Administracinė byla Nr. eI2-1091-596/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03139-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „MAXIMA LT“ (toliau – ir pareiškėja arba bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas arba atsakovas) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus.
Paaiškina, kad Departamentas pareiškėjos atžvilgiu 2021 m. liepos 15 d. surašė protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas), kuriuo nustatė, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Pareiškėja, susipažinusi su atsakovo surinkta pažeidimo medžiaga, pateikė atsakovui 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašytinį paaiškinimą (rašto Nr. SR-08-24-01) dėl Protokole jai inkriminuoto Įstatymo pažeidimo (toliau – ir Paaiškinimas), kuriame prašė pripažinti pažeidimą mažareikšmiu, mažai pavojingu, netaikyti ekonominės sankcijos (baudos) ir nagrinėjamą bylą nutraukti. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė taikyti ekonomines sankcijas už Įstatymo pažeidimus, nes buvo nustatyta, jog pareiškėjos valdomoje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), jos darbuotoja pardavė alkoholinius gėrimus jaunesniam kaip 20 metų asmeniui ir tuo pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas. Pareiškėjai buvo skirta 579 Eur dydžio bauda.
Pareiškėja nesutinka su Departamento priimtu Nutarimu ir teigia, kad pažeidimas buvo padarytas dėl netyčinės žmogiškosios klaidos, kurios pareiškėja objektyviai negalėjo išvengti, ir kurią nulėmė dvi objektyvios esminės aplinkybės: pirkėjo išvaizda (apranga) ir COVID-19.
Pažymi, jog atsiprašo už Protokole nurodytus pažeidimus. Teigia, kad jokiu būdu neturėjo ir neturi jokių ketinimų pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems nei 20 metų. Sutinka, jog formaliai pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas ir kad jai yra taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tačiau atkreipia dėmesį, jog, kaip matyti iš kartu su skundu teismui pateiktų vaizdo įrašų, alkoholinį gėrimą pirkęs asmuo yra aukštas, suaugęs, vyriškų bruožų, kurio išvaizda, stambaus subrendusio žmogaus kūno sudėjimas, apranga ir elgsena apsipirkimo metu leidžia daryti objektyvią išvadą, kad pirkėjas turėjo 20 metų.
Pažymi, kad pirkėjų jaunatviškos išvaizdos vertinimas Įstatymo reikalavimų kontekste kiekvienu atveju yra subjektyvus ir pakankamai sudėtingas procesas, be kita ko, reikalaujantis iš pareiškėjos darbuotojų profesinės ir gyvenimo patirties, atitinkamų įgūdžių, kurio metu, nepaisant visų pareiškėjos pastangų ir priemonių, kurių ji imasi, pasitaiko klaidos.
Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgdama į pasaulyje paplitusią COVID-19 viruso pandemiją, nustatytus ribojimus ir rekomendacijas, siekdama apsaugoti darbuotojų ir klientų sveikatą, pareiškėja taip pat ėmėsi visų būtinų ir neišvengiamų priemonių, kad užkirstų kelią COVID-19 viruso plitimui. Viena iš tokių priemonių yra reikalavimas pirkėjams dėvėti veido kaukes, tačiau ši priemonė sukelia pareiškėjos darbuotojams nepatogumus ir sudaro objektyvias kliūtis tinkamam asmenų amžiaus identifikavimui, kadangi didžioji veido dalis lieka uždengta, o tai neleidžia darbuotojams vizualiai tinkamai įvertinti pirkėjų amžiaus.
Pareiškėjos nuomone, pirkėjo, kaip suaugusio vyro išvaizda ir elgesys, nesudarė objektyvaus būtinumo prašyti jo nusiimti veido kaukę, t. y. nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į pirkėją charakterizuojančius objektyvius požymius, buvo suteiktas prioritetas asmenų saugumui. Pareiškėja taip pat negali reikalauti asmens amžių patvirtinančių dokumentų iš visų jaunatviškos išvaizdos pirkėjų, nes tokia priemonė būtų neproporcinga ir neadekvati. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamoje situacijoje visuma minėtų objektyvių aplinkybių nesudarė pagrindo pareiškėjai suabejoti pirkėjo amžiumi, šios aplinkybės ir nulėmė netyčinę žmogiškąją klaidą, kurios remiantis objektyviais kriterijais buvo sudėtinga išvengti.
Pažymi, kad deda daug pastangų, siekdama užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi: taiko įvairias organizacines, administracines ir technines priemones; pateikia informaciją apie tai, kaip yra vykdomas pirkėjų amžiaus patikrinimas, kokios programos ir instrukcijos yra parengtos. Atkreipia dėmesį, kad darbuotojams nuolat vyksta vidiniai mokymai. Akcentuoja, kad taikomos priemonės nėra deklaratyvios, jog realiai įgyvendintos ir taikomos bendrovėje skirtingais lygiais ir aspektais.
Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu aktyviai svarsto galimybę tikrinti pirkėjų, įsigyjančių alkoholinius gėrimus, amžių, techninių priemonių, kurios apimtų automatizuotą pirkėjo asmens duomenų (gimimo datos) tvarkymą, pagalba. Pareiškėja ketina įdiegti ir taikyti priemonę, kuri automatiškai apskaičiuotų pirkėjo amžių pagal darbuotojo įvestą gimimo datą ir pateiktų rezultatą, ar galima pirkėjui parduoti alkoholinius gėrimus. Tokios techninės priemonės taikymas reikšmingai sumažintų pareiškėjos darbuotojų žmogiškųjų klaidų skaičių. Kadangi minėtos techninės priemonės taikymas yra susijęs su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 35 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja šiuo metu atlieka poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Pareiškėja taip pat teigia atliekanti paruošiamuosius IT darbus, reikalingus minėtos techninės priemonės taikymui: vyksta IT galimų modelių konfigūravimo ir programavimo darbų pasirinkimas, ruošiamos atitinkamos instrukcijos / aprašymai. Pareiškėja, atlikusi poveikio duomenų apsaugai vertinimą ir sukūrus minėtai techninei priemonei reikalingą IT infrastruktūrą, kreipsis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su prašymu leisti įgyvendinti šią techninę priemonę visame bendrovės valdomų parduotuvių tinkle.
Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 38 straipsniu, prašo padarytus pažeidimus pripažinti mažareikšmiais ir mažai pavojingais, kadangi: 1) pažeidimas nebuvo didelio masto, t. y. įvyko tik vienoje parduotuvėje; 2) pažeidimas nepadarė jokios realios žalos valstybei ir visuomenei; 3) pažeidimas padarytas minėtoje parduotuvėje pirmą kartą; 4) pažeidimas nėra sisteminis, o įvyko išimtinai dėl darbuotojos netyčinės klaidos, kurią iš esmės sąlygojo objektyvios priežastys; 5) nebuvo padaryta jokia žala trečiųjų asmenų teisėms ir (ar) teisėtiems interesams; 6) minėta situacija nesukėlė grėsmės visuomenei ir žmogaus sveikatai; 7) nebuvo padaryta jokia žala valstybei ir valstybės finansų sistemai; 8) pareiškėja pripažįsta minėtą pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, ėmėsi ir imasi veiksmų, kad tokio pobūdžio situacijos daugiau nesikartotų ateityje.
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad priimdamas Nutarimą skirti pareiškėjai už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo, draudžiančio parduoti alkoholį asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, pažeidimą, vadovavosi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus 2021 m. liepos 9 d. raštu Nr. 30-S-7716 gauta medžiaga, Departamento 2021 m. liepos 15 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita surinkta medžiaga, kurioje nustatyta, kad pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) parduodami alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems nei 20 metų.
Nurodo, kad 2021 m. birželio 24 d. 13 val. 10 min. bendrovei priklausančioje parduotuvėje, pardavėja, veikdama bendrovės vardu, naudai ir interesais, pagal kasos kvitą Nr. 125/442 už 7,38 Eur pardavė du 0,75 litro talpos butelius putojančio alkoholinio gėrimo „Bosca Anniversary“, 7,5 proc. alk. tūrio, pirkėjui (policijos rėmėjui), gimusiam (duomenys neskelbtini), t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą, draudžiantį Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.
Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėja teigia, jog pažeidimas buvo padarytas dėl netyčinės žmogiškosios klaidos, kurios pareiškėja objektyviai negalėjo išvengti ir kurią nulėmė dvi objektyvios aplinkybės, t. y. pirkėjo išvaizda (apranga) ir COVID-19, su pareiškėjos Paaiškinimu Departamentui buvo pateikti 2021 m. birželio 24 d vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad pirkėjas prieina prie savitarnos kasos, pats nuskanuoja alkoholinius gėrimus, sumoka savitarnos kasoje, paima juos ir išeina. Pardavėja pirkėjo išvaizdos nevertina, pirkėjo asmens tapatybės dokumento nepaprašo, taigi pareiškėjos skunde pateikti argumentai nepanaikina padaryto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties ir vertintini kritiškai, kadangi Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 dalies ir 5 punktų nuostatose yra aiškiai įtvirtinta ir atskleidžiama ūkio subjekto pareiga laikytis minėtų nuostatų.
Nurodo, kad pareiškėjos analizuojamas pirkėjo išvaizdos suvokimas ir interpretavimas taip pat vertintinas kritiškai, todėl, kad pirkėjo išvaizda ir amžius lyginamas su asmenimis, turinčiais 20 metų. Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 18 straipsnio 5 dalis, kuria įstatymų leidėjas numatė pareigą tikrinti visų, kurie yra jaunesni kaip 25 metų asmens dokumentus. Tuo įstatymų leidėjas siekė sumažinti klaidos riziką, kai alkoholiniai gėrimai parduodami jaunesniems nei 20 metų asmenims. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.
Atsakovo nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ji ėmėsi priemonių, siekdama užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi, neatleidžia jos nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo. Departamentas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja už analogišką pažeidimą buvo bausta: 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (neįsiteisėjęs, nes apskųstas) ir 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (neįsiteisėjęs, nes apskųstas). Pareiškėja pateikė Departamentui sąrašą priemonių, kurių ėmėsi ir planuoja imtis, kad Įstatymo pažeidimai nesikartotų, tačiau turimos priemonės yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pakankamai efektyvios, nes pažeidimai padaromi vis kitose bendrovės parduotuvėse. Tai patvirtina, kad pareiškėjos taikomos priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi ir būtina imtis papildomų priemonių. Pažeidimo galėjo būti išvengta ir tai priklausė tik nuo pareiškėjos valios, t. y. nuo tinkamo kasdienio bendrovės darbo organizavimo, įdiegiat tokias organizacines ar technines priemones, kurios užkirstų kelią 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimams.
Pažymi, kad Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka bei fizinių asmenų atsakomybę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad už tą patį Įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas ir fizinis ir juridinis asmuo.
Atsakovas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymo ir nurodo, kad bendrovės darbuotojos padarytas pažeidimas laikytinas pareiškėjos padarytu pažeidimu. Padarius tokį pažeidimą bendrovės, kaip ir jos darbuotojos, kaltė yra suponuojama nenurodant konkrečios išraiškos. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.
Atkreipia dėmesį, kad šiai bylai aktuali pareiškėjos atžvilgiu priimta LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtODkzLTk2OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-893-968/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-893-968/2021">eA-893-968/2021</a>, kurioje teisėjų kolegija konstatavo, kad aiškindamas šią teisės normą LVAT yra konstatavęs, jog ji yra skirta užtikrinti minėto (Tabako, tabako gaminių ir susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto) draudimo vykdymą. Toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu. Nors šioje normoje nėra pateikti minėtų abejonių galimo atsiradimo kriterijai (nes tokios abejonės kiekvienu konkrečiu atveju grindžiamos subjektyviu asmens suvokimu), tačiau pagal jos esmę ir minėtą paskirtį bei taikant protingumo kriterijus darytina išvada, kad pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime gali preziumuoti minėtų abejonių atsiradimą (jų konstatavimą nagrinėjant atitinkamą ginčą). Atsakovas konstatuota, kad įrodinėti, jog minėtos abejonės negalėjo atsirasti, privalo tabako gaminių (konkrečiu atveju - alkoholinių gėrimų) pardavėjas (pareiškėjas).
Departamentas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir mažai pavojingu. Pažymi, kad Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1 – 401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas), Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas nenurodytas kaip mažareikšmis ir mažai pavojingas, todėl pareiškėja nepagrįstai tokius veiksmus įvardija kaip mažareikšmius.
Departamento nuomone, paskirta bauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes. Bendrovę neigiamai charakterizuoja tai, kad ji už analogišką pažeidimą bausta 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (neįsiteisėjęs, nes apskųstas) ir 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (neįsiteisėjęs, nes apskųstas). Departamento vertinimu, gailėjimasis dėl pažeidimo konkrečiu atveju negali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe, nes bendrovė už analogišką pažeidimą buvo bausta jau ne kartą ir nesiėmė pakankamų veiksmų, jog ateityje pažeidimas nesikartotų. Nutarimas dėl baudos skyrimo priimtas atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, todėl skirtina vidurkį siekianti 579 eurų bauda.
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta ekonominė sankcija (bauda), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresnysis specialistas, 2021 m. birželio 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl vykdytos prevencinės priemonės pranešė, kad 2021 m. birželio 24 d. pagal patvirtintą priemonių planą,,Dėl alkoholio prekybos kontrolės“ (plano 30-IL-5534) vykdant prevencinę priemonę 13 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), atlikus kontrolinį pirkimą (pavedimo atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 30-IL-6532), UAB,,Maxima LT“ dirbanti pardavėja policijos rėmėjui, neturinčiam 20 metų, pardavė du vienetus 0,75 litro talpos 7,5 laipsnių stiprumo stiklinius butelius šampano,,Bosca Anniversary“, taip pažeisdama Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus bei padarydama nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 3 dalyje.
Departamentas 2021 m. liepos 15 d. surašė Protokolą, kuriame konstatavo, jog bendrovė, kuri turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, jai priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pardavė alkoholinius gėrimus asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų ir tuo pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
Pareiškėja, susipažinusi su atsakovo pateikta medžiaga, 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Paaiškinimą, kuriame neneigė atsakovo nustatyto pažeidimo, tačiau prašė jį pripažinti mažareikšmiu, mažai pavojingu, netaikyti ekonominės sankcijos (baudos) ir nagrinėjamą bylą nutraukti.
Departamentas 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini),,Taikyti ekonomines sankcijas MAXIMA LT, UAB už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ ir skyrė pareiškėjai ekonominę sankciją – 579 Eur baudą.
Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas, nustatytas Įstatyme, kurio 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus (Įstatymo 18 straipsnio 5 dalis). Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda.
Pažymėtina, jog remiantis LVAT praktika, alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, jog ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Ūkio subjektas turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių ir šios priemonės turi būti efektyvios tam, kad būtų užtikrintas Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymasis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009). Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, įskaitant juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir ūkiui (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, jis atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Sprendžiant dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo, juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie šio įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (padarytais pažeidimais).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., kad 2021 m. birželio 24 d. 13 val. 10 min. pareiškėjai priklausančios parduotuvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kasininkė – pardavėja G. J., veikdama bendrovės vardu ir interesais, pagal kasos kvitą Nr. 125/442 už 7,38 Eur pardavė du 0,75 litro talpos butelius putojančio alkoholinio gėrimo,,Bosca Anniversary“, 7,5 proc. alk. tūrio, jaunesniam nei 20 metų pirkėjui. Pareiškėja skunde sutinka su formalia Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėtimi, tačiau teigia, kad pažeidimas buvo padarytas dėl netyčinės žmogiškosios klaidos, esant sudėtingoms objektyvioms aplinkybėms identifikuoti pirkėjo amžių dėl to, jog pirkėjas atrodė vyresnis, dėvėjo kaukę dėl šalyje paskelbto karantino. Kaip minėta, įgyvendinant Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą draudimą, Įstatyme yra įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė, kilus abejonėms, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metai, iš alkoholinius gėrimus perkančio asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Iš nagrinėjamoje administracinėje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog kasininkė – pardavėja nepasinaudojo Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga pareikalauti asmens amžių liudijančio dokumento. Nors pareiškėja teigia, kad pirkėjas atrodė vyresnis, nes jo išvaizda, apranga ir elgesys objektyviais požymiais atitiko suaugusio asmens, turinčio 20 metų, kriterijus, be to, dėvėjo apsauginę veido kaukę, pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog pirkėjas buvo jaunatviškos išvaizdos ir atrodė jaunesnis nei 25 metų, todėl kasininkė – pardavėja privalėjo paprašyti asmens amžių liudijančio dokumento ir jį įvertinti.
Iš paminėto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos matyti, jog pareiškėjos darbuotojos pažeidimas yra laikytinas bendrovės padarytu pažeidimu. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra imperatyvus, todėl iš šios normos dispozicijos matyti, jog joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis. Esant įstatyme nustatytai formaliai sudėčiai, teisės pažeidimas yra laikomas baigtas, kai pažeidėjas atlieka veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjai, kaip licencijos turėtojai, tam, jog kiltų atsakomybė, užtenka nustatyti teisės normos dispozicijoje numatyto pažeidimo faktą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, todėl darytina išvada, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto draudimo pažeidimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog bendrovė, siekdama užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo laikymąsi, deda dideles pastangas, yra priėmusi atitinkamas instrukcijas dėl alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, nuolat rengia vidinius mokymus, siekia įdiegti programą, kuri prisidėtų prie tikslaus pirkėjų amžiaus nustatymo, nagrinėjamu atveju nėra aktualios, kadangi niekaip nepaneigia nustatyto fakto, jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui, nesulaukusiam 20 metų amžiaus ir neatleidžia pareiškėjos nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei to paties straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų vykdymo.
Pareiškėja, vadovaudamasi VAĮ 38 straipsniu, teismo prašo padarytus pažeidimus pripažinti mažareikšmiais ir mažai pavojingais.
VAĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Departamento direktorius Įsakymu nustatė Departamento alkoholio, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės veiklos srities teisės aktų pažeidimus, kurie gali būti laikomi mažareikšmiais, ir šių pažeidimų vertinimo, pripažįstant juos mažareikšmiais, kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Įsakymu, pareiškėjos padaryto pažeidimo, numatyto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, negalima pripažinti mažareikšmiu, kadangi jis nėra priskiriamas prie pažeidimų, kurie gali būti pripažinti mažareikšmiais ir mažai pavojingais.
Apibendridamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kurio naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,MAXIMA LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolita Rasiukevičienė