Dėl teisės normų, reglamentuojančių teisės į prekių ženklą areštą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-120-469/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03995-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.5; 3.1.18.1.3; 3.1.18.2.13; 3.4.5.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Liaškovas, bendrovė „Suraleb, Inc.“, G. Ž..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisės į prekių ženklą areštą, aiškinimo ir taikymo.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjctNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267-611/2017">3K-3-267-611/2017</a> pripažino Lietuvos Respublikoje ir leido priverstinai vykdyti Stokholmo arbitražo tribunolo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą (toliau – ir Stokholmo arbitražo sprendimas) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Šiaurės Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo (toliau – ir JAV teismo sprendimas) dalį dėl palūkanų; reikalavimų dalį dėl procesinių palūkanų pagal Stokholmo arbitražo sprendimo 7.6 punktą priteisimo iš pareiškėjos už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki Stokholmo arbitražo sprendimo įvykdymo perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 3 d. išdavė vykdomąjį raštą bendrovei „Suraleb, Inc.“, ši jį pateikė vykdyti antstoliui Andriui Liaškovui (vykdomoji byla Nr. 0159/17/01637).

4. Antstolis 2018 m. gegužės 16 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-159-22704, juo papildė 2017 m. liepos 26 d. arešto aktą ir areštavo pareiškėjai priklausančius prekių ženklus „Belarus“, registruotą Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) (toliau – ir PINO) bazėje 1980 m. vasario 6 d., registracijos Nr. 450029; „MTZ“, registruotą Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) bazėje 2006 m. liepos 5 d., registracijos Nr. 900071; tekstinės išraiškos neturintį grafinį ženklą, registruotą Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) bazėje 2001 m. gegužės 17 d., registracijos Nr. 759158; prekių ženklų saugotoju paskyrė bendrovę „Suraleb, Inc“, prekės ženklų administratoriumi – bankroto administratorių G. Ž.; pakeitė turto arešto mastą į 4 507 102,74 Eur.

5. Pareiškėja skundu prašė panaikinti antstolio 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymą dėl turto arešto akto papildymo Nr. S-18-159-22704. Pareiškėja teigia, kad antstolis, areštuodamas Lietuvos Respublikoje neregistruotus prekės ženklus, peržengė jam suteiktus įgalinimus ir teritorijos ribas. Kadangi antstolio areštuotas objektas neregistruotas Lietuvos Respublikoje, jam prekių ženklų apsauga netaikoma. Be to, antstolis nenurodė ir nepagrindė, kodėl buvo būtina areštuoti visas nuosavybės teisės sudėtines dalis į prekių ženklus, taip pažeisdamas proporcingumo principą bei elgdamasis neracionaliai. Paskirtas turto administratorius G. Ž. yra šališkas ir neobjektyvus. Pats turto administravimo paskyrimas yra neproporcingas siekiamam rezultatui ir nepagrįstai didina vykdymo išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

7. Teismas konstatavo, kad areštuoti prekių ženklai Lietuvos Respublikoje yra neregistruoti, tačiau jie čia yra plačiai žinomi ir naudojami, ko neginčija ir pareiškėja, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 9 straipsnio 2 dalimi, jie yra saugomi ir neregistruoti. Teismas sprendė, kad antstolis turėjo teisę areštuoti visus skundžiamame patvarkyme nurodytus prekės ženklus ir tai darydamas jis neperžengė jam suteiktų įgalinimų ir nustatytos veiklos ribų.

8. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skolos dydį ir išieškotojos interesus, padarė išvadą, kad antstolio priimto patvarkymo nuostatos yra proporcingos siekiamam rezultatui.

9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis paskyrė papildomą turto administratorių, o ne pakeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirto turto administratoriaus įgaliojimų apimtį, todėl nesutiko su pareiškėjos argumentais dėl antstolio padarytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų.

10. Teismas sprendė, kad antstolis administratorių G. Ž. paskyrė ne tam pačiam turtui, kuriam buvo paskirtas administratorius L. T., administruoti, todėl jų funkcijos skiriasi, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą apie jų funkcijų dubliavimąsi, be pagrindo didėjančias vykdymo išlaidas, neatitinkančias turto administravimo paskirties. Teismas sprendė, kad, esant keliems skirtingo skolininkei (pareiškėjai) priklausančio turto administratoriams, išieškojimas bus vykdomas greičiau ir efektyviau. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad G. Ž. yra šališkas ir neobjektyvus.

11. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį nepakeistą.

12. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad prekės ženklas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas teismo tvarka, ginčo teisena, ginčus nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Ši byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, joje sprendžiamas skundas dėl antstolio veiksmų. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė, kad areštuoti prekių ženklai Lietuvos Respublikoje yra plačiai žinomi ir naudojami, tačiau, teismo vertinimu, minėto klausimo nagrinėjimas šiuo atveju nebuvo pareiškimo dalykas. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepripažino pareiškėjos prekių ženklų plačiai žinomais Lietuvos Respublikoje.

13. Teismo vertinimu, prekės ženklų registracija ar pripažinimas plačiai žinomais Lietuvoje yra reikšmingi prekės ženklų savininkų teisių apsaugai – prekei identifikuoti, kad būtų užkirsta galimybė naudoti neteisėtą ženklą ar suklaidinti pirkėjus panašiomis prekėmis, tačiau nėra reikšmingi taikant turto areštus. Kadangi prekės ženklo registracija nėra siejama su turto areštu, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolis nustatytos veiklos ribų neperžengė.

14. Įvertinęs skolos sumą, aplinkybę, kad pareiškėja gera valia sprendimo nevykdo ir vykdymo procese su antstoliu nebendradarbiauja, teismas padarė išvadą, jog nustatyto arešto mastas yra pagrįstas ir proporcingas.

15. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad G. Ž. yra šališkas ir neobjektyvus, teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl paskirto turto administratoriaus šališkumo ir kad nustatytas turto administravimas nepagrįstai ir neproporcingai didina vykdymo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad turto – turtinių teisių į prekės ženklus – administravimui iš esmės reikalingos specialiosios žinios, ypač teisinės. Paskirtas administratorius G. Ž. yra profesionalus teisininkas, todėl, teismo vertinimu, šio administratoriaus turtinių teisių į prekės ženklus administravimas bus tinkamas ir veiksmingas. Teismas sprendė, kad antstolio taikyta priverstinio pobūdžio priemonė – turto administravimas – yra proporcinga siekiamam rezultatui, todėl buvo pagrindas antstoliui pasinaudoti CPK 683 straipsnyje suteikta teise paskirti turto administratorių ir antstolis teisėtai bei pagrįstai prekės ženklų administratoriumi paskyrė G. Ž..

16. Teismas, remdamasis CPK 95 straipsniu, šios teisės normos kasacinio teismo formuojama aiškinimo ir taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-146/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-146/2013">3K-3-146/2013</a>; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi0zMTMvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52-313/2015">3K-3-52-313/2015</a>), sprendė, kad pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, įgyvendino savo teisę, įtvirtintą CPK 510 straipsnyje. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos skundas yra atmestas, teismo nuomone, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimo procesu fakto. Dėl šios priežasties teismas netenkino bendrovės „Suraleb, Inc.“ prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalis, kuriomis atsisakyta panaikinti antstolio A. Liaškovo 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymo dėl turto arešto akto papildymo Nr. S-18-159-22704 dalį dėl prekių ženklų „Belarus“ (registracijos Nr. 450029) ir tekstinės išraiškos neturinčio grafinio ženklo (registracijos Nr. 759158), registruotų PINO, arešto; klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti nurodytą antstolio patvarkymo dalį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismai netinkamai taikė ir pažeidė PŽĮ 30 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnį, Bendrųjų taisyklių dėl Madrido konvencijos bei Madrido protokolo taikymo (toliau – PINO taisyklės) 20 taisyklę (angl. Restriction of the Holder‘s Right of Disposal), nepagrįstai netaikė teritorialumo principo, o tai nepagrįstai legitimavo tarptautinių prekių ženklų, kurie nėra saugomi Lietuvos Respublikoje, areštą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamos nutartys yra neteisėtos, iš esmės prieštarauja nurodytam teisiniam reguliavimui ir prekės ženklų apsaugos sistemai. Šis materialiosios teisės normų pažeidimas yra ypač svarbus vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, nes Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje prekių ženklų arešto klausimais teismų praktika nėra suformuota apskritai, o skundžiamomis nutartimis formuojama absoliučiai ydinga prekių ženklų arešto praktika, paneigianti prekių ženklų apsaugos sistemos esmę (teritorialumo principą ir jo įgyvendinimą) bei suteikianti antstoliams galimybę piktnaudžiauti įgaliojimais bei areštuoti Lietuvos Respublikoje nesaugomus prekių ženklus. Šis materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo pažeidimas yra ypač svarbus įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus intelektinės nuosavybės (pramoninės nuosavybės) apsaugos srityje – tinkamai taikyti tarptautinių prekių ženklų registracijos sistemą.

17.2. Teismai pažeidė CPK 590 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, o tai nepagrįstai legitimavo neteisėtą antstolio veiklos teritorijos peržengimą – suteikė antstoliui, veikiančiam Šiaulių apylinkės, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Kelmės ir Raseinių rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje, galimybę areštuoti tarptautinius prekių ženklus, kurie apskritai nėra saugomi Lietuvos Respublikoje (t. y. tokio antstolio areštuoto objekto Lietuvos Respublikoje apskritai nėra). Šis proceso teisės normų pažeidimas yra ypač svarbus vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, nes Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje teismų praktika dėl antstolio veiklos teritorijos antstoliui areštuojant prekių ženklus ir kitus pramoninės nuosavybės objektus nėra suformuota, o skundžiamomis nutartimis formuojama ydinga praktika, suteikianti antstoliams galimybę piktnaudžiauti įgaliojimais, t. y. veikti už savo veiklos teritorijos (paneigiamas antstolių veiklos teritorijos nustatymo principas). Be to, pagal skundžiamose nutartyse pateikiamą antstolio veiklos teritorijos principo aiškinimą, galėtų, pavyzdžiui, susiklostyti situacija, kai Lietuvoje veikiantis antstolis areštuotų Latvijoje esantį automobilį, kuris registruotas Latvijoje.

17.3. Teismai pažeidė CPK 809 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-118/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-118/2007">3K-7-118/2007</a>), o tai nepagrįstai legitimavo skundžiamą patvarkymą, įtvirtinantį teismo sprendimų eksteritorialumą, t. y. sudaroma galimybė Lietuvos antstoliui Stokholmo arbitražo sprendimą ir JAV nutartį vykdyti tose valstybėse, kur jie niekada nebuvo ir nėra pripažinti, tačiau kuriuose yra registruoti ir saugomi antstolio areštuoti prekių ženklai „Belarus“ (registracijos Nr. 450029) ir tekstinės išraiškos neturintis grafinis ženklas (registracijos Nr. 759158). Kitaip tariant, skundžiamomis nutartimis paneigiama teismo sprendimų teritorialumo ir valstybės imuniteto (suvereniteto) doktrina, visuotinai pripažįstama tarptautinėje teisėje. Šis proceso teisės normų pažeidimas ypač svarbus vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, kadangi skundžiamomis nutartimis formuojama ydinga ir prieštaraujanti tarptautinėje teisėje pripažintiems principams (valstybės suvereniteto, teismų sprendimų teritorialumo) praktika. Be to, suformuota praktika yra iš esmės priešinga visai užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sistemai.

18. Suinteresuotas asmuo antstolis A. Liaškovas atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis nepakeistas, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime antstolis iš esmės sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis; nurodo, kad, remiantis CPK 624 straipsnio 2 dalimi, 744 straipsniu, pareiškėjai geruoju nevykdant sprendimo, jis turėjo teisę areštuoti nors Lietuvos Respublikoje ir neregistruotus, tačiau plačiai žinomus prekių ženklus.

19. Suinteresuotas asmuo bendrovė „Suraleb, Inc.“ atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis nepakeistas, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1. Teismai, priimdami skundžiamas nutartis, nepažeidė PŽĮ 30 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio ir PINO taisyklių 20 taisyklės. Kasaciniame skunde pateikiama teisinė argumentacija yra susijusi ne su antstolio veiksmų teisiniu vertinimu, bet su teisės normomis, reguliuojančiomis pramoninės nuosavybės apsaugą, t. y. pateikiama visiškai kito teisinio instituto reglamentacija, kuri šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Ginčo atveju antstolis areštavo pareiškėjos teises į prekės ženklus. Savo prigimtimi šios teisės yra eksteritorialios (kaip ir kitos turtinės teisės) – skirtingai nei nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, jos nėra susietos su kokia nors konkrečia viena geografine vieta. Tai, kad teisės į ženklus yra įregistruotos PINO, niekaip jų nesieja geografine prasme su PINO centrinės buveinės vieta. Areštuodamas teises į prekės ženklus, antstolis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir niekaip neperžengė jam nustatytos jurisdikcijos ribų.

19.2. Teismai nepažeidė CPK 590 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų. Teisės į prekės ženklus yra eksteritorialios, todėl pareiškėja, lygindama prekės ženklus su Latvijoje esančiu ir ten registruotu automobiliu, daro loginę ir teisinę klaidą. Priešingai, jei pagal pareiškėjos logiką reikėtų pripažinti vykdytiną sprendimą kiekvienoje iš šalių, į kurias yra išplėstas prekės ženklo galiojimas, kaip tik ir būtų prieita iki absurdo. Vienoje šalyje pripažinus vykdytiną sprendimą ir pradėjus jį vykdyti tik vienoje iš šalių ir tik prekės ženklo dalimi (apimtimi), kuria išplėstas prekės ženklo galiojimas toje konkrečioje šalyje, išieškojimo iš prekės ženklo procedūra taptų praktiškai neįmanoma. Išieškojimo procese perleidus dalį prekės ženklo būtų pažeistas pagrindinis prekės ženklo nedalumo principas, t. y. iš vieno prekės ženklo išieškojimo procese būtų sukuriama keletas, keliolika ar net keliasdešimt prekės ženklų. Dėl to akivaizdu, kad išieškojimas iš teisės į prekės ženklą yra ne tik vientisas, nedalomas bei eksteritorialus procesas, teisine prasme niekaip nesaistomas su prekės ženklo registracijos vieta.

19.3. Teismai tinkamai taikė CPK 809 straipsnio 1 dalį ir nenukrypo nuo kasaciniame skunde nurodomos kasacinio teismo praktikos. Nei antstolio veiksmais, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų procesiniais veiksmais nebuvo sukurta teisinė situacija, kai Lietuvoje pripažintas sprendimas automatiškai tapo vykdytinu kurioje nors kitoje šalyje. Nė vienos instancijos teismas savo procesiniame sprendime tokios išvados nepadarė. Be to, akivaizdu, kad antstolis neatliko jokių teisinių veiksmų už savo veiklos teritorijos ribų.

20. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tarptautinės prekių ženklo registracijos

21. Pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo (priimtas Madride, 1989 m. birželio 27 d.; Lietuvoje ratifikuotas Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. VIII-204) (toliau – Madrido protokolas) 4 straipsnio 1 dalį (a) nuo 3 ir 3ter straipsniuose nurodytomis sąlygomis atliktos registracijos ar įrašo datos kiekvienoje atitinkamoje susitariančiojoje šalyje ženklui suteikiama tokia pat apsauga kaip ir tuo atveju, jeigu ženklas būtų tiesiogiai pareikštas tos susitariančiosios šalies tarnyboje. Jeigu Tarptautiniam biurui 5(1) ir (2) straipsnyje nurodytomis sąlygomis nepranešama apie atsisakymą suteikti apsaugą arba jeigu atsisakymas, apie kurį buvo pranešta vadovaujantis šiuo straipsniu, vėliau atšaukiamas, ženklo apsauga atitinkamoje susitariančiojoje šalyje nuo tos datos yra tokia pati kaip ir tuo atveju, jeigu ženklą būtų įregistravusi tos susitariančiosios šalies tarnyba.

22. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 30 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad nuo tarptautinės ženklo registracijos, kurioje nurodoma Lietuvos Respublika, datos pagal Madrido protokolo 3 straipsnio 4 dalį arba teritorinio išplėtimo po tarptautinės registracijos datos pagal Madrido protokolo 3-ter straipsnio 2 dalį tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir šio įstatymo nustatyta tvarka pareikštas registruoti ženklas (1 dalis). Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir ženklas, kuris būtų įregistruotas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vadovaujantis Madrido protokolo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis tarptautinės registracijos ženklui nebuvo atsisakyta suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje arba jeigu toks atsisakymas vėliau buvo atšauktas. Tarptautinės ženklo registracijos duomenys skelbiami Tarptautinio biuro tarptautinių ženklų biuletenyje (3 dalis). Valstybinis patentų biuras duomenis apie tarptautinę ženklo registraciją, išplėstą Lietuvos Respublikoje, įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

23. Analogiškai reglamentuojama ir pagal šiuo metu galiojančią Prekių ženklų įstatymo redakciją. Pagal šiuo metu galiojančio Prekių ženklų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 64 straipsnio 1 dalį, nuo tarptautinės ženklo registracijos, kurioje nurodoma Lietuvos Respublika, datos pagal Madrido protokolo 3 straipsnio 4 dalį arba teritorinio išplėtimo po tarptautinės ženklo registracijos datos pagal Madrido protokolo 3ter straipsnio 2 dalį tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir šio įstatymo nustatyta tvarka pareikštas registruoti ženklas. Nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir ženklas, kuris būtų įregistruotas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu pagal Madrido protokolo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas tarptautinės registracijos ženklui nebuvo atsisakyta suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje arba jeigu toks atsisakymas vėliau nebuvo atšauktas (2 dalis). Valstybinis patentų biuras duomenis apie tarptautinę ženklo registraciją, išplėstą Lietuvos Respublikoje, įrašo į registrą.

Dėl teisės į prekių ženklą arešto

24. Prekių ženklų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 45 straipsnyje buvo nustatyta, kad teisė į ženklą gali būti įkeista ar areštuota (laikinai apribota teisė naudoti, valdyti ženklą ar juo disponuoti) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis). Gavęs hipotekos ar Turto arešto aktų registro tvarkytojo pranešimą apie įkeistą ar areštuotą teisę į ženklą, Valstybinis patentų biuras teisės į ženklą ar arešto duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą ir apie tai paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje (2 dalis).

25. Pagal Prekių ženklų registravimo taisykles, patvirtintas Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. sausio 26 d.), pagal Prekių ženklų įstatymo 45 straipsnį, Valstybinis patentų biuras, gavęs Hipotekos registro arba Turto arešto aktų registro tvarkytojo pranešimą apie įkeistą ar areštuotą teisę į ženklą, per 24 valandas duomenis apie įkeistą ar areštuotą ženklą įrašo į Prekių ženklų registrą. Informacija apie įkeistą ar areštuotą ženklą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

26. Šiuo metu galiojančio Prekių ženklų įstatymo (nauja įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 29 straipsnyje įtvirtinta, kad teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti areštuota ir į ją nukreiptas išieškojimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (1 dalis). Gavęs Turto arešto aktų registro tvarkytojo pranešimą apie areštuotą ženklą ar vykdymo procese išieškomą ženklą, Valstybinis patentų biuras su ženklu susijusius duomenis įrašo į Registrą ir apie tai paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje (2 dalis).

27. Pagal šiuo metu galiojančių Prekių ženklų registravimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37 (nauja Taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 26 d.), 177 taisyklę, pagal Prekių ženklų įstatymo 28 ar 29 straipsnį, Valstybinis patentų biuras, gavęs Hipotekos registro arba Turto arešto aktų registro tvarkytojo pranešimą apie įkeistą ar areštuotą teisę į ženklą, per 24 valandas duomenis apie įkeistą ar areštuotą ženklą įrašo į paraišką ar Registrą. Informacija apie įkeistą ar areštuotą ženklą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje, jeigu paraiška paskelbta arba ženklas įregistruotas. Pagal 180 taisyklę, jeigu išieškomas ženklas realizuojamas vykdymo procese, gavus antstolio aktą pareiškėjo ar savininko pasikeitimas į paraišką ar Registrą įrašomas ir paskelbiamas šių Taisyklių dvidešimtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

28. 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (nauja redakcija) (tekstas svarbus EEE) 24 straipsnyje „Išieškojimas vykdymo procese“ nustatyta, kad prekių ženklas gali būti išieškotas vykdymo procese (1 dalis); valstybės narės nustato procedūras, kuriomis būtų sudarytos sąlygos įrašyti į jų registrus informaciją apie išieškojimą vykdymo procese (2 dalis).

29. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (tekstas svarbus EEE) 23 straipsnyje „Išieškojimai vykdymo metu“ nurodyta, kad ES prekių ženklas gali būti išieškotas vykdymo metu (1 dalis); 19 straipsnyje nurodyti teismai ir valstybių narių institucijos turi išimtinę kompetenciją ES prekių ženklo išieškojimo vykdymo metu procese (2 dalis); vienos iš šalių prašymu registre padaromas įrašas apie išieškojimą vykdymo metu ir apie tai paskelbiama (3 dalis). Pagal 3 dalį padarytas įrašas registre vienos iš šalių prašymu anuliuojamas arba pakeičiamas (4 dalis). Analogiškai buvo reglamentuojama ir anksčiau galiojusio 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (tekstas svarbus EEE) 20 straipsnyje.

30. Nagrinėjamoje byloje nekeliamas klausimas dėl areštuotų nacionalinių prekių ženklų, priklausančių skolininkui: „Belarus“ (reg. Nr. 42867) ir „Belarus“ (kirilica) (reg. Nr. 42868). Kaip matyti iš Valstybinio patentų biuro registre esančių duomenų, laikinas teisių apribojimas yra įrašytas dėl abiejų šių prekių ženklų (https://vpb.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/prekiu-zenklai/prekiu-zenklu-paieska/lietuvos-respublikos-prekiu-zenklu-duomenu-baze) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

31. Ginčijamu 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymu dėl turto arešto akto papildymo buvo papildytas 2017 m. liepos 26 d. turto arešto aktas: 1) areštuotas prekių ženklas „Belarus“, registruotas Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) bazėje 1980 m. vasario 6 d., registracijos Nr. 450029, priklausantis skolininkei AAB Minsko traktorių gamyklai; prekės ženklui taikomi valdymo, naudojimosi ir disponavimo teisių apribojimai; 2) areštuotas prekių ženklas „MTZ“, registruotas Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) bazėje 2006 m. liepos 5 d., registracijos Nr. 900071, priklausantis skolininkei AAB Minsko traktorių gamyklai; prekės ženklui taikomi valdymo, naudojimosi ir disponavimo teisių apribojimai; 3) areštuotas prekių ženklas – tekstinės išraiškos neturintis grafinis ženklas, registruotas Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) bazėje 2001 m. gegužės 17 d., registracijos Nr. 759158, priklausantis skolininkei AAB Minsko traktorių gamyklai; prekės ženklui taikomi valdymo, naudojimosi ir disponavimo teisių apribojimai.

32. Bylos ir PINO tarptautinių prekių ženklų duomenų bazės duomenys (https://www.wipo.int/madrid/monitor/en/index.jsp) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad tik vienas iš ginčijamame patvarkyme nurodytų prekių ženklų – „MTZ“ (tarptautinės registracijos Nr. 900071) – Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolo pagrindu galioja Lietuvoje (kodas: 832); dėl savininko teisių į šį prekių ženklą apribojimo taip pat nurodyta registre bei paskelbta biuletenyje (2018 m. birželio 28 d. 2018/24 Gaz.). Šis ribojimas PINO yra įrašytas tik Lietuvos atžvilgiu.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl prekių ženklo „MTZ“ (tarptautinės registracijos Nr. 900071), kurio tarptautinė registracija Madrido sutarties protokolo pagrindu yra saugoma ir Lietuvoje, kasaciniame skunde ginčo nekeliama, nereikalaujama panaikinti antstolio patvarkymo dalį dėl šio prekių ženklo arešto. Kasaciniu skundu skundžiama tik bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis ir atitinkamai ginčijamo antstolio patvarkymo dalis dėl prekių ženklo „Belarus“ ir tekstinės išraiškos neturinčio prekių ženklo arešto.

34. Kaip matyti iš bylos duomenų ir PINO tarptautinių prekių ženklų duomenų bazės (https://www.wipo.int/madrid/monitor/en/index.jsp) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymo dėl turto arešto akto papildyme nurodyti prekių ženklai „Belarus“ (tarptautinės registracijos Nr. 450029) ir tekstinės išraiškos neturintis prekių ženklas (tarptautinės registracijos Nr. 759158) Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolo pagrindu Lietuvoje negalioja. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad kitose valstybėse šiems prekių ženklams būtų taikomi (registre įrašyti) atitinkami ribojimai.

35. Remiantis PINO taisyklių (galiojančių nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) dėl Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos ir šios sutarties protokolo (angl. Common Regulations under the Madrid Agreement Concerning the International Registration of Marks and the Ptotocol Relating to that Agreement) (https://wipolex.wipo.int/en/text/457453) 20 taisykle, jeigu apie teisių į tarptautinį prekių ženklą, savininko teisių apribojimą praneša atitinkama susitariančiosios valstybės tarnyba (šiuo atveju Lietuvos Respublikos), bet ne pats prekių ženklo savininkas arba savininko susitariančiosios šalies valstybės tarnyba (šiuo atveju Baltarusijos Respublikos), ženklo savininko ribojimas PINO taisyklių prasme galioja tik toje susitariančiojoje šalyje (angl. Rule 20 Restriction of the Holder's Right of Disposal (1) [Communication of Information] (b) The Office of any designated Contracting Party may inform the International Bureau that the holder's right of disposal has been restricted in respect of the international registration in the territory of that Contracting Party).

36. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras yra atsakingas už prekių ženklų arešto registravimą Lietuvos Respublikoje (žr. šios nutarties 24–27 punktus), jis taip pat yra paskirtas atsakinga institucija Lietuvos Respublikoje įgyvendinant Madrido protokolą. Jei tarptautinė ženklo registracija pagal Madrido protokolą ir Prekių ženklų įstatymą neišplėsta Lietuvos Respublikoje, tokia registracija yra negaliojanti, teisinė apsauga Lietuvos Respublikoje jai nėra suteikta ir nėra teisinio pagrindo taikyti tarptautinės teisės aktų nuostatas, susijusias su tarptautinės ženklų registracijos apribojimu (areštu) Lietuvos Respublikoje. Todėl Valstybinis patentų biuras, kaip Madrido protokolo susitariančiosios šalies tarnyba, neteikia PINO duomenų ir informacijos, susijusios su tarptautinės prekių ženklo registracijos areštu, jeigu tarptautinė prekių ženklo registracija nėra išplėsta į Lietuvos Respubliką.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad savininko (pareiškėjos) teisės į tarptautinius prekių ženklus, konkrečiai prekių ženklą „Belarus“ (tarptautinės registracijos Nr. 450029) ir tekstinės išraiškos neturintį prekių ženklą (tarptautinės registracijos Nr. 759158), kurie Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolo pagrindu Lietuvos Respublikoje negalioja, 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymu dėl turto arešto akto papildymo negalėjo būti apribotos. Antstolis šiuo atveju sprendė dėl savininko teisių apribojimo į prekių ženklų teisės prasme Lietuvoje negaliojančius prekių ženklus.

Dėl plačiai žinomo prekių ženklo

38. Vienas iš prekių ženklų teisinės apsaugos principų yra teritorialumo principas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc2LTQyMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-376-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-376-421/2018">e3K-3-376-421/2018</a>). Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (toliau – ir Paryžiaus konvencija) 6 straipsnyje „Ženklai: registravimo sąlygos; to paties ženklo įvairiose šalyse apsaugos nepriklausomumas“ nustatyta, kad: (1) prekių ženklų paraiškos padavimo ir registravimo sąlygos kiekvienoje Sąjungos šalyje nustatomos nacionalinių įstatymų; (2) tačiau ženklas, dėl kurio vienos Sąjungos šalies pilietis padavė paraišką kurioje nors kitoje Sąjungos šalyje, negali būti atmestas arba paskelbtas negaliojančiu, remiantis tuo, kad jis nebuvo pareikštas, užregistruotas arba atnaujintas kilmės šalyje; (3) kurioje nors Sąjungos šalyje pagal nustatytas taisykles užregistruotas ženklas laikomas nepriklausomu nuo ženklų, užregistruotų kitose Sąjungos šalyse, įskaitant ir jo kilmės šalį.

39. Prekių ženklų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti skirtam ženklui, kuris arba yra Valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas, arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas. Šis įstatymas taikomas ir tiems ženklams, kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais (2 dalis).

40. Šiuo metu galiojančio Prekių ženklų įstatymo (nauja įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ir paslaugoms skirtam ženklui, kuris yra Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės registracijos objektas. Šis įstatymas taikomas ir tiems ženklams, kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais.

41. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (tekstas svarbus EEE) preambulės 9 paragrafe nustatyta, kad teisių į ES prekių ženklą negalima įgyti kitaip nei registruojantis ir pirmiausia turi būti atsisakoma registruoti, jeigu prekių ženklas neturi skiriamųjų požymių, jeigu yra neteisėtas arba jeigu prieštarauja jau esamoms teisėms.

42. Pagal 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2434 preambulės 11 paragrafe įtvirtintą nuostatą, ši direktyva turėtų neatimti iš valstybių narių teisės toliau suteikti apsaugą prekių ženklams, į kuriuos teisės įgytos juos naudojant, tačiau turėtų į juos atsižvelgti tik įvertinant jų santykį su registravimo būdu įgytais prekių ženklais. Taigi direktyva teisių įgijimo į prekių ženklus naudojimo pagrindu valstybėse narėse neharmonizuoja.

43. Lietuvoje prekių ženklų teisės prasme nenustatyta apsauga neregistruotiems prekių ženklams (žr., pvz., Tritton, G. Intellectual Property in Europe. Third edition. Thomson: Sweet and Maxwell, 2008, p. 460). Tačiau naudojami, nors ir neregistruoti, ženklai gali būti ginami nesąžiningos konkurencijos pagrindu.

44. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.

45. Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnyje „Plačiai žinomi prekių ženklai“ nustatyta, kad: (1) Sąjungos šalys įsipareigoja arba administracijos iniciatyva, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, arba suinteresuoto asmens prašymu atmesti arba pripažinti registraciją negaliojančia ir uždrausti naudoti prekės ženklą, jeigu ženklas atkartoja, imituoja kitą ženklą arba yra kito ženklo vertimas ir gali būti supainiotas su juo, kadangi registravimo arba panaudojimo šalies kompetentingas organas pripažįsta, kad tas ženklas toje šalyje yra jau plačiai žinomas, kaip ženklas asmens, kuris naudojasi šios Konvencijos privilegijomis ir panaudoja jį tokiems pat arba panašiems gaminiams. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai esminė ženklo dalis yra žinomo ženklo atkartojimas arba imitavimas, dėl kurio jis gali būti supainiotas su kitu ženklu; (2) reikalavimui dėl tokio ženklo anuliavimo paduoti suteikiamas ne trumpesnis kaip penkerių metų terminas, skaičiuojamas nuo ženklo registravimo datos. Sąjungos šalys turi teisę nustatyti terminą, per kurį gali būti reikalaujama uždrausti naudoti ženklą; (3) terminas nenustatomas reikalavimui dėl anuliavimo arba naudojimo uždraudimo ženklų, užregistruotų arba naudojamų nesąžiningu būdu.

46. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights; vadinamoji TRIPS sutartis) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Paryžiaus konvencijos (1967) 6bis straipsnis mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikomas paslaugoms. Valstybės narės, nustatydamos, ar prekės ženklas plačiai žinomas, atsižvelgia į tai, kiek žinių apie tą prekės ženklą turi atitinkamas visuomenės sluoksnis, įskaitant žinias atitinkamoje valstybėje narėje, kurios buvo gautos reklamuojant prekės ženklą.

47. Prekių ženklų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad ženklas Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje (1 dalis). Ženklas, Lietuvos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu, saugomas ir neįregistruotas (2 dalis). Ženklas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas teismo tvarka (3 dalis). Analogiškai reglamentuojama ir šiuo metu galiojančios Prekių ženklų įstatymo redakcijos (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 4 straipsnyje.

48. Ginčus dėl ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje nagrinėja Vilniaus apygardos teismas (Prekių ženklų įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Analogiškai reglamentuojama ir šiuo metu galiojančio Prekių ženklų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnyje įtvirtintą teisės normą, plačiai žinomo prekių ženklo apsauga nėra platesnė, negu tai suteiktų ženklo registracija (apsauga nuo kito (vėlesnio) tapataus ar panašaus ženklo registracijos ar naudojimo tokioms pačioms ir (arba) panašioms prekėms, kurioms žymėti yra skirtas plačiai žinomas prekių ženklas). Jeigu ženklas, siekiantis plačiai žinomo prekių ženklo apsaugos toje valstybėje narėje (kurioje siekiama apsaugos), yra registruotas, paprastai nėra reikalo taikyti Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio nuostatas, nes jos, minėta, nesuteikia teisių daugiau, negu suteiktų ženklo registracija (žr., pvz., Pires de Carvalho N. The TRIPS Regime of Trademarks and Designs. The Hague: Kluwen Law International, 2006, p. 281). Taigi Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnis yra svarbus tais atvejais, kai siekiama ženklo apsaugos toje Paryžiaus konvencijos valstybėje narėje, kurioje tam tikras prekių ženklas nėra įgijęs apsaugos tos valstybės nacionalinės teisės nustatyta tvarka. Tokios apsaugos, peržengiančios ženklo teritorinės apsaugos principą, sąlyga – ženklo platus žinomumas. Prekių ženklo plataus žinomumo koncepcija savo „klasikine“ prasme yra aktuali tais atvejais, kai ženklas nėra registruotas teisės aktų nustatyta administracine procedūra, arba teisinė apsauga yra reikalinga nuo ankstesnės datos, negu prekių ženklas buvo įregistruotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMtMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353-313/2015">3K-3-353-313/2015</a>).

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1222/2002 nurodyta, kad prekių ženklo pripažinimas plačiai žinomu reiškia teisių, nustatytų Prekių ženklų įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse (priklausomai nuo to, ar tas ženklas yra dar ir įregistruotas), pripažinimą jo savininkui, t. y. pripažįstama, kad šio plačiai žinomo ženklo savininkas turi atitinkamas įstatyme nustatytas teises.

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2000 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad, pripažįstant teismo sprendimu prekių ženklą plačiai žinomu, sprendimo rezoliucinėje dalyje būtina nurodyti pripažįstamo plačiai žinomu ženklo savininką bei tiksliai įvardyti, koks žymuo pripažįstamas plačiai žinomu.

52. Taigi pripažinimas ženklo plačiai žinomu yra neatsiejamas nuo nustatymo ir įvardijimo to plačiai žinomo ženklo savininko, kas reiškia pripažinimą tam tikrų jo, kaip savininko, subjektinių teisių. Teisių pripažinimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (Prekių ženklų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas). Šis civilinių teisių gynimo būdas, priklausomai nuo ginčo pobūdžio, gali būti taikomas tiek savarankiškai, tiek ir kartu su kitais įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Tokiu būdu, pripažįstant ženklą plačiai žinomu, yra sprendžiamas teisės klausimas, o tai yra negalima išspręsti ypatingosios (ne ginčo) teisenos tvarka, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pagal CPK 25 bei 26 skirsnių taisykles. Teisės klausimai sprendžiami ginčo (ieškinine) teisena, kurioje yra šalys su priešingais interesais – ieškovas ir atsakovas, su visomis iš to išplaukiančiomis procesinėmis pasekmėmis. Prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu bylos savo procesine prigimtimi yra ginčo bylos.

53. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta, sprendžia, kad prekių ženklas „Belarus“, registracijos Nr. 450029, ir tekstinės išraiškos neturintis grafinis ženklas, registracijos Nr. 759158, negali būti laikomi pripažinti Lietuvoje plačiai žinomais. Šie ženklai negali būti laikomi „apskritai“ plačiai žinomais, nes byloje nėra duomenų, kad kurioje nors valstybėje ginčui aktualūs prekių ženklai būtų pripažinti plačiai žinomais, o Lietuvos teismai neturi kompetencijos vertinti ženklų žinomumą kitose šalyse.

54. Kadangi minėti prekių ženklai nėra pripažinti Lietuvoje plačiai žinomais, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė dėl šių ženklų, kaip Lietuvoje plačiai žinomų, arešto galimybės ir teisėtumo.

55. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl prekių ženklo „Belarus“, registracijos Nr. 450029, ir tekstinės išraiškos neturinčio grafinio ženklo, registracijos Nr. 759158, arešto teisėtumo, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tarptautinę prekių ženklo registraciją, prekių ženklo areštą ir pripažinimą plačiai žinomu. Dėl šios priežasties skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių dalys naikintinos ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – naikintina ginčijamo antstolio patvarkymo dalis dėl prekių ženklo „Belarus“, tarptautinės registracijos Nr. 450029, ir tekstinės išraiškos neturinčio grafinio ženklo, tarptautinės registracijos Nr. 759158, arešto (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl papildomų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. sausio 31 d. nutartimi buvo netenkintas pareiškėjos prašymas pridėti prie civilinės bylos rašytinius įrodymus (Valstybinio patentų biuro 2019 m. sausio 9 d. atsakymą dėl tarptautinės ženklo registracijos arešto ir pareiškėjos paklausimo kopijas).

57. Po minėtos nutarties priėmimo pareiškėja 2019 m. vasario 12 d. pakartotinai pateikė kasaciniam teismui papildomus paaiškinimus, kuriais prašo prie civilinės bylos pridėti tuos pačius rašytinius įrodymus – Valstybinio patentų biuro 2019 m. sausio 9 d. atsakymą dėl tarptautinės ženklo registracijos arešto ir pareiškėjos paklausimo kopijas.

58. Kadangi minėtų rašytinių įrodymų pridėjimo prie nagrinėjamos civilinės bylos klausimas yra išspręstas galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. sausio 31 d. nutartimi, pareiškėjos papildomi paaiškinimai ir prašomi pridėti rašytiniai įrodymai grąžintini pareiškėjai.

59. Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, kad, remiantis CPK 350 straipsnio 8 dalimi, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Tai reiškia, kad po kasacinio skundo priėmimo kasatorius netenka teisės papildyti kasacinio skundo naujais argumentais ar juos pakeisti, taip pat teikti rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. CPK 442 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylų specifika (šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių) lemia, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

61. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašė panaikinti antstolio patvarkymą, bylos nagrinėjimo metu antstolis nesutiko su skundu, laikėsi pozicijos, kad jis nepagrįstas, todėl yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjos ir antstolio interesai yra priešingi.

62. Pareiškėja iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį patvirtinančių duomenų, todėl šios išlaidos jai neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

63. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 12,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš suinteresuoto asmens antstolio A. Liaškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta panaikinti antstolio Andriaus Liaškovo 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymo dėl turto arešto akto papildymo Nr. S-18-159-22704 dalį dėl prekių ženklų „Belarus“ (registracijos Nr. 450029) ir tekstinės išraiškos neturinčio grafinio ženklo (registracijos Nr. 759158), registruotų Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) bazėje, arešto, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

panaikinti nurodytą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio Andriaus Liaškovo 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymo dėl turto arešto akto papildymo Nr. S-18-159-22704 dalį dėl prekių ženklų „Belarus“ (registruoto Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) bazėje 1980 m. vasario 6 d., registracijos Nr. 450029) ir tekstinės išraiškos neturinčio grafinio ženklo (registruoto Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) bazėje 2001 m. gegužės 17 d., registracijos Nr. 759158) arešto.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai atvirajai akcinei bendrovei Minsko traktorių gamyklai 2019 m. vasario 12 d. pateiktus papildomus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus.

Priteisti iš antstolio Andriaus Liaškovo valstybei 12,62 Eur (dvylika Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas