Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-514/2012

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02288-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)

2012 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Vinco Versecko (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės,,Talesta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja akcinė bendrovė DNB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „Bendri projektai“ iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto lyderiai“. 2011 m. vasario 28 d. BUAB „Bendri projektai“ kreditorių susirinkime nutarta parduoti įmonės turtą – statinius, esančius Panevėžyje, Klaipėdos 64, ir žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai, nuomos teisę. Turtą nutarta parduoti kaip vieną objektą, neatliekant papildomo turto vertinimo ir nustatant pradinę kainą varžytynėse – 450 000 Lt. Toks kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo skundžiamas. Šis turtas įkeistas AB DnB bankui.

2011 m. liepos 29 d. BUAB „Bendri projektai“ kreditorių susirinkimas 2 darbotvarkės punktu, vykdydamas savo 2011 m. vasario 28 d. nutarimą, nustatė įkeisto turto pardavimo antrosiose varžytynėse kainą – 350 000 Lt, trečiosiose varžytynėse, jeigu tokios vyktų, kainą mažinti dar 20 procentų. 2011 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimas dar kartą ir taip pat išsprendė iš esmės tuos pačius įkeisto turto pardavimo klausimus.

Kreditorius UAB „Talesta“, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, kuriais nutarta parduoti bankrutavusios įmonės turtą už nutarimuose nurodomą kainą, atskirais 2011 m. rugpjūčio 12 d. ir 2011 m. rugsėjo 1 d. skundais kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šiuos nutarimus. Kreditorius UAB „Talesta“ skunduose nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes priimti neįvertinus galimos daug didesnės nei nutarta parduoti pradine varžytynių kaina turto vertės; sudarant kredito sutartį, ginčo turtas buvo įkeistas didesne negu 4,5 mln. Lt verte, priimant skundžiamus nutarimus nebuvo vertinta galimybė turtą parduoti kaip investicinį projektą, pabaigus jo rengimą ir parengus reikalingus teritorijų planavimo dokumentus; turto pardavimas už pernelyg žemą kainą neatitinka bankrutavusios įmonės kreditorių interesų.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi sujungė civilines bylas pagal pareiškėjo skundus.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutartys

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkino UAB,,Talesta“ skundo dėl BUAB,,Bendri projektai“ 2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. kreditorių susirinkimų nutarimų.

Teismas nurodė, kad kreditorius, ginčijantis kreditorių susirinkimo nutarimą parduoti bankrutavusios įmonės turtą už susirinkime patvirtintą kainą, privalo pateikti įrodymus, paneigiančius preziumuojamą kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą.

Teismas vertino nereikalaujančią įrodinėti dėl visuotinio žinomumo aplinkybę, kad nuo 2008 metų pabaigos nekilnojamojo turto ir (ypač) nekilnojamojo turto investicinių projektų rinkos kainos labai krito (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismas rėmėsi kreditoriaus AB DnB banko turto vertinimo skyriaus eksperto 2010 m. gruodžio 3 d. parengta pažyma, kurioje nurodyta, jog viso ginčo turto kaip nedalomos visumos rinkos vertė yra 320 000 Lt, likvidacinė vertė – 210 000 Lt. Teismas nurodė, kad nors ši vertės nustatymo pažyma sudaryta kreditoriaus, savo balsais nulėmusio ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, samdomų asmenų, neįmanoma ignoruoti šalių neginčijamo ir byloje nustatyto fakto, kad ginčo turtas buvo parduodamas pirmosiose varžytynėse už 450 000 Lt kainą, ir už tokią kainą neatsirado nė vieno turtą siekiančio įsigyti pirkėjo. Teismas, vertindamas 2010 m. gruodžio 3 d. turto vertės nustatymo pažymą, nesėkmingą pardavimą varžytynėse už 450 000 Lt kainą ir nekilnojamojo turto kainų bendro kritimo faktą, padarė išvadą, kad šiais įrodymais ir aplinkybėmis paneigiami kreditoriaus UAB „Talesta“ argumentai ir pateikti įrodymai, kuriais šis siekė patvirtinti realią daug kartų didesnę už kreditorių susirinkimo nustatytą pardavimo kainą galimą ginčo turto vertę ir taip paneigti kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kreditoriaus UAB „Talesta“ pateikti galimų investuotojų pasiūlymai yra nekonkretūs ir neįpareigojantys.

Teismas nurodė, kad kreditorius UAB „Talesta“ neginčijo kreditorių susirinkimo 2011 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo buvo pritarta įkeisto turto vertinimo tvarkai (nutarta neatlikti papildomo vertinimo, kaip tai nustatyta Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831,,Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo, Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458,,Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios Rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ papildymo“ pakeitimo“ patvirtinto bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punkte) ir šio turto pardavimui už 450 000 Lt. Dėl to bankroto byloje turi būti laikomasi kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintų procedūrų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį paliko nepakeistą, priteisė iš pareiškėjo trečiajam asmeniui 350 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nustatytos pradinės turto pardavimo kainos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apelianto argumentai dėl būtinumo išplėtoti turtą kaip investicinį projektą (keisti žemės sklypo paskirtį, atlikti specialiojo planavimo procedūras) ir tik tada jį parduoti yra susiję su bendrovėje priimamų sprendimų ekonominio tikslingumo vertinimu, o tokio pobūdžio sprendimų teisminė kontrolė yra ribota. Dėl apelianto atskirojo skundo argumento, kad administratorius neveikia bendrovės interesais, teisėjų kolegija konstatavo, jog apeliantas nei skunduose pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nesuformulavo jokių reikalavimų, susijusių su administratoriaus veikla. Skundai dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjami kreditorių susirinkime (Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 3 punktas), o kreditorių susirinkimo nutarimus kreditorius gali apskųsti teismui (24 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad administratoriaus veiksmus (neveikimą) būtų apskundęs kreditorių susirinkimui ir kad kreditorių susirinkimas būtų išsprendęs klausimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB,,Talesta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundus. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančiais įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, sprendimų motyvavimą, nes neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus ir įrodymus (turto vertinimo ataskaitą, investuotojų pasiūlymą, nebaigtų planavimo procedūrų dokumentus), kurie patvirtina, kad ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais nustatyta turto kaina yra neprotinga, nepagrįsta ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams. Teismai nenagrinėjo pareiškėjo įrodymų, pagrindžiančių, kad turto kaina yra daug didesnė, nei nustatyta ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, turto įsiginimo vertė ir įkeitimo metu banko nustatyta turto vertė pagrindžia turto vertę turto pardavimo momentu. Už 2 400 000 Lt kreditą bankui buvo įkeistas tik šis turtas. Bankas, prieš suteikdamas tokio dydžio kreditą bendrovei, įsitikino, kad įkeistas turtas yra didelės vertės ir bendrovės nemokumo atveju jo vertė visiškai padengs bendrovės skolą bankui. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad turto įsigijimo vertė ir įkeitimo metu banko nustatyta turto vertė pagrindžia turto vertę jo pardavimo momentu. Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad turto įgijimo kainos vertinimas nepagrindžia dabartinės turto vertės. Teismas visiškai neatsižvelgė į visuotinai žinomą aplinkybę, kad nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2011 m. vasaros nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje krito daugiausia 30 proc. Nagrinėjamos bylos atveju turto kaina buvo sumažinta apie 90 proc. Kreditorių susirinkimo nutarimais nustatyta kaina nepagrįsta skaičiavimais ar argumentais. Nustatyta turto pardavimo ir varžytynių kaina yra aiškiai neprotinga ir nesąžininga, o teismas, spręsdamas dėl kainos pagrįstumo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, turto vertė 2011 m. yra: žemės sklypo – 1 400 000 Lt, mechaninių dirbtuvių – 240 000 Lt, kiemo statinių – 9400 Lt ir 44 300 Lt.

Bendrovė įsigijo turtą tam, kad galėtų jį plėtoti – buvo planuojama keisti žemės sklypo detalųjį planą, statyti prekybos centrą su administracinėmis patalpomis ir juos nuomoti (parduoti). Pareiškėjas teismui buvo nurodęs, kad daugelis šio projekto įgyvendinimo darbų jau buvo atlikta – įsigyti pastatai, žemė (jos nuomos teisė), Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė specialiojo plano keitimui ir į jį papildomai įtraukė šią teritoriją, pradėti projektavimo ir planavimo darbai. Akivaizdu, kad kreditorių susirinkimo nutarimai realizuoti turtą šiuo metu, o ne jį plėtoti, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai pažeidžia bendrovės akcininkų, kreditorių, susijusių asmenų ir bendrovės interesus, nes mažėja galimybės kreditoriams gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, o atsakovas negali grąžinti skolų.

Teismai tik išvardijo surinktus įrodymus, neatskleisdami jų turinio, įrodomosios reikšmės, nenurodydami kasatoriaus pateiktų įrodymų atmetimo pagrindų.

Teismai neišnagrinėjo visų faktinių bylos aplinkybių, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes be pagrindo netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti iš AB DNB banko ir UAB,,Bankroto lyderiai“ dokumentus dėl turto plėtros projekto įgyvendinimo. Teismai neatskleidė bylos esmės, nesurinko duomenų, reikalingų tinkamai išnagrinėti bylą.

2. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Teismai netinkamai taikė ir aiškino Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių teises (21 straipsnis), bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigas (11 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, matydamas, kad bankroto byloje priimti nutarimai, pažeidžiantys kreditorių interesus, turėjo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus. Nepagrįstos turto pardavimo kainos nustatymas patvirtina, kad kreditorių interesai šioje bankroto byloje nebus apginti. Bendrovės administratorius visiškai nesiima jokių veiksmų tam, kad bendrovės turtas būtų baigtas plėtoti ir būtų sudaryta galimybė bendrovei ši turtą parduoti kaip itin didelės vertės investicinį projektą. Bendrovės bankroto administratorius veikia formaliai, siekia kuo greičiau užbaigti bankroto procesą ir siūlo turtą realizuoti už nenaudingas, nepagrįstai mažas kainas. Bendrovės administratorius piktnaudžiauja savo teisėmis ir įgaliojimais bankroto procese.

3. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-326/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-326/2007">3K-7-326/2007</a>), kad teismai turi veikti aktyviai ir ginti bankroto byloje viešąjį interesą.

IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Kasatorius nepateikė įrodymų, kad šiuo metu turtą realiai galima parduoti už didesnę kainą, nei nutarė kreditorių susirinkimas. Už 450 000 Lt kainą turto nepanoro įsigyti nė vienas asmuo, todėl turtas iš pirmųjų varžytynių nebuvo parduotas. Už 292 000 Lt kainą taip pat nepanoro įsigyti nė vienas pirkėjas, todėl turtas iš varžytynių taip pat nebuvo parduotas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad kreditorių susirinkimo nutarimais nustatytos kainos yra neprotingai per žemos. Kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju turtas gali būti nerealizuotas.

2. Įmonės turto pardavimo klausimus sprendžia įmonės kreditorių susirinkimas, o ne įmonės administratorius. Šiuo konkrečiu atveju BUAB,,Bendri projektai“ kreditorių susirinkimas absoliučia balsų dauguma nutarė įmonės turtą parduoti, o ne plėtoti. Vienintelio kasatoriaus, turinčio 3,223 proc. balsų, nesutikimas su tokiais nutarimais nėra pagrindas panaikinti šiuos nutarimus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas bankrutavusi UAB,,Bendri projektai“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Turtą buvo bandyta parduoti pirmosiose varžytynėse už 450 000 Lt, antrosiose – už 350 000 Lt, tačiau neatsirado nė vieno pirkėjo. Šios aplinkybės ir turto nusidėvėjimas, sunki šalies ekonominė būklė įrodo, kad kreditorių susirinkimo nustatyta kaina yra pagrįsta ir atitinka kreditorių interesus. Investicinio projekto plėtra reikalautų itin didelių lėšų, užtęstų bankroto procedūras. Teismas pasisakė dėl visų reikšmingų aplinkybių, įvertino visus pateiktus argumentus ir rėmėsi objektyviais įrodymais.

2. Bankroto administratorius siekia bankrutuojančios bendrovės turtą parduoti už kuo didesnę kainą, kiek įmanoma padengti kreditorių finansinius reikalavimus, jo pateiktos ataskaitos patvirtintos kreditorių susirinkimuose, jis tinkamai vykdo kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditorių susirikimo kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės

ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius V. K. v. bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011).

ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundą suinteresuotiems asmenims UAB,,Vevira“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kt., bylos Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 29 d. nutarimu bankrutuojančios UAB „Bendri projektai“ kreditorių susirinkimas, vykdydamas savo 2011 m. vasario 28 d. nutarimą, nustatė bankrutuojančios įmonės įkeisto turto pardavimo antrosiose varžytynėse kainą – 350 000 Lt, trečiosiose varžytynėse, jeigu tokios vyktų, kainą mažinti dar 20 procentų. 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu kreditorių susirinkimas dar kartą ir taip pat išsprendė iš esmės tuos pačius įkeisto turto pardavimo klausimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami kasatoriaus skundus dėl pirmiau nurodytų nutarimų panaikinimo, nenustatė pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti kreditorių susirinkimo nutarimus.

Kasatorius (bankrutuojančios įmonės akcininkas ir kreditorius) kasacinio skundo turinyje plačiai dėsto, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ĮBĮ normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, tačiau argumentų, paneigiančių teismų išvadas ir sudarančių pagrindą pripažinti, kad byloje netinkamai aiškintos bei taikytos ĮBĮ normos, nesuformulavo. Pirmiau minėta, kad bankroto procedūras vykdo ne pavieniai, o visi kreditoriai (kreditorių susirinkimas) ir kreditorių daugumos sprendimai, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nepripažinta, kad jie prieštarauja ir pažeidžia įstatymo nurodymus, privalomi visiems kreditoriams. Teismai, spręsdami ginčą, vadovavosi aptartomis ĮBĮ normomis, reglamentuojančiomis kreditorių teises ir pareigas. Administratoriaus veiksmų teisėtumas (neteisėtumas) byloje nenagrinėtas, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas ne administratoriaus veiksmai, o kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad teismai byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikavo ir ĮBĮ normas bei teismų praktiką joms taikė tinkamai.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinis teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles yra suformulavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. K.; bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. draudimo UAB,,Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; kt.) ir teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismai, vertindami byloje suriktus įrodymus, jas pažeidė.

Byloje nagrinėto ginčo esmė yra ta, kad kasatorius nesutinka su kreditorių susirinkimo nustatyta bankrutuojančios įmonės turto (statinių ir žemės sklypo, ant kurio stovi statiniai, nuomos teisės) pardavimo kaina už 350 000 Lt. Kasatorius nurodo, kad kaina aiškiai maža, ir savo poziciją grindžia tuo, kad bankrutuojanti įmonė 2006 m. pirkdama šį turtą mokėjo 2 900 000 Lt, o įkeičiant turtą bankui už paskolą, jis buvo įvertintas daugiau kaip 4 500 000 Lt, Registrų centro 2006 m. duomenimis, jo vertė viršija 1 500 000 Lt. Kasatoriaus teigimu, tai rodo kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai kasatoriaus nurodytus įrodymus ir aplinkybes vertino ir išvadą, dėl ko juos atmeta, argumentavo. Teismai pagrįstai nurodė, kad parduodamo turto kainos pokyčius (mažėjimą) lėmė rinkos pokyčiai, nes ekonominė situacija, pasiūla bei paklausa suformuoja ir nustato paduodamo turto kainą jo pardavimo metu. Parduodamo turto kainai reikšmės turi ir kiti veiksniai, pvz., bankroto sukelti padariniai. Teismai pažymėjo, kad realios parduodamo turto kainos šiuo metu ar susirinkimo nutarimo priėmimo metu kasatorius neįrodinėjo, t. y. kokia turto kaina šiuo metu, kasatorius įrodymų nepateikė. Kito kreditoriaus – banko pateiktais duomenimis, parduodamo turto rinkos vertė yra 320 000 Lt, o likvidacinė vertė – 210 000 Lt. Dėl to byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima išvada, kad kreditoriai nustatė aiškiai neteisingą parduodamo turto kainą ir ginčijami nutarimai prieštarauja bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtiems interesams. Be to, teismai pagrįstai nurodė, kad rinkos pokyčius ir turto kainą realiai įrodo aplinkybė, kad pirmosiose varžytynėse turtas buvo pardavinėjamas už 450 000 Lt, tačiau pirkėjo neatsirado. Tokia situacija nekliudė ir nekliudo kasatoriui surasti pirkėją, kuris už parduodamą turtą mokėtų brangiau, negu nustatė kreditoriai, ir tokį nurodyti kreditorių susirinkimui. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad teismai nevertino įrodymų ir neatskleidė bylos esmės.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus argumentą, kad teismai nevertino aplinkybės, jog, investavus į turtą papildomai lėšų, jį, kaip investicinį projektą, būtų galimybė parduoti labai brangiai. Teismai šią aplinkybę vertino ir pagrįstai nurodė, kad įmonės bankroto atveju galimybė investuoti lėšas į turtą ribota, rizikinga, ir tai galėtų spręsti tik kreditorių susirinkimas. Teismas neturi teisinio pagrindo šio klausimo spręsti ir įpareigoti kreditorių susirinkimą jį vykdyti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 48,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo AB DNB bankas turėjo 2420 Lt advokato pagalbos surašant atsiliepimą į kasacinį skundą išlaidų, pateikė mokėjimo pavedimą Nr. APM6015129. Trečiajam asmeniui AB DNB bankui iš kasatoriaus priteistina 1700 Lt advokato pagalbos išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai iš kasatoriaus – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės,,Talesta“, j. a. k. 301557763, – 48,40 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti AB DNB bankui, j. a. k. 112029270, iš kasatoriaus – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės,,Talesta“, j. a. k. 301557763, – 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Vincas Verseckas

Pranas Žeimys