E. S. pagal BK 138 str., 149 str., 150 str., 1511 str., 369 str., 368 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3999/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28774-2018-2

(N)(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. S. gynėjo advokato Lino Žukausko kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 31 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo E. S. gynėjas advokatas L. Žukauskas prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius: E. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuoti į 1511 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, E. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus išteisinti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai nepagrįsti, teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį (netiesiogiai ir 1511 straipsnio 1 dalį), taip pažeidė BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintą baudžiamosios atsakomybės taikymo principą. Taip pat teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Visas bylos procesas E. S. atžvilgiu nebuvo teisingas ir sąžiningas, nes nebuvo tirtos, įvertintos ir pakankamai aiškiai išdiskutuotos aplinkybės, atskleidžiančios intelektinį suvokimą ir valią, nekreipta dėmesio į gynybos pateiktus įrodymus ir teisinius argumentus. Tai nulėmė netinkamą E. S. veikos kvalifikavimą ir bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

Kasaciniame skunde cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 4, 10, 11, 19 punktai ir Lietuvos Aukščiausio Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika panašiose baudžiamosiose bylose ir teigiama, kad nuteistojo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ar (ir) 150 straipsnio 4 dalį, nes nėra nustatyti šių nusikalstamų veikų sudėties požymiai – nukentėjusiosios bejėgiška būklė dėl amžiaus ir E. S. tiesioginė tyčia, apimanti nukentėjusiosios bejėgišką būklę. Skundžiamuose nuosprendžiuose pateiktos išvados šiais klausimais nepagrįstos bylos įrodymais ir nemotyvuotos, nenurodyti kriterijai, kurie atskleistų nukentėjusiajai būdingus požymius, nors šie yra esminiai atribojant E. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas nuo BK 1501 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos.

Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tik formaliai buvo ištaisyti kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nors apeliacinio proceso metu buvo gauti ir ištirti papildomi duomenys, jie nebuvo analizuojami ir objektyviai vertinami, apsiribota ankstesnės teisėjų kolegijos nuosprendyje išdėstytų argumentų perrašymu (juos pakoreguojant, atsižvelgiant į naujus įrodymus), selektyviai atrinktų kaltinimui palankių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų išvadų bei eksperčių D. P. ir S. S. nemotyvuotų ir nepagrįstų paaiškinimų vertinimu. Atsakydamas į gynėjo argumentus dėl nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo, teismas rėmėsi nukentėjusiosios paaiškinimais, duotais globos namų psichologams. Tačiau tokie įrodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų. Sprendžiant, ar nukentėjusioji sakė tiesą, buvo remiamasi ekspertės D. P. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte pateiktomis išvadomis ir teisme duotais paaiškinimais, nors ji neturi žinių ir kompetencijos patikimai spręsti apie nukentėjusiosios parodymų teisingumą. Netinkamai įvertinti ir liudytojų A. G. ir Y. L. parodymai, kurie nėra nuoseklūs ir aiškūs, jųdviejų parodymai dėl nukentėjusiosios papasakotų aplinkybių yra prieštaringi, tų prieštaravimų apeliacinės instancijos teismas nevertino. Be to, nebuvo aptartas ir įvertintas nukentėjusiosios elgesys prieš įvykį, iš karto po įvykio ir vėliau, jau vykstant baudžiamajam persekiojimui. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad E. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra šabloniškos ir deklaratyvios. Esant abejonėms, ar E. S. veiksmuose yra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių, nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodyta nusikalstama veika. Teismų išvados dėl E. S. kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką yra nemotyvuotos ir nepagrįstos. Neaišku, kuo remiantis nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Byloje yra duomenys, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuotos reakcijos į stiprų stresą dar iki įvykio.

E. S. veiksmai gali būti kvalifikuojama tik kaip nusikalstama veika, nurodyta BK 1511 straipsnio 1 dalyje. Šiuo klausimu abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra abstraktūs, formalūs ir neaiškūs, tai pažeidžia nuteistojo teises. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs ir net neaptaręs ir nemotyvavęs daugumos bylos įrodymų, reikšmingų bylai teisingai išspręsti, nubaudė E. S. itin griežta ilgalaike laisvės atėmimo bausme, kuri neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, priimdami skundžiamus nuosprendžius, nesilaikė jų surašymui keliamų BPK reikalavimų, netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus (nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių aktus, juos pateikusių ekspertų paaiškinimus) ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, 149 straipsnio 4 dalies, 150 straipsnio 4 dalies) taikymą, šie BPK pažeidimai nurodomi formaliai, nepateikiant teisinių argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Skundo turinys patvirtina, kad teiginiai apie bylos proceso prieš E. S. neteisingumą, nesąžiningumą bei nuteistojo teisių pažeidimą abiejų instancijų teismams surašius abstrakčius, formalius ir neaiškius nuosprendžius yra deklaratyvaus pobūdžio, o kiti skundo argumentai dėl BPK pažeidimų grindžiami tik nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl E. S. kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau, kaip šioje nutartyje minėta, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, o patikrina bylą teisės taikymo aspektu. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors nuteistojo gynėjas L. Žukauskas, ginčydamas savo ginamojo neteisėtų veiksmų kvalifikavimą pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį, kasaciniame skunde nurodo teismų praktiką, jame nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių teismų galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, prieštaravimą teismų praktikai analogiškose bylose, kvalifikuojant E. S. nusikalstamus veiksmus.

Pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su bausmės griežtumu, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad bausmės griežtumas nėra kasacijos dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą. Tačiau tokių argumentų kasaciniame skunde nepateikta.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nuteistojo E. S. gynėjo kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai negali būti laikomi tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. S. gynėjo advokato Lino Žukausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis