Teismingumo byla Nr. T-93/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03391-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2018 m. spalio 10 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų A. L. ir B. B. ieškinį atsakovėms D. A. A. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos pripažinimo neteisėta, statybos užbaigimo akto panaikinimo ir kt. rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
Pareikštu ieškiniu ieškovai prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 4 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); išreikalauti iš atsakovės D. A. A. 2017 m. rugsėjo 4 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu buvo vykdyti verandos atstatymo darbai pagal 2006 m. balandžio 19 d. statybos leidimą Nr. 11.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso du butai, o atsakovei D. A. A. – vienas butas, esantys pastate – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas, Gyvenamasis namas). Gyvenamajame name yra suformuoti 3 nekilnojamojo turto objektai. Ieškovai ir atsakovė D. A. A. yra Pastato bendrųjų konstrukcijų bendraturčiai. Pastatas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kaip ieškovams tapo žinoma 2018 m. kovo 18 d., kai iš atsakovės gavo patikslintus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2017 m. rugsėjo 21 d. Nekilnojamojo turto registre atsakovė įregistravo 2017 m. rugsėjo 4 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos užbaigimo aktas). Ieškinyje nurodoma, kad Statybos užbaigimo akto turinys ieškovams nėra žinomas, nes jis nėra viešai prieinamas, dėl to ieškovams nėra tiksliai žinoma, kaip šis Statybos užbaigimo aktas pažeidžia jų teises. Teismui išreikalavus iš atsakovės Statybos užbaigimo aktą ir projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu buvo vykdoma ir užbaigta statyba, ieškovams gali reikėti tikslinti ieškinyje dėstomus reikalavimus. Ieškovai, kaip Pastato bendraturčiai, kreipiasi į teismą, prašydami apginti jų teises, kurias galimai pažeidžia atsakovės vykdyta statyba, užbaigta minėtu Statybos užbaigimo aktu. Ieškovų teisės yra pažeidžiamos tuo, kad: 1) atsakovė verandos priestato statybai panaudojo statybines medžiagas – plastiką, kurios yra negalimos ir taip menkina Pastato, kurio bendraturčiai yra ir ieškovai, kaip kultūros vertybės, statusą bei vaizdą; 2) atsakovė, vykdydama verandos atstatymo darbus, suniokojo, išardė Pastato rūsio gruntinio vandens nuvedimo į šulinį, drenažo liniją, dėl to Pastato rūsyje kaupiasi vanduo, niokodamas Pastato vertingąsias savybes; ieškovai negali naudotis apsemtomis rūsio patalpomis; 3) Statybos užbaigimo aktu, nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nepagrįstai padidinami ir pakeičiami atsakovei priklausančių patalpų plotai. Dėl nurodytų pažeidimų ginčijamas Statybos užbaigimo aktas negalėjo būti išduotas. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovei D. A. A. 2006 m. balandžio 19 d. Neringos savivaldybės Architektūros skyrius išdavė statybos leidimą Nr. 11 (galioja iki 2016 m.) (toliau – ir Statybos leidimas) atstatyti verandą prie Gyvenamojo namo. Pagal išduotą Statybos leidimą atsakovei buvo leidžiama atstatyti bendro ploto 10,42 kv. m verandą; išduotame Statybos leidime taip pat nurodyta, kokios statybinės medžiagos turi būti panaudojamos verandai atstatyti. Atsakovė, vykdydama verandos atstatymo darbus, nesilaikė Statybos leidime nurodytų reikalavimų.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju Statybos užbaigimo aktą išdavė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Inspekcija), t. y. minėtas aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas (Lietuvos Respublios teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 16 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, keliamas ginčas dėl Statybos užbaigimo akto panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui.
Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutarties panaikinimo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje nurodo, kad, ieškovų teigimu, dėl atsakovės vykdytų statybos darbų negalėjo būti išduotas ginčijamas Statybos užbaigimo aktas, yra pažeidžiamos ieškovų, kaip Pastato bendraturčių, teisės. Kartu teismas pažymi, kad Statybos užbaigimo aktą išdavė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, t. y. minėtas aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra susiklostę teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas yra mišraus pobūdžio, t. y. turi tiek administraciniams, tiek civiliniams teisiniams santykiams būdingų požymių, ir todėl nėra galima padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškinio reikalavimų pobūdžio (administracinio ar civilinio teisinio pobūdžio).
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Pareikštu ieškiniu ieškovai prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 4 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje, be kita ko, nurodomi ieškovų, kaip Pastato bendraturčių, teisių pažeidimai dėl atsakovės D. A. A. vykdytos statybos, užbaigtos ginčijamu Statybos užbaigimo aktu. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, minėtas Statybos užbaigimo aktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama, taip pat ir daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymas (visame pastate ar jo dalyje keičiant šildymo būdą, prisijungiant prie ar atsijungiant nuo centralizuotų šilumos tiekimo inžinerinių tinklų) užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2006 m. balandžio 19 d. atsakovei išdavė statybos leidimą Nr. 11 (galioja iki 2016 m.) atstatyti verandą prie gyvenamojo namo. Statybos leidimo teisėtumo klausimas ieškinyje nėra keliamas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atliekamos funkcijos yra apibrėžtos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalies 6 punktą, statybos valstybinė priežiūra apima statybos užbaigimo procedūrų atlikimą, o pagal 7 punktą – šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą. Pagal aptariamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, Inspekcijai gavus prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, statybos užbaigimo komisija statybos užbaigimo procedūras privalo užbaigti (pasirašyti ir išduoti statybos užbaigimo aktą arba atsisakyti jį pasirašyti) per 10 darbo dienų nuo visų statybos užbaigimo komisijai privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai statybos užbaigimo komisija nusprendžia sustabdyti komisijos darbą ir pateikti statytojui privalomąjį nurodymą pašalinti komisijos statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu nustatytus pažeidimus.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 10.2 punkte apibrėžta statybos užbaigimo akto sąvoka. Pagal nurodytą teisės normą, statybos užbaigimo aktas – statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius.
Įvertinant aptarto teisinio reglamentavimo nuostatas, darytina išvada, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išduodama statybos užbaigimo aktą, veikia viešojo administravimo srityje, o statybos užbaigimo aktas yra administracinis aktas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 8, 11 dalys, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai, 16 straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamame ginče dėl Statybos užbaigimo akto panaikinimo, nors be kita ko, ir grindžiamo ieškovų, kaip bendraturčių, teisių pažeidimu, atsakovei D. A. A. atliekant neteisėtus veiksmus, dėl ko Statybos užbaigimo aktas negalėjo būti išduotas, dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Byla grąžintina Klaipėdos apygardos teismui įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti ieškovų atskirąjį skundą.
Specialioji teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo kreipimesi nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika yra ne dėl statybos užbaigimo aktų panaikinimo, bet dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo (šiuo atveju ginčo rūšinis teismingumas priklauso nuo to, ar pagal teisinį reglamentavimą deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti atitinkamame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritoriniame padalinyje).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Grąžinti bylą pagal ieškovų A. L. ir B. B. ieškinį atsakovėms D. A. A. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos pripažinimo neteisėta, statybos užbaigimo akto panaikinimo ir kt. Klaipėdos apygardos teismui įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti ieškovų A. L. ir B. B. atskirąjį skundą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas
Ričardas Piličiauskas
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys
