Baudžiamoji byla Nr. 2K-295/2008
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio (1250 Lt) bauda.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
A. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. liepos 16 d., apie 10.50 val., vairuodamas keliu (duomenys neskelbtini) automobilį ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 145, 153, 161 bei 2 priedo 1.1 punktų reikalavimus, ne sankryžoje keisdamas važiavimo kryptį, t. y. apsisukdamas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į kairę kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nedavė kelio tuo metu priešpriešiais atvažiuojančiam M. Z. vairuojamam automobiliui ir dėl to automobiliai susidūrė. Dėl šio eismo įvykio M. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu A. S. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius, neigdamas, kad jis eismo įvykio metu atliko apsisukimo manevrą, nurodo, kad dėl šio eismo įvykio kaltas ne jis, o nukentėjusysis M. Z., pažeidęs KET 171, 173, 240 punktų reikalavimus. Tuo tarpu teismai, pažeisdami BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, neteisingai nuteisė kasatorių pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes bei byloje esančius duomenis, kritikuoja ekspertizės aktą Nr. 11-1691(06), specialistų išvadas, byloje esančius protokolus, nurodydamas, kad bylos duomenys nepatvirtina jo kaltės, o teismų išvados dėl eismo įvykio mechanizmo, priežastinio ryšio ir kitų klausimų yra neteisingos, prieštaringos, pagrįstos prielaidomis, neatitinkančios suformuluotos teismų praktikos, neaiškumai nebuvo vertinti jo naudai. A. S. nuomone, šio eismo įvykio padarinių atsiradimo pagrindinė ir tiesioginė priežastis buvo paties nukentėjusiojo veika. Jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržų, turėdamas objektyvią galimybę, laiku nesureagavo į kliūtį – kasatoriaus automobilį – ir nestabdė savo automobilio, kurio padangos neatitiko techninių reikalavimų. Tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta, o tai nulėmė netinkamą BK 281 straipsnio 1 dalies taikymą. Kasatorius taip pat teigia, kad šioje byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, ir nurodo tokius argumentus. Pažeistos BPK 91, 92 straipsnio nuostatos, nes, nepaisant kasatoriaus prašymo dėl automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, išsaugojimo, nukentėjusiojo automobilis buvo pradėtas naikinti dar nepabaigus ikiteisminį tyrimą, taip pažeidžiant ir kasatoriaus teisę į gynybą. Teismų sprendimai priimti pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, nes iš bylos matyti, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kasatoriaus kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo preziumuojama, jo nurodomos aplinkybės nebuvo vertintos, be to, minėtas ekspertizės aktas surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 86 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažeistos kasatoriaus kaip įtariamojo ir kaltinamojo teisės teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, prašyti, kad būtų apklausti liudytojai, nes nemotyvuotai atsisakyta apklausti kaip liudytojus gydytoją N. R., prokurorą G. Č., neįvertintos eismo įvykio vietos aplinkybės, automobilių sugadinimai, pažeista kasatoriaus teisė dalyvauti automobilių apžiūroje ikiteisminio tyrimo metu ir susipažinti su šio veiksmo rezultatais bei teikti prašymus, nepagrįstai atsisakyta pateikti kasatoriaus klausimus ekspertui, nepridėti prie bylos kasatoriaus pateikti duomenys, tarp jų – eismo įvykio vietos nuotrauka. Be to, teismai, pažeisdami BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 332 straipsnio 3, 5 dalis, savo sprendimuose neužsiminė apie šias aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė ir BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai ir savo sprendimus grindė teisėtumo reikalavimo neatitinkančiais įrodymais. A. S. teigia, kad neaiškiomis aplinkybėmis buvo surašyti automobilių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolai, su kuriais jis nebuvo supažindintas, įvykio vietos plane – schemoje neaiškiomis aplinkybėmis buvo padarytas įrašas apie liudytojo egzistavimą, 2004 m. liepos 21 d. M. Z. apklausos protokolas surašytas nedalyvaujant M. Z., o teismai savo išvadas grindė melagingais M. Z., D. M., A. P., kuris nematė eismo įvykio, parodymais. Be to, teismai, vertindami įrodymus, nesivadovavo savo vidiniu įsitikinimu, neteisėtai teikė prioritetą prieštaringiems ekspertizės aktui ir specialistų išvadoms, o apeliacinės instancijos teismas dėl kasatoriaus apeliacinio skundo argumentų padarė nepagrįstas išvadas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras D. Karčinskas prašo nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių ir tinkamai įvertintų įrodymų matyti, kad eismo įvykis įvyko dėl A. S. kaltės, o priešingi kasatoriaus argumentai prieštarauja minėtiems įrodymams, todėl turi būti atmesti. Tenkinti kasacinį skundą dėl jame nurodomų kasatoriaus argumentų apie jo teisių ir BPK nuostatų pažeidimus, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo
A. S. nurodo, kad dėl jam inkriminuoto eismo įvykio jis nėra kaltas. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad eismo įvykio, dėl kurio M. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltininkas yra A. S..
KET 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Pagal KET 145 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 153 punkte įsakmiai nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir jį lenkiančioms transporto priemonėms. Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad įvykio metu automobilį vairavęs A. S. ne sankryžoje keisdamas važiavimo kryptį – kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apsisukdamas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, ir nedavė kelio tuo metu priešpriešiais atvažiuojančiam M. Z. vairuojamam automobiliui, dėl to automobiliai susidūrė. A. S. neigia, kad prieš automobilių susidūrimą jis atliko apsisukimo manevrą, tačiau iš liudytojo A. P. parodymų, kurie atitinka kitus įrodymus, matyti, kad prieš eismo įvykį A. S. važiavo priešinga M. Z. vairuojamo automobilio važiavimo juostai kryptimi, nes lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį A. P. vairuojamą automobilį. Aplenkęs minėtą automobilį A. S., kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, pradėjo apsisukinėti, nors pagal KET reikalavimus šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Be to, A. S., automobiliu apsisukdamas ne sankryžoje, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu, o šioje situacijoje – duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančiam M. Z. vairuojamam automobiliui, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, to nepadarė. A. S. parodymus teismai vertino kartu su kitais įrodymais, tarp jų – specialistų išvadomis, ir dėl jų savo sprendimuose nurodė pagrįstas išvadas. Teismai įvertino ir M. Z. veiksmus, tačiau atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį padarė teisingą išvadą, kad šio eismo įvykio priežastis buvo A. S. padaryti minėti KET pažeidimai. Dėl šio eismo įvykio M. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp A. S. veikos ir minėtų eismo įvykio padarinių nėra priežastinio ryšio. Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
A. S. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET reikalavimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atsako pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota A. S. veika, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. S. veikai yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatoriaus teiginiai dėl BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo siejami su, kasatoriaus nuomone, neteisingu jo veikos įvertinimu, todėl, nustačius, kad A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, atmetami. Motyvų dėl paskirtos bausmės ar civilinio ieškinio išsprendimo kasatorius nenurodo. Todėl šie klausimai nutartyje plačiau nesvarstomi.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus teiginiai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl bylos aplinkybių grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Teismai pasisakė ir dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės išvadų, jas vertino kartu su kitais įrodymais ir nurodė motyvus, kodėl remiasi Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadomis. Kasatoriaus teiginiai, kad ekspertizės aktas Nr. 11-1691(06) surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, atmetami kaip nepagrįsti. Teismai rėmėsi M. Z., D. M., A. P. parodymais, nes jie atitiko kitus teismų sprendimuose aptartus įrodymus. Kasatoriaus argumentai, kad jo kaltė buvo preziumuojama, nes nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Kasatoriui nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas laikyti, kad įrodymai byloje buvo įvertinti neteisingai. Kiti kasatoriaus argumentai dėl bylos aplinkybių ir įrodymų yra susiję su jų nauju vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
Byloje pateikti prašymai dėl liudytojų ir kitų klausimų yra išspręsti iš esmės nepažeidžiant BPK nustatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Iš šios bylos matyti, kad BPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, A. S. nebuvo suvaržytos. Iš bylos taip pat matyti, kad aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo automobiliu, automobilių apžiūros protokolais, duomenų apie liudytoją A. P. atsiradimu, M. Z. apklausa, kasatoriaus klausimų ekspertui pateikimu, šioje byloje yra įvertintos. Minėtos aplinkybės nėra pagrindas tenkinti šį kasacinį skundą.
Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinio proceso yra atmestini. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Teismo priimta nutartis atitinka jai keliamus BPK reikalavimus, joje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl A. S. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius A. S. apeliacinio skundo argumentus, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Alvydas Pikelis
Albinas Sirvydis
