Civilinė byla Nr. e3K-3-109-611/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00658-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aedicula“ ieškinį atsakovei R. Z. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties aiškinimą, teismo sprendimo motyvavimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 48 366,50 Eur skolą, 773,86 Eur delspinigių, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad šalys 2013 m. gegužės 17 d. sudarė projektavimo darbų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parengti, suderinti su atitinkamomis institucijomis ir atiduoti (perduoti) pagalbinio pastato pertvarkymo į poilsio pastatą statinio techninį projektą. Šalys 2017 m. vasario 28 d. pasirašė perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį ieškovė perdavė atsakovei techninį darbo projektą. Atsakovė nesumokėjo 48 366,50 Eur už atliktus darbus, taip pat 773,86 Eur delspinigių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 48 366,50 Eur skolą, 773,86 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 49 140,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2013 m. gegužės 17 d. sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį, kuria atsakovė (užsakovė) užsako ir priima, o ieškovė (rangovė) parengia, suderina su atitinkamomis institucijomis ir atiduoda (perduoda) pagalbinio pastato pertvarkymo į poilsio pastatą statinio techninį projektą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės parengtuose projektuose valstybinės institucijos nustatė klaidų ir dėl to juos atsisakė tvirtinti. Be kita ko, valstybinės institucijos nurodė, kad techninis darbo projektas prieštarauja patvirtintiems detaliojo plano sprendiniams. 2016 m. rugsėjo 1 d. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V13-496 ištaisyta detaliojo plano techninė klaida – patikslintas žemės sklypo plotas, užstatymo tankumas. Tuomet į Neringos savivaldybę dėl galimos pastato rekonstravimo neatitikties teisės aktų reikalavimams kreipėsi namo patalpų savininkų bendrija. Statybą leidžiantis dokumentas atsakovei buvo išduotas 2017 m. sausio 27 d., o 2017 m. vasario 28 d. ieškovė su atsakove pasirašė projektinės dokumentacijos priėmimo–perdavimo aktą, patvirtinantį 2013 m. gegužės 17 d. sutarties įvykdymą.
7. Teismas nurodė, kad projektavimo darbų rangos sutarties lentelėje, pateiktoje sutarties 3 dalyje, yra nustatyta, jog sutartis turi būti vykdoma IV etapais, kurių kiekvieno termino pradžia ir pabaiga taip pat nustatyta toje lentelėje. Teismas nustatė, kad specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai išduoti 2014 m. balandžio 22 d., o 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai, t. y. tik 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo baigtas projektavimo darbų sutartyje nurodytas 0 etapas. Projektiniai pasiūlymai buvo suderinti 2014 m. rugpjūčio 21 d., t. y. buvo baigti I etapo darbai. Šalys projektavimo darbų sutartimi susitarė, kad II etapas, t. y. techninis projektas, bus pradėtas baigus I etapo darbus po sutarties 4.1.4 ir 5.2.1 punktų įsipareigojimų įvykdymo. Pagal sutarties 4.1.4 punktą užbaigus I etapą užsakovė sumoka 15 000 Lt (4344,30 Eur) avansą. Sutarties 5.2.1 punktu atsakovė įsipareigojo po sutarties pasirašymo perduoti rangovei nurodytą dokumentaciją. Be to, šalys pasirašė ir projektavimo užduotį, kurioje įtvirtinta, kad planuojama statybos darbų pradžia – 2013 m.
8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 102 dalimi, statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakove, jog ieškovė darbus pagal šalių sudarytą sutartį turėjo baigti iki 2013 m. pabaigos, t. y. iki projektavimo užduotyje nustatyto planuojamo statybų pradžios termino. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 2016 m. birželio 9 d. rašte nurodė, jog ieškovė įsipareigojo darbus įvykdyti per 1 m., o 2016 m. lapkričio 6 d. rašte nurodė, kad pagal susitarimą statybos leidimas turėjo būti gautas per 1,5–2 m. Teismas konstatavo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl projektavimo rangos sutarties įvykdymo iki 2013 m. pabaigos.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė ne kartą teikė tvirtinti techninį darbo projektą atsakingoms institucijoms, tačiau jį buvo atsisakyta tvirtinti, kol galiausiai nustatytos detaliajame plane esančios klaidos. Detalųjį planą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, todėl klaidos šiame plane bei jo ištaisymas negali lemti ieškovės atsakomybės pagal sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad klaidos detaliajame plane nustatytos ne iš karto, o tik praėjus kuriam laikui, ne kartą kreipusis į valstybės institucijas bei joms šiuo klausimu pateikus išvadas, sprendė, kad nors ieškovė ir yra profesionalė, tačiau sutarties sudarymo metu bei jos vykdymo pradžioje neturėjo objektyvių galimybių nustatyti šias klaidas. Be to, net ir po detaliojo plano pakeitimo buvo atsisakyta tvirtinti pateiktą techninį darbo projektą dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl trečiųjų asmenų kreipimosi į savivaldybę. Teismas, nenustatęs, kad techninis darbo projektas nebuvo patvirtintas dėl aplinkybių, už kurias objektyviai atsakinga galėtų būti laikoma ieškovė kaip projekto rengėja, sprendė, kad ieškovė sutartyje nustatytus darbus atliko tinkamai ir nustatytais terminais.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė 2017 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei pretenziją dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, kuria reikalavo nedelsiant atlyginti dėl sutarties pažeidimų padarytą žalą ir sumokėti netesybas, iš viso 322 372,31 Eur. Atsakovė 2017 m. kovo 14 d. pranešimu informavo ieškovę, kad įskaito savo 322 372,31 Eur reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir ieškovės 48 366,50 Eur reikalavimą dėl skolos sumokėjimo. Ieškovė 2017 m. kovo 15 d. pateikė atsakovei atsakymą, kad su atsakovės pretenzija nesutinka. 2017 m. kovo 27 d. atsakovė teikė pakartotinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė pretenzijoje nurodė, kad dėl ieškovės kaltės pastatai suprojektuoti A energinio naudingumo vietoj B ir dėl to atsakovė patirs nuostolių, turės atlikti kitus statybos darbus, keisti šilumos šaltinį.
11. Teismas nurodė, kad statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ 24 punkte nustatyta, kad naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 d., o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. Teismas nustatė, kad techninis darbo projektas dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių pateiktas tvirtinti po 2016 m. lapkričio 1 d., o statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2017 m. sausio 27 d., todėl ieškovė, vadovaudamasi nurodytais teisės aktais, pagrįstai projektavo A energinio naudingumo klasės pastatus. Teismas pažymėjo, kad šalys sutartyje nebuvo susitarusios dėl pastato energinio naudingumo klasės.
12. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė pateikė duomenis apie pasitelktus asmenis, tačiau nepagrindė šių asmenų pasitelkimo bei jų teiktų paslaugų būtinybės, taip pat nepatvirtino, kad tokių paslaugų atsakovei negalėjo suteikti ieškovė pagal jų sudarytą sutartį, todėl, teismo vertinimu, šias išlaidas atsakovė prisiėmė savo rizika ir jos negali būti perkeliamos ieškovei.
13. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės parengtas techninis darbo projektas, kuris buvo patvirtintas atsakingų valstybės institucijų ir kurio pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, turi trūkumų. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai bei nustatytais terminais atliko sutartyje sulygtus darbus, juos perdavė atsakovei ir jai kyla pareiga sumokėti sutartyje nustatytą darbų kainą, t. y. 48 366,50 Eur. Nenustatęs, kad ieškovė pažeidė ginčo sutartį, teismas sprendė, jog atsakovei nebuvo teisinio pagrindo atlikti įskaitymą, ji neturėjo galiojančios ir realios reikalavimo teisės į ieškovę.
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl šalių sudarytos sutarties įvykdymo termino nustatymo, kiekvienai iš šalių skirtingai aiškinant buvusius jų ketinimus ir susitarimų turinį. Kolegija, įvertinusi sutarties sąlygas, sprendė, kad šalys nesusitarė dėl kiekvieno iš darbų etapų įvykdymo konkretaus kalendorinio termino, taip pat dėl sutarties įvykdymo galutinio termino. Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad projektavimo darbų rangos sutarties įvykdymo data yra tapati projektavimo užduoties 1 punkte įvardijamai kaip planuojamai (vadinasi, tik preliminariai) statybos pradžiai – 2013 m.
16. Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tik 2017 m. sausio 27 d. dėl ieškovės netinkamos kokybės darbo ar klaidos. Kolegija nurodė, kad žemės sklypo detaliajame plane buvo padaryta techninė klaida, kuri ir lėmė atsisakymą derinti techninį darbo projektą (is?duoti statyba? leidz?ianti? dokumenta?). Techninio darbo projekto sprendiniai neatitiko z?eme?s sklype, kuriame ture?jo bu?ti statomi (rekonstruojami) pastatai, detaliojo plano sprendiniu?, todėl, tik ištaisius sklypo detalųjį planą ir jame esančią klaidą (pakeic?iant sklypo plota? (vietoj 28 209 kv. m i?ras?ant 25 048 kv. m) ir uz?statymo tankuma? (vietoj 0,2 i?ras?ant 0,25), buvo i?manoma toliau vykdyti projektavimo darbus pagal šalių sudarytą sutarti?. Šiuo atveju detalusis planas galėjo būti ištaisytas tik Neringos savivaldybės direktoriaus įsakymu, tai 2016 m. rugsėjo 1 d. ir buvo padaryta. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad anksčiau patvirtinti techninio darbo projektą šiuo konkrečiu atveju sukliudė dar ir kitos, nuo ieškovės nepriklausančios priežastys – trečiųjų asmenų kreipimasis į Neringos savivaldybę.
17. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė savo atsisakymą sumokėti ieškovei pagal sutartį grindė ieškovės jai padarytais nuostoliais, ieškovei suprojektavus A, o ne B energinio naudingumo klasės pastatus. Kolegija nurodė, kad nors priešpriešiniai reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo ir (ar) įskaitymo nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti, tokie apeliacinio skundo argumentai gali būti aiškinami ir kaip atsikirtimai netinkama darbų kokybe, todėl dėl jų pasisakė.
18. Kolegija nurodė, kad, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ 24 punktu, statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ 16 ir 17 punktais, suprojektavus žemesnės nei A energinio naudingumo klasės pastatus ir pateikus projektą tvirtinti po 2016 m. lapkričio 1 d., statybą leidžiantis dokumentas nebūtų buvęs išduotas. Kolegija pažymėjo, kad šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad techninio darbo projekto dokumentacija su atsakove buvo derinama, įskaitant ir pakoreguotą techninį darbo projektą, Neringos miesto savivaldybei 2016 m. rugsėjo 1 d. ištaisius detaliojo plano klaidas. Ieškovė 2016 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu atsakovei suderinti ir patvirtinti išsiuntė pataisytą Techninį darbo projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodyta projektuojamų pastatų energinio naudingumo klasė (A). 2016 m. lapkričio 25 d. atsakovei siųstuose bendruosiuose statinių rodikliuose taip pat buvo nurodyta, kad visų projektuojamų pastatų energinio efektyvumo klasė yra A. Kolegija sprendė, kad su projektuojamo statinio energinio naudingumo klase atsakovė buvo supažindinta, tam pritarė ir tai patvirtino. Kolegija taip pat pažymėjo, kad projektavimo užduotyje nėra nuorodos į tai, kokia turi būti rekonstruojamo statinio energinio naudingumo klasė, nurodyta tik tai, kad statinio šildymas numatytas elektra. Toks pats šildymo šaltinis nustatytas ir patikslintoje projektavimo užduotyje.
19. Kolegija nurodė, kad atsakovė techninio darbo projekto trūkumu laiko aukštesnės energinio naudingumo klasės nustatymą, nes dėl to ji patirs daug didesnes rekonstrukcijos išlaidas, ypač dėl to, kad teks keisti šildymo sistemą. Šį savo teiginį grindžia į bylą pateikta 2017 m. kovo 6 d. specialisto išvada, kad A energinio naudingumo klasės pastato šildymas negali būti elektrinis, o tik šilumos siurbliais (oras-vanduo). Tačiau A energinę klasę atitinkančio namo šilumos šaltiniai gali būti derinami tarpusavyje (įskaitant ir šildymą elektra) iš esmės nekeičiant viso šilumos šaltinio (statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 2.47 lentelė). Energijos šaltinio pasirinkimas iš esmės nėra ribojamas, svarbiausias kriterijus – šildyti sunaudojamas energijos metinis kiekis.
20. Pagal kasacinio teismo praktiką darbų trūkumams, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 1 dalimi, būdingas požymis – jie turi bloginti darbų rezultato kokybę. Jeigu yra tam tikri atlikto darbo neatitikimai ar nukrypimai nuo nustatytų sutartyje, kurie darbų priėmimo metu užsakovo nebuvo nurodyti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai užsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti kaip sutarties sąlygų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2013">3K-3-11/2013</a>).
21. Kolegija nurodė, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus pagal perdavimo–priėmimo aktą, jų negrąžino ieškovei; statybos leidimas buvo gautas ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė nedisponuotų darbų rezultatu. Atsakovė, priėmusi darbus ir pasirašiusi perdavimo–priėmimo aktą, priekaištų ar pastabų dėl darbų kokybės nereiškė, išskyrus 2017 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu siųstą pretenziją dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo bei tos pačios dienos pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Kolegija nurodė, kad pretenzijoje išdėstytus ir su darbų atlikimo terminais susijusius klausimus įvertino. Kitais aspektais pablogėjusi projektavimo darbų rezultato kokybė byloje neįrodinėta, reikalavimai dėl to teisme nepareikšti, o prielaidų vertinti, kad vien rekonstruojamų pastatų techninio darbo projekte A energinio efektyvumo klasės suprojektavimas blogina ieškovės darbo kokybę, taip pat nėra (CK 6.703 straipsnio 2 dalis). Priešingai, nustatant įstatymu nurodytą aukštesnę pastatų energinio naudingumo klasę (A), atsakovės rekonstruotini pastatai iš esmės įgis didesnę vertę. Kolegija konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė atsiskaityti su ieškove už šios atliktus darbus.
22. Kolegija sprendė, kad atsakovės daroma prielaida, jog ji galimai patirsianti didesnes išlaidas pastatui rekonstruoti, nei galėjo, taip pat savaime nereiškia, kad buvo sąlygos taikyti prievolių įskaitymo institutą ir dėl šios priežasties jos mokėjimo prievolė ieškovei jau yra pasibaigusi (CK 6.130 straipsnis). Pirma, byloje nėra duomenų, kiek ieškovei turėjo kainuoti rekonstrukcija, t. y. kokia statybų kaina turėjusi būti, todėl nepagrįsta teigti, kad ji dėl ieškovės veiksmų patyrė nuostolių, kuriuos galėtų įskaityti į savo prievolę. Antra, įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas, jos yra nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti nustatytos tokios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pats; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2010">3K-3-18/2010</a>).
23. Kolegija nurodė, kad atsakovės reikalavimas atlyginti dar tik būsimus nuostolius bei jų įskaitymas į jos pačios mokėjimo prievolę akivaizdžiai neatitiko galiojimo, apibrėžtumo, vykdytinumo kriterijų, ieškovė nėra atsakovės skolininkė.
24. Kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, kai pavėluotai atlikti darbai praranda prasmę užsakovui, šis turi teisę pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Nė viena iš nurodytų sąlygų neegzistuoja, priešingai, 2017 m. sausio 28 d. perdavimo–priėmimo aktu darbų rezultatas yra priimtas, taip pat atsakovė deklaruoja pasinaudosianti šiuo darbų rezultatu ir būtent dėl šios priežasties patirsianti nuostolių, susijusių su padidėsiančiomis statybų išlaidomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad esant sutarties termino pažeidimui atsakovė turėjo galimybę atsisakyti priimti projektavimo darbų rezultatą bei reikalauti nuostolių atlyginimo, o nepasinaudojusi CK 6.652 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta užsakovo teise ji nevykdo galiojančios sutarties, iš esmės pripažino, kad atsakovė, priėmusi projektavimo darbus, neteko teisės į nuostolių atlyginimą ir apribojo atsakovės teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias užsakovo pažeistų teisių gynybos būdus, esant rangos teisiniams santykiams, yra pažymėjęs, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai yra įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniai), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnis). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynybos būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC00MjEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74-421/2015">3K-3-74-421/2015</a>; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169-690/2015">3K-3-169-690/2015</a>; kt.). Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti. Reikalavimai sumažinti darbų kainą ir atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160-687/2016">3K-3-160-687/2016</a>). Taigi užsakovas, priėmęs darbų rezultatą ir neatsisakęs sutarties pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį, irgi nepraranda teisės naudotis bendrojoje teisės normoje įtvirtintu nuostolių atlyginimo institutu.
25.2. Atsakovės reikalavimas ieškovei sudarė 322 372,31 Eur ir atsakovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įskaitymo taikymo sąlyga laikė aplinkybę, ar reikalavimas yra patvirtintas teismo. Nors atsakovė reikalavimo ieškovei teisme nebuvo pareiškusi, tačiau ji savo reikalavimą dėl lėšų sumokėjimo aiškiai nurodė (išdėstė) pretenzijoje. Tam, kad reikalavimą būtų galima vertinti kaip galiojantį ir vykdytiną, nėra būtinas teismo sprendimas priteisti atitinkamą sumą. Atsakovė pateikė įrodymus, kad dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo (t. y. dėl pradelsto įvykdymo termino buvo suprojektuoti aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatai) statybos jai pabrangs 307 548,22 Eur. Atsakovės reikalavimo teisė ieškovei yra reali, galiojanti bei vykdytina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-458/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-458/2014">3K-3-458/2014</a>). Vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimo forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-1075/2018">e3K-3-289-1075/2018</a>). Taigi atsakovės atsikirtimai, susiję su nuostoliais ir įskaitymu, turėjo būti vertinami nepriklausomai nuo to, ar byloje buvo pareikštas priešieškinis.
25.3. Atsakovė įskaitė reikalavimą dėl savo patirtų 12 300 Eur išlaidų, sumokėtų specialistams projekto derinimo procese, atlyginimo. Tokio dydžio išlaidas atsakovė patyrė dėl to, kad turėjo šalinti ieškovės sutarties vykdymo trūkumus. Dėl šio atsakovės reikalavimo taip pat egzistavo visos įskaitymo instituto taikymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-458/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-458/2014">3K-3-458/2014</a>). Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino (nutartyje dėl šio reikalavimo nėra pasisakyta) atsakovės atlikto įskaitymo, susijusio su specialistams išmokėtomis sumomis, t. y. ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2011">3K-3-344/2011</a>).
25.4. Teismai spręsdami, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus termino, iki kurio sutartis turėjo būti įvykdyta, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-431/2011). Remiantis projektavimo užduotimi, kuri yra neatskiriama sutarties dalis (sutarties 2.2 punktas) ir kurią parengė ieškovė, pastatai turėjo būti pradėti statyti 2013 metais. Taigi galutinis visų darbų (įskaitant projekto parengimą ir jo suderinimą) pagal sutartį atlikimo terminas yra nurodytas projektavimo užduotyje ir yra 2013 metų pabaiga. Teismų nurodytuose raštuose atsakovė nurodo darbų atlikimo terminus, kuriuos jai buvo nurodžiusi ieškovė jau po to, kai praleido sutartyje nustatytą terminą (2013 m. pabaiga) ir žadėjo darbus užbaigti ne vėliau kaip per 1 metus, o vėliau – 1,5–2 metus nuo sutarties sudarymo dienos (2013 m. gegužės 17 d.).
26. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmeti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
26.1. Apeliacinės instancijos teismas nepadarė išvados, kad atsakovė, priėmusi darbų rezultatą, prarado teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nebuvo įrodyta, jog ieškovė netinkamai atliko darbus ir turi pareigą atlyginti atsakovei nuostolius.
26.2. Teismai tinkamai aiškino sutartį ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290/2007">3K-3-290/2007</a>; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2011">3K-3-431/2011</a>). Sutarties nuostatų ir jos priedo (projektavimo užduoties) sisteminė analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys nesusitarė dėl galutinio darbų atlikimo termino būtent 2013 m. pabaigoje. Vien jau atsakovės nurodomos formuluotės „Planuojama statybos pradžia: 2013 m.“ lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad rangovė neįsipareigojo baigti projektavimo darbus būtent iki šios datos. Kita vertus, teismai nustatė, jog techninį darbo projektą patvirtinti sukliudė nuo ieškovės valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. šiuo atveju nėra ieškovės kaltės dėl techninio darbo projekto netvirtinimo beveik 4 metus, todėl ieškovei delspinigiai apskaičiuoti nepagrįstai.
26.3. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo nesant įskaitymo sąlygų, nes pripažino, kad atsakovės reikalavimas neapibrėžtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-458/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-458/2014">3K-3-458/2014</a>). Atsakovė išlaidų dar nepatyrė (2017 m. kovo 6 d. išvadoje ekspertas remiasi darbų ir medžiagų vidutinėmis rinkos kainomis ir tai reiškia, kad realiai (faktiškai) atsakovės patirti nuostoliai gali nesutapti su nurodytais išvadoje). Be to, atsakovės deklaruojamų nuostolių dydis šalių nėra suderintas iš anksto. Nuostolių atlyginimo prievolė pasižymi tam tikra specifika, lyginant ją su turtinėmis prievolėmis, kylančiomis iš šalių suderintos valios, nes ji nėra tokia akivaizdi ir iš anksto apibrėžta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutarties aiškinimo
27. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
28. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
29. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi02ODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26-686/2015">3K-3-26-686/2015</a>).
30. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš sutarties sudarymą ir po jo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-703/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-703/2013">3K-3-703/2013</a>).
31. Kaip minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2011">3K-3-269/2011</a>).
32. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-20/2011">3K-3-20/2011</a>).
33. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2013 m. gegužės 17 d. sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį, kuria atsakovė (užsakovė) užsako ir priima, o ieškovė (rangovė) parengia, suderina su atitinkančiomis institucijomis ir atiduoda (perduoda) pagalbinio pastato pertvarkymo į poilsio pastatą statinio techninį projektą. Sutarties 3 punkte buvo detalizuoti ieškovės atliktini darbai, aptarta kiekvieno iš jų darbo pradžia ir kai kurių darbų pabaiga, kiekvieno etapo vykdymo pradžios arba pabaigos sąlygos. Sutarties 3 punkte pateikiamoje lentelėje buvo nustatyti VI galimi darbų etapai. 0 etapo darbų pradžia – atsakovei pasirašius sutartį, pabaiga – gavus iš savivaldybės administracijos specialiuosius architektūrinius reikalavimus. I etapo darbai pradedami ieškovei gavus avansą, nustatytą sutarties 4.1.4 punkte, o pasibaigia gavus pritarimą iš Kultūros paveldo departamento atsakingos institucijos, Nacionalinio parko direkcijos ir vietos savivaldybės institucijos. II etapo darbų pradžia nurodyta baigus I etapo darbus ir po sutartyje 4.1.4 punkte (atsakovei sumokėjus avansą) bei 5.2.1 punkte (atsakovei perdavus ieškovei galiojantį topografinį planą M1:500, žemės sklypo planą, žemės ir statinių teisinės registracijos dokumentus, žemės sklypo ir (ar) statinių bendraturčių sutikimus, gretimų sklypų bei pastatų savininkų sutikimus, savo reguliavimo sferoje turimus pradinius duomenis, inžinerinių tyrimų duomenis ir kitą dokumentaciją, tiesiogiai darančią įtaką sutartyje nurodytam darbui) nustatytų įsipareigojimų įvykdymo. II etapo pabaiga nustatyta po 70 darbo dienų. III etapo darbų pradžios terminai nenustatyti, aptariant tik pabaigos terminą – po 30 darbo dienų. IV etapo darbų pradžia – ieškovei priėmus II ir III etapo darbus, o pabaiga – pagal įstatymą. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovė neatsako už sutarties 3 skirsnio lentelėje II etapo projektavimo sąlygų sąvado ir techninių sąlygų gavimo terminus ir jų turinį (7.3 punktas).
34. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad šalys nesusitarė dėl konkretaus sutarties įvykdymo kalendorinio termino, kad tiek atskirų darbų atlikimo, tiek ir sutarties įvykdymo terminas, be kita ko, priklausė nuo atitinkamų įvykių atsiradimo momento, nepriklausančių nuo ieškovės valios (pvz., specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai išduoti 2014 m. balandžio 22 d., o specialieji architektūros reikalavimai – 2014 m. rugpjūčio 20 d.). Teismai, darydami šias išvadas, vadovavosi nurodyta kasacinio teismo praktika dėl sutarties aiškinimo, atsižvelgė į sutarties tekstą, įvertino šalių elgesį po sutarties sudarymo (be kita ko, tai, kad atsakovė 2016 m. birželio 9 d. rašte nurodė, jog ieškovė įsipareigojo darbus įvykdyti per 1 m., o 2016 m. lapkričio 6 d. rašte nurodė, kad pagal susitarimą statybos leidimas turėjo būti gautas per 1,5–2 m.).
35. Teismai nustatė, kad šalių pasirašytos projektavimo užduoties 1 punkte nurodyta, kad planuojama statybos darbų pradžia – 2013 m. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai tinkamai aiškino sutartį, spręsdami, kad projektavimo užduoties 1 punkte įvardyta kaip planuojama (vadinasi, tik preliminari) statybos pradžia – 2013 m. nepatvirtina, kad šalys susitarė, kad sutartis turi būti įvykdyta iki 2013 m. pabaigos.
36. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškindami šalių sutartį ir spręsdami, kad šalys nesusitarė, kad sutartis turi būti įvykdyta iki 2013 m. pabaigos. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų išvados, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė pažeidė sutartį (pažeidė sutarties įvykdymo terminą ar kitaip pažeidė sutartį) ir dėl to atsakovė patyrė nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė pažeidė sutartį (pažeidė sutarties įvykdymo terminą ar kitaip pažeidė sutartį) ir dėl to atsakovė patyrė nuostolius, t. y. atsakovei neįrodžius, kad ji turėjo galiojantį ir vykdytiną reikalavimą atlyginti nuostolius įskaitymo atlikimo metu, teismai neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovė tinkamai atliko įskaitymą.
Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą (nutartį)
37. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
38. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99).
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>).
40. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAtNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380-690/2018">3K-3-380-690/2018</a>, 22–26 punktai).
41. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius atsakovės apeliacinio skundo argumentus ir savo išvadas motyvavo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl 322 372,31 Eur nuostolių įskaitymo nepagrįstumo, atskirai nenurodė argumentų dėl dalies šių nuostolių (12 300 Eur), o konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė pažeidė sutartį ir dėl to atsakovė patyrė nuostolius, bei pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, be kita ko, ir dėl 12 300 Eur nuostolių įskaitymo nepagrįstumo, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinama skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis.
42. Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
43. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Ieškovė patyrė 1131,35 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1131,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.
45. Kasacinis teismas patyrė 3,95 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovės kasacinis skundas atmestas, tai valstybei iš atsakovės priteistinas šių išlaidų atlyginimas (CPK 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aedicula“ (j. a. k. 121830235) iš atsakovės R. Z. (duomenys neskelbtini) 1131,35 Eur (tūkstantį šimtą trisdešimt vieną Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. Z. (duomenys neskelbtini) 3,95 Eur (tris Eur 95 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
