Dėl specialiojo plano ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir padarinių šalinimo

Teismingumo byla Nr. T-78/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24222-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2017 m. liepos 17 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Misionierių namai“ dėl specialiojo plano ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir padarinių šalinimo,

n u s t a t ė:

Ieškovė Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, teismo prašo:

pripažinti negaliojančiu kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtintą Misionierių vienuolyno statinių ansamblio Subačiaus g. 24, 26, 28, Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ribų planas ir paveldotvarkos projektas) (toliau – ir Specialusis paveldosaugos planas).;

pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-170111-00041 Subačiaus g. 20, Vilniuje, žemės sklype;

įpareigoti UAB „Misionierių namai“ sutvarkyti statybvietę pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Kultūros ministras 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 190 Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblį pripažino saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2010 m. balandžio 23 d. aktu Nr. VI-RM-160 nustatė vertingąsias savybes, apibrėžė teritoriją, kuri sutapo su vienuolyno statinių ansamblio teritorijos ribomis, ir nutarė, kad pastatui Subačiaus g. 28, Vilniuje reikalinga teisinė apsauga, todėl šis pastatas buvo įregistruotas Kultūros vertybių registre kaip Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastatas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012 m. lapkričio 5 d. aktu Nr. KPD-AV-380 patikslino Vienuolyno statinių ansamblio vertingąsias savybes, o šio kultūros paveldo objekto teritorijos ribos liko nepakitusios. Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. Į-396 buvo nuspręsta pradėti rengti Vienuolyno statinių ansamblio, kaip kultūros paveldo, objekto teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldėsaugos projektą. Šiuo pagrindu kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu buvo patvirtintas Misionierių vienuolyno statinių ansamblio Subačiaus g. 24, 26, 28, Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas (teritorijos ribų planas ir paveldotvarkos projektas). Pagal šį planą vienuolyno statinių ansamblio teritorija buvo išskirta į du sklypus: valstybės saugomo vienuolyno statinių ansamblio teritoriją ir registrinio objekto Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos teritoriją. Specialiajame paveldosaugos plane numatyta, jog Vaikelio Jėzaus prieglaudos pastato teritorijoje leidžiami tvarkomieji statybos darbai (remontas, rekonstrukcija), menkaverčių statinių ar pastatų griovimas, naujų pastatų statyba. 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-01-170111-00041 Subačiaus g. 20, Vilniuje, statyti naujus statinius: (daugiabutį gyvenamąjį namą), rekonstruoti statinius (gydymo paskirties ligoninės pastatą į gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučių pastatų) paskirtį), griauti statinius.

Išduodant ginčijamą statybos leidimą tiesioginę įtaką turėjo Specialusis paveldosaugos planas. Todėl Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, nurodo, kad iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. kultūros ministro įsakymo priėmimo Kultūros vertybių registre buvo įregistruoti du kultūros paveldo objektai: Vienuolyno statinių ansamblis ir Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastatas, jiems nustatyta bendra teritorija. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 11 straipsnio 1 dalį, kultūros paveldo objektas saugomas kartu su užimama ir jam nustatyta teritorija, kuri nuo kultūros paveldo objekto yra neatsiejama. Remdamasi tuo, ieškovė teigia, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą tokie statybos darbai, kurie šiuo metu vykdomi šalia Vienuolyno statinių ansamblio, būtų negalimi. Generalinės prokuratūros vertinimu, Vienuolyno statinių ansamblio ir Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato kaip kultūros paveldo teisinė apsauga ir iki Specialiojo paveldosaugos plano priėmimo buvo pakankama. Ieškovė taip pat nurodo, jog Specialiuoju paveldosaugos planu buvo beveik du kartus sumažinta Vienuolyno statinių ansamblio teritorija ir suformuota nauja Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorija. Ieškovė pažymi, kad Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastatas Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip registrinis kultūros paveldo objektas, neturintis valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statuso, o pagal tuo metu galiojusią NKPAĮ 22 staipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją specialieji planai rengiami tik tiems kultūros paveldo objektams, kurie buvo inicijuojami skelbti valstybės saugomais. Remdamasi tuo, ieškovė teigia, kad Kultūros paveldo departamentas negalėjo organizuoti šio Specialiojo paveldosaugos plano rengimo, o tą darydamas veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus) ir pažeidė tuo metu galiojusio NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalį ir 22 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovė nurodo, kad Specialiojo paveldosaugos plano turinys prieštarauja ir kitoms imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl, ieškovės vertinimu, 2015 m. rugpjūčio 31 d. kultūros ministro įsakymas turėtų būti naikinamas kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms. Ieškovė pažymi, kad teisines prielaidas išduoti statybos leidimą sudarė 2015 m. rugpjūčio 31 d. kultūros ministro įsakymas, todėl, remiantis vienu pagrindinių teisės pricipų, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, toks statybos leidimas turėtų būti naikinamas, o neteisėtos statybos pasekmės šalinamos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą, nes teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis yra mišrus.

konstatuoja:

Byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai.

Specialioji teisėjų kolegija išskiria pirmąją grupę reikalavimų, kuriais yra prašoma: pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-170111-0004 bei įpareigoti UAB „Misionierių namai“ sutvarkyti statybvietę. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 33 straipsnyje yra įtvirtintas aiškus reglamentavimas, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, numatyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, o Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi bendros praktikos, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xOS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-19/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-19/2017">T-19/2017</a>; 2016 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-16/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-16/2016">T-16/2016</a>; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC05Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-96/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-96/2016">T-96/2016</a> ir kt.). Specialioji teisėjų kolegija pabrėžia, jog statybos pradėtumo fakto įrodinėjimas įeina į bylos įrodinėjimo dalyką, kurį turi įrodyti šiuo faktu besiremianti šalis, tai pagrindžiančius įrodymus pateikdama kartu su procesiniu dokumentu, kuriuo kreipiamasi į teismą. Jei ieškovas ieškinyje nurodo, kad statyba pradėta, bet nepateikia to įrodymų, tokiu atveju naudojamas ieškinio trūkumų šalinimo institutas arba šis faktas nustatytinas, nagrinėjant bylą iš esmės. Ir tik po to, vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta konkrečia taisykle dėl ginčo rūšinio teismingumo, galima spręsti, kokios kompetencijos teisme turėtų būti nagrinėjama byla (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC05Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-96/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-96/2016">T-96/2016</a>; 2013 m. liepos 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-88/2013).

Specialioji teisėjų kolegija į antrąją grupę išskiria reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtintą Misionierių vienuolyno statinių ansamblio Subačiaus g. 24, 26, 28, Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, ar konkretus specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra norminis ar individualus, gali būti sprendžiama tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šio dokumento reguliavimo apimtį ir pobūdį bei kitus kriterijus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-216/2008). Pažymėtina, kad šis Specialusis paveldosaugos planas Vilniaus apylinkės teismo nutartyje dėl kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją iš esmės įvertintas kaip norminis administracinis aktas. Dėl norminio administracinio akto teisėtumo sprendžiama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai administravimo subjektai, teisėtumo spręsti yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, apylinkės teismui kvalifikavus ginčijamą aktą esant norminiu administraciniu aktu, spręsti reikalavimą dėl tokio akto teisėtumo kompetentingas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Specialioji teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimesi nurodytais argumentais, kad reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo ir su juo susiję reikalavimai yra kildinami iš Specialiojo paveldosaugos plano galiojimo ir šio administracinio akto, teismo iš esmės įvertinto norminiu, galiojimo klausimo išsprendimas gali turėti esminę įtaką sprendžiant statybos leidimo galiojimo klausimą. Tačiau Specialioji teisėjų kolegija pabrėžia, jog, tiriant norminio admnistracinio akto teisėtumą, nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi, bylų dėl norminių admnistracinių aktų nagrinėjimo paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė, todėl administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant šias bylas, yra aiškiai apibrėžta ir plečiamai neaiškinama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Tais atvejais, kai byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, tokiu atveju Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-71/2014).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijo ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-170111-0004 bei įpareigoti UAB „Misionierių namai“ sutvarkyti statybvietę, teismingumas yra nustatomas atsižvelgiant į statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktą bei vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Faktas dėl to, ar statyba pradėta, turėtų būti nustatomas bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl šios priežasties byla grąžinama į Specialiąją teisėjų kolegiją besikreipusiam teismui.

Reikalavimo pripažinti negaliojančiu kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtintą Misionierių vienuolyno statinių ansamblio Subačiaus g. 24, 26, 28, Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, teismingumas yra nustatomas atsižvelgiant į šio akto buvimą norminiu administraciniu aktu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Dėl šios priežasties byla grąžinama į Specialiąją teisėjų kolegiją besikreipusiam teismui spręsti reikalavimo kvalifikavimo, išskyrimo ir perdavimo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui klausimą.

Grąžinti bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Misionierių namai“ dėl specialiojo plano ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir padarinių šalinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas

Egidijus Laužikas

teisėjas

Artūras Drigotas