Dėl to, kad šis 2023 m. sausio 12 d. apie 18.04 val

Prašymo Nr. DOK-4026/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00333-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su O. Š. prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties T. Š., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo R. K. 2023 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-5593-2023, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, T. Š. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį (ROIK: 23194961290) dėl to, kad šis 2023 m. sausio 12 d. apie 18.04 val. savo namuose Kaune, Prancūzų g. 110, buvo neblaivus prie savo nepilnamečio sūnaus T. Š., gimusio 2008 m. spalio 6 d., – T. Š. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,43 prom. girtumas ir jis, būdamas neblaivus, negalėjo tinkamai užtikrinti nepilnamečio sūnaus saugumo bei vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal O. Š. skundą, 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. kovo 24 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; O. Š. prašymą priteisti proceso išlaidų atlyginimą paliko nenagrinėtą.

Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Institucijos ir T. Š., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, skundus, 2023 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir paliko galioti Institucijos 2023 m. kovo 24 d. nutarimą.

Pareiškėja O. Š. prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį be pakeitimų; priteisti O. Š. patirtų proceso išlaidų atlyginimą.

Prašyme nurodoma, kad apygardos teismo nutartis priimta iš esmės pažeidus materialiosios ir proceso teisės normas (ANK 567, 569 straipsnius), šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti.

Pareiškėja teigia, kad Institucijos nutarime nustatyta aplinkybė, jog T. Š. namuose nevartojo alkoholio, prieš grįždamas į namus pasirūpino, kad nepilnametį sūnų prižiūrėtų blaivūs suaugę asmenys, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. T. Š. galimai padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 73 straipsnyje, tačiau administracinis nusižengimas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai nebuvo ištirtas, nebuvo tinkamai taikyti įstatymai ir kaltas asmuo nepatrauktas administracinėn atsakomybėn. Apygardos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino faktinių bylos duomenų, asmenų paaiškinimų, neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą, neatliko visų galimų ir reikalingų procesinių veiksmų. Šis teismas nepagrįstai vadovavosi deklaratyviais T. Š. ir liudytojų Ž. J. bei A. D. paaiškinimais, kurie esmingai prieštarauja policijos pareigūnų ir pareiškėjos paaiškinimams. T. Š. policijos pareigūnams sakė netiesą, kad nepilnametis sūnus yra Druskininkuose pas senelius ir kad liudytojai Ž. J. ir (ar) A. D. atvyko į jo namus iki jam grįžtant, t. y. iki 18.00 val. Galima daryti prielaidą, kad minėti liudytojai policijos pareigūnams taip pat sakė netiesą, jog jie buvo įvykio vietoje anksčiau, nei atvyko policijos pareigūnai, jųdviejų parodymai yra prieštaringi. Dėl melagingų parodymų davimo šie liudytojai turėtų būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Kadangi T. Š. ir minėti liudytojai yra linkę meluoti, jų paaiškinimai turi būti nevertinami arba vertinami itin kritiškai. Byloje kilusiems neaiškumams pašalinti turėjo būti išreikalauti pareiškėjos prašomi aktualaus laikotarpio mobiliojo ryšio operatorių duomenys, iš kurių būtų galima nustatyti Ž. J. ir A. D. tikslią buvimo vietą įvykio metu, šių asmenų telefono pokalbių išklotinės. Taip pat turėjo būti išreikalauti parduotuvės, kurioje buvo liudytoja Ž. J., vaizdo stebėjimo kamerų įrašai.

Pareiškėjos manymu, apygardos teismo netinkamą įrodymų ištyrimą ir vertinimą bei ANK 569 straipsnyje įtvirtintų teisės normų pažeidimą rodo ir tai, kad savo nutarties 10-oje pastraipoje šis teismas nurodė visai ne tuos asmenis, kurie dalyvavo įvykiuose.

Pasak pareiškėjos, apygardos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 8 dalį, ANK 563 straipsnį. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nėra nustatyta, kad beveik penkiolikos metų vaikas gali būti paliktas vienas. T. Š. įvykio metu buvo 14 metų ir 3 mėnesių amžiaus. Teismas nepagrįstai prilygino nepilnametį vaiką įstatyme nenumatytam beveik penkiolikos metų amžiaus vaikui ir taip grindė savo išvadą, kad T. Š. nepadarė administracinio nusižengimo. Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog T. Š. buvo nustatytas girtumas, nenustačius, kad dėl to jis negalėjo pasirūpinti savo vaiku, kad vaikas buvo paliktas be priežiūros nesaugioje, jam grėsmę keliančioje aplinkoje, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas T. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą. Toks aiškinimas prieštarautų esminei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatai, įtvirtintai 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taip pat kitoms Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (pavyzdžiui, 21 straipsnio 1 dalyje) ir kituose įstatymuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156, 3.159 straipsniuose) įtvirtintoms nuostatoms.

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015, 2AT-23-303/2021 ir kt.). Administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo teisena, pradedama, kai prašyme atnaujinti užbaigtos teisenos bylą yra pateikiami teisiniai argumentai, akivaizdžiai pagrindžiantys esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, taip pat ir jų patikimumo bei pakankamumo aspektu, nenurodo, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai žemesnės instancijos teismų kompetencijos sritis. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.

Prašyme atnaujinti šią administracinio nusižengimo bylą pareiškėja, nesutikdama su apygardos teismo sprendimu panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo T. Š. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nutraukta ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), teigia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti administracinio nusižengimo bylos duomenys, T. Š., liudytojų parodymai įvertinti nesilaikant įrodymų vertinimo taisyklių, dėl to, pareiškėjos manymu, apygardos teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Iš tokio prašymo turinio matyti, kad apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas, jų pagrindu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, kad T. Š. veiksmuose nėra ANK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių, ginčijamos pateikiant ne teisinius argumentus, o tiesiog deklaratyviai nurodant proceso teisės normų pažeidimus. Subjektyviu interpretavimu grindžiami teiginiai ir dėl materialiosios teisės normų pažeidimų, netinkamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų taikymo. Tokio pobūdžio teiginiai taip pat nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus. Pareiškėjos nurodomos apygardos teismo nutarties 10-oje pastraipoje padarytos klaidos (neteisingai parašytos O. Š., T. Š. ir T. Š. pavardės) yra aiškūs rašymo apsirikimai, kurie gali būti ištaisyti skundžiamą nutartį priėmusio teismo (ANK 638 straipsnio 1 dalis).

Nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius proceso teisės pažeidimus, ir pareiškėjos teiginiai, kad, įrodinėjant T. Š. kaltumą padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, turėjo būti išreikalauti atitinkami duomenys iš telekomunikacijų bendrovių. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas administracinio nusižengimo bylos procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Atkreiptinas dėmesys, jog apygardos teismas, darydamas išvadą, kad T. Š. veiksmuose nėra ANK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių, kad nepilnametis T. Š. 2023 m. sausio 12 d. buvo saugus ir kad jo interesai nebuvo pažeisti, įvertino ne tik T. Š., pareiškėjos O. Š., liudytojų Ž. J. ir A. D. parodymus, bet ir kitus duomenis, pvz., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, atvykusių į įvykio vietą, atliktą vaiko saugumo analizę bei, atlikus išsamesnį patikrinimą, specialistų surašytą vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 2VSV-19, t. y. įrodymų visetą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti O. Š. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis