimo darbų rangos sutartinių santykių dalis. Byloje nagrinėjamu atveju užsakovei teko jai netinkamo darbų rezultato rizika dėl jos pačios netinkamai parengtos užduoties ir medžiagos, be to, atsakovė nesiėmė jokių įstatyme ir sutartyje nustatytų galimybių darbų rezultato kokybę pakeisti į jai tinkamą.

5. Darbų perdavimo įforminimas teisiškai reikšmingas tik tuo atveju, kai byloje kyla ginčas dėl faktinio darbų perdavimo. Nagrinėjamu atveju tokio ginčo net nekilo – atsakovė neginčijo, kad jai buvo perduoti ieškovės kadastrinių matavimų pagrindu nustatyti žemės sklypų kadastriniai duomenys, planai, duomenys apie žemės sklypų vertę. Atskiri priėmimo–perdavimo dokumento formos trūkumai, neginčijant paties faktinio darbų perdavimo, nešalintų užsakovės sutartinės prievolės atlyginti už atliktus darbus. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovei darbus perdavė 2008 m. gruodžio 22 d., t. y. nepasibaigus Sutarties 6.1 punkte nustatytam jos galiojimo terminui, be to apie Sutarties 6.6 punkte numatyta galimybė ją pratęsti dvejiems metams. Ieškovės pareikštas reikalavimas pripažinti pagal sutartį atliktus darbus baigtais (perduotais ir priimtais) privalėjo būti motyvuotai išspręstas ir tenkintas. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai neatliko ieškovės 2008 m. gruodžio 22 d. rašto, kaip darbų perdavimo–priėmimo dokumento, ir su šiuo susijusių ieškinio bei apeliacinio skundo argumentų teisinio įvertinimo, o tik pacitavę sutarties nuostatas konstatavo, jog ieškovė nustatyta tvarka darbų neperdavė, be to, remdamiesi vien savo išvada dėl netinkamo darbų atlikimo, kurią grindė klaidingai nustatytu Sutarties dalyku.

6. Pripažinus ieškovės 2008 m. gruodžio 22 d. raštą kuriuo atsakovei buvo perduotos ieškovės pagal atsakovės užduotį sudarytos valstybinių žemės sklypų, esančių Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, kadastrinių matavimų bylos, tinkamu darbų perdavimo įforminimo aktu, atsakovei kyla CK 6.662 straipsnio 2–4 dalyse nustatyti padariniai. Atsakovė darbų trūkumų neaptarė nei darbų perdavimo metu, nei per šalių Sutartyje (4.2 punkte) nustatytą 10 darbo dienų terminą, todėl negali remtis darbų trūkumų faktu, netgi jei tokių trūkumų ir būtų dėl ieškovės kaltės. Aplinkybė, kad rangovės atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovės nuo pareigos atliktus darbus priimti. Atsakovė nesilaikė sutartyje aiškiai nustatytos užsakovės pretenzijų pareiškimo tvarkos, pretenzijų dėl netinkamo darbų vykdymo ieškovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nepareiškė nei sutarties vykdymo metu, nei iš ieškovės gavusi darbų rezultatą, ieškovei nesuteikė galimybės per Sutarties 5.2.3 punkte nustatytą terminą darbų trūkumus ištaisyti, kaip sutarties šalis elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su ieškove, gavusi darbų rezultatą nesiėmė jokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Atsakovė, manydama, kad sutarties įvykdymo trūkumai yra dėl ieškovės kaltės, turėjo suteikti galimybę juos pašalinti ir sustabdyti savo piniginių prievolių įvykdymą, galėjo sumažinti darbų kainą, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, trūkumams ištaisyti ar iš naujo atlikti darbus, juolab kad šalių sutartyje buvo numatyta jos pratęsimo galimybė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Žemės sklypo formavimas ir žemės sklypo kadastriniai matavimai – tai du atskiri, bet tarpusavyje susiję procesai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu, 21 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, juose suformuotų žemės sklypų ribomis. Taigi pagal šią nuostatą, prieš atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas, turi būti suformuotas (suprojektuotas) teisės aktų nustatyta tvarka. Iš sutarties 1 punkto „Sutarties objektas“ matyti, kad Sutarties objektas yra „žemės sklypų kadastrinių matavimų rengimas formuoti valstybinės žemės sklypus“. Lingvistiniu būdu aiškinant šį punktą, darytina išvada, kad sutarties objektą sudaro du skirtingi veiksmai – valstybinės žemės sklypų formavimas ir kadastrinių matavimų atlikimas. kasatorė, teikdama paslaugas geodezijos ir žemėtvarkos srityse ir išmanydama teisės aktus, reglamentuojančius šių sričių veiklą, suprato Sutarties dalyką, - t. y. kad privalo suformuoti (suprojektuoti) valstybinės žemės sklypus ir atlikti kadastrinius matavimus, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad Sutarties dalykas — suformuoti (suprojektuoti) valstybinės žemės sklypus ir atlikti jų kadastrinius matavimus, bei kad UAB „Eurometras“ suprato Sutarties dalyką, nes nesuprojektavus žemės sklypo negalima atlikti ir jo kadastrinių matavimų.

2. Net traktuojant sutarties dalyką tik kaip kadastrinių matavimų atlikimą, kaip nurodo kasatorė, sutartis, pagal jo pateiktas kadastrinių matavimų bylas, negalėtų būti laikoma įvykdyta, o kadastrinių matavimų darbai negalėtų būti laikomi tinkamai atlikti. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad piliakalniai priskiriami archeologiniams kultūros paveldo objektams, t. y. yra saugoma teritorija. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 16.3 punkte įtvirtinta, kad atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo planas turi būti suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas. Taigi, nesant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos suderinimo ir atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų bylose užfiksuotos Kultūros paveldo objektų ribos nesutampa su joms nustatytomis ir Kultūros vertybių registre įregistruotomis ribomis, laikytina, kad kasatorės atlikti kadastriniai matavimai atlikti su netikslumais. Kadastrinių matavimų procesas laikomas baigtu tik įrašius Nekilnojamojo turto kadastre kadastriniais matavimais nustatytus nekilnojamojo turto objekto duomenis, į tai, kad UAB „Eurometras“ kadastrinių matavimų bylos nėra suderintos su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, jose nustatyti duomenys yra neteisingi ir turi būti tikslinami, darytina išvada, kad net, ir traktuojant Sutarties dalyką tik kaip kadastrinių matavimų atlikimą, kaip to reikalauja kasatorė, kadastrinių matavimų darbai nelaikytini atlikti tinkamai ir Sutartis nelaikytina įvykdyta.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl šalių sudarytos projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties turinio aiškinimo

Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka.

Kasatorė teigia, kad teismai padarė neteisingą išvadą, jog žemės sklypų suformavimas patenka į kadastrinių matavimų turinio sąvoką. Jos manymu, žemės sklypų formavimas yra tik sudėtingo teritorijų planavimo proceso viena iš dalių, o kadastriniai matavimai – tik viena iš žemės sklypo formavimo procedūrų, kaip minėta, apimančių žemės sklypų projektavimą, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymą, sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą; prieš atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus jau turi būti parengti teritorijos detalieji planai, naujų žemės sklypų suformavimo planai, žemės reformos žemėtvarkos, kaimo plėtros žemėtvarkos ar kiti žemėvaldų projektai (planai). Taigi kasatorė kelia klausimą, ar pagal sutartį ieškovė privalėjo atlikti valstybinės žemės sklypų suformavimo ar tik kadastrinių matavimų ir individualaus turto vertinimo paslaugas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės keliamas klausimas sureguliuotas galiojančia ir nenuginčyta sutartimi, todėl ginčui spręsti taikomos šalių sutarties nuostatos, jas aiškinant pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Jų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2005">3K-3-406/2005</a>; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2008">3K-3-406/2008</a>; kt.). Sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti: laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Viešojo pirkimo sąlygų 2 punkte ir jų pagrindu sudarytos 2008 m. birželio 13 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos ir UAB „Eurometras“ sutarties 1 punkte sutarties dalykas apibrėžtas kaip „žemės sklypų kadastrinių matavimų rengimas, formuoti valstybinės žemės sklypus, numatomus perduoti patikėjimo ar panaudos teise esamiems valstybės institucijų ir įstaigų valdomiems statiniams, esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdiniams eksploatuoti Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje pagal formuojamų žemės sklypų plotus, kainas ir terminus.“ Matyti, kad esminė sutarties dalyką apibūdinanti formuluotė „žemės sklypų kadastrinių matavimų rengimas, formuoti valstybinės žemės sklypus“ yra gana neaiški ir dviprasmiška, todėl siekiant nustatyti tikrąją šios sąlygos prasmę būtina analizuoti teisės aktus. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiniai kadastro duomenys. Ši nuostata detalizuojama žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 15 punkte, be kita ko, nurodant, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus parengiamas žemės sklypo planas, parengiama žemės sklypo kadastro duomenų forma ir suformuojama nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad žemės sklypų suformavimas patenka į kadastrinių matavimų turinio sąvoką, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu šios sutarties sąlygos aiškinimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atmetami.

Dėl šalių atsakomybės vykdant projektavimo rangos sutartį

Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus rangovas privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu. Atitinkamai pagal CK 6.704 straipsnio 1, 3 punktus užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu. Šalių bendradarbiavimas ir kooperavimasis vykdant sutartį nustatytas ne tik įstatyme – savo praktikoje jį nuosekliai pabrėžia ir kasacinis teismas. Tai yra sutarčių teisės nuostata ir šalys privalo jos laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E.V. IĮ „Egistena” v. AB „Hermis investicija”, bylos Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2005">3K-3-371/2005</a>; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>). Tinkamas rangos šalių pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“ ir J. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2007">3K-3-530/2007</a>).

Byloje nustatyta, kad šalių ginčas kilo po to, kai rangovė pranešė užsakovei apie kliūtis derinti formuojamų sklypų ribas dėl rangovės pateiktoje medžiagoje nurodytų ribų nesutapimo ir perdavė faktiškai atliktus darbus. Vėliau rangovė nurodė, kad yra galimybė per papildomą terminą ribas suderinti. Užsakovei nurodžius, kad rangovė darbus atliko ne pagal tam skirtus dokumentus, rangovė pažymėjo, kad ji matavimus atliko vadovaudamasis Sutartimi pagal užsakovės pateiktą netinkamą medžiagą. Dalį darbų rangovė užsakovei perdavė sutarties 4.1 punkte numatytais perdavimo–priėmimo aktais ir už tuos darbus buvo sumokėta, likusių darbų rangovė tinkamai neatliko ne vien dėl savo, bet ir dėl atsakovės kaltės, kuri pateikė netinkamus dokumentus. Darbo rezultatas turėjo būti pagrindas užsakovei rengiant Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuojamus teritorijų tvarkymo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad rangovė nustatyta tvarka darbų neperdavė, o nebaigtus darbus pateikusi atsakovei siekė gauti atlygį už neatliktą darbą, kurio atsakovė negalėtų panaudoti.

Išnagrinėjęs faktinę bylos medžiagą ir įvertinęs šalių santykius galiojančių civilinės teisės normų kontekste, kasacinis teismas pažymi, kad šalių santykiai savo tikslo – atnešti naudą sutarties šalims – nepasiekė. Antai, byloje nustatyta, kad visi darbai, dėl kurių kyla ginčas, atlikti netinkamai, nes, nors ieškovė atliko didžiąją dalį darbų pagal Sutartį, plano projektas nebuvo tinkamai derinamas su Kultūros paveldo departamento institucijomis ir pagal pateiktus dokumentus įregistruoti sklypų negalima. Šios teismų konstatuotos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė sutarties, todėl ją pažeidė (CK 6.205 straipsnis). Tačiau sprendžiant iš bylos medžiagos konstatuotina, kad šalys nevienodai ir netinkamai suprato savo sutartines prievoles, realiai neįvertino rangovės galimybių tinkamai įvykdyti sutartį nustatytais terminais ir netinkamai bendradarbiavo. Sutarties dalykas buvo valstybinės žemės sklypų, šalia kurių yra kultūros paveldo objektai – piliakalniai (Saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas), kadastrinių matavimų darbai, į kuriuos, kaip minėta, pakliuvo šių žemės sklypų formavimas. Iš nurodyto sutarties dalyko bet kuriam apdairiam su žemėtvarkos veikla susiduriančiam asmeniui turi būti akivaizdu, kad projektą teks derinti su kultūros objektus prižiūrinčiomis institucijomis. Žemės sklypas suformuojamas atliekant visumą žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Nors, žemėtvarkos administracinės procedūros dėl savo ypatumų ir įvairių, paprastai iš anksto net negalimų numatyti priežasčių, paprastai užsitęsia, pažymėtina, kad sutarties terminas pagal 3.1 punktą buvo tik keturios savaitės (šis terminas pagal sutarties 6.6 punktą galėjo būti pratęstas rašytiniu šalių susitarimu iki dvejų metų), taigi analizuojamos sutarties atveju pernelyg trumpas. Darbų tokiais trumpais terminais atlikti rangovė nesugebėjo. Ji teigia, kad atsakovė pretenzijų dėl netinkamo darbų vykdymo ieškovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nepareiškė nei sutarties vykdymo metu, nei iš ieškovės gavusi darbų rezultatą, ieškovei nesuteikė galimybės darbų trūkumus ištaisyti, kaip sutarties šalis elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su ieškove, gavusi darbų rezultatą nesiėmė jokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Kasatorės nuomone, atsakovė, manydama, kad sutarties įvykdymas yra su trūkumais, turėjo suteikti galimybę trūkumus pašalinti, o taip pat sustabdyti savo piniginių prievolių įvykdymą, sumažinti darbų kainą, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, trūkumams ištaisyti ar iš naujo atlikti darbus, juolab kad šalių sutartyje buvo numatyta jos pratęsimo galimybė.

Teisėjų kolegija, sutikdama su šiais kasatorės argumentais, atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties pasibaigimas reiškia iš jos kylančių prievolių pasibaigimą, tik jei jos tinkamai įvykdomos ir pasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju termino suėjimas pabaigė sutartį, tačiau nepanaikino iš jos atsiradusių ir tinkamai neįvykdytų prievolių. Taigi nors šalių sutartinės prievolės nesibaigė ir abi šalys pripažino tai, jog jų sutartiniai santykiai pateko į aklavietę, bylos nagrinėjimo žodiniame posėdyje kasaciniame teisme metu ieškovė buvo linkusi eiti į kompromisą ir pašalinti vykdymo trūkumus, tačiau atsakovė laikėsi gana kategoriškos pozicijos, kad nepriklausomai nuo ieškovės siūlomų problemos sprendimo būdo, ji buvo nelinkusi sutarties išsaugoti, nepaisydama to, kad šalių sutartinės prievolės dar nepasibaigė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išeitį iš susiklosčiusios situacijos tiesiogiai siūlė įstatymo normos, antai, pagal CK 6.703 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. Tačiau atsakovė nepasinaudojo šiomis teisėmis, tinkamai nebendradarbiavo su ieškove, elgėsi priešingai sutarties išsaugojimui ir ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai plėtojamą favor contractus principą, kuris galioja visoms – taigi ir viešųjų pirkimų būdu sudarytoms – sutartims (dėl favor contractus principo taikymo kasacinio teismo praktikoje žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Miesto energija“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-212/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-212/2012">3K-3-212/2012</a>; 2011 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Mersenas v. UAB „Lapo“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2011">3K-3-288/2011</a>; 2012 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Evekas“ v. UAB „SEB lizingas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2012">3K-3-206/2012</a>; kt.).

Atsakovės elgesys pažeidžiant bendradarbiavimo pareigą leidžia konstatuoti, kad dėl nesėkmingų šalių santykių yra ir dalis jos kaltės, todėl ji, kaip kreditorė, taip pat laikytina pažeidusia sutartį (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir turi prisiimti dalį neigiamų padarinių. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.704 straipsnio 1 punkte nustatyta užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą, tarp jų ir už dalį atliktų darbų. Tai yra iš sutarties kilusi prievolė, kuri turi būti vykdoma. Pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu net užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Evekas“ v. UAB „SEB lizingas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2012">3K-3-206/2012</a>). Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtina paskirstyti neįvykdytos sutarties kaštus abiem šalims priklausomai nuo kiekvienos iš jų elgesio, sutrukdžiusio sutarčiai pasiekti jos tikslus, todėl konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. pripažintina, kad atsakovei kyla pareiga ieškovei už jos atliktus darbus dalį jų apmokėti, o ši dalis, įvertinant pačios atsakovės kaltę dėl sutarties tinkamo neįvykdymo, nagrinėjamu atveju nustatytina lygi 20 000 Lt (CK 1.5, 6.64, 6.205 straipsniai, 6.655 straipsnio 1 dalis). Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kasaciniame procese valstybė patyrė 53,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos atsižvelgiant į CPK 96 straipsnį valstybės naudai priteistinos iš bylos šalių: 37 Lt iš ieškovės ir 15 Lt iš atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti UAB „Eurometras“ (j. a. k. 170550172) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k.188657025) 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Eurometras“ (j. a. k. 170550172) 37 (trisdešimt septynis) Lt, o iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k.188657025) 15 (penkiolika) Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis