Dėl žemės gelmių geologinio tyrimo vykdymo pripažinimo neteisėtu rūšinio teismingumo

Teismingumo byla Nr. T-91/2018

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01358-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Tauragės apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GeoBaltic“ dėl žemės gelmių geologinio tyrimo vykdymo pripažinimo neteisėtu rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo pripažinti atsakovės be suderinimo su Šilutės rajono savivaldybe vykdytą UAB „GeoBaltic“ žemės gelmių geologinį tyrimą (Žemės gelmių registro Nr. 6948‑2017) neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad ginčijamo žemės gelmių geologinio tyrimo vykdymui buvo būtinas suderinimas su Šilutės rajono savivaldybe, kuris nebuvo atliktas. Tokią atsakovės pareigą ieškovė kildina iš Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad registruojamų žemės gelmių tyrimų vieta arba plotas turi būti suderinti su žemės savininkais ir naudotojais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pasak ieškovės, Žemės gelmių įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodomi subjektai, įvardinti kaip „žemės naudotojai“, apima ne tik teritorijos ar žemės sklypų naudotojus daiktinės teisės prasme, bet ir asmenis, kurie susiję su konkrečia teritorija ar žemės sklypais ir plačiąja civilinės „naudojimo“ teisės prasme. Todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsnyje jai nustatytomis vykdyti savarankiškosiomis ir valstybės perduotomis funkcijomis, laiko, jog yra teritorijos, kurioje atsakovė vykdė žemės gelmių geologinį tyrimą, naudotoja ne daiktinės teisės, o plačiąja civilinės „naudojimo“ teisės prasme; naudotoja teritorijos, kuri Šilutės rajono savivaldybei priskirta jos funkcijoms įgyvendinti. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė tiesioginius žemės gelmių tyrimus vykdė nesuderinusi su ieškove, ji kreipėsi į teismą, nurodydama, jog atsakovės veiksmais buvo pažeistos ieškovės, kaip Kuršių marių teritorijos naudotojos, teisės ir teisėti interesai, taip pat pažeistas ir viešasis interesas, kuriam ji atstovauja. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ginčijamas žemės gelmių geologinis tyrimas buvo užregistruotas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir suderintas su visais teisės aktuose nustatytais subjektais. Atsakovė nurodo, kad, remiantis Žemės gelmių įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, galima tyrimo vykdymo įtaka aplinkai buvo vertinta suderinimo su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Nemuno deltos regioninio parko direkcija metu. Šios institucijos nurodė sąlygas, kurių laikantis tyrimo vykdymas yra saugus aplinkai. Žemės gelmių geologinius tyrimus, kaip valstybinės žemės (konkrečiai nesuformuoto žemės sklypo Kuršių mariose) patikėjimo teisės subjektas, suderino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius. Atsakovė nurodo, kad duomenų, jog Kuršių marios patikėjimo teise būtų perduotos ieškovei, nėra, ieškovė neturi jokių daiktinių teisių į ginčo teritoriją – taigi nėra subjektas (Kuršių marių naudotoja), su kuriuo buvo reikalinga suderinti ginčo tyrimą pagal Žemės gelmių įstatymo reikalavimus.

Tauragės apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje nurodo, kad ginčo tyrimas buvo įregistruotas Žemės gelmių registre (Nr. 6948-2017) ir, kaip nurodyta registracijos lape, 2017 m. balandžio 11 d. suderintas su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Teismui buvo pateikti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 5 d. raštas ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos 2017 m. spalio 12 d. raštas, liudijantys apie tyrimo galimo neigiamo poveikio aplinkai vertinimą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 17SD-6016-(14.17.104.), nurodantis, kad tyrimas, vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, buvo suderintas, o toks derinimas galioja nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. lapkriičio 27 d. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, būtent ji yra žemės (Kuršių marių) naudotoja, Žemės gelmių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies prasme, todėl ginčo tyrimo vykdymas turėjo būti derinamas su ja, o toks nesuderinimas lemia jo neteisėtumą. Tauragės apylinkės teismas nurodo, kad pagal ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdį ir esmę, darytina išvada, kad ginčas yra susijęs su Žemės gelmių įstatymo 7 straipsnio nuostatų taikymu ir jų privalomumu Vyriausybės įgaliotai institucijai (Lietuvos geologijos tarnybai) davus leidimą atlikti žemės gelmių geologinį tyrimą. Taip pat matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kelia administracinio pobūdžio ginčą dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų (tyrimo derinimo), atliktų jai įgyvendinant valstybės žemės naudotojo / patikėtinio teises, teisėtumo, ieškovei esant įsitikinus, jog tokie veiksmai priskirtini jos kompetencijai. Tauragės apylinkės teismui kyla abejonių koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) nagrinėjamoje byloje vyrauja, todėl teismas kreipiasi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, prašydamas išspręsti nagrinėjamo ginčo teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo pripažinti neteisėtu atsakovės vykdytą UAB „GeoBaltic“ žemės gelmių geologinį tyrimą (Žemės gelmių registro Nr. 6948 2017) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsakovės vykdyto žemės gelmių geologinio tyrimo neteisėtumą sieja su tinkamo leidimo tirti žemės gelmes negavimu, t. y. ginčo tyrimo nesuderinimu su Šilutės rajono savivaldybe. Ginčo šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar Šilutės rajono savivaldybė yra laikoma žemės, kurioje atsakovė vykdė ginčijamą žemės gelmių geologinį tyrimą, naudotoja Žemės galmių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies prasme, su kuria turėjo būti suderinta žemės gelmių tyrimo vieta arba plotas.

Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjama byla yra susijusi su žemės gelmių geologinio tyrimo derinimo procedūra. Ši procedūra yra reguliuojama specialiuoju teisės aktu – Žemės gelmių įstatymu, bei atliekama viešojo administravimo subjektams priimant administracinio pobūdžio aktus. Tačiau ieškovė nagrinėjamoje byloje nekelia jokių administracinio pobūdžio reikalavimų, neginčija viešojo administravimo subjektų priimtų administracinio pobūdžio aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo. Priešingai, ieškovė reiškiamu ieškiniu siekia apginti atsakovės veiksmais pažeistas jos, kaip žemės, kurioje buvo atliktas žemės gelmių geologinis tyrimas, naudotojos, civilinės teisės ir teisėtus interesus. Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Grąžinti bylą pagal ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GeoBaltic“ dėl žemės gelmių geologinio tyrimo vykdymo pripažinimo neteisėtu Tauragės apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas

Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Dainius Raižys