Civilinė byla Nr. 3K-3-121-421/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-011119-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.8; 2.6.18.1; 2.6.22; 3.2.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. M. ir uždarosios akcinės bendrovės,,Patikima statyba“ ieškinį atsakovams M. G. ir A. G. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl rangos ir pavedimo teisinius santykius, sutartinių santykių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų 74 603,52 Eur skolos ieškovo R. M. naudai ir 162 720,16 Eur skolos ieškovės UAB,,Patikima statyba“ naudai, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. gegužės 5 d. atsakovai išdavė ieškovui R. M. notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, galiojantį iki 2010 m. gegužės 5 d., kuriuo jie įgaliojo šį ieškovą vykdyti pastatų statybos darbus pagal suderintą projektą atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame 0,0988 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat atlikti kitus tam reikalingus veiksmus, sudaryti sutartis ir pan. 2007 m. sausio 5 d. ieškovas R. M. (užsakovas) ir ieškovė UAB,,Patikima statyba“ sudarė statybos darbų sutartį, pagal kurią ieškovė UAB,,Patikima statyba“ įsipareigojo savo lėšomis pastatyti gyvenamąjį namą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Tam tikriems statybos darbams atlikti ieškovė UAB,,Patikima statyba“ sudarė sutartis su UAB,,Jurgstata“.
4. Ieškovai tinkamai ir kokybiškai atliko jiems pavestus darbus, t. y. pastatė gyvenamąjį namą ir garažą; atsakovai nereiškė pretenzijų ar priekaištų dėl kokybės ar kitų aplinkybių; 2010 m. kovo 15 d. aktu statiniai pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti VĮ Registrų centre atsakovų nuosavybės teise. Ieškovai nurodė, kad objekte esančių statinių statybos darbai buvo vykdomi iš jų lėšų, šias turėjo atlyginti atsakovai, tačiau dėl sunkios finansinės padėties jiems buvo atidėtas atliktų darbų ir patirtų išlaidų apmokėjimo terminas. Taigi atsakovai turi pareigą sumokėti ieškovams už atliktus darbus ir pastatytus statinius.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad atsakovai 2006 m. gegužės 5 d. įgaliojimu įgaliojo ieškovą R. M. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame 0,0988 ha žemės sklype vykdyti gyvenamojo namo, statinių, kiemo įrenginių statybos darbus pagal suderintą projektą ir šiais tikslais būti jų atstovu visose įmonėse, įstaigose, organizacijose; sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais (rangovais), gauti pinigus, atlikti visus reikiamus mokėjimus. Ieškovas teigė, kad šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą, kuriuo jis įsipareigojo atsakovams pastatyti už savo pinigus namą atsakovų sklype, o atsakovai – atsiskaityti, kai statinys bus atiduotas įvertinti Valstybinei komisijai; buvo susitarta, kad statybos kainuos 1,4 mln. Lt, dėl kitų sąlygų nesitarta; atsakovai nurodė, kad susitarė, jog ieškovas organizuos gyvenamojo namo statybą, o statyba bus finansuojama atsakovų lėšomis; jokia galutinė kaina nebuvo sutarta. Kadangi ieškovas ir atsakovai nebuvo sudarę jokios rašytinės rangos sutarties, o ieškovas teismui paaiškino, kad atsakovai nesutiko pasirašyti rangos sutarties, tai teismas konstatavo, kad ieškovą R. M. ir atsakovus siejo pavedimo teisiniai santykiai, atsiradę žodinio susitarimo pagrindu, pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, dėl kokių konkrečių sąlygų šalys buvo susitarusios, išskyrus abiejų šalių pripažintą aplinkybę, kad jos tarėsi dėl namo pastatymo.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas R. M. ir atsakovai susipažino, kai pastarieji (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą ir ieškojo asmens, kuris užsiimtų namo statyba. Sutarus dėl namo statymo, 2006 m. gegužės 5 d. buvo išduotas įgaliojimas. Ieškovas R. M. paaiškino, kad yra pastatęs apie 7 namus, tačiau pirmą kartą statė pagal įgaliojimą ir už savo lėšas, nes buvo girdėjęs, jog atsakovas A. G. yra pasiturintis verslininkas, juo pasitikėjo. Teismo nuomone, nėra logiško paaiškinimo, kodėl verslininkas, turintis nemenką patirtį, atsakovams atsisakius sudaryti rangos sutartį, sutiko iš esmės visiškai nepažįstamiems asmenims vykdyti didelės vertės nekilnojamojo daikto statybą savo lėšomis, neturėdamas jokių garantijų ir užtikrinimo priemonių.
8. Teismas laikė nenuoseklia ieškovo poziciją ir dėl kitų aplinkybių: ieškovas teigė, kad buvo pasiektas susitarimas atsiskaityti už atliktus darbus tuomet, kai statiniai bus baigti ir atiduotas vertinti, tačiau vėliau nurodė, jog atliktų darbų ir patirtų išlaidų apmokėjimo terminas buvo atidėtas atsakovų prašymu. Jei atsiskaitymas turėjo įvykti tik po to, kai namas bus atiduotas vertinti, tai, teismo nuomone, nepaaiškinama, kokiu pagrindu galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl mokėjimų atidėjimo statybos darbų ir kitų pavedimų vykdymo metu 2008 m. Teismas neįtikinamomis pripažino ir ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis su atsakovais sutarė, jog namo statyba kainuos apie 1,4 mln. Lt, tačiau neaptarė kitų sąlygų (medžiagų, sprendinių). Be to, derybos vyko tarp didelę verslo patirtį turinčių asmenų, kuriems bet kokios veiklos išlaidų esmė ir dydis yra reikšmingas derybų veiksnys; byloje atliktos statybų ekspertizės metu nustatyta, kad faktiškai atliktų darbų kaina pagal ieškovų pateiktuose dokumentuose nurodytus įkainius yra 200 540,68 Eur (692 426,88 Lt) su PVM, todėl ieškovo nurodomas susitarimas mokėti daugiau nei dvigubą sumą vertintinas kaip nelogiškas ir neprotingas; atsakovų nurodyta kaip sumokėta ieškovui R. M. 239 660,57 Eur (827 500 Lt) suma galėjo atitikti šalių susitarimą, įvertinus tai, kad ieškovui pagal įprastą praktiką priklausė atlyginimas. Ieškovo R. M. nurodomas susitarimas ieškovo lėšomis finansuoti atsakovų namo statybas prieštarauja susiklosčiusiai statybų verslo praktikai, ypač įvertinus statybų laiką (2007–2008 m), šalių santykius ir jų teisinį įforminimą. Iš visumos nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad labiau tikėtina yra atsakovų išdėstyta pozicija dėl susitarimo.
9. Teismas, įvertinęs sandorio turinį, nurodė, kad ieškovas R. M. asmeniškai sudarė statybų sutartį su UAB,,Patikima statyba“ (kurios vienintelis akcininkas ir vadovas jis yra), t. y. ne atstovaujamųjų (atsakovų) vardu. Tą patvirtina ir tai, kad įgaliojimas išduotas iki 2010 m. gegužės 5 d., o sutartyje nurodyta sąskaitos išrašymo ieškovui R. M. data – 2013 m. sausio 5 d. Pats ieškovas R. M. pripažino, kad atsakovams nebuvo žinoma apie šio sandorio sudarymą, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovę UAB „Patikima statyba“ ir atsakovus sieja sutartiniai rangos teisiniai santykiai ir atsakovams kyla pareiga pagal šią sutartį atsiskaityti. Ieškovo R. M. veiksmus, kai jis atsakovams nežinant sudarė rangos sutartį su įmone, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas jis pats ir yra, sutartyje nenurodydamas nei darbų apimties, nei kainos ar jos apskaičiavimo principų, teismas vertino kaip nesąžiningus ir nelojalius atsakovų atžvilgiu.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas R. M. šioje byloje reikalauja atlyginti ne už atstovavimą, o jo esą patirtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu. Atsakovai ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjamoje civilinėje byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad per keletą kartų perdavė ieškovui R. M. 239 660,57 Eur (827 500 Lt), skirtų atliekamiems darbams finansuoti, tačiau ieškovas neigė gavęs kokią nors pinigų sumą, nurodydamas, kad byloje rašytiniais įrodymais nepatvirtintas pinigų perdavimas. Atsakovai nurodė, kad pinigų perdavimas nebuvo fiksuojamas raštu, nes šalys vienos kitomis pasitikėjo, ieškovas R. M. sudarė patikimo žmogaus įspūdį, pinigų perdavimas vykdavo per kitus asmenis arba tokiems dalyvaujant.
11. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad įstatyme nereikalaujama, jog atstovaujamojo atliktas atstovo turėtų išlaidų atlyginimas būtų įforminamas ar patvirtinamas raštu. Dėl to teismas, spręsdamas dėl atsakovų nurodytų aplinkybių apie jų atliktą atsiskaitymą pagrįstumo, vertino visus byloje surinktus įrodymus ir jais rėmėsi.
12. Teismas nustatė, kad UAB „A. G. transportas“ 2006 m. kovo 6 d. – 2007 m. liepos 18 d. grąžino atsakovui A. G. 264 133,46 Eur (912 000 Lt), todėl padarė išvadą, kad atsakovai turėjo pakankamai nuosavų lėšų namo statyboms finansuoti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas R. M. turėjo pakankamai lėšų statyboms finansuoti. 2005 m. gegužės 2 d. užpildytoje vienkartinėje turėto 2003 m. gruodžio 31 d. turto deklaracijoje nurodyta, kad jis turi 63 716,40 Eur (220 000 Lt) grynųjų pinigų, suteikė 15 349,86 Eur (53 000 Lt) paskolos ir gavo 6371,64 Eur (22 000 Lt) paskolą. Teismo nuomone, tokie duomenys neteikia pagrindo pripažinti, jog atitinkamą sumą ieškovas turėjo po ketverių metų.
13. Specialisto 2013 m. rugsėjo 9 d. ataskaitos duomenimis, 2006–2007 m. UAB „Patikima statyba“ faktiškai buvo nemoki ir nelikvidi, turėjo sunkumų vykdyti įsipareigojimus pagal su banku sudarytas sutartis; ieškovas R. M. taip pat turėjo negrąžintų paskolų bankui. Specialistas nustatė, kad 2007 m. ieškovas R. M. per kelis kartus įnešė 94 221,79 Eur (325 329 Lt) sumą į UAB „Patikima statyba“ kasą, 141 726,71 Eur (489 354 Lt) – į savo asmeninę sąskaitą, tačiau nėra nustatytas šių lėšų įgijimo šaltinis. Paskolos sutartį su D. K. ir A. K. ieškovas R. M. sudarė tik 2008 m. lapkričio 5 d., o namo statyba baigta daug anksčiau. Ieškovo pozicija, užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu, kad realiai pinigai buvo gauti žymiai anksčiau, o paskolos sutartis įforminta tik tuomet, kai atsakovai negrąžino žadėtų pinigų, nepatvirtina, kad ieškovas turėjo pakankamai lėšų namo statybai, kartu teismui leido spręsti, kad ieškovui buvo įprasta skolintis (gauti) dideles pinigų sumas, tokio veiksmo neįforminant raštu. Teismo ekspertė V. Lukošienė taip pat pateikė išvadą, kad į asmenines R. M. 2007 m. sąskaitas įnešta 141 726,71 Eur (489 354 Lt) suma nėra pagrįsta įsigijimo dokumentais, jų šaltinis nėra aiškus. Byloje paskirtoje buhalterinėje-finansinėje ekspertizėje nustatyta, kad R. M. 2006, 2007 ir 2008 metų pajamų deklaracijos nebuvo pateiktos; R. M. į UAB „Patikima statyba“ kasą per kelis kartus įnešta 94 221,79 Eur (325 329 Lt) suma, o į asmeninę sąskaitą – 141 726,71 Eur (489 354 Lt) suma nepagrįstos finansiniais dokumentais, o pagal pateiktus dokumentus R. M. 2007 m. sausio 1 d. neturėjo pakankamai asmeninių lėšų gyvenamojo namo statybai finansuoti. Teismas nustatė ir tai, kad ieškovo R. M. į UAB „Patikima statyba“ sąskaitas įnešta 94 221,79 Eur (325 329 Lt) suma kasoje priimta kaip akcininko įnašai, nors nebuvo priimta akcininko sprendimo didinti kapitalą ar dengti nuostolius. Specialistų nustatytos aplinkybės, kad namo statybos metu UAB „Patikima statyba“ nebuvo vedamas statybų žurnalas, nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai ir buhalterijoje neužfiksuotos finansinės operacijos, susijusios su atsakovų namo statyba, atitinkamai nebuvo išrašomos ieškovui sąskaitos faktūros už statybos darbų etapus. Tokių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovų namo statybai nebuvo naudojamos ieškovų asmeninės lėšos.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovės M. G. užrašuose užfiksuoti duomenys apie pinigų mokėjimą ieškovui R. M., pažymint jam perduodamas pinigų sumas, vietą bei laiką. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas R. M. papildydavo sąskaitas būtent tomis datomis, kada pagal atsakovės užrašus būdavo perduodami ieškovui pinigai, nėra atsitiktinis sutapimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės užrašų duomenys teismui pateikti anksčiau, nei byloje surinkti įrodymai apie ieškovo R. M. sąskaitų papildymą. Be to, atsakovų nurodytas aplinkybes apie grynųjų pinigų perdavimą R. M. patvirtino byloje apklausti liudytojai (J. V., atsakovų duktė K. D.). Šie liudytojai patvirtino ir tai, kad kartais jie asmeniškai atsiskaitydavo su ieškovu už atliekamus darbus ir perkamas medžiagas.
15. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu ieškovas R. M. pripažintas kaltu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, turto pasisavinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 1 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tirtos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamu ginču, tačiau, teismo nuomone, apkaltinamasis nuosprendis sudaro pagrindą ieškovą R. M. vertinti kaip linkusį elgtis nesąžiningai. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie leistų suabejoti atsakovo A. G. sąžiningumu.
16. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą.
17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų R. M. ir UAB „Patikima statyba“ apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
18. Kolegija nurodė, kad ieškovas R. M. savo reikalavimą kildina iš jam išduoto įgaliojimo, kuriuo atsakovai įgaliojo jį vykdyti jiems priklausančiame žemės sklype statybos darbus, būti jų atstovu kompetentingose institucijose, sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais ir kitas sutartis, gauti pinigus, atlikti kitus su šiais pavedimais susijusius veiksmus. Ieškovė UAB,,Patikima statyba“ reikalavimą kildina iš abiejų ieškovų 2007 m. sausio 5 d. sudarytos statybos darbų sutarties, pagal kurią rangovė įsipareigojo savo lėšomis pastatyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas R. M. šią sutartį su UAB,,Patikima statyba“ sudarė savo vardu, ne kaip atsakovų atstovas, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams nekyla pareigos atsiskaityti su ieškove UAB,,Patikima statyba“.
19. Kolegija nepripažino pagrįstu ieškovų argumento, kad teismas nepasisakė dėl jų į bylą pateiktų įrodymų. Kolegija pažymėjo, kad šie įrodymai patvirtina ieškovų turėtas išlaidas tretiesiems asmenims, susijusias su statinių Druskininkuose statyba, tačiau byloje ginčas kilo ne dėl to, ar ieškovai patyrė šias išlaidas, o dėl to, kieno lėšomis (ieškovų ar atsakovų) jos buvo apmokėtos. Abi šalys pripažįsta, kad ieškovui buvo išduotas įgaliojimas pastatyti statinius atsakovams priklausančiame žemės sklype, tik ieškovas R. M. teigia, kad atsakovų pavedimą vykdė savo lėšomis, šių atsakovai iki šiol nėra atlyginę; atsakovai įrodinėja, kad statybos darbai buvo atlikti jų lėšomis (iš viso ieškovui R. M. perduota 239 660,57 Eur (827 500 Lt).
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina ir logiška pripažino atsakovų poziciją. Tokią išvadą teismas padarė vertindamas ne tik atsakovų paaiškinimus, bet ir įrodymų visumą, tarp jų ir ieškovų, ir atsakovų finansinę padėtį ginčo laikotarpiu (2007 m.), kaip liudytojų apklaustų asmenų (K. D., R. B., R. Š., J. V. ir A. V.) paaiškinimus, teismo paskirtos buhalterinės-finansinės ekspertizės aktą, 2013 m. rugsėjo 9 d. UAB,,Šiaulių pagautė“ specialisto ataskaitą, ekspertės V. L. 2014 m. birželio 2 d. išvadą, ieškovo R. M. nesąžiningumą ir atsakovų sąžiningumą patvirtinančius įrodymus. Nors nėra tiesioginių įrodymų (pavedimų, ieškovo pakvitavimų ar pan.), patvirtinančių, kad atsakovai sumokėjo ieškovui R. M. 239 660,57 Eur (827 500 Lt), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įstatymas nereikalauja, jog atstovaujamojo atliktas atstovo turėtų išlaidų atlyginimas būtų įforminamas ar patvirtinamas raštu, ir vadovavosi byloje esančiais netiesioginiais įrodymais.
21. Tiek teismo paskirtos buhalterinės-finansinės ekspertizės akte, tiek ir 2013 m. rugsėjo 9 d. UAB,,Šiaulių pagautė“ specialisto ataskaitoje pateikta išvada, kad ieškovai 2007 m. sausio 1 d. neturėjo pakankamai lėšų gyvenamojo namo statybai; UAB,,Patikima statyba“ 2006–2007 m. buvo faktiškai nemoki, o ieškovas R. M. į UAB,,Patikima statyba“ sąskaitas, kasą ir į savo sąskaitą įnešė dideles pinigų sumas, kurių įsigijimo šaltinio bylos duomenys nepagrindžia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo ar jo įmonės (UAB,,Patikima statyba“) finansinės padėties, leidusios 2007 m. statybos darbus atsakovų žemės sklype vykdyti savo lėšomis, nes pateiktos sutartys buvo sudarytos ne ginčo laikotarpiu. Dėl to pagrįsta išvada, kad ieškovai neturėjo galimybių 2007 m. atlikti darbus savo lėšomis, o atsakovai tokias lėšas turėjo.
22. Kolegija pažymėjo, kad atsakovų pozicija dėl pinigų perdavimo ieškovui R. M. už statybos darbus bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu atlikto poligrafinio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas A. G. atsakė sąžiningai į jam užduotus kritinius klausimus dėl 239 660,57 Eur (827 000 Lt) sumos perdavimo ieškovui. Nors tokio tyrimo rezultatai nelaikomi savarankišku įrodymu, tačiau kartu su kitais įrodymais jie vertinti kaip patvirtinantys atsakovo pinigų perdavimą ieškovui.
23. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovo R. M. sudarytos su įmone rangos sutarties, net esant atsakovų išreikštam nesutikimui, faktas leidžia spręsti apie ieškovo nesąžiningumą. Ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir jo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, konstatuotos Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xMDEtNTcyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-101-572/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-101-572/2011">1-101-572/2011</a>.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio atstovavimo santykiai: vidiniai (atstovo ir atstovaujamojo) ir išoriniai (atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais). Vidiniai šalių atstovavimo santykiai reglamentuojami šalių sudarytoje sutartyje; atstovaujamasis turi pareigą atlyginti atstovui jo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimu, net ir tais atvejais, kai tai nenurodyta sutartyje ar įstatyme, nes neatlygintinis atstovavimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.151 straipsnis). Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pvz., pavedimo sutartimi (nagrinėjamu atveju atsakovai nebuvo pasirašę su ieškovu R. M. tokios sutarties, tik buvo išdavę jam įgaliojimą), tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbu nustatyti, dėl kokių sąlygų (atstovavimo teisinio santykio galiojimo, atstovavimo teisių apimties, tikėtinų rezultatų ir atlygio) šalys tarpusavyje buvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-611/2017">e3K-3-83-611/2017</a>).
24.2. Teismai netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 1 dalis), netinkamai taikė CK 2.133 straipsnio 1 dalies, 6.756 straipsnio 1 dalies normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismai tarp ieškovo R. M. ir atsakovų susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip pavedimo teisinius santykius, tačiau ieškovės UAB „Patikima statyba“ ir atsakovų teisinio santykio nekvalifikavo, šį santykį apskritai neigė, nepagrįstai nurodydami, kad 2007 m. sausio 5 d. statybos darbų sutartis Nr. 1 sudaryta tarp ieškovų ir atsakovams nekyla pareigos atsiskaityti su šia ieškove. Ieškovas kaip faktinį pagrindą nurodė tai, kad 2006 m. gegužės 5 d. įgaliojimu jam buvo suteikta teisė sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais (rangovais ir kt.). Pagal įgaliojimą ieškovui nebuvo draudžiama pasitelkti trečiuosius asmenims sutarčiai vykdyti. Įgaliotiniui pasitelkus pavedimo sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis, atstovavimo teisinių santykių subjektai nesikeičia, įgaliotinis savo valia ir rizika paveda tretiesiems asmenims atlikti tam tikrus techninius veiksmus ir tokiems veiksmams atlikti įgaliotojo sutikimo ar pritarimo nereikia (už trečiųjų asmenų veiksmus yra atsakingas įgaliotinis). Nagrinėjamu atveju ieškovas R. M. trečiųjų asmenų (UAB „Patikima statyba“) atžvilgiu veikė kaip atsakovų atstovas, o ne kaip savarankiškas asmuo. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovas R. M. viršijo įgaliojimus, veikė ne atsakovų interesais. Priešingai, jis pasiekė atstovavimo santykių tikslą – pastatė statinius; savo veiksmais sukūrė teises bei pareigas atstovaujamiesiems (CK 2.133 straipsnio 1 dalis, 6.756 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovams kyla pareiga tiesiogiai atsiskaityti su ieškove UAB „Patikima statyba“.
24.3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas R. M. ir atsakovai sutarė dėl statinių atsakovams priklausančiame žemės sklype pastatymo; ieškovas šiam pavedimui atlikti pasitelkė trečiuosius asmenis ir statinius pastatė. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. M. patyrė 74 603,53 Eur (257 591,05 Lt), o ieškovė UAB „Patikima statyba“ – 162 720,15 Eur (561 840,15 Lt) išlaidų, susijusių su statinių atsakovams statyba. Teismai labiau tikėtina ir logiška pripažino atsakovų poziciją, kad atsakovai atlygino šias ieškovo patirtas išlaidas. Išvadą, kad atsakovai ieškovui R. M. perdavė 239 660,57 Eur (827 500 Lt) sumą, skirtą darbams atsakovų sklype atlikti, teismai padarė remdamiesi iš esmės atsakovų paaiškinimais; byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tokią atsakovų nurodomą aplinkybę (tai konstatavo ir bylą nagrinėję teismai), tačiau gausu įrodymų, patvirtinančių priešingą išvadą. Taigi teismų išvada padaryta netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, pažeidžiant įrodymų pakankamumo taisyklę (CPK 185 straipsnis). Kadangi atsakovai neįrodė, kad atlygino atstovo R. M. turėtas išlaidas dėl statinių statybos, tai pagal CK 2.151 straipsnį jam priteistina 74 603,53 Eur (257 591,05 Lt) suma.
24.4. Atkreiptas dėmesys į tai, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartimi byloje Nr. 1S-1510-317/2013 padaryta priešinga nei šioje byloje išvada: paneigta atsakovų versija, jog A. G. tiesiogiai ir per kitus asmenis davė grynuosius pinigus R. M. už namo statybą; taip pat tai, jog ieškovas R. M. negalėjo turėti pakankamai lėšų atsakovų gyvenamojo namo statybai finansuoti.
25. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Teismai, atmesdami ieškovų ieškinį, rėmėsi šalių byloje pateiktų ir surinktų įrodymų visetu, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Pažymėta, kad jokie byloje surinkti įrodymai neturėjo teismui prioriteto, nes jis byloje esančius įrodymus vertino po visapusiško ir objektyvaus aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimo, dėl to tikėtina ir logiška pripažino atsakovų poziciją. Aplinkybę, kad atsakovai yra atsiskaitę, teismai padarė remdamiesi ne tik atsakovų paaiškinimais, bet netiesioginiais įrodymais (liudytojų parodymais, ekspertizės akto, specialisto ataskaitos išvadomis), kurie pagrindė atsakovų paaiškinimus. Teismai atsižvelgė į atsakovų pozicijos nuoseklumą. Aplinkybė, kad ieškovai neturėjo pakankamai lėšų, patvirtinta tiek teismo paskirtos buhalterinės-finansinės ekspertizės akte, tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertės V. Lukošienės išvadoje. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo sutuoktinė A. M.
25.2. Ieškovai šiuo atveju turėjo paneigti atsakovų įrodymus. Ieškovai nepaneigė, kad atsakovo A. G. apskaitoje nurodyti duomenys apie ieškovui perduotas lėšas (perduodamos sumos, konkrečios datos) sutampa su ieškovo R. M. įneštomis į savo ir įmonės sąskaitas sumomis ir datomis.
25.3. Teismai tinkamai kartu su visais įrodymais įvertino ir byloje atsakovų pateiktą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2013 m. balandžio 5 d. išvadą, kuri nors ir nelaikoma savarankišku įrodymu, tačiau patvirtina atsakovų pozicijos nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2017). Teismai neturėjo pagrindo atsižvelgti į ieškovų nurodytą Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 1S-1510-317/2013, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta buhalterinė-finansinė UAB „Patikima statyba“ ekspertizė ir R. M. lėšų pagrįstumo analizė. Be to, Kauno apygardos teismo nutartis priimta ikiteisminio tyrimo byloje, todėl joje konstatuotiems faktams negali būti taikoma CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė.
25.4. Teismai šiuo atveju tinkamai įvertino ir išaiškino tai, kad 2007 m. sausio 5 d. statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovų, tačiau atsakovai ieškovui R. M. nebuvo davę tokių įgaliojimų. Pats ieškovas pripažino, kad atsakovai nesutiko sudaryti tokio turinio ir tokiomis sąlygomis sutarties, todėl jis ją sudarė asmeniškai, neatsižvelgdamas į atstovaujamųjų valią. Taigi ieškovas R. M., veikdamas pagal 2006 m. gegužės 5 d. suteiktą įgaliojimą, veikė ne atstovaujamųjų naudai, bet savo turtiniams interesams patenkinti. Šiuo atveju ieškovas pažeidė imperatyviąją CK 2.134 straipsnio 1 dalies normą. Be to, CK 6.230 straipsnio norma reikalauja, kad asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus ir sužinojęs, jog pastarasis tokiems veiksmas nepritaria, turi nustoti tvarkyti jo reikalus, o ne juos tvarkyti slapčia. Jeigu, nepaisant nepritarimo, ir toliau veikiama kito asmens interesais, tai tokiu atveju asmuo, tvarkęs kito asmens reikalus prieš pastarojo valią, neturi teisės ir į patirtų išlaidų atlyginimą (CK 6.233 straipsnio 2 dalis). Teismai tinkamai aiškino sutartį ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009, nes sutartis yra sudaryta tarp UAB „Patikima statyba“ ir ieškovo R. M. kaip privataus asmens, o ne kaip atsakovų atstovo. Dėl to atsakovams nekyla ir negali kilti jokios pareigos pagal tokią sutartį ieškovei UAB „Patikima statyba“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137/2011">3K-3-137/2011</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2013">3K-3-120/2013</a>; kt.)
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2012">3K-3-105/2012</a>, 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117-687/2016">3K-3-117-687/2016</a> 18 punktą; kt.). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių sutartinius santykius. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Teisiniai santykiai kvalifikuojami byloje nustatytų aplinkybių pagrindu.
27. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
28. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Esminės rangos teisinių santykių sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus.
29. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnis). Pavedimo sutarties dalyką sudaro teisiniai veiksmai, susiję su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokie teisiniai veiksmai.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-461/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-461/2010">3K-3-461/2010</a>). Atstovavimo sutarties šalių teisės ir pareigos nustatytos įstatyme ir jų sudarytoje sutartyje, reglamentuojančioje vidinius jų santykius. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611-2017, 21 punktas).
31. Įgaliojimas, būdamas vienašaliu sandoriu, apibrėžia tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Pavedimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, yra būtinas abiejų šalių, t. y. atstovaujamojo ir atstovo, susitarimas dėl atliekamų veiksmų, paprastai dėl siekiamo rezultato, dėl kurio yra sudaroma pavedimo sutartis. Pavedimo sutarties ir įgaliojimo nustatytos atstovo teisės gali skirtis, nes, kaip pažymėta pirmiau, pavedimo sutartimi apibrėžiamos atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio santykių ribos, o įgaliojimu yra suteikiama teisė atstovui veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, todėl pavedimo sutarties atstovavimo teisių ribos gali būti platesnės, nei nustatytos įgaliojime. Jei įgaliojime yra nurodyta daugiau atstovavimo teisių nei pavedimo sutartyje, tai reiškia, kad atstovaujamasis tokį pavedimą davė atstovui, tačiau ar šis pavedimas patenka į pavedimo sutarties reguliavimo sritį, priklauso nuo pavedimo sutarties šalių ketinimų ir išreikštos valios, sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611-2017, 23 punktas).
32. Jei kyla šalių ginčas dėl sutarties aiškinimo, taikytinos sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; kt.).
33. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2006 m. gegužės 5 d. atsakovai išdavė ieškovui R. M. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo šį ieškovą atlikti ir vykdyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, statinių, kiemo įrenginių statybos darbus pagal suderintą projektą ir šiems tikslams būti jų atstovu visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, gauti reikalingus leidimus ir sutikimus pastatų statybai, kitus dokumentus, būti atsakovų atstovu kompetentingose institucijose, apdrausti pastatytus pastatus, pasirašyti draudimo sutartį, sudaryti sutartis su paslaugų teikėjas (rangovais ir kt.) ir kitas sutartis, gauti pinigus, atlikti kitus su šiais pavedimais susijusius veiksmus ir pan. Ieškovas R. M. sudarė su ieškove UAB „Patikima statyba“ 2007 m. sausio 5 d. Statybų darbų sutartį dėl gyvenamojo namo statybos. Ieškovo R. M. reikalavimas kildinamas iš atsakovų jam išduoto įgaliojimo, o ieškovės UAB,,Patikima statyba“ reikalavimas – iš ieškovų R. M. (užsakovo) ir UAB,,Patikima statyba“ (rangovės) 2007 m. sausio 5 d. statybos darbų sutarties dėl gyvenamojo namo statybos. Kadangi ieškovas R. M. ir atsakovai nebuvo sudarę rašytinės rangos ar kitos sutarties, atitinkamai atsakovai nebuvo sudarę jokios rašytinės sutarties su ieškove UAB „Patikima statyba“, tai teismai turėjo pareigą kvalifikuoti šalis siejusius teisinius santykius.
34. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovą R. M. ir atsakovus siejo faktiniai pavedimo teisiniai santykiai, o ieškovės UAB „Patikima statyba“ ir atsakovų nesiejo jokie sutartiniai santykiai, nes ieškovas sutartį su ieškove UAB „Patikima statyba“ sudarė ne atstovaudamas atsakovams, o asmeniškai. Tokiai išvadai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas.
35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai nevisiškai tiksliai kvalifikavo ieškovą R. M. ir atsakovus siejusius teisinius santykius. Nors ieškovas R. M. nebuvo sudaręs rašytinės rangos sutarties su atsakovais, tačiau atsakovų išduoto ieškovui R. M. įgaliojimo turinys atskleidžia, dėl kokių teisinių santykių šalys tarėsi. Tam tikri įgaliojime nurodyti atlikti veiksmai ir suteiktos funkcijos atitinka ir rangos, ir pavedimo teisinių santykių požymius: veiksmai, susiję su statybos darbų atlikimu ir vykdymu, su tuo susijusių reikiamų veiksmų atlikimas, sutarčių su paslaugų teikėjais (rangos ir kt.) sudarymas gali būti vertinami kaip patvirtinantys rangos teisinius santykius, tačiau atskiri veiksmai, tokie kaip pavedimas atlikti tokius veiksmus, kaip gauti pastatų nuosavybės dokumentus, pastatus apdrausti, pasirašyti draudimo sutartį, kitas sutartis, gali būti vertinami kaip pavedimo teisiniai santykiai. Dėl to spręstina, kad šalys tarėsi dėl mišrių teisinių santykių atlikimo. Byloje pagal šalių paaiškinimus atskleistas sutartinių santykių tikslas – pastatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype gyvenamąjį namą. Pirmosios instancijos teismas pagal išduotą įgaliojimą ir šalių paaiškinimus konstatavo, jog ieškovas R. M. ir atsakovai iš esmės buvo susitarę dėl siekiamo rezultato – statinių atsakovams priklausančiame žemės sklype pastatymo. Be to, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad faktiškai buvo vykdomi rangos sutarties turinį atitinkantys įsipareigojimai, t. y. ieškovas, pasitelkęs trečiuosius asmenis, pastatė pagal užsakovų užduotį statinį. Atsižvelgus į tai, kad vis dėlto esminiu šalys laikė susitarimą dėl gyvenamojo namo atsakovams priklausančiame sklype pastatymo, pripažintina, kad šalys buvo susitarusios dėl vienos esminių rangos teisinių santykių sąlygų – dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena iš sutarties šalių – ieškovas R. M.
36. Sprendžiant, ar buvo susiklostę ieškovo R. M. ir atsakovų rangos teisiniai santykiai, taip pat svarbu įvertinti, ar buvo kita tokio pobūdžio sutarties sudarymą patvirtinanti sąlyga – susitarimas dėl sutarties atlygintinumo. Nė viena bylos šalis neginčijo, kad šalys tarėsi dėl atlygintinių santykių. Ginčas iš esmės kilo dėl atsiskaitymo momento (ieškovas teigė, kad atsiskaitymas turėjo būti atliktas pabaigus darbus, o atsakovai nurodė, kad atsiskaitymus atliko darbų atlikimo metu) ir dėl fakto apie šios prievolės įvykdymą. Ieškovai ieškiniu iš viso prašė priteisti 237 323,68 Eur išlaidų, susijusių su statinių statyba, kurių atsakovai neatlygino. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, nurodė, kad sumokėjo ieškovui R. M. 239 660,57 Eur (827 500 Lt). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje atliktos statybos ekspertizės pagrindu nustatytą faktiškai atliktų darbų kainą (200 540,69 Eur (692 426,88 Lt) su PVM), sprendė, kad šalių susitarimą dėl atlyginimo už gyvenamojo namo statybą galėjo atitikti atsakovų sumokėta suma (239 660,57 Eur).
37. Tokios teismų nustatytos aplinkybės (tiek įgaliojimo turinys, tiek sutartinių santykių tikslas, tiek faktiškai vykdyti darbai) sudarė pagrindą konstatuoti, kad tarp ieškovo R. M. ir atsakovų susiklostę teisiniai santykiai atitiko CK 6.644 straipsnyje apibrėžtus teisinius santykius.
38. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. M. pats neatliko statybos darbų, bet užsiėmė jų organizavimu ir darbų priežiūra; savo prievolei įvykdyti jis pasitelkė kitus asmenis: 2007 m. sausio 5 d. sudarė su ieškove UAB „Patikima statyba“ sutartį, kuria susitarė dėl statybos darbų (gyvenamojo namo pastatymo) atlikimo. 2007 m. sausio 5 d. sutarties turinys leido teismams prieiti prie išvados, kad ieškovas R. M., sudarydamas šią sutartį, veikė kaip savarankiškas asmuo, ne kaip atsakovų atstovas. Ieškovė UAB „Patikima statyba“ 2007 m. sausio 10 d., 2007 m. kovo 1 d. sudarė sutartis su UAB „Jurgstata“ dėl tam tikrų statybos darbų atlikimo. Taigi ieškovas R. M., užduočiai įvykdyti pasitelkęs kitus asmenis (subrangovus), veikė kaip generalinis rangovas (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tokia teisė sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais (rangovais ir kt.) buvo nustatyta atsakovų išduotame įgaliojime. Kadangi atsakovai nebuvo sudarę rangos sutarties su ieškove UAB „Patikima statyba“, ši ieškovė statybos darbus atliko kaip subrangovė, tai ieškovė UAB,,Patikima statyba“ neturi teisės reikalauti iš atsakovų atlyginti faktines išlaidas už gyvenamojo namo statybos darbus, o atsakovams tokia pareiga nekyla (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta teismų išvadą, kad šios ieškovės nesaisto sutartiniai santykiai su atsakovais, todėl ieškinys jos atžvilgiu pagrįstai atmestas.
39. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimą ir rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl netinkamai kvalifikavo ieškovo R. M. ir atsakovų teisinius santykius.
Dėl įrodymų pakankamumo prievolės įvykdymui patvirtinti (netiesioginiai įrodymai)
40. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
41. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-273/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-273/2011">3K-3-273/2011</a>).
42. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ1LTQxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-145-415/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-145-415/2017">e3K-3-145-415/2017</a>, 9 punktas).
43. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC02ODYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78-686/2017">3K-3-78-686/2017</a>, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).
44. Kasaciniu skundu keliamas netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimas, nurodoma, kad netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, teismo išvada pagrįsta tik netiesioginiais įrodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Ieškovas teigia, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 1S-1510-317/2013, konstatuota, jog A. G. versija apie tai, jog jis davė grynuosius pinigus ieškovui R. M., patvirtinama tik pačių nukentėjusiųjų A. ir M. G., jų dukters paaiškinimais, byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių pinigų perdavimo R. M. faktą.
45. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą. Nors nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (pavedimų, ieškovo pakvitavimų ar pan.), kurie pagrįstų atsiskaitymą pagal sutartinius santykius, tačiau teismai išvadą apie tai, kad atsakovai perdavė ieškovui R. M. 239 660,56 Eur (827 500 Lt), padarė netiesioginių įrodymų pagrindu.
46. Pažymėtina, kad ieškovai faktą, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų apie pinigų perdavimą ieškovui R. M., pinigų perdavimas ieškovui R. M. pagrįstas tik atsakovų ir jų dukros parodymais, grindžia nurodoma Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta ikiteisminio tyrimo byloje dėl prokuroro nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą ieškovo R. M. atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Todėl procesiniame sprendime, priimtame ikiteisminio tyrimo byloje, nurodytos aplinkybės nėra reikšmingi civilinei bylai faktai, nes jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Nurodomu atveju ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus kitokių duomenų.
47. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismų išvada apie atlyginimo pagal rangos teisinius santykius sumokėjimą pagrįsta ne tik atsakovų paaiškinimais, bet įvertintus byloje surinktų įrodymų visumą: teismai vertino ieškovų ir atsakovų finansinę padėtį ginčo laikotarpiu (2007 m.), liudytojų (K. D., R. B., R. Š., J. V. ir A. V.) paaiškinimus, teismo paskirtos buhalterinės-finansinės ekspertizės aktą, 2013 m. rugsėjo 9 d. UAB,,Šiaulių pagautė“ specialisto ataskaitą, ekspertės V. Lukošienės 2014 m. birželio 2 d. išvadą ir kt. Teismai nurodė, kad bylos duomenimis pagrįsta aplinkybė, kad atsakovai turėjo lėšų atlyginti už statybos darbus, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas R. M. turėjo pakankami savo lėšų statyboms finansuoti. Teismo ekspertizės, buhalterinės –finansinės ekspertizės akto išvadose nustatyta, kad ieškovas R. M. per kelis kartus įnešė į ieškovės UAB „Patikima statyba“ kasą 94 221,79 Eur (325 329 Lt), o į asmeninę sąskaitą – 141 726,72 Eur (489 354 Lt) lėšų, nepagrįstų finansiniais dokumentais. Atsakovų į bylą pateikti atsakovės M. G. užrašuose užfiksuoti duomenys (suma, vieta, laikas) apie pinigų mokėjimą ieškovui sutampa su datomis, kada ieškovas R. M. papildė sąskaitas lėšomis. Teismai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės užrašų duomenys pateikti teismui anksčiau, nei byloje surinkti įrodymai apie ieškovo R. M. sąskaitų papildymą. Šių netiesioginių įrodymų pagrindu teismai labiau tikėtina pripažino atsakovų poziciją, kad atsakovai yra atsiskaitę, o priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami byloje esančius įrodymus ir jais grįsdami savo išvadą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl pripažinę, kad atsakovai yra atsiskaitę su ieškovu R. M., pagrįstai atmetė ieškinį jo atžvilgiu.
49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimą ir rangos bei pavedimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas kvalifikuodami ieškovą R. M. ir atsakovus siejusius teisinius santykius, tačiau netinkamas šių santykių kvalifikavimas neturėjo esminės reikšmės ginčui išspręsti, nes ieškinys atmestas nustačius, kad atsakovai atsiskaitė už atliktus darbus. Dėl to ieškovų kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Atmestus ieškovų kasacinį skundą, iš ieškovų priteistinas atsakovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
51. Atsakovai pateikė prašymą atlyginti 1452 Eur jų patirtų kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų. Dėl to iš ieškovų priteistina po 726 Eur atsakovų patirtų išlaidų atlyginimo, šias išlaidas priteisiant už teisines paslaugas mokėjusiai atsakovei M. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Patikima statyba“ (j. a. k. 135065425) atsakovės M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis) Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas
